- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-03
- Bylos Nr.
- 1-1508-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31559-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- K. J.
- Advokatai
- Marius Švanas
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams 10 dienų;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. 2023 m. gegužės 19 d. paleistas lygtinai neatlikęs 5 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas, ir pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės (2024 m. kovo 8 d. bausmę atliko);
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
K. J. neteisėtai laikė psichotropines medžiagas, neturint tikslo jų platinti, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų – MDMB-INACA, bet ne mažiau kaip 0,0022 g, ir MDMB-FUBINACA, bet ne mažiau kaip 0,0032 g, neteisėtai laikė su savimi iki kol 2024 m. rugpjūčio 14 d., apie 22.00 val., adresu Linkmenų g. 30, Vilniuje, policijos pareigūnai dalinės asmens apžiūros metu, tarp dešinės pėdos didžiojo ir šalia esančio II piršto, aptiko permatomos spalvos maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kurios sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos MDMB-INACA, kurios masė 0,0022 g, ir MDMB-FUBINACA, kurios masė 0,0032 g, bendras psichotropinių medžiagų kiekis 0,0054 g.
Šiais savo veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. J. nepripažino savo kaltės ir parodė, kad tai buvo ne jo psichotropinės medžiagos, paslėpė jas tik tada, kai pabudo. Kai pabudo, pamatė pareigūnus ir paslėpė psichotropines medžiagas tarp pirštų. Turėjo su savimi psichotropines medžiagas, bet jų nepirko. Pripažįsta tik psichotropinių medžiagų laikymo faktą. Kai atsikėlė, galva buvo sunki, galvojo, kad tai sapnas, buvo pasimetęs. Nepripažįsta kaltinime nurodytų aplinkybių, jog kiekvienas turėjo savo medžiagas. A. P. jį pakvietė ir davė popieriuką, kartu parūkė ir A. P. nuėjo maudytis, o jis užmigo. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 68-69). Perskaičius šiuos parodymus kaltinamasis K. J. parodė, kad neteisingi parodymai, jis neturėjo nieko, o A. P. turėjo. A. P. tas medžiagas turėjo popieriuke, jie surūkė iš to popieriuko, o tada A. P. tas medžiagas įdėjo į maišelį ir padėjo. Kai atsibudo, pažiūrėjo į A. P., o jis buvo negyvas. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą, dirba sekmadieniais soduose pas močiutę, padeda jai ir uždirba.
Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. C. parodė, kad gavo iškvietimą dėl lavono viešoje vietoje. Bendraujant su liudytoju, pastebėjo pas jį tarp kojos pirštų galimai narkotines medžiagas. Asmuo tikriausiai neprisipažino. Asmuo atrodė apsvaigęs, paaiškino, kad sėdėjo prie ežero. Teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 24) bei surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 18). Perskaičius šiuos parodymus liudytoja Ž. C. parodė, kad parodymai teisingi.
Teisiamajame posėdyje liudytoja A. L. parodė, kad į pagalbą kvietė ekipažas, kuris rado narkotinę medžiagą. Buvo nuskendęs asmuo, šalia buvo asmuo, pas kurį rado narkotines medžiagas. Pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių medžiagų. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 20). Perskaičius šiuos parodymus liudytoja A. L. parodė, kad parodymai teisingi.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 22 val. adresu Linkmenų g. 30, Vilniuje, dalinės apžiūros metu, pas K. J. tarp dešinės pėdos didžiojo ir šalia esančio piršto, rastas permatomos spalvos maišelis su galimai augalinės kilmės narkotine medžiaga (1 t., b. l. 5).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta atvira vietovė, esanti Linkmenų g. 30, Vilniuje, prie kurios privažiavimas yra iš Linkmenų gatvės pusės. Matoma vaikų žaidimų aikštelė, pro kurią praėjus tiesiai, patenkama prie vandens telkinio. Toliau einama tiesiai per tiltelį per vandens telkinį, kuriuo praėjus bei pasukus į dešinę pusę, matomas takelis. Takelio dešinėje pusėje yra vandens telkinys, o takelio kairėje pusėje yra krūmynai. Krūmuose matoma juodos spalvos kuprinė „IBM“, šalia jos – mėlynos spalvos cigarečių pakelis, tuščias vandens buteliukas. Po krūmų lapais matomi tamsios spalvos sportiniai batai (1 t., b. l. 12-16).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d. apie 22.00 val. atvykus į įvykio vietą, esančią Linkmenų g. 30, Vilniuje, pagal įvykį ROIK 0124000506890, dėl tvenkinyje aptikto ir priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos brigados ant kranto ištraukto vyriškos lyties nežinomo asmens lavono, ant kranto, apie 4 metrų atstumu nuo lavono radimo vandenyje ir ištraukimo ant kranto vietos, buvo pastebėtas sėdintis įtartinas asmuo, kuris vengė kontakto su policijos pareigūnais, buvo akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kadangi į klausimus atsakinėjo neaiškiai, nesuvokė situacijos ir specialiųjų pajėgu vykdomų veiksmų. Pastebėjus šį įtartiną asmenį, tikslinant lavono radimo aplinkybes, sustabdė ir apžiūrėjo asmenį, atliko asmens patikrinimą. Tikrinimo metu asmuo nurodė savo duomenis. Asmuo, kaip įtariama, buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, nes vengė akių kontakto, nereagavo į užduodamus klausimus, akivaizdžiai nesuvokė arba klaidingai suvokė situaciją, neatpažino specialiųjų tarnybų pajėgų pareigūnų. Patikrinimo metu atliekant dalinę asmens apžiūrą, pas K. J., dešinėje pėdoje, tarp didžiojo ir šalia esančio pėdos piršto, buvo rastas polietileninis permatomas maišelis su žalsvai rudos spalvos, augalinės ar neaiškios kilmės, galimai narkotine, medžiaga viduje, kuris iš asmens buvo paimtas ir supakuotas į voką (1 t., b. l. 18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2497/2024(01) nustatyta, kad K. J. šlapime nustatyta mažiausiai koncentracija 0,35 promilės etilo alkoholio. Šlapime karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties nerasta (1 t., b. l. 38).
