- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- AN2-89-879/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00009-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Daina Vaidachavičienė (pirm.)
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daina Vaidachavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracine tvarka nubausto L. I. (toliau – Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 31 d. nutarimu L. I. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad 2022 m. balandžio 26 d. 10.04 val. Pasvalio r. sav., magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 26,00 km., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė priekyje važiavusį sunkvežimį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartimi Pareiškėjo skundas atmestas ir 2022 m. gegužės 31 d. nutarimą paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo panaikinti 2022 m. liepos 21 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartį ir grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu teismas manys, kad grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra pagrindo, prašo panaikinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams ir netaikyti poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Skunde cituojama Lietuvos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojama praktika bei ANK nuostatos ir nurodoma:
3.1. Pareiškėjo teigimu, teismas skundą atmetė neatsižvelgęs į jo argumentus, jam paskirta nuobauda atimant specialiąją teisę vairuoti yra neproporcingai griežta ir varžo jį labiau, nei tai būtina bei sukelia nepagrįstai dideles neigiamas pasekmes, nes gali sukelti jo ūkio bankrotą, palikti be pajamų ne tik jį ir jo šeimą, bet ir ūkyje dirbančius asmenis. Neigiamos pasekmės palies ne tik jį, bet ir kitus asmenis, kurie nėra susiję su pažeidimu, t. y. jo sutuoktinė ir ūkio darbuotojai, kas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
3.2. Pareiškėjas nurodo, kad pats veža grūdus nuo kombaino į sandėlį ir į elevatorius, rugsėjo pirmą savaitę prasideda sėja, sudygę žieminiai rapsai ir kviečiai purškiami chemikalais 2-3 kartus. Kitų asmenų ūkyje, turinčių leidimą naudoti chemikalus nėra, jis yra vienintelis. Lapkričio antroje pusėje prasideda kviečių vežimas į elevatorius, o jis yra pagrindinis ūkio vairuotojas. Derliaus nuėmimo metu darbo yra daug, darbo diena nenormuota, todėl jam „iškritus“ iš darbo „grandinės“ pasekmės bus itin sunkios, neproporcingos padarytam pažeidimui. Technika ne nauja, todėl tenka daug važinėti į miestą detalių sezono metu, nes nebūna, kad niekas negestų.
3.3. Pareiškėjas mano, jog skiriant administracinę nuobaudą galima atsižvelgti tik į galiojančias nuobaudas, o ne visas, kokios tik buvo skirtos per visą gyvenimą. Toks vertinimas, kuomet atsižvelgiama ir į nebegaliojančias nuobaudas, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijų, o galiojančių nuobaudų jis turėjo tik vieną. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad yra nedrausmingas vairuotojas. Atkreipia dėmesį į tai, kad per 30 metų vairavimo stažo yra padaręs tik 6 eismo taisyklių pažeidimus, todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos, kaip sistemingas eismo taisyklių pažeidinėjimas, nedrausmingas vairavimas, mano, kad šia prasme pirmos instancijos teismas minėtas aplinkybes vertino neteisingai.
3.4. Pareiškėjas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nesuteikė galimybės pasisakyti ir pačiam paaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu sirgo, pateikė teismui nedarbingumo pažymėjimą su prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Prašymas buvo atmestas dėl to, kad pateiktas nedarbingumo pažymėjimas neatitiko įstatymo numatytos formos, teikiamos teismui. Teismas formaliai įvertino jo pateiktus dokumentus, neatkreipė dėmesio į tai, kad bylos nevilkino, toks prašymas buvo pirmas, nedarbingumo pažymėjime buvo aiškiai nurodyta ligos pabaigos data, kuri nebuvo labai toli. Taip supriešindamas patį procesą su jo teisėmis, aukščiau iškeldamas procedūras prieš įstatymo garantuojamas teises.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas A. G. prašo Pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. L. I. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde padaryto pažeidimo kvalifikavimo ir kaltės klausimas nėra keliamas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas L. I. prašo administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui arba neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui, nėra pagrindo.
Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo
7. Galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos pareigūnai tarnybos metu magistraliniame kelyje Panevėžys-Pasvalys-Ryga, 26,00 km, 2022 m. balandžio 26 d. 10.04 val., vaizdo stebėjimo kamera užfiksavo, kad Pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę pagrindinių keliu, paženklintame kelio ruože Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą lenkė ta pačia kryptimi priekyje važiavusį sunkvežimį. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 2022 m. balandžio 26 d. dalyvaujant Pareiškėjui.
9. Pareiškėjas Institucijos nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Taigi pagal aptartą teisinį reguliavimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui yra privalomas ir gali būti neskiriamas arba skiriamas trumpesniam terminui tik esant šios nutarties 7 punkte nurodytoms aplinkybėms, rodančioms, kad sankcijoje numatytos administracinio nusižengimo priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. Šioje byloje tokios aplinkybės, kaip teisingai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra nustatytos.
10. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjui įteikus administracinio nusižengimo protokolą jis dėl pažeidimo padarymo labai gailėjosi, o nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas rašytinio proceso tvarka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties apylinkės teismas įvertino bylos medžiagą, Pareiškėjo pateiktus argumentus ir sprendė, kad skiriant administracinio poveikio priemonę buvo atsižvelgta į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t.y. kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti, į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į ankstesnes nuobaudas, šeimynines bei su darbų susijusias aplinkybes. Nors Pareiškėjas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į jo pateiktus skundo argumentus, tačiau matyti, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir pakankamai argumentuotai atsakė į visus skundo argumentus, ko pasėkoje nustatė, kad skiriant administracinio poveikio priemonę administracinės nuobaudos skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė parinkta ir paskirta teisingai, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra pagrindo.
11. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju Pareiškėjui nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje esantys duomenys ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių dėl kurių administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas turėtų būti panaikintas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad tai gali sukelti jo ūkiui bankrotą, palikti be pajamų ne tik jo šeimą, bet ir ūkyje dirbančius asmenis nėra jokie išimtiniai atvejai ar ypatingos aplinkybės, kad sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Iš esmės tokius pačius prašymo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį motyvus Pareiškėjas buvo nurodęs ir bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad dėl visų esminių Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas prašymas neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo yra išsamiai ir motyvuotai pasisakyta, nurodant aiškius byloje esančiais duomenimis pagrįstus argumentus, su kuriais sutinka ir apygardos teismas. Aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones) individualizavimui reikšmingos aplinkybes šioje byloje įvertintos neteisingai ar nutarimu Pareiškėjas buvo nubaustas akivaizdžiai per griežtai.
12. Pritariant pirmos instancijos teismo išvadoms pažymėtina, jog Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos, būsimų finansinių sunkumų atsirandantys nepatogumai, teismų praktikoje savaime nėra pripažįstami išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog minėtos aplinkybės egzistavo ir ankščiau, t. y. administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau kaip matyti jų buvimas nesulaikė Pareiškėjo nuo administracinio nusižengimo padarymo. Pareiškėjas analizuojamu atveju elgėsi priešingai, t. y. žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga tiesiogiai vykdant su ūkiu susijusius darbus (grūdų bei kviečių vežimui, sėjai, chemijos purškimui ir vienintelis ūkyje turi leidimą naudotis chemikalus), savo teise vairuoti transporto priemones naudojosi neatsakingai ir padarė pavojingą KET pažeidimą. Pažymėtina, kad Pareiškėjo skunde akcentuotų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (šiuo atveju administracinio poveikio priemonę), nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant sankcijoje numatytą nuobaudą.
13. Nors Pareiškėjas nurodo, kad administracinį nusižengimą padarė netyčia, tačiau kvalifikuojant administracinį nusižengimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, asmens kaltės forma, t. y. tyčia ar neatsargumas įtakos neturi. ANK 420 straipsnio atžvilgiu svarbu yra įvertinti faktinę situaciją. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog teisėje yra įtvirtina bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei nepadarytų žalos. Įstatymas numato, jog už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – administracinės atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį. Transporto priemonės valdytojas privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Nors Pareiškėjas nurodo, jog ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ galiojimo zonos nematė, ženklo nepastebėjo, jį užstojo sunkvežimis kuomet pradėjo lenkimo manevrą įrodo tik tai, kad Pareiškėjas kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas nebuvo itin atidus ir rūpestingas bei nesilaikė Kelių eismo taisyklių.
14. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas nesutinka su pirmos instancijos vertinimu, kad jis nėra drausmingas vairuotojas, nurodydamas, jog vertinant jo asmenybę, galima atsižvelgti tik į tuo metu galiojančias nuobaudas. Pažymėtina, jog ankstesni baustumai už kelių eismo taisyklių pažeidimą net ir tada kai nuobaudų galiojimas išnykęs, priešingai nei nurodo Pareiškėjas, yra asmenybę charakterizuojantys duomenys, į kuriuos pagal įstatymą privalu atsižvelgti skiriant nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, sprendžiant ar asmuo padaręs administracinį nusižengimą ateityje vadovausis priimtomis elgesio taisyklėmis. Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjas ne kartą buvo baustas už naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis, sustojo ir stovėjo kelyje turinčiame po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, arčiau kaip 5 metrų atstumu už pėsčiųjų perėjos, taip pat jam jau buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kai transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Nors Pareiškėjo veiksmai jokių pasekmių šiuo atveju nesukėlė, tačiau toks jo elgesys rodo, jog jis nėra atidus vairuotojas, o ankščiau taikytos poveikio priemonės siekiamo tikslo neužtikrino, asmuo nesusilaikė nuo naujų pažeidimų padarymo – kaip minėta Pareiškėjas pripažintas padaręs dar pavojingesnį ir šiurkštesnį nusižengimą, kuriuo sukėlė realią grėsmę eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui. Dėl šių aplinkybių ankščiau skirtų administracinių nuobaudų negaliojimą vertinti palankiai švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste taip pat nėra pagrindo.
15. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant sulaikyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie ateityje laikytųsi įstatymų ir nebedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau vis tik iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės turi atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principų reikalavimus, tačiau šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neteikia pagrindo pripažinti, kad minėti principai, Pareiškėjui paskyrus administracinio poveikio priemonę minimaliam ANK nustatytam terminui, t. y. 3 mėnesių laikotarpiui, buvo pažeisti.
Dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinių teisių
16. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas pažeidė Pareiškėjo teisę būti išklausytam, kadangi jis negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime dėl ligos (išduotas nedarbingumo pažymėjimas), nors pageidavo, kad teismo posėdis būtų atidėtas. Sutiktina su Pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, remiantis ANK 571 ir ANK 577 straipsnio 2 dalimi turi teisę būti išklausytas ir dalyvauti bylos nagrinėjime, pažymėtina, kad ANK 629 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau nesutiktina, jog ši Pareiškėjo teisė buvo pažeista.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad viena iš svarbių asmens nedalyvavimo teismo posėdyje priežasčių gali būti laikoma sveikatos priežiūros įstaigos nustatyta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti į teismą. Kad atvykimas būtų pateisinamas, asmuo turi pateikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintą „Medicininę pažymą dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“ forma Nr. 094-1/a, kurioje turi būti nurodyta informacija apie tai, į kokią teisėsaugos įstaigą asmuo negali atvykti, dėl kokios priežasties ir kokiu laikotarpiu. Iš bylos duomenų matyti, kad Pareiškėjo pirmos instancijos teismui pateikta pažyma neatitinka įstatymo nustatytos formos. Be to, pirmos instancijos teismui pateikti pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. liepos 5 d. bei nuo 2022 m. liepos 11 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., kuriuose nurodyta nedarbingumo priežastis „Liga“ nepatvirtina apie Pareiškėjo negalėjimą atvykti į teismo paskirtą posėdį. Pateiktose pažymose nenurodyta apie negalėjimą vykti į teismo posėdį, nors tokį faktą gydytojui konstatuoti būtina, kadangi ne kiekviena liga gali būti pripažinta svarbia nedalyvavimo teismo posėdyje priežastimi. Todėl pirmos instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog pateiktas nedarbingumo pažymėjimas neatitinka įstatymo numatytos formos.
18. Nors Pareiškėjas skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas neužtikrino jo teisės pačiam paaiškinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, dalyvaujant teismo posėdyje, tačiau su tokiu skundo argumentu apeliacinis teismas nesutinka. ANK 571 straipsnio numato, jog atsakomybėn traukiamas asmuo gali būti išklausomas tiesiogiai ar per atstovą, nagrinėjamu atveju šią jo teise užtikrino atstovas advokato padėjėjas. Pirmos instancijos teismas nepažeidė pareiškėjo teisės būti išklausytam, kadangi jo interesus užtikrino atstovas, atstovavo jam ir pasisakė dėl skundo nurodydamas, jog jį prašo tenkinti taip išreikšdamas ir Pareiškėjo valią. Be to, Pareiškėjas savo kalte dėl administracinio nusižengimo pripažino, skundė tik administracinės poveikio priemonės skyrimą. Kaip matyti iš Skundžiamos nutarties pirmos instancijos teismas įvertino visus skunde pateiktus argumentus, papildomai atstovas naujų aplinkybių nenurodė, todėl teismas pagrįstai priėmė sprendimą skundą dėl Institucijos nutarimo nagrinėti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant, atsižvelgiant į tai, jog jo teises atstovauja Pareiškėjo nurodytas atstovas, kuris nepateikė tinkamos formos dokumento, pagrįsiančio jo atsovaujamojo nedalyvavimą teismo posėdyje.
19. Aptartų motyvų pagrindu daroma išvada, kad Pareiškėjui paskirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų bei administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtą poveikio priemonę ar jos neskirti nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios Institucijai ir apylinkės teismui nebuvo žinomos bei kurios galėtų būti pripažįstamos pagrindu Pareiškėjui neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą procesinį sprendimą.
20. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, nemato pagrindo L. I. apeliacinį skundą tenkinti, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. liepos 21 d. nutartį nepakeistą ir L. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.