- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-21
- Bylos Nr.
- AN2-130-616/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00179-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. M.
- Institucija
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
- Advokatai
- Egidijus Storpirštis
- Kategorijos
- 7.3Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti (ANK 110 str.)
- 21.19.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio skundas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistu, bei atmestas prašymas dėl 400 Eur proceso išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. V. M. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) prašydamas patikrinti jo pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę. Skunde nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Skunde teigiama, kad V. Š. savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes V. Š. pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm.
2. NŽT 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teisena L. Š. ir V. Š. atžvilgiu pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta, nenustačius jų veiksmuose tiesioginės tyčios. Nutarime konstatuota, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl piliečiai, tverdami tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Taip pat, nepakanka duomenų konstatuoti, kad tvorą piliečiai užtvėrė tyčia dalinai už jiems priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų ir tokiais savo veiksmais sąmoningai, tyčia užėmė dalį (iki 1 kvadratinio metro) gretimo privataus žemės sklypo. Nutarime nurodyta ir tai, jog piliečiai tvoros užtvėrimu pažeidė kito asmens nuosavybę ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotą, neturėdami nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios piliečių veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama, o piliečiams ir gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininkui siūloma parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, bei notariškai patvirtinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre tokį žemės sandorį, kuriuo būtų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas. Taip pat nutarimu pasiūlyta asmenims geranoriškai nesusitarus, žemės sklypų ribų pakeitimo dėl užtvertos tvoros klausimą spręsti teismine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
3. Nesutikdamas su nutarimu pareiškėjas jį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartimi skundas netenkintas ir 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistu. Nutartyje konstatuota, kad įvertinus bylos duomenis, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kurioje yra pateikiamas žemės užėmimo sampratos aiškinimas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, negalima daryti išvados, kad L. Š., pasodindama pušeles ant V. M. priklausančio žemės sklypo, galėtų būti trauktina administracinėn atsakomybėn už savavališką žemės užėmimą. Pažymėta ir tai, kad tarp šalių kilęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pasitelkiant civilinės teisės priemones, o tokios praktikos formavimas, kai asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas, esant civiliniams teisiniams santykiams, yra negalimas.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis (toliau - Apeliantas) prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi priimdamas skundžiamą nutartį teismas pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsniu nuostatas, pažeidė teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų, dėl ko ji yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina.
4.1. 2020 m. vasario 14 d. NŽT Šiaulių skyrius žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtu tašku 10-8) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0001 ha <...>“, o akto 5 fotofiksacijoje užfiksuoja, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra suformuota žemių sankasa, pasodintos pušys. Pagal nustatytus padarinius dėl L. Š. veikos, užimant gretutinio sklypo, priklausančio V. M. dalį, NŽT pradėjo ir atliko tyrimą, kurį nutraukiant konstatavo, kad iš surinktų bylos duomenų, konstatuojama, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretutinio privataus žemės sklypo (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis. NŽT priimdama 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą konstatavo, kad piliečiai savo veiksmais (tvoros užtvėrimu) pažeidė kito asmens - nuosavybę - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas - ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretutinio žemės sklypo aplinkines ribas ir plotą, neturėdami nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisiu gretimame žemės sklype ar jo dalyje. Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytoju apklaustas administracinio nusižengimo protokolą surašęs NŽT darbuotojas S. Ž., nurodė, kad „<..>turėjo ne tik jų matininko, bet ir kito matininko duomenis apie pažeidimą, kuriuose buvo nurodyta, kad ta tvora yra užlipusi <...>“, o taip pat, kad matavimai atlikti sertifikuotais prietaisais, kurių paklaida, yra iki 1 cm, todėl abejonių nekilo. NŽT savo matavimuose ir atliktame tyrime konstatavo, kad bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, taigi jokio neatitikimo koordinačių duomenims nėra.
