Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato E. S. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-01-20 Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos buvo gautas V. M. skundas. Jame buvo nurodyta, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Skunde be kita ko buvo teigiama, kad V. Š. savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes V. Š. pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm. Skundu buvo prašoma patikrinti pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis specialistas S. Ž. 2020 m. liepos 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį L. Š. dėl to, kad 2020 m. vasario 12 d. 9 val. atlikus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, jog įrengiant tvorą L. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kuriame įrengtas tvoros pamatas. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama valstybinė žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis. Tokiais savo veiksmais L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zigmantas D. D., vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius L. Š. ir V. Š. veiksmuose tiesioginės tyčios. Iš surinktų dokumentų konstatuota, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl piliečiai, tverdami tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Nepakako duomenų konstatuoti, kad tvorą piliečiai užtvėrė tyčia dalinai už jiems priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų ir tokiais savo veiksmais sąmoningai, tyčia užėmė dalį (iki 1 kvadratinio metro) gretimo privataus žemės sklypo. Nutarime nurodyta, jog piliečiai tvoros užtvėrimu pažeidė kito asmens nuosavybę ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotą, neturėdami nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios piliečių veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama, o piliečiams ir gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininkui siūloma parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, bei notariškai patvirtinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, tokį žemės sandorį, kuriuo būtų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas. Geranoriškai nesusitarus, nutarimu asmenims siūloma žemės sklypų ribų pakeitimo dėl užtvertos tvoros klausimą spręsti teismine tvarka.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021 m. kovo 10 d. gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. persiųstas pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. 2021 m. kovo 1 d. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. Š., nesilaikydama žemės sklypo ribos, savavališkai užėmė pareiškėjui V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės ploto dalį, joje įrengdama tvoros pamatą, ir tokiu būdu naudoja nurodytą pareiškėjo žemės dalį savo reikmėms. Šis pažeidimo faktas užfiksuotas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-02-14 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad L. Š. yra asmuo trauktinas atsakomybėn, o V. M. – nukentėjusysis. Pareiškėjas nesutinka su 2020 m. rugsėjo 23 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus nutarimu nutraukti L. Š. ir V. Š. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padaryta esminių materialiųjų ir procesinių teisės normų pažeidimų. Buvo netinkamai pritaikytas ANK 567 straipsnis, nes byla išnagrinėta neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškinant reikšmingas bylai aplinkybes, neapklausiant pareiškėjo, nenustatant tikrųjų galimo pažeidimo padarymo aplinkybių. Nesilaikyta ANK 571 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjo teisės būti išklausytam. Taip pat pažeisti ANK 578 straipsnio ir 609 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepripažįstant (nenurodant) pareiškėjo, kaip nukentėjusio asmens. Be to, nutarimas priimtas pažeidžiant ir ANK 579 straipsnį, nes pareiškėjas neturėjo galimybės realizuoti nukentėjusiojo teisių. Skunde pažymima, kad žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas iki šiol nepašalintas, V. M. nuosavybės teise priklausanti žemė neatlaisvinta, ir net po institucijos patikrinimo nebuvo imtasi jokių veiksmų nustatytam pažeidimui pašalinti. Skundu pareiškėjo atstovas taip pat pažymi, kad neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas, aktuali pati užėmimo aplinkybė, nes žemės užėmimo faktas yra žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti. Pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. teigia, kad dėl neteisėtų gretutinio sklypo savininko L. Š. veiksmų, t. y. L. Š. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, buvo pažeistos V. M. turtinės teisės, t. y. jis tiesiogiai neteko dalies savo turto asmeninės nuosavybės teise valdomame žemės sklype. Be to, dėl turtinių teisių pažeidimo jis nepagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Skundu pareiškėjo atstovas nurodo, kad administracinio nusižengimo bylos teisena piliečių L. Š. ir V. Š. atžvilgiu, kaip nenustačius jų veiksmuose tiesioginės tyčios, nutraukta neteisėtai, be to, atkreiptas dėmesys, kad administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta tik L. Š. atžvilgiu. Todėl dėl nurodytų teisės normų pažeidimų pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. skundu prašo 2020-09-23 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą perduoti nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną L. Š. ir V. Š. atžvilgiu buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir nenustačius L. Š. ir V. Š. veiksmuose tiesioginės tyčios. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjant bylą, V. M. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 str. nuostatas, nes nebuvo nustatyta reali turtinė ar neturtinė žala jo turtui, tačiau V. M. N. žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2020-10-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė informaciją apie išnagrinėtas administracinio nusižengimo bylas ir pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Nurodoma, kad V. M. nuosavybės teise priklausantis 0,1667 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir L. Š. bei V. Š. nuosavybės teise priklausantis 0,0911 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuoti atliekant kadastrinius matavimus ir abu žemės sklypai turi bendrą ribą. Viešame registre V. M. registruoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data fiksuota 2008-11-18, o žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. gruodžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų parengtą Žemės sklypo planą. Tuo tarpu L. Š. ir V. Š. viešame registre žemės sklypas registruotas pagal 2017-01-18 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų parengtą žemės sklypo planą. Institucija skunde nurodo, kad nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną buvo priimtas ištyrus V. M. 2020-01-20 skunde nurodytas aplinkybes ir įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-02-14 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytus faktus. Nutarime konstatuota, jog L. Š. ir V. Š. priklausančios tvoros (tvoros pamato) dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau pilietis, tverdamas tvorą, objektyviai negalėjo suvokti neteisėto elgesio, nes tvora buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių ribų bendri posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis. Nurodoma, kad nepakako duomenų konstatuoti, jog tvoros dalį pilietis užtvėrė tyčia už jam priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų, užimdamas 1 kvadratinį metrą gretimo privataus žemės sklypo. Nors Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai ir nustatė, kad dalis L. Š. ir V. Š. tvoros elementų (dalis tvoros pamato) patenka į V. M. žemės sklypą, tačiau nenustatė visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnį, kadangi tvoros elementų patekimas gali būti susijęs su žemės sklypo ribos posūkio taškų nustatymo paklaida, kuri kaimo vietovėje leidžiama iki 30 cm. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas dėl galimų matavimo paklaidų, kurios yra nustatytos teisės aktuose, kai atskirais laikotarpiais matuojant tą patį žemės sklypą ir/ar nustatant jo ribas skirtingo tikslumo matavimo prietaisais, yra leidžiamos koordinačių paklaidos. Taip pat atsiliepime į skundą pažymima, jog savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė - bendro naudojimo kelias, pavyzdžiui, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, dėl ko žmonės negali juo naudotis. ANK 110 straipsnio l dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privalų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Šiuo atveju, Nacionalinei žemės tarnybai nenustačius L. Š. ir V. Š. veiksmuose ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto ir inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, ši teisena buvo nutraukta. Atsiliepimu į skundą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Š. teisme paaiškino, kad advokatas bei pareiškėjas neatsižvelgė į technines priemones, kurios reikalingos nustatant sklypo ribas. Sklypo ribos nustatomos pasikviečiant specialistus, kurie turi licencijas, specialius aparatus sklypo ribai nustatyti. Jų atveju, kai jie pirko sklypą, pasikvietė matininką iš ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nurodė, kur yra sklypo ribos. Pagal tas nurodytas sklypo ribas jie įrenginėjo tvoros pamatą lygiai savo pusėje ir nei kiek neišlįsdami į kaimyno pusę. 2017 m., kada pridavinėjo savo namą, vėl pasikvietė specialistus, kurie apėjo visą jų teritoriją, padarė kadastrinius matavimus, pagal juos jų tvora buvo įrengta teisingai. Šituos duomenis jie pateikė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri tuos duomenis patvirtino, ir visi tie pakeitimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre. Dabar, 2020 m., kai praėjo beveik dešimtmetis po to, kuomet jie įsirenginėjo tvoros pamatus, kuomet buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir atsirado tie centimetrai, jų nuomone, jie galėjo atsirasti todėl, kad laikui einant pasikeitė technika, visa technika tobulėja, tikslėja. Jie neturėjo noro užimti 3 cm kaimyno žemės. Teismas turi byloje V. M. matavimus, kurie atlikti 2020 m., jų matavimus, Nacionalinės žemės tarnybos matavimus ir jie visi skyrėsi. Viename taške yra net 5 cm skirtumas. Esmė tame, kad tam ir numatytos paklaidos, kurios galimos kaimo teritorijoje iki 30 cm. Dėl pušelių, kai balandžio 14 d. įvyko teismo posėdis, pareiškėjas V. M. su advokatu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos. Tuose paaiškinimuose ir buvo nurodytos tos pušelės. Iki to laiko jie jokių pretenzijų iš V. M. nėra sulaukę. Tos pušelės daugiau kaip pusę metų stovėjo vazonuose, buvo apkastos žemėmis. Jokių pretenzijų nebuvo. Jie jas pasodino, kadangi V. M. to sklypo netvarko, pasodino, kad būtų estetinis grožis, atrodytų šiek tiek gražiau. Jie nesitikėjo, kad bus kažkokie nesusipratimai, pretenzijos. Šiuo metu tos pušelės yra iškeltos, sklypas sutvarkytas ir jokia žala nepadaryta. Ji gali teismui pateikti nuotraukas. Konteinerių niekada nėra laikę prie namų. Vienintelis atvejis būna tada, kai atvažiuoja šiukšlių surinkėjai ir numeta, tada jie negali atsakyti už jų veiksmus. Jie visada savo šiukšlių konteinerius laiko savo teritorijoje. Niekada jų nėra palikę V. M. teritorijoje. Ji tiksliai neskaičiavo ir tiksliai negali pasakyti, nes visų matuotojų matavimai, padaryti 2020 m., skiriasi, galbūt tvora ir buvo įrengta užimant 1 kvadratinį metrą V. M. priklausančio žemės sklypo, kaip nurodyta protokole. Jie gyvena kaimo vietovėje, kur tokio dydžio paklaidos yra leistinos. Dėl žemės sklypų, tai prieš pat teismą jie gavo V. M. prašymą, bet kadangi specialistai jiems užtvirtino, kad jų tvora yra pastatyta gerai, atitinka visas normas, jie taip ir atsakė V. M. ir jo advokatui. Kai po praeito teismo posėdžio jie gavo rašytinius paaiškinimus, norėdami išspręsti tą visą konfliktą, jie tiesiog tas pušeles iškėlė. Su Nacionalinės žemės tarnybos 2020 m. vasario 14 d. patikrinimo aktu yra susipažinusi, bet tiksliai visų detalių nepamena. Apie tvoros įrengimo darbus galima paklausti jos vyro V. Š., kuris yra pakviestas liudytoju, nes jis organizavo šiuos darbus. Nesupranta, kuo gerbūvio formavimo darbai yra susiję su byla. Kaip ji ir minėjo, gerbūvio tvarkymą organizavo jos vyras. Kaip ji supranta, jų žemės sklypo ribos yra ten, kur yra tvora. Jie kreipėsi į Šiaulių rajono savivaldybę, kad V. M. tvarkytųsi savo aplinką, bet tvarkymosi nesulaukė. Norėjo pagražinti savo aplinką, pasodino pušeles, kad būtų gražiau, estetiškiau sugrįžti namo. Iš V. M. negavo sutikimo tvarkyti jam priklausantį žemės sklypą. Ji apie žemės tvarkymą nešnekėjo, buvo pasodintos tik pušelės. Tiksliai neatsimena, bet tos pušelės buvo pasodintos gal prieš pusantrų metų. Ji nesikreipė į V. M., kreipėsi į rajono savivaldybę, kadangi V. M. sklypas buvo netvarkomas. Rajono savivaldybėje turėtų būti raštas. Į juos V. M. taip pat nesikreipė dėl tų pušelių. Kaimynas niekad nieko nesitvarkė, visur buvo apaugusios žolės, tai kaimynai tiesiog kreipėsi į rajono savivaldybę, kad tas sklypas būtų sutvarkytas. Pats kaimynas V. M. nesiekė su jais bendradarbiauti. Šiuo atveju buvo kreiptasi į rajono savivaldybę, kad V. M. imtųsi atitinkamų veiksmų. Ji minėjo, kad pušelės buvo pasodintos dėl estetikos, čia yra tik medeliai, kurie yra estetinį grožį suteikiantis elementas, juk V. M. taip pat galėjo naudotis ta žeme. V. M. sklype daugiau jokių darbų nėra atlikusi. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra sutuoktinių nuosavybės teise priklauso jai su vyru. Neklausė institucijos, dėl kokų priežasčių administracinių nusižengimų protokolas buvo rašomas jai.