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Cheminių tyrimų skyriaus specialisto išvada Nr. IBPS-V-3114853-24 nustatyta, kad rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), rasta ir paimta pas K. J. yra apdorota psichotropinėmis medžiagomis – MDMB-INACA ir MDMB-FUBINACA, kurių kiekių nustatyti nėra galimybės, nes Policijos departamente prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nėra minėtų medžiagų standartinių pavyzdžių. Nuoplovose (vokas Nr. 2), paimtose nuo K. J. rankų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 41-43).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-3118/24 nustatyta, kad tirti pateiktoje augalinėje medžiagoje, kurios pirminė masė – 1,0780 g, yra psichotropinių medžiagų – 0,0022 g gryno sintetinio kanabinoido – MDMB-INACA ir 0,0032 g gryno sintetinio kanabinoido MDMB-FUBINACA (1 t., b. l. 48-49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatyme nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. Pažymėtina ir tai, kad netiesioginiai įrodymai taip pat turi įrodomąją vertę ir įstatymas nedraudžia netiesioginiais įrodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Nors įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau, jeigu tokiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, tokiais įrodymais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius. Svarbu tai, kad visi įrodymai būtų gauti ir įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
BK 259 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti yra siejama ne su tokių medžiagų priklausomybe, o su jų neteisėtu gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu ar siuntimu neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Pakanka, kad asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pažymėtina ir tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020).
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo K. J. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš kaltinamojo K. J. viso proceso metu duotų parodymų analizės, jis iš esmės pripažino, kad pas jį buvo surasta psichotropinė medžiaga, teigė, kad turėjo su savimi psichotropines medžiagas, bet jų nepirko, tačiau teigė, kad surastos medžiagos yra ne jo, o jo draugo A. P. Tokius kaltinamojo K. J. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, kuri ne tik yra paneigta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, bet ir yra nelogiška, negyvenimiška ir neįtikinama.
Nagrinėjamu atveju psichotropinės medžiagos buvo rastos ir paimtos kaltinamojo K. J. apžiūros metu, kai buvo gautas iškvietimas dėl nuskendusio A. P. Pastebėtina, kad K. J. draudžiamas medžiagas buvo paslėpęs, t. y. tarp dešinės pėdos didžiojo ir šalia esančio II piršto. Taigi, iš to akivaizdu, kad K. J. suprato, jog laikomos medžiagos yra draudžiamos ir bandė jas nuo pareigūnų nuslėpti. Be to, K. J. įvykio vietoje dar ir bandė klaidinti pareigūnus, nurodė, jog šios medžiagos yra tabakas. Čia svarbu ir tai, kad pagal liudytojo A. L. parodymus, jai K. J. atrodė akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Čia pažymėtina ir tai, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis K. J. parodė, jog jis ir A. P. turėjo savo atskirus narkotikus, kuriuos surūkė kartu, o vėliau, supratęs, kad policija jį apieškos, įsidėjo turėtas psichotropines medžiagas tarp dešinės kojos pirštų (1 t., b. l. 68). Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. J. negalėjo niekaip paaiškinti, kodėl jo parodymai teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu skiriasi.
Turint omenyje pakankamai K. J. charakterizuojančius duomenis ir jo teistumus, kaltinamasis negalėjo nesuvokti, kad jo laikomos medžiagos yra psichotropinės, taip pat spręstina, jog jis bent bendrais bruožais suvokė ir jų kiekį. Be to, nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu nurodė kaltės nepripažįstantis, visgi iš jo parodymų turinio matyti, kad esminę aplinkybę – neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą – jis iš esmės pripažįsta. Visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis K. J. suvokė, jog neteisėtai laiko psichotropines medžiagas – MDMB-INACA, kurios masė 0,0022 g, ir MDMB-FUBINACA, kurios masė 0,0032 g, bendras psichotropinių medžiagų kiekis 0,0054 g, ir norėjo taip veikti.