4.2. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teisme apklausta liudytoja, neplaninį žemės naudojimo patikrinimą atlikusi ir aktą surašiusi NŽT darbuotoja T. P. nurodė, kad „< ..> faktiškai tvorų pamatai kažkiek įėjo į tikrinamą žemės sklypą „<...>“, „<...> yra svarbus užimamas plotas, o ne centimetrai<...>“, „<...> šiuo atveju buvo 0,0001 ha žemės plotas, kuriame buvo įrengtas tvoros pamatas <...>“. Paminėtos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, kad L. Š., tvoros atraminės sienelės pamatus įrengė nesilaikydama savo žemės sklypo ribų ir besiribojančio privataus žemės sklypo dalį naudoja savo reikmėms, ką aiškiai konstatavo NŽT kompetentinga institucija, vykdanti valstybinę žemės naudojimo kontrolę patikrinimo akte ir jos darbuotojams duodant parodymus teisme. Po NŽT 2020 m. vasario 14 d. atlikto patikrinimo ir administracinio nusižengimo bylos tyrimo, jokie kiti V. M. priklausančio ir gretutinių žemės sklypų matavimai nebuvo atlikti, jokių kitų duomenų apie matavimo duomenis nėra. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių aiškiais matavimais ir NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklėse patvirtintomis procedūromis gautų, ankstesnius matavimus ir konstatuotą žemės užėmimo faktą paneigiančių duomenų. Pareiškėjas, teikdamas skundą formulavo prašymą, kad administracinio nusižengimo byla būtų tyrimui grąžinta NŽT, kuri turi įstatymu deleguotą funkciją ir galimybes atlikti pakartotinius matavimus, tačiau pirmos instancijos teismas į pareiškėjo prašymą neatsižvelgė, o taip pat ir pats, ėmęsis bylą nagrinėti iš esmės, privalėdamas būti aktyvus dalyvaujant tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, neinicijavo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo ir nelaukė, kol paskirtą neplaninį žemės naudojimo patikrinimą atlikusi NŽT pateiks jo rezultatus.
4.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio nusižengimo teisenoje neginčijamai buvo nustatytas V. M. žemės sklypo dalies užėmimas, tačiau administracinio nusižengimo teisena L. Š. atžvilgiu buvo nutraukta ne naikinant V. M. žemės užėmimo faktą, bet nenustačius L. Š. veikoje tyčios, kaip būtino požymio administracinio nusižengimo sudėčiai. Pirmos instancijos teismas pripažino NŽT nustatytas faktines aplinkybes dėl žemės užėmimo fakto, tačiau prieštaraudamas sau, skundžiamą nutartį grindė abejone, kad tariamai nėra V. M. priklausančios žemės užėmimo fakto.
4.4. Skunde argumentuojama, kad L. Š. realizuodama savo turtines teises taip pat turėjo būti rūpestinga, nes jų nekilnojamojo turto turėjimas nesuteikia pranašumo ir išskirtinių teisių užimti gretutinio V. M. priklausančio sklypo. L. Š. užimto V. M. žemės sklypo dalies neatlaisvino, tvoros pamato į savo sklypą nepersikėlė, o į raginimus atlaisvinti užimtą žemės sklypą nereaguoja, savo veiksmus teisindama subjektyviais samprotavimais apie matavimo ypatumus, nors matavimo taškų koordinatės tapačios su trečiaisiais asmenimis sudarytais niekur neregistruotais susitarimais, o kitoje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę tik pravažiuoti V. M. sklypu, grindžia savo teisę į jai nepriklausantį turtą. L. ir V. Š. sklypą juosiantis ir į V. M. sklypą įsirėžęs tvoros pamatas įrengtas atraminei sienutei. L. Š. į V. M. nėra kreipųsis ar gavusi leidimą atraminės sienelės statybai jo sklype ir/ ar ant sklypo ribos, L. Š. tuo labiau nėra įrengusi paviršinio vandens nutekėjimo sistemos. Pažymėtina, kad tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų sutikimai privalomi ne tik statant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Duotoje situacijoje L. Š. elgiasi priešingai, ji tiesiog savo poreikiams naudojasi V. M. nuosavybe. Leidimo savo žemės sklype L. Š. sodinti bet kokius augalus ir/ar vykdyti bet kokią veiklą nesuteikė. Aplinkybė, kad L. Š. iš V. M. sklypo pašalino be leidimo pasodintus medžius gali būti vertinama kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, pašalinant neteisėtos veiklos padarinius, bet ne naikinanti atsakomybę už neteisėtą veiklą. Iš paminėto konstatuotina, kad L. Š. veikla iš administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo aiškiai žinant apie gretutinio žemės sklypo ribas ir jo užėmimą, jo neatlaisvinant nuo pastatytų statinių, supiltų žemių sankasos, yra tęstinis veikimas tiesioginės tyčios forma, kaip ją apibrėžia ANK 8 straipsnio 2 dalis ir atitinkantis ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o taip pat kaip minėta ir ANK 281, 356, 368, ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.