Nukentėjusysis V. M. teisme skundą palaikė ir papildomai paaiškino, kad yra užimta dalis jo žemės sklypo, pastatytas tvoros statinys. Taip pat jo žemėje yra pasodinti medžiai ar pušys, tiksliai nežino, yra laikomi šiukšlių konteineriai. Kaimynai savivaliauja jo privačioje nuosavybėje. Yra susipažinęs su institucijos patikrinimo aktu. Reikia patikslinti, ar apie 1 kvadratinis metras jo žemės ploto yra užimtas, bet sutinka su institucijos paskaičiavimais. To vieno kvadratinio metro savo žemės ploto neteko, nes, kaip ir minėjo, yra pasodinti medžiai ar pušys, gerai negali pasakyti, užimta dalis pamato, laikomi šiukšlių konteineriai. Tie medžiai ar pušys yra pasodinti jo nuosavybėje. Tas vienas kvadratinis metras paskaičiuotas bendrai. Nepasakys, ar viskas vienoje vietoje, tame viename kvadratiniame metre. Pilnai nėra susipažinęs su nekilnojamojo turto kadastrų nuostatais ir jame įvardintomis matavimo paklaidomis. Kaimynai naudojasi jo žemės dalimi taip, kaip nori. Jis negali tvarkytis, negali kažko daryti būtent tame žemės sklype, kur jie naudojasi. Čia yra jo nuosavybė, jis už ją moka mokesčius. Tiksliai nežino, ar pušelės yra pasodintos, bet tiksliai žino, kad jo nuosavybėje yra pasodinti augalai. Jam neišeina gražiuoju susikalbėti su kaimynais. Jo žemės sklype yra įrengta dalis pamato, pasodintos vadinamos pušys. Jis mano, kad pušys pasodintos nuo pusės metro iki metro atstumu už pamato į jo žemės sklypą. Yra keletas augalų, jų neskaičiavo. Taip gaunasi didesnis plotas ir didesniame atstume. Datomis ir laikais negali pasakyti, nes nėra užfiksavęs, kada buvo pastatytas konteineris, bet, kad tai vyksta, tai vyksta. Dėl medžių pasodinimo, konteinerių laikymo ar kitų aplinkybių, jam rodos, nesikreipė į institucijas, bet tiksliai pasakyti negali. Kreipėsi dėl tvoros, kuri įsirėžusi į jo sklypą, pastatymo. Supranta, kad institucija atliko tyrimą, darė patikrinimą, surašė protokolą, nutarimą dėl šitų aplinkybių. Konteinerių pastatymas yra pastovus atvejis. Tas pastovias aplinkybes pastebėdavo mėnesio laikotarpyje. Tai būdavo dažnai. Kai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl savo žemės sklypo užimtos dalies, jo lūkesčiai buvo tokie, kad viskas bus išspręsta ir atstatyta į savo vietas – patrauktas pamatas, sutvarkytas tas plotas, kuris priklauso jam, ir kad gerbiami kaimynai iš to ploto pasitrauks. Tikėjosi, kad dėl tų augalų ir kitų nustatytų aplinkybių bus imtasi kažkokių priemonių. Šitą žemės sklypą įsigijo prieš kokius 3-4 metus, dabar tiksliai pasakyti negali. Kai įsigijo šitą žemės sklypą, Š. tvora jau stovėjo. Šį žemės sklypą pirko pagal dokumentus ir nieko nežiūrėjo, nesutikrino, ar jo perkamo žemės sklypo dokumentai atitinka faktines aplinkybes. Po įsigijimo, ne iš karto, bet po kokių 1-2 mėnesių, kilo įtarimas, kad tvora įsirėžusi į jo žemės sklypą, kad jame pasodinti augalai, statomi konteineriai. Bandė su kaimynais kalbėtis gražiuoju, bet jiems gražiuoju nesigavo, todėl atsidūrė teisme. Negali patvirtinti, ar tų pušelių, medžių, kitų augalų nebėra jam priklausančiame žemės sklype, nes nematė. Kada būna Lietuvoje, visą laiką užvažiuoja ir pasižiūri tą sklypą, kuris ribojasi su L. Š. žemės sklypu.