Teismas, vertindamas aptartas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam K. J. inkriminuotas pas jį rastų psichotropinių medžiagų – MDMB-INACA ir MDMB-FUBINACA – kiekis priklauso ne kam kitam, o jam, todėl K. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai yra įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, K. J. neteisėtai laikytų psichotropinių medžiagų – MDMB-INACA, kurios masė 0,0022 g, ir MDMB-FUBINACA, kurios masė 0,0032 g, bendras psichotropinių medžiagų kiekis 0,0054 g, neviršija didelio kiekio ribos (ne daugiau kaip 0,5 g), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus nusikaltimas.
Be to, teismas, išanalizavęs byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šalina iš kaltinimo kai kuriuos kaltinamajam K. J. inkriminuotus objektyviuosius veikos požymius, šiems proceso metu nepasitvirtinus. Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje K. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis <...> ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijęs tiksliai nenustatytą kiekį psichotropinių medžiagų <...>
Visų pirma, pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Taigi, be kitų požymių inkriminuojant kaltininkui ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įgijimą, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo psichotropines medžiagas.
Teismas nustatė, jog K. J. pateiktas kaltinimas neteisėtai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijus minėtą psichotropinę medžiagą, tiesiog preziumuojamas remiantis nustatytu šios medžiagos laikymo faktu bei paties kaltinamojo K. J. parodymais, kurie nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis, tačiau pagal pirmiau nurodytą teismų praktiką tai prieštarauja BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms. Bylos nagrinėjimo metu apklausus kaltinamąjį K. J. nepavyko nustatyti esminių minėtos psichotropinės medžiagos įsigijimo aplinkybių (t. y. nepavyko nustatyti, nei kokiomis aplinkybėmis, nei kada tiksliai, nei kokiu būdu ar iš ko kaltinamasis įsigijo šią psichotropinę medžiagą). Dėl šių priežasčių teismas šalina iš K. J. pateikto kaltinimo BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – psichotropinės medžiagos įgijimą kaip nepagrįstą.
Vis dėlto, nepaisant to, kad iš K. J. pateikto kaltinimo šalintinas vienas BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – psichotropinės medžiagos įgijimas, šis faktas nepaneigia kaltinamojo kaltės padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis realizavo vieną iš BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą psichotropinės medžiagos laikymą, todėl to visiškai pakanka pripažinti jį kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę K. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padaryti vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, veika baigta), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 79-88), nedirbantis. Teismas papildomai pažymi, kad yra pagrindas pripažinti kaltinamąjį recidyvistu, nes jis naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad K. J. nepaisant gan jauno amžiaus ir jam anksčiau skirtos bei atliktos realios laisvės atėmimo bausmės ir vėl nusikalto, padarė naują nusikaltimą, todėl jam skirtina BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje taip pat numatyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).
Be to, pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis K. J. iš dalies savo kaltę pripažino, dar yra pakankamai jauno amžiaus, kitų ikiteisminių tyrimų ar baudžiamųjų bylų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis, nėra, siekiant teigiamos kaltinamojo resocializacijos, pokyčių jo įpročiuose, yra pagrindas suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės ir pritaikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas, paskiriant suderintus įpareigojimus bei netaikant intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose (BK 70 straipsnis). Ši baudžiamojo poveikio priemonė padės kaltinamajam koreguoti savo elgesį.
K. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) pažyma dėl 237,50 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl kaltinamajai teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Teismas nustatė, kad kaltinamasis atlieka arešto bausmę, jo turtinė padėtis nėra gera. Nors prašoma priteisti nurodytų išlaidų suma už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą yra reali ir pagrįsta, tačiau gali neigiamai paveikti kaltinamojo turtinę padėtį, kuri ir taip nėra gera, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likę po cheminio objektų tyrimo (2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr.11-3118/24) 0,6771 g tabako, kuriame yra sintetiniai kanabinoidai, 0,0014 g gryno MDMB-INACA ir 0,0020 g. MDMB-FUBINACA, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlį-saugyklą (1 t., b. l. 59-60), po atlikto objektų tyrimo likę objektai: vokas, kuriame du vokai, plastikinis maišelis, plastikinis indelis, medinis strypelis ir vatos tamponėlis, perduoti saugojimui į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
K. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant K. J. pradėti dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje arba mokytis, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 70 straipsniu, paskirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios dienos išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad K. J. yra recidyvistas.
K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nepriteisti iš K. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti – likusius po cheminio objektų tyrimo (2024 m. gruodžio 11 d. specialisto išvada Nr.11-3118/24) 0,6771 g tabako, kuriame yra sintetiniai kanabinoidai, 0,0014 g gryno MDMB-INACA ir 0,0020 g MDMB-FUBINACA, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriaus sandėlį-saugyklą (1 t., b. l. 59-60), po atlikto objektų tyrimo likusius objektus: voką, kuriame du vokai, plastikinį maišelį, plastikinį indelį, medinį strypelį ir vatos tamponėlį, perduotus saugojimui į Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos ir sandėlių skyrių (1 t., b. l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.