4.5. Apeliantas nurodo ir tai, kad žemės sklypą įsigijo be jokių apribojimų, jame juridinių faktų apie sutartis ir ar įsipareigojimus tretiesiems asmenims nebuvo registruota, taip pat nėra ir nebuvo registruota jokių statinių, kurių egzistavimą klaidinančiai nurodo L. Š. ir NŽT. L. Š. teikiama gynybinė pozicija, kad jai teisę į V. M. žemės sklypą suteikia matavimų specifika, nors bendros koordinatės tapačios, kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl pravažiavimo, ar 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas, aiškiai prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka tikrovės. Visų pirma L. Š. įsigijo aiškiai apibrėžtą žemės sklypą, kuris neapima dabartinės V. M. nuosavybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) L. Š. nepardavė ar kitaip neperleido, o šį sklypą 2010 m. sausio 7 d. pardavė kitai UAB „(duomenys neskelbtini)“. NTR (su istorija) duomenimis (7.8. punktas) žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo areštuotas ir tai puikiai buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas negalėjo apimti minimo žemės sklypo, ką ir patvirtina, kad tame susitarime žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) neįvardijamas. Pažymi, kad 2014 m. gegužės 27 d. sutikime taip pat nėra kalbama apie leidimą statyti tvoras, atramines sieneles ir jų pamatus, formuoti žemės sankasą taip pat nekalbama. Kadastro žemėlapiuose atvaizduojamas (duomenys neskelbtini) aiškiai parodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka nei į L. Š. žemės sklypą, nei į V. M. žemės sklypą, kurių ribos aiškiai apibrėžtos, o būtent (duomenys neskelbtini) gatvė praeina greta tiek L. Š., tiek ir V. M. žemės sklypų. Paminėtos aplinkybės ir dokumentai parodo, kad L. Š., aiškiai žinodama ir suprasdama savo nuosavybės ribas ir neturėdama teisių į V. M. nuosavybę, kurių jai niekas nesuteikė, pažeisdama teisės aktų reikalavimus pastatė atraminės sienutės tvoros pamatą, įsirėžiantį į V. M. žemės sklypą ir tuo sumažindama jo dydį 0,001 ha ir po šiai dienai naudoja ir siekia naudoti savo reikmėms, vykdydama tęstinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. Storpirščio apeliacinis skundas netenkinamas.
7. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad apeliantas prašo apeliacinio teismo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2021 m. birželio 4 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, t. y.\ ginčija apylinkės teismo padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms, motyvuodamas tuo, jog L. Š. padarė administracinį nusižengimą.
8. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad Apeliantas nesutinka su nutartyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas jo apeliacinį skundą tenkinti.
9. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs V. M. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių subjektyviojo požymio buvimo – tyčios, t. y., neįrodyta, kad V. M. priklausanti žemės dalis buvo tyčia savavališkai užimta L. Š..
10. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.
11. Atskleidžiant ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodytą savavališko žemės užėmimo administracinio nusižengimo normą, aktuali yra teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).
12. Taigi, šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2AT-21-489/2021).
13. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamas įrodymų vertinimas teigiant, kad L. Š. tyčia savavališkai užėmė ir naudojo 0,0001 ha V. M. priklausančio žemės ploto.
14. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2020 m. vasario 14 d. NŽT žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jame užfiksuota, jog 2020 m. vasario 12 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad įrengiant tvorą L. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kurio savininkas nebuvo perdavęs, išnuomojęs ar kitu būdu leidęs L. Š. naudotis. Kaip matyti iš bylos duomenų, V. M. ir L. ir V. Š. žemės sklypai turi bendrą ribą. Ginčo, kad L. ir V. Š. priklausančios tvoros pamato dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo nėra, to neginčija ir pati L. Š., tačiau esminė aplinkybė yra dėl tyčios L. Š. veiksmuose, galimai padarant ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, buvimo ar ne.