Specialiuoju liudytoju apklaustas V. Š. teisme parodė, kad sutinka duoti paaiškinimus. Viskas atsitiko dėl tvoros, dėl pušelių. Kai tvėrėsi tvorą, pasikvietė matininką, jis jam pažymėjo taškus. Visą pamatą jie statėsi į savo pusę tiksliai, kad tvora nebūtų nei kiek išėjusi pas kaimyną. Pastatė tvorą, 2017 m. pridavinėjo namą, vėl atvažiavo tie patys matininkai iš ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie viską sutikrino. Pridavė namą, patikrino žemėtvarkoje, sakė, kad viskas gerai. Tada prasidėjo visi tie permatavimai dėl kelių centimetrų. Tada jis dar kartą pasikvietė matininką, kad jis patikrintų, kaip čia yra. Jis jam garantavo, kad čia viskas yra gerai, o tos paklaidos susidarė todėl, kad prieš kokį dešimtmetį buvo matuota, kai buvo naudojama senesnė aparatūra, kuri tiesiog muša paklaidą. Dabar, kai matavo, irgi yra tos paklaidos, tačiau pagal visus įstatymus jos yra leistinos. Jis pasakė nesinervuoti, nes viskas yra gerai. Kiek žino, šiai dienai tas žemės sklypas, dėl kurio kilo visas šitas ginčas, priklauso V. M.. Šitas sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendra nuosavybe priklauso jam ir žmonai. Kaip specialus liudytojas jis nebuvo apklaustas. Tada, kai buvo skundas, žemėtvarka matavo. Kiek žino, per tą visą procesą juos žemėtvarka kvietė, jie patys dar dėl viso pikto pasitikrino. Žemėtvarka tik tyrė, bet jų nenubaudė, nes viskas atitiko. Žino, kad sutuoktinė buvo gavusi protokolą. Skaitė nutarimą nutraukti ir nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, bet jo paraidžiui nepamena. Vietovė, kurioje jie gyvena, yra kaimo, tai (duomenys neskelbtini). Dabar jau žino, kad pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatus leistina paklaida mieste yra iki 10 cm, o kaime iki 30 cm, bet kai jie darė, tai darė taip, kad nei kiek nebūtų išlindę pas kaimyną. Kaip jam paaiškino matininkai, prieš 10 metų aparatūra buvo daug prastesnė, mušdavo daug didesnes paklaidas, dėl 10-20 cm viskas buvo normos ribose. Sakė, kad matuojant su tuo pačiu aparatu, galima šiandien rasti taip, o kitą dieną dar už 10 cm. Ta aparatūra per dešimtmetį tikrai pasikeitė. Jie nekalti, kad jiems taip parodė ir, kad tais laikais buvo tokia aparatūra. Esmė buvo pastatyti, kad nei kiek nebūtų pas kaimyną. Kai buvo atliekamas institucijos patikrinimas ir matuojama, kaip ta tvora pastatyta, dalyvavo ir jis. Matė, kokie duomenys įrašyti patikrinimo akte – kiek nurodyta, kad tvora įsikiša į kaimyninį sklypą. Nesutinka su tais matavimais, kad vienas kvadratinis metras yra užimtas, nes tai yra aparatūros paklaidos, pamatavus kitą dieną, jos vėl bus kitokios. Visoms aparatūroms yra duodama paklaida, jei perliptų per visus rėmus, tai nieko nesakytų, nes būtų kaltas. Po dešimtmečio aparatūra patikslės ir gal bus dar tiksliau. Pareigūnai, kurie buvo atvykę ir matavo šitą žemės sklypą, sakė, kad aparato paklaida yra kokie 3-5 cm, t. y. maža. Prieš dešimtmetį ta aparatūra, kuria tuo laiku matavo, buvo pati naujausia, bet su laiku aparatūra keičiasi. Institucijos pareigūnai, kurie atliko matavimus, nevertino, kieno naudai turi būti taikoma paklaida, tiesiog yra aparatūros paklaida, tam ir yra tie centimetrai kaimui, miestui, kad žmonėms nebūtų tokių problemų. Gretimo sklypo savininkas V. M. pretenzijas siuntė raštu. Visada norėtų problemas išspręsti gražiuoju. Prieš pat aną teismą raštiškai paprašė, kad iškeltų tas pušeles, parašė, kad jos trukdo. Be jokių problemų jas iškėlė, jokių problemų dėl to nekilo. Būtent tą dieną, kai paprašė, tai jie tas pušeles ir iškėlė. Iki to laiko jos niekada nekliuvo. Jomis buvo pagražinta teritorija. Svetimame žemės sklype buvo pasodintos 5 pušelės. Jos buvo pasodintos gal prieš kokius du metus, bet tiksliai nepamena. Iki posėdžio jokių pretenzijų dėl šitų pušelių nebuvo gavę. Jis pats vykdė tvoros įrengimo darbus. Tuos darbus vykdė patikintas matininkų. Jis pats aparatūros neturi. Tą žemės ribą prieš darbus parodė matininkas. Jis pats darė visus darbus, susijusius su žemės lyginimu. Žemės sankasa buvo formuojama dar prieš V. M., tie keliai buvo statomi ir pastatyti, o pušeles pasodino jis. Tvorą statė pats. V. M. žemės sklype tvoros sankasos formuoti nebereikėjo, kadangi ji jau buvo. Jis formavo sankasą tik savo namo sklype. Tiesiog buvo kelias, jie šalia kelio pasižymėjo ir pastatė pamatą. V. M. žemės sklypo pusėje sankasa jau buvo suformuota, nes visa tai jau buvo padaryta buvusio savininko. Žemės darbų už savo tvoros, t. y. V. M. žemės sklype, jie nevykdė. 2020 m. vasario 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo detalių, kurios yra užfiksuotos 2020 m. vasario 14 d. akte ir prie jo esančiuose prieduose, atmintinai tikrai nežino. V. M. sklype, esančiame už jų tvoros, piktžolėms augti neleido, todėl pasodino pušeles ir pagražino aplinką. Būtų buvę geriau, jei pats savininkas tas piktžoles ravėtų, nes ten toliau, kur jie nesirūpino, buvo piktžolės. Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo akte esančioje fotofiksacijoje Nr. 5 yra jo atlikta, jis ten sulygino, sutvarkė. Šiuos žemės tvarkymo darbus, medžių sodinimą V. M. priklausančiame žemės sklype atliko nieko neprašomi, tiesiog sutvarkė patys. V. M. nebuvo kreipęsis į juos, kad atliktų tokius darbus, bet niekada tam ir neprieštaravo. V. M. jo žemės sklype jokių tvarkymo darbų neatlieka.

Liudytojas S. Ž. teisme parodė, kad teismas jį kviečia liudytoju dėl administracinio nusižengimo, kuris buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jų specialistai, kurie užsiima valstybinės žemės naudojimo kontrole, buvo nuvykę į tą vietą, nustatė kažkiek pažeidimų. Pagal tuos požymius pilietės tvora buvo kažkiek užlipusi ant privataus kaimyno sklypo, dar buvo ir įvažas. Tas pilietis, pagal kurio skundą važiavo tikrinti, buvo nurodęs, kad viskas turi būti pašalinta. Jis visų paklausdavo, ar jie sutinka, kad kažkiek pažeidė sklypo ribas. Visi sutikdavo su tuo, kad yra kažkoks pažeidimas, bet per menkas pažeidimas, kad dėl to reikėtų bausti. Dabar neatsimena, kiek šiuo atveju tvoros užlipo, ar buvo vienas kvadratinis metras ar du kvadratiniai metrai. Praktiškai pažeidimas buvo dėl kažkiek centimetrų. Jis tų bylų pas save neturi, jas grąžina, nes pagal asmens duomenų apaugą negali laikyti bylų savo kabinete. Tada nesutiko, kad būtų skiriama bauda. Nutarimus priima vedėjas, ar nutraukti bylą arba toliau tirti. Buvo surašytas protokolas be administracinio nurodymo. Pripažįsta, kad tikrai užlipo ant kaimynų sklypo, reiškia, jog kažką ne taip padarė. Po to, ar už tai jį bausti ar pasigailėti, nutaria vedėjas. Nes jis turi užfiksuoti, suvesti pagrindus Vidaus reikalų ministerijos administracinių nusižengimų registre. Jam pateikė bylą, kur buvo visas tas išrašas iš VĮ ,,Registrų centras“ dėl to sklypo. Kiek prisimena, sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra L. Š.. Jam atrodo, kad tada ji viena buvo to sklypo savininkė, o jos sutuoktinio V. Š. gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini). Ji pripažino, kad su savo tvora kažkiek pažeidė kaimyno sklypo ribą. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose yra parašytos paklaidos, bet ten su tomis paklaidomis vyksta ginčas, kaip jas traktuoti. Ten parašyta, kad miesto teritorijoje leidžiama iki 10 cm, o užmiestyje galima iki 30 cm. paklaida. Tačiau, jei asmuo su tokiu pačiu prietaisu matuoja mieste ir kaime, tai jis matuoja vienodai. Matavimo paklaida yra tik centimetrai. Ne jam komentuoti, kodėl tokios paklaidos yra nurodytos nuostatuose. Turėjo ne tik jų matininko, bet dar ir to kito matininko duomenis apie tą pažeidimą, kuriuose buvo nurodyta, kad ta tvora yra užlipusi. Buvo du šaltiniai, kurie rodė, kad yra pažeidimas. Kadastro nuostatai kažkiek leidžia užlipti į kaimyno sklypą, bet praktiškai ta problema turėtų būti išsprendžiama piliečių susitarimu, kad tų konfliktų nebekiltų vėliau. Kitu atveju kils konfliktas, nes vienas sakys, kad asmuo užlipęs ant jo žemės ir jo turtą laiko savo turtu. Kad neatlikti kadastrinių matavimų iš naujo, jog įvertinti pokytį, tarp piliečių daro sutartis. Jie įsiteisina šitą dalyką, kad nebekiltų tokių problemų ateityje. Faktiškai tie prietaisai labai tikslūs, tai pasakys ir specialistai, kurie atlieka tokius matavimus. Matavimų tikslumas labai didelis, gali būti tik 1 cm paklaidos. Kiek domėjosi, matavimo prietaiso paklaida leidžiama iki 2 cm. Jam atrodo, šiuo atveju buvo apie 10 cm, buvo užvaldytas apie 1 kvadratinis metras. Be to, jie visi trys įsirengė įvažas į savo sklypą ant V. M. sklypo. Nebuvo naudojama valstybinė žemė, nes čia du fiziniai asmenys. Buvo įvykusi korektūros klaida dėl protokole nurodytos užimtos valstybinės žemės, valstybinė žemė nebuvo naudojama, nes čia buvo fiziniai asmenys. Jis tik bendrai gali pasakyti, kodėl protokolas buvo surašytas tik po pusmečio, nes apie tai dabar tikslių duomenų neturi. Faktiškai yra didelė problema, kai jie negali iškviesti piliečių, nes labai retai jie atvyksta pirmu kvietimu, kai kurie dar nėra atvykę visai, o jau praėjo beveik 2 metai, bet jie jų iškviesti negali, tai tas visas dalykas nusitempia. Jie jų iškviesti negali, nes jie nereaguoja. Reikia pasitikslinti dokumentus, gal bus kiti specialistai, kurie ruošė tuos kvietimus asmenims, nes jis jų neruošia. Jis tik gauna pranešimą, kad tokią dieną pas jį atvyks toks pilietis. Jam sunku pasakyti, kiek jie buvo paruošę tų kvietimų. Ne jis ruošia tuos pakvietimus atvykti protokolo surašymui. Pilietis atvyksta, pateikia savo asmens dokumentą, tada jį supažindina, dėl ko jis yra iškviečiamas, kadangi nagrinėjamas administracinis nusižengimas, tai pasakoma, kokios jo teisės ir pareigos, dažniausiai, jei jis nori, duoda pasiskaityti, kur viskas surašyta, o toliau nagrinėja detaliau, paaiškina, kokia eiga vyksta tas dalykas, kokie yra etapai, surašomas protokolas arba protokolas su administraciniu nurodymu, kuris užregistruojamas Vidaus reikalų ministerijos administracinių nusižengimų registre. Jei žmogus sutinka su tuo pažeidimu, tada surašomas protokolas su administraciniu nurodymu ir aptariama, kada jis pažeidimą pašalins. Jei nesutinka, tai tada pilietis yra kviečiamas pas vedėją dėl nutarimo priėmimo. Tada vedėjas sprendžia, ar to žmogaus pasigailėti ar bausti. Pagrindas yra specialistų, kurie užfiksavo patikrinimo aktą, gauti duomenys. Ten jis surašo visus duomenis, tai yra pagrindas. Jis dar turėjo kito matininko atliktus visus matavimus. Surašydamas protokolą, turėjo: Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo aktą, kitų matininkų užfiksuotus dokumentus, nukentėjusio asmens skundą, o prie to skundo buvo pridėti to matininko atlikti matavimai. Tiksliai negali prisiminti, kokie dar pažeidimai buvo užfiksuoti būtent šioje byloje, bet visų pagrindas buvo tvoros ir įvažos. Jei kažkas be sutikimo ant kito sklypo supila kažkokias savo medžiagas, pasideda statybines medžiagas, tai aiškiai yra pažeidimas. Kažkiek jie atsižvelgė į aplinkybes dėl tų pušelių, bet jam yra labai sunku pasakyti apie konkretų L. Š. atvejį. Kadangi, kai jis baigia bylą, tai ją atiduoda saugoti, nes joje yra daug asmens duomenų. Dėl to jų specialistai, kurie užsiima kontrole, važiavo patikrinti, ar tikrai V. M. skundas pasiteisino. Jei žiūrėti dėl tų paklaidų, tai skundas lyg ir nepasiteisino. Iš visos tos grupės asmenų tik vienas pilietis su savo tvora buvo pažeidęs 30 cm. Turi labai daug bylų, jam sunku pasakyti, kas ten kiek yra. Jis šito dalyko nesprendžia, ar V. M. pripažinti nukentėjusiuoju, nes jam tik reikia užfiksuoti administracinių nusižengimų protokolą ir pažeidimą, o toliau jau dalyvauja kiti asmenys. Jam praktiškai nelabai turi rūpėti, kas yra to gretimo sklypo savininkas. Jis turi pažeidimą, kad pilietis užlipo ant kaimynės sklypo. Daugiausiai jie nagrinėja bylas dėl laisvos valstybinės žemės. Šiuo atveju visi piliečiai stebėjosi, prie ko čia jie – tarnyba, nes du fiziniai asmenys susipyko, o juos įkišo kaip atpirkimo ožius. Šiuo atveju vienas ir kitas turėjo kreiptis į teismą, kad jų teisės pažeistos. O įtraukė jų tarnybą, nors jie nei tos žemės savininkai, nei ką. Jei šalia būtų buvusi valstybinė žemė, tai tada aišku, nes jie yra valstybinės žemės patikėtiniai. Nacionalinė žemės tarnyba vykdo kontrolę visos žemės: privačios, neprivačios, kas susiję su panauda, nuoma, viskas eina po šita vėliava, nes jie vykdo valstybinės žemės kontrolę. Jis bendrai pasakė, kad yra padarytos tos įvažos, ten labai daug situacijų, o bylos su savimi neturėjo, todėl jam labai sunku prisiminti. Kadangi jis šiuo atveju neturėjo bylos, tai nežinojo, su kuo teisme bus reikalas – su kokiu žmogumi, kad būtent su L. Š.. Dabar tikrai neprisimena, ar L. Š. atveju buvo padarytos įvažos. Neatsimena, ar L. Š. atvyko į jo paskirtą posėdį. Fiziškai neįmanoma atsiminti, nes per šiuos metus bus koks 100 datų, paskirtų posėdžiams.