14.1. Apklausiama pirmosios instancijos teisme L. Š. parodė, kad tiek perkant žemės sklypą, dalyvavo matininkas iš ,,(duomenys neskelbtini)“, kuris nurodė, kur yra sklypo ribos ir pagal kurį įrenginėjo tvoros pamatą, tiek pridavinėjant namą pasikvietė specialistus, kurie padarė kadastrinius matavimus ir pagal juos jų tvora buvo įrengta teisingai, kurie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre (1 t. b. l. 140-141). Apklausiamas kaip specialus liudytojas pirmosios instancijos teisme V. Š. parodė, kad kai tvėrėsi tvorą, pasikvietė matininką, kuris pažymėjo taškus. Pridavė namą, patikrino žemėtvarkoje, sakė, kad viskas gerai. Matininkai aiškino, kad prieš 10 metų aparatūra buvo daug prastesnė, mušdavo daug didesnes paklaidas, dėl 10-20 cm viskas buvo normos ribose. Sakė, kad su tuo pačiu aparatu matuojant, galima šiandien rasti taip, o kitą dieną dar už 10 cm. Tvorą statė pats, V. M. žemės sklype tvoros sankasos formuoti nebereikėjo, kadangi ji jau buvo, sankasą formavo tik savo namo sklype (1 t. b. l. 142-143).
14.2. Aplinkybę dėl galimų paklaidų patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas M. S., kuris parodė, kad galima tokia situacija, kad asmuo, atvykęs ir naudodamas kitą prietaisą, nustatytų kitokias žemės sklypo ribas nei jis nustatė, nes dėl prietaisų tikslumo, dėl paties matininko, dėl oro sąlygų nebus idealiai tokia pati koordinatė to paties taško. Nurodė ir tai, kad kiekvienas matininkas, pamatavęs riboženklį, užfiksuoja koordinatę, o tada jie, kaip tikrintojai, patikrina ir jei yra iki 10 cm mieste, o kaime iki 30 cm paklaida, to neskaito pažeidimu (2 t. b. l. 16-17).
14.3. Tyčios nebuvimą L. Š. veiksmuose patvirtina ir Institucijos atstovas N. J., kuris pirmosios instancijos teisme parodė, kad tvora, kurios nežymi dalis – tvoros pamatas patenka ant gretimo privataus V. M. priklausančio žemės sklypo buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų dokumentuose yra pažymėti tiksliai – tomis pačiomis koordinatėmis, todėl pilietis (L. Š. ir jos vyras), tverdamas tvorą, objektyviai gal ir negalėjo suvokti, kad pats elgėsi neteisėtai, jo veiksmai neteisėti. Kadastrų nuostatuose numatyta ne miesto teritorijoje 30 cm paklaida dėl riboženklių vietos koordinačių kaimo vietovėje, todėl kaip bebūtų, nutarimas yra pagrįstas, įvertinus visas bylos faktines aplinkybes, įvertinus tai, kad piliečiai rengė tą tvorą ne šiaip sugalvotoje kažkokioje vietoje, o suprasdami, jog reikia įsitekti į savo nuosavą sklypą ir kiekvienas sąmoningas žmogus supranta, kad tvorą reikia įsirengti sklypo ribose arba jau žemės sklypo masyve, kuris jam priklauso nuosavybės teise. Jie nesiekė kažkaip savavališkai užimti tos žemės. Tuos veiksmus galėjo įtakoti ir tos aplinkybės, kad matininkas galėjo netiksliai išmatuoti. Realiai atstumai yra labai maži ir labai neženklūs. Didžiausias atstumas vienoje iš šių koordinačių taškų yra 14 cm, o kitose 6 cm, 7 cm. Tai ir sudaro pagrindą konstatuoti, kad asmuo negalėjo netinkamai ar objektyviai įvertinti aplinkybių, bei tuo pačiu negalima konstatuoti, jog šioje byloje asmuo tyčia sąmoningai įsirengė tvorą (2 t. b. l. 20-21).