Liudytoja T. P. teisme parodė, kad 2020 m. vasario 12 d. atlikinėjo patikrinimą pagal Šiaulių skyriuje gautą prašymą. Prašymą pateikęs asmuo buvo V. M.. Bylos nagrinėjimas yra susijęs su Š., su sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkais. Praktiškai pagal tą prašymą buvo nusimatę patikrinimą. Tada vyko ir atliko šitą patikrinimą. Kaip patikrinimą atliekantys pareigūnai aprašė faktinę situaciją pagal jų galiojančius nuostatus, aprašė tai, ką matė tai dienai. Nustatė, kad yra nesilaikoma 11.6 papunkčio ir įrašė galimą pažeidimą, kuris, jų manymu, atitinka Žemės įstatymo 21 str. 7 p. nustatytus reikalavimus. Faktiškai tikrino, ar į šitą žemės sklypą nepatenka kitų kaimyninių žemės sklypų tvoros. Šiuo atveju buvo surašyta, kad tikrinamame žemės sklype, prie žemės sklypo ribų su privačiais žemės sklypais, nurodyti unikalūs numeriai, buvo įrengta dalis tvorų pamatų. Faktiškai tvorų pamatai kažkiek įėjo į tikrinamą žemės sklypą. Patikrinimą dažniausiai atlieka du pareigūnai. Ji dažniausiai rašo tekstą, o su ,,GPS“ imtuvu ir fotoaparatu dirba jos kolega M. S.. Atlikus patikrinimą, yra pridedama fotofiksacija ir schema, o tada tas aktas yra registruojamas ir keliamas į jų sistemą. Čia reikėtų žiūrėti į schemą, kiek sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tvoros pamatas buvo įsikišęs į svetimą sklypą. Jiems yra svarbus užimamas plotas, kuris būna galimai savavališkai užimamas, o ne centimetrai. Šiuo atveju buvo 0,0001 ha žemės plotas, kuriame buvo įrengtas tvoros pamatas. Bet kokiu atveju užėmimas yra matuojamas ploto vienetais. Tuo klausimu, ar įstatymas leidžia kažkiek tvoros pamato pastumti į svetimą žemės sklypą, reikia vadovautis norminiais dokumentais, šiuo atveju kadastro nuostatais. Dabar jų kontrolės nuostatai yra papildyti vienu punktu, dar papildomai turi atkreipti dėmesį į kadastro nuostatus. Rajone tas atstumas yra kažkur apie 30 cm. Bet vis tiek yra skaičiuojamas plotas – kiek jis užėmė. Su savimi dabar neturi kadastro nuostatų, juos reikia skaityti pažodžiui, kitaip aiškiai negalėtų įvardinti, tik galėtų iš savo kontrolės nuostatų paskaityti tą punktą, kuris ir nurodo į tuos kadastro nuostatus, kad ,,žemės naudojimo patikrinimo metu skirtingomis techninėmis priemonėmis nustatant žemės ūkio, žemės sklypo ribos posūkio tašką, nustatytą atliekant šio žemės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kitos situacijos elementus, padėtį vietovėje, laikomasi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kitą sklypą būtų užėmęs dar kitokiais būdais be tvoros įsikišimo, neužfiksavo. Jie orientavosi į asmens prašymą, o asmens prašyme buvo įrašyta: ,,V. Š. savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos (duomenys neskelbtini). Jo pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm“. Jie vadovavosi asmens pateiktu prašymu. Žinant ANK 110 str., kas yra žemės užėmimas, kitokių požymių jie nematė, nebuvo uždaro kontūro želdinių. Želdinių uždaras kontūras – tai žemės užėmimas, kuris gali būti identifikuojamas aptvėrus tam tikrą plotą tvora arba užsodinus želdiniais, kada sudaromas visiškai uždaras kontūras, kuris yra nepraeinamas, kai auga, tarkim, tujos ir jos visiškai suaugusios. Šitoje situacijoje jie fiksavo tik tvorą, kurią traktavo kaip užėmimą ANK 21 str. 7 p. prasme. Jie mato plačiau, jei, tarkime, jie atvykę mato, kad tai yra statinys, tada perduoda Statybos inspekcijai, jei yra želdiniai, kuriems reikalingas leidimas kirtimui, šalinimui, sodinimui - kitai institucijai. Pagal Vietos savivaldos įstatymą, sklypo savininkas, turėdamas savo žemės sklypo planą, gali parašyti prašymą dėl tokių želdinių pašalinimo, tvarkymo. Tie želdiniai, kuriems reikalingas leidimas, jos manymu, turi būti didesni nei 8 cm diametro. Krūmai gali būti šalinami be leidimo, kiek žino, iš bendro išprusimo, bet tai yra savarankiška savivaldybės funkcija. Jie vadovaujasi Šiaulių rajono savivaldybės želdinių taisyklėmis, kai persiunčia tam tikrus rastus pažeidimus savivaldybei arba aplinkos apsaugos agentūrai. Šiuo atveju jiems pasirodė tik tai, ką jie užfiksavo, matė galimą nusižengimą pagal ANK 110 str. Kiek mato iš nuotraukos, šitie augalai labai maži, menki ir klausimą dėl jų pertvarkymo bet kokiu atveju spręstų savivaldybė, bet, jos nuomone, nereikėtų jokio leidimo. Tokiu atveju savininkas turėtų kreiptis į savivaldybę. Šitie želdiniai ypatingai maži, menki ir jie nesudaro uždaro kontūro, todėl negali būti traktuojami kaip žemės užėmimas. Be to, jie negali pasakyti, nes gal savininkui tie želdiniai patiko, gal jis pats tuos želdinius pasodino, gal tikrinamo sklypo savininkas neprieštarauja, kad jie augtų. Vykstant į patikrinimą, pasiruošimas vyksta pagal šiuo metu galiojančius nuostatus ir taisykles. Vyksta pasiruošimas ir yra tikrinamas iš VĮ ,,Registrų centras“ žemės sklypo savininkas, koks yra sklypas, kokioje vietoje, koks yra jo plotas, paskirtis, būdas, kada įgytas tas sklypas, kokia dokumentacija yra sukaupta Šiaulių skyriuje, gal yra pradėti kažkokie projektai, gal yra kiti dokumentai, gal to asmens buvo kreiptasi anksčiau dėl kažkokių reikalų, analizuojama esama informacija skyriuje ir dokumentai, kuriais galėtų pasinaudoti pareigūnai prieš vykdami į patikrinimo vietą. Tai, ką nustatė tikrindami V. M. žemės sklypą, santykyje su Š. priklausančiu žemės sklypu, jie įrašė į žemės panaudojimo patikrinimo aktą. Bendra informacija, su kuo jie turėtų susipažinti tikrindami žemės sklypą, yra įvardinta kontrolės nuostatuose ir taisyklėse. Jie turi susipažinti ir su skyriuje gauta informacija ir kas yra archyvinėje byloje, išnagrinėti kadastro pažymą, susipažinti su esamais dokumentais. Jie tikrino būtent V. M. žemės sklypą, o ne kažkokio kito asmens, tai būtent su tuo žemės sklypu ir turi susipažinti, su visa esama dokumentacija apie tą žemės sklypą. Šiuo atveju, tikrinant žemės sklypą, buvo tikrinta pagal nuostatų 11.1, 11.2, 11.6 ir 11.7 papunkčius. Šitie papunkčiai yra įrašyti į kontrolės nuostatus. Pagal pirmą punktą reikia nustatyti, ar tikrinamas žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, o pagal 11.2 punktą, ar žemės sklypas prižiūrimas ir tvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal žemės naudojimo paskirtį, 11.7 punktas, ar nepažeidžiamos žemės naudojimo ribos, ar yra riboženkliai. Šito sklypo paskirtis yra susisiekimo – komunikacijos. Paskirtis kita, į naudojamą būdą, susisiekimą, inžinerinių tinklų koridorius ir teritorijas. Tokia naudojimo paskirtis ir toks būdas. Jie per metus padaro 313-314 patikrinimų, o per dieną būna po 5-6, todėl labai sunku prisiminti kiekvieno patikrinimo aplinkybes. Asmuo be tam tikrų sutikimų, leidimų, be savininko sutikimo negali vykdyti veiklos ant kito asmens nuosavybės. Gerai neprisimins, bet ji nepavadintų, kad ten vykdoma ūkinė veikla, iš nuotraukos mato, kad augaliukai ten labai maži. Nepasakys, ar jie pasodinti savininko ar kaimyninio sklypo savininkės. Matomi labai neaukšti, retai pasodinti spygliuočiai. Dar kartą paminės, kad asmuo, kuris kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybą, kaip pažeidimą savo pareiškime įvardino tų asmenų tvorą. Faktiškai patikrinimas buvo atliktas pagal asmens prašymą. Tas prašymas įrašytas į patikrinimo aktą, yra nurodyta jo gavimo data ir numeris. Nagrinėjant tą faktinę situaciją, buvo padaryta išvada dėl Žemės įstatymo 21 str. 7 p. pažeidimo, kas liečia užėmimą. Tie želdiniai, kurie yra pasodinti, kaip mato iš nuotraukos, yra labai reti ir labai maži, todėl nesudaro uždaros erdvės, nepraeinamo barjero ir negali būti traktuojami žemės užėmimu, kuris yra pagal ANK 110 str. Želdiniai yra tvarkomi žemės savininko. Pavyzdžiui, asmuo valstybinėje žemėje pasodino želdinį, tai šitas želdinys priklauso ne tam asmeniui, o priklauso valstybei, kadangi jis yra pasodintas valstybinėje žemėje. Šiuo atveju tie augalai, kurie auga V. M. žemės sklype, yra jo. Tai rašydamas prašymą jų pertvarkymui, tarkime, jei augalai būtų dideli, jis turėtų pridėti prašymą ir pridėti nuosavybės dokumentą. L. Š. negalėtų šitų želdinių, pasodintų svetimame žemės sklype, pertvarkyti. Ji nėra tikra, kad L. Š. juos pasodino, bet viską turi daryti žemės sklypo savininkas. Negali patvirtinti, ar šiuo atveju buvo analizuojamas V. M. sklypo nekilnojamojo turto registro išrašas su istorija, ar sutrumpintas variantas. Nežino, iki patikrinimo tikrai negirdėjo, kad būtų buvęs duotas leidimas šiame sklype tretiesiems asmenims vykdyti kažkokią veiklą, o po patikrinimo tam tikras kalbas girdėjo, kad buvęs sklypo savininkas gal ir buvo davęs leidimą. Buvo raštiškas sutikimas, bet dabar pavardės nepasakys, negali garantuoti, kad jis buvo duotas dėl tų asmenų. Ji šiandien šios bylos tyrime visiškai nedalyvauja. Ji yra pareigūnė ir faktiškai formuoja bylas, tvarko bylos dokumentaciją, atlieka patikrinimą ir rašo pirmą kvietimą atvykti į skyrių.

Liudytojas M. S. teisme parodė, kad šalia sklypo (duomenys neskelbtini) tikrino sklypą. Tikrindami šitą sklypą nustatė, jog dalis tvoros pamatų yra už sklypo ribų, būtent, tikrinamame sklype. Buvo atlikti matavimai ir parengta matavimų schema, o toliau viskas parašyta akte. Sklype (duomenys neskelbtini) tvoros pamatai įrengti už sklypo ribos. Dabar nepasakys, kiek tiksliai centimetrų, gal iki 14 cm. Jei matytų situacijos schemą, tai galėtų pasakyti tiksliau. Šitą patikrinimą darė su kolege. Jis matavo ir naudojo prietaisą ,,Spectra SP 60“. Šito prietaiso deklaruojama paklaida 80 mm plius 1 ppm. Prietaise pagal nutylėjimą yra nustatyta, kad jis tašką matuotų iki 2 cm paklaidos ribose, jei paklaidos riba didesnė, tai prietaisas klausia, ar fiksuoti šitą tašką. Prietaisas visą laiką klausia, jei didesnė paklaida, jei paklaida iki 2 cm, tai jis neklausia, o fiksuoja tašką. Čia taškai fiksuoti iki 2 cm. Galima tokia situacija, kad asmuo, atvykęs ir naudodamas kitą prietaisą, nustatytų kitokias žemės sklypo ribas nei jis nustatė, nes dėl prietaisų tikslumo, dėl paties matininko, dėl oro sąlygų nebus idealiai tokia pati koordinatė to paties taško. Buvo užfiksuota, kad tikrinamame žemės sklype pamatas tikrai įrengtas už sklypo ribos. Įstatymas neleidžia įsirengti tvoros pamato šiek tiek išeinant iš savo žemės sklypo ribos. Jis fiksuoja naujai nustatytas ribas, ir tada yra paklaidos, bet čia kalbama apie riboženklio tą pačią vietą, jei jie tikrintų tą patį riboženklį. Jei vienas matininkas pamatuoja, o kitas asmuo negali nustatyti tos pačios koordinatės, tai bus kažkokios paklaidos. Kaimo vietovėje leidžiama paklaida yra iki 30 cm, miestui iki 10 cm. Vadinasi, kiekvienas matininkas, pamatavęs tą riboženklį, užfiksuoja koordinatę, o tada jie, kaip tikrintojai, patikrina, ir, jei yra iki 10 cm mieste, o kaime iki 30 cm paklaida, to pažeidimu nelaiko. Tuo metu jų taisyklėse dar nebuvo kalbos apie tas paklaidas. Nuo 2021 m. į taisykles įrašė, kad reikia atsižvelgti į paklaidas. Jei šiai dienai jis, matuodamas nustatytų iki 30 cm paklaidą, nefiksuotų kaip galimo pažeidimo. Pernai metais taisyklėse to nebūdavo, tai jie fiksuodavo viską. Patikrinimo metu jis atliko fotofiksaciją. Šioje fotofiksacijoje turėtų būti užfiksuotas tvoros pamatas – besiribojančio sklypo riba su tikrinamu žemės sklypu. Augalai yra ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimas, tai yra savarankiška savivaldybės funkcija. Ne jų funkcija yra tikrinti augalus. Jei būtų uždaras kontūras, apribotas augalais, tai galima traktuoti kaip užėmimą. Jis čia nemato ūkinės veiklos. Inžinerinių tinklų koridoriuje galima sodinti medžius, vykdyti ūkinę veiklą. Inžinerinis koridorius nėra tik asfaltas, būna šaligatviai, želdiniai, sustojimo aikštelės. Negali atsakyti, ar sodinant medžius inžineriniame koridoriuje, reikia išsiaiškinti požeminių komunikacijų vietas, nes medžių sodinimas ne jų kompetencija. Negali pakomentuoti, kur galima sodinti medžius.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų šešiasdešimt eurų.

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-1007/2009, N438-1330/2010).

Nagrinėtinu atveju matyti, kad 2020-01-20 V. M. kreipėsi su skundu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių, nurodydamas, kad V. Š. savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes V. Š. pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm. Dėl gauto skundo 2020-02-12 buvo atliktas patikrinimas ir 2020-02-14 surašytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš šio akto matyti, kad 2020-02-12 atlikus V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą, nustatytas galimas pažeidimas, kad kaimyninių žemės sklypų savininkai įrengė tvoros pamatus nesilaikydami savo žemės sklypo ribų ir naudoja dalį žemės pažeisdami gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teises ir įstatymų saugomus interesus. Po atlikto patikrinimo 2020 m. liepos 13 d. L. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad įrengiant tvorą L. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotas, kuriame įrengtas tvoros pamatas, nurodyta, kad tokiais savo veiksmais L. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą. Tačiau po protokolo surašymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. rugsėjo 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną.

Kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėjas V. M. nesutinka su tokiu nutarimu ir mano, kad L. Š. veiksmuose yra ANK 110 str. 1 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Nukentėjusysis V. M. tiek skunde, tiek duodamas parodymus teisme teigė, kad kaimynai jo privačioje nuosavybėje savivaliauja, jis neteko vieno kvadratinio metro savo žemės ploto dėl kaimynų veiksmų, kadangi jam priklausančio žemės sklypo dalyje jie pastatė tvorą, pasodino medžius, laiko šiukšlių konteinerius, dėl ko yra varžoma jo teisė tvarkytis taip, kaip jam norisi, be to, jis už savo nuosavybę moka mokesčius.