14.4. Atkreiptinas dėmesys į V. M. paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, kad kai įsigijo žemės sklypą, Š. tvora jau stovėjo. Šį žemės sklypą pirko pagal dokumentus ir nieko nežiūrėjo, nesutikrino, ar jo perkamo žemės sklypo dokumentai atitinka faktines aplinkybes. Po įsigijimo ne iš karto, bet po kokių 1-2 mėnesių kilo įtarimas, kad tvora įsirėžusi į jo žemės sklypą, kad jame pasodinti augalai, statomi konteineriai (1 t. b. l. 140), kas vėl gi patvirtina L. Š. veiksmuose tyčios savavališkai užimti V. M. žemės plotą nebuvimą, kadangi tvora buvo pastatyta dar iki V. M. įsigyjant žemės sklypą.
15. Atsižvelgiant į šių duomenų visumą, aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad L. Š. veiksmuose nebuvo tyčios ir tuo pačiu jos veiksmai negali būti laikomi tokie pavojingi, kad sukeltų ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo, pasireiškiančio savavališku žemės užėmimu, sudėties požymius.
16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog L. Š. veiksmai atitinka ne tik ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir ANK 281, 356, 368, ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėtį, negali būti sprendžiamas, kadangi nutarimas priimtas konkrečiai dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo ir klausimas dėl ANK 281, 356, 368, ir 518 straipsnių nebuvo nagrinėjamas. Pastebėtina tai, kad pirmosios instancijos teisme V. M. paaiškino, jog dėl medžių pasodinimo, konteinerių laikymo ar kitų aplinkybių, nesikreipė į institucijas. Kreipėsi dėl tvoros, kuri įsirėžusi į jo sklypą, pastatymo. Supranta, kad institucija atliko tyrimą, darė patikrinimą, surašė protokolą, nutarimą dėl šitų aplinkybių (1 t. b. l. 140). Aplinkybę, kad buvo tiriamos būtent skunde nurodytos aplinkybės, patvirtina ir liudytoja T. P., kuri apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog orientavosi į asmens prašymą, kuriame buvo keliamas klausimas būtent dėl savavališkai užgrobtos V. M. priklausančio žemės sklypo dalies (2 t. b. l. 13-16).
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. Š. ir jos vyras pirmosios instancijos teisme nurodė, jog iki balandžio 14 d. teismo posėdžio V. M. jokių pretenzijų jiems nebuvo pateikęs dėl pušelių, bei tai, kad šiuo metu tos pušelės jau yra iškeltos, sklypas sutvarkytas ir jokia žala nepadaryta. Dėl konteinerių nurodė, kad jų niekada nėra laikę prie namų. O be to, apklaustas liudytojas M. S. teisme parodė, kad augalai yra ne NŽT kompetencijos klausimas, tai yra savarankiška savivaldybės funkcija.
18. Nagrinėjamos bylos dalykas yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo galimas padarymas ir jo vertinimas, o ne savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo klausimas. Nei Institucijai, nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nenustačius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, negali būti vertinamas ir pažeidimo trunkamasis pobūdis. Sutinkamai su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pozicija, aukštesnysis teismas pritaria, kad savo galimai pažeidžiamas teises V. M. gali gintis kitomis teisinėmis priemonėmis, pvz. civilinio proceso tvarka, o nesinaudodamas ANK nuostatomis, juolab, kad ir nenustatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Kuomet tarp asmenų susiklosto iš esmės civilinio pobūdžio santykiai, ydinga praktika inicijuoti baudžiamuosius ar administracinius procesus. Šiuo atveju matyti, kad apeliantas nenurodė, jog jis būtų kreipęsis civilinio proceso tvarka bandydamas atkurti savo galimai pažeistas teises, nepateikė duomenų, kokiais konkrečiais veiksmais yra apsunkinamas jo galimai pažeistų teisių gynimas civilinio ar kito pobūdžio teisinėmis priemonėmis.
19. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog byloje neįrodyta L. Š. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užimti V. M. žemės sklypo dalį. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto sudėties visumos požymių, L. Š. negali būti traukiama atsakomybėn, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. Storpirščio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.