Teisminio nagrinėjimo metu L. Š., pasisakydama dėl tvoros įrengimo, nesutiko su nukentėjusiojo argumentais ir paaiškino, kad sklypo ribos buvo nustatytos pasikviečiant specialistus, turinčius atitinkamas licencijas, specialius sklypo ribai nustatyti skirtus aparatus, kai pirko sklypą, pasikvietė matininką iš ,,(duomenys neskelbtini)“, jis nurodė, kur yra sklypo ribos, pagal tas nurodytas sklypo ribas jie įrenginėjo tvoros pamatą lygiai savo pusėje ir nei kiek neišlįsdami į kaimyno pusę, 2017 m., kada pridavinėjo savo namą, vėl pasikvietė specialistus, kurie apėjo visą jų teritoriją, padarė kadastrinius matavimus, pagal juos jų tvora buvo įrengta teisingai, šituos duomenis jie pateikė Nacionalinės žemės tarnybai, kuri tuos duomenis patvirtino, ir visi tie pakeitimai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Be to, ji teigė, kad neturėjo jokio noro užimti V. M. priklausantį žemės sklypą, o kelių centimetrų matavimo nesutapimai galėjo atsirasti dėl pasikeitusios technikos, kuri, laikui einant, tobulėja, tikslėja. Analogiškas aplinkybes teismui aiškino ir V. Š., kuris teismui tvirtino, jog, kai tvėrėsi tvorą, pasikvietė matininką, jis jam pažymėjo taškus, visą pamatą jie statėsi į savo pusę tiksliai, kad tvora nebūtų nei kiek išėjusi pas kaimyną, pastatė tvorą, 2017 m. pridavinėjo namą, vėl atvažiavo tie patys matininkai iš ,,(duomenys neskelbtini)“, kurie viską sutikrino, pridavė namą, patikrino žemėtvarkoje, sakė, kad viskas gerai, kai prasidėjo visi tie permatavimai dėl kelių centimetrų, tada jis dar kartą pasikvietė matininkus, kad patikrintų, kaip čia yra, pastarieji jam garantavo, kad čia viskas yra gerai, o tos paklaidos susidarė todėl, kad kai buvo matuota prieš kokį dešimtmetį, buvo naudojama senesnė aparatūra, kuri tiesiog muša paklaidą, kai matavo dabar, irgi yra tos paklaidos, tačiau pagal visus įstatymus jos yra leistinos. Liudytojas taip pat teigė, kad jis nesutinka su tais matavimais, jog vienas kvadratinis metras yra užimtas svetimo sklypo, nes tai yra aparatūros paklaidos, pamatavus kitą dieną, jos vėl bus kitokios, be to, tvirtino, jog kai jie įrenginėjo tvoros pamatą, tai darė taip, kad nei kiek nebūtų išlindę pas kaimyną. Teismas remiasi tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais ir liudytojo V. Š. parodymais, nes, kaip rodo bylos medžiaga, šių asmenų nurodytas aplinkybes patvirtino ne tik teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, bet patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, t. y. prie bylos medžiagos prijungti žemės sklypo dokumentai, kuriuose užfiksuoti matavimai. Liudytojas S. Ž. teisme teigė, kad jis turėjo ne tik jų matininko, bet dar ir kito matininko duomenis dėl tvoros pamato įrengimo, juose buvo nurodyta, kad ta tvora yra užlipusi į kitą žemės sklypą. Liudytojas taip pat tvirtino, jog faktiškai visi matavimo prietaisai yra labai tikslūs, tačiau gali būti matavimo paklaidos, kiek domėjosi, matavimo prietaiso paklaida leidžiama iki 2 cm. Liudytojas M. S. teisme parodė, kad tikrino sklypą, esantį šalia sklypo (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog dalis tvoros pamatų yra už sklypo ribų, buvo atlikti matavimai ir parengta matavimų schema, jis matavo ir naudojo prietaisą ,,Spectra SP 60“, prietaise pagal nutylėjimą yra nustatyta, kad jis tašką matuotų iki 2 cm paklaidos ribose, jei paklaidos riba didesnė, tai prietaisas klausia, ar fiksuoti šitą tašką, jei paklaida iki 2 cm, tai prietaisas neklausia, o fiksuoja tašką, šiuo atveju taškai buvo fiksuoti iki 2 cm. Be to, liudytojas patvirtino, jog galima tokia situacija, kad asmuo, atvykęs ir naudodamas kitą prietaisą, nustatytų kitokias žemės sklypo ribas nei jis nustatė, nes dėl prietaisų tikslumo, dėl paties matininko, dėl oro sąlygų nebus idealiai tokia pati koordinatė to paties taško. Tokios aptartos aplinkybės leidžia teismui pagrįstai abejoti, ar L. Š., kaip žemės sklypo savininkė, įrengė tvoros pamatus nesilaikydama savo žemės sklypo ribų, ir naudoja besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0001 ha žemės plotą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. Š. 2020-07-13 administracinio nusižengimo protokole kaltinimas buvo suformuluotas dėl galimai užimto ir naudojamo 0,0001 ha besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte yra nurodyta, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju ginčas kilo dėl žemės valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), t. y. kaimo vietovėje, kur teisinis reglamentavimas leidžia ne didesnę nei 30 cm paklaidą.

Kaip teismo posėdžio metu teigė L. Š., jie neturėjo noro užimti kaimyno žemės, byloje yra V. M. matavimai, kurie atlikti 2020 m., jų pateikti matavimai, Nacionalinės žemės tarnybos matavimai ir jie visi skiriasi, viename taške yra net 5 cm skirtumas, todėl teisės aktai ir numato paklaidas, kurios galimos kaimo teritorijoje iki 30 cm. Teisme specialiuoju liudytoju apklaustas V. Š. taip pat tvirtino, kad vietovė, kurioje jie gyvena, yra kaimo, tai (duomenys neskelbtini), pagal nekilnojamojo turto kadastro nuostatus leistina paklaida mieste yra iki 10 cm, o kaime iki 30 cm, todėl ši leistina paklaida pažeista nebuvo, be to, kai jie darė, tai darė taip, kad nei kiek nebūtų išlindę pas kaimyną. Šių asmenų paaiškinimus patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas M. S., kuris teigė, kad kaimo vietovėje leidžiama paklaida yra iki 30 cm, miestui iki 10 cm, vadinasi, kiekvienas matininkas, pamatavęs tą riboženklį, užfiksuoja koordinatę, o tada jie, kaip tikrintojai, patikrina, ir, jei yra iki 10 cm mieste, o kaime iki 30 cm paklaida, to pažeidimu nelaiko. Taip pat paminėjo, kad tuo metu, kai atliko matavimus pagal V. M. skundą, jų taisyklėse dar nebuvo kalbos apie tas paklaidas, tik nuo 2021 m. į taisykles įrašė, kad reikia atsižvelgti į paklaidas, tad, jei šiai dienai jis, matuodamas nustatytų iki 30 cm paklaidą, to nefiksuotų kaip galimo pažeidimo, o pernai metais taisyklėse to nebūdavo, tai jie fiksuodavo viską. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad aukščiau aptartas 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas, numatantis leistinas paklaidas, galiojo ir 2020-02-12 atlikto patikrinimo metu, todėl pareigūnai nepagrįstai į tokias nuostatas neatsižvelgė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys. Kaip jau buvo minėta, pagal teismų praktiką administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Nagrinėtinu atveju ne tik pačios L. Š. paaiškinimai, bet ir kita teismo posėdžio metu surinkta ir ištirta bylos medžiaga, iš kurios matyti, kad L. Š. žemės sklype buvo atlikti žemės sklypo ribų matavimai, pasitelkiant specialistus, kurie naudojo specialią žemės sklypo ribų matavimo techniką, kaltinime inkriminuoto 0,0001 ha galimai užimto ir naudojamo besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ploto dydis, kuris nepažeidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punkte numatytų leistinų paklaidų, neleidžia teismui daryti išvados, kad L. Š. veiksmuose yra tyčios požymiai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis iškėlė klausimą, jog jo žemės sklypą kaimyninio žemės sklypo savininkai yra užėmę ne tik įsirengdami tvorą ant jo žemės sklypo, bet ir jo nuosavybėje pasodindami medžius bei laikydami šiukšlių konteinerius. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. Š. teisme paaiškino, kad konteinerių niekada nėra laikę prie namų, vienintelis atvejis būna tada, kai atvažiuoja šiukšlių surinkėjai ir numeta, tada jie negali atsakyti už jų veiksmus, o jie visada savo šiukšlių konteinerius laiko savo teritorijoje, niekada jų nėra palikę V. M. teritorijoje. L. Š., teisme pasisakydama dėl V. M. žemės sklype pasodintų augalų, paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet tos pušelės buvo pasodintos gal prieš pusantrų metų, kadangi V. M. to sklypo netvarko, pasodino, kad būtų estetinis grožis, atrodytų šiek tiek gražiau, jie nesitikėjo, kad bus kažkokie nesusipratimai, pretenzijos, kai balandžio 14 d. įvyko teismo posėdis, pareiškėjas V. M. su advokatu pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuos prašė prijungti prie bylos, tuose paaiškinimuose ir buvo nurodytos tos pušelės, iki to laiko jie jokių pretenzijų iš V. M. nėra sulaukę, tos pušelės daugiau kaip pusę metų stovėjo vazonuose, buvo apkastos žemėmis ir jokių pretenzijų nebuvo, todėl jie jas pasodino, šiuo metu tos pušelės yra iškeltos, sklypas sutvarkytas ir jokia žala nepadaryta. Šiuo atveju paminėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismui pateikė tokius paaiškinimus patvirtinančias nuotraukas. Be to, analogiškas aplinkybes teismui nurodė ir posėdžio metu apklaustas V. Š., teigdamas, jog V. M. žemės sklype gal prieš kokius du metus buvo pasodintos 5 pušelės, iki teismo posėdžio jokių pretenzijų dėl šitų pušelių nebuvo gavę, iki to laiko jos niekada nekliuvo, jomis buvo pagražinta teritorija, prieš pat praėjusį teismo posėdį raštiškai paprašius, kad iškeltų tas pušeles, nes jos trukdo, be jokių problemų jas iškėlė, jokių problemų dėl to nekilo, būtent tą dieną, kai paprašė, tai jie tas pušeles ir iškėlė.

Paminėtina, kad teisme apklausta kaip liudytoja T. P., kuri pagal V. M. skundą vyko į įvykio vietą ir atliko patikrinimą bei 2020-02-14 surašė patikrinimo aktą, parodė, kad faktiškai tikrino, ar į V. M. priklausantį žemės sklypą nepatenka kitų kaimyninių žemės sklypų tvoros, nes orientavosi į asmens prašymą, o asmens prašyme buvo įrašyta, jog V. Š. savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo dalį, nes neva jo pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 10 cm. Teisme liudytoja taip pat teigė, kad ji neužfiksavo, jog sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), V. M. sklypą būtų užėmęs dar kitokiais būdais be tvoros pamato įsikišimo, ANK 110 str. prasme kitokių užėmimo požymių nematė, t. y. nebuvo uždaro kontūro želdinių, želdinių uždaras kontūras – tai žemės užėmimas, kuris gali būti identifikuojamas aptvėrus tam tikrą plotą tvora arba užsodinus želdiniais, kada sudaromas visiškai uždaras kontūras, kuris yra nepraeinamas, kai auga, tarkim, tujos ir jos visiškai suaugusios, šitoje situacijoje pasodinti želdiniai buvo ypatingai maži, menki, labai neaukšti, retai pasodinti spygliuočiai ir jie nesudarė uždaros erdvės, nepraeinamo barjero, uždaro kontūro, todėl negalėtų būti traktuojami kaip žemės užėmimas pagal ANK 110 str. Be to, liudytoja teigė, kad gal savininkui tie želdiniai patiko, gal jis pats tuos želdinius pasodino, gal tikrinamo sklypo savininkas neprieštaravo, kad jie augtų, nes V. M. pateiktame skunde želdinių klausimas nebuvo keliamas. Analogiškas aplinkybes teismui patvirtino ir liudytojas M. S., kuris papildomai teisme parodė, kad augalai yra ne Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijos klausimas, tai yra savarankiška savivaldybės funkcija, todėl ne jų funkcija yra tikrinti augalus, tačiau jei būtų buvęs uždaras kontūras, apribotas augalais, tai būtų galima traktuoti kaip užėmimą, tuo tarpu šiuo atveju to nebuvo. Dar daugiau, byloje esančios fotofiksacijos prie 2020-02-14 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tiek L. Š., tiek teisme apklaustų liudytojų nurodytas aplinkybes želdinių klausimu.

Taigi, įvertinus bylos duomenis, aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kurioje yra pateikiamas žemės užėmimo sampratos aiškinimas, kuriuo turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, negalima daryti išvados, kad L. Š., pasodindama pušeles ant V. M. priklausančio žemės sklypo, galėtų būti trauktina administracinėn atsakomybėn už savavališką žemės užėmimą.

Tuo pačiu paminėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo nurodyta, kad piliečiams ir gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininkui siūloma parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, bei notariškai patvirtinti, įregistruojant Nekilnojamojo turto registre, tokį žemės sandorį, kuriuo būtų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas, geranoriškai nesusitarus, nutarimu asmenims siūloma žemės sklypų ribų pakeitimo dėl užtvertos tvoros klausimą spręsti teismine tvarka. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. Ž. taip pat parodė, kad praktiškai ta problema turėtų būti išsprendžiama piliečių susitarimu, kad tų konfliktų nebekiltų vėliau, kad neatlikti kadastrinių matavimų iš naujo, jog įvertinti pokytį, tarp piliečių daromos sutartys, ir šitą dalyką asmenys įsiteisina, kad nebekiltų tokių problemų ateityje. Kas rodo, jog tarp šalių kilęs konfliktas dėl žemės sklypo ribų turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, pasitelkiant civilinės teisės priemones, o tokios praktikos formavimas, kai asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas, esant civiliniams teisiniams santykiams, yra negalimas.

V. M., teikdamas skundą, nurodė, kad jis administracinio nusižengimo byloje nepagrįstai nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, o dėl nukentėjusiojo statuso nesuteikimo jis neturėjo galimybių tinkamai realizuoti nukentėjusiojo teisių, įtvirtintų ANK 571 str., 578 str., 579 str. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad 2020-01-20 V. M. su skundu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių dėl jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), užėmimo. Dėl ko 2020 m. vasario 12 d. 9 val. buvo atliktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir 2020-02-14 surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš surašyto patikrinimo akto matyti, jog buvo nurodytas galimas pažeidimas, t. y. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto nesilaikymas. Tokios aplinkybės rodo, kad jau po atlikto patikrinimo, nustačius galimus pažeidimus, dėl ko L. Š. 2020 m. liepos 13 d. buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, V. M. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, nes jis atitiko ANK 578 straipsnyje įtvirtintą nukentėjusiojo sampratą, kai nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, tačiau tokio procesinio sprendimo institucijos pareigūnas nepriėmė, kas laikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas. Tačiau šiuo atveju paminėtina, kad 2021-04-14 teisminio nagrinėjimo metu teismas protokoline nutartimi V. M. pripažino nukentėjusiuoju, 2021-05-05 vykusio teismo posėdžio metu išaiškino jam teises, kurias numato ANK 579 straipsnis, jis buvo apklaustas, teismui davė parodymus, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme ir turėjo galimybę įgyvendinti ANK įtvirtintas nukentėjusiojo teises. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti 2020 m. rugsėjo 23 d. institucijos priimto nutarimo.

Teismas pažymi, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl nusižengimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltumo nekyla jokių pagrįstų abejonių. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad įvertinus prieš tai aptartas aplinkybes, nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimą, kas leistų daryti neabejotiną išvadą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo užėmimo ir dėl L. Š. kaltės padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, o, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. Š. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra ir būtinojo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 110 straipsnį negalima. Išnagrinėjus V. M. atstovo advokato pateikto skundo argumentus, asmens duotus paaiškinimus teismui, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti tyrimą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, ir jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundas atmetamas, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. S. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus, V. M. naudai priteisiant patirtas 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. ANK 666 straipsnyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 105 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju teismui netenkinus V. M. skundo, prašymas dėl 400 Eur proceso išlaidų atlyginimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. S. skundo netenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. rugsėjo 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Atmesti prašymą dėl 400 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.