Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-20 · Civilinė byla Nr. e2A-88-643/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-20
Bylos Nr.
e2A-88-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00452-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
D. U.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-88-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00452-2021-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. U. (U.) dėl turtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. gegužės 7 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei D. U. dėl turtinės žalos priteisimo, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš atsakovės D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, naudai 13,36 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 13,36 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2021 m. vasario 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti. Teismas taip pat nusprendė priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, į. k. 110051834, atsakovei D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) 490 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Ieškovė 2021 m. birželio 8 d. pateikė apeliacinį skundą. Teismas tos pačios dienos (2021 m. birželio 8 d.) nutartimi nustatė 7 d. terminą nuo nutarties paskelbimo dienos sumokėti trūkstamą žyminį mokestį apeliaciniam skundui paduoti.

3. Ieškovė apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl teismas 2021 m. birželio 17 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą priimti atsisakė.

Atsiliepimas

4. Ieškovė 2021 m. birželio 28 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 17 d. nutarčių, atsakovė paruošė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį teismui pateikė 2021 m. birželio 29 d.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nutarė apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. birželio 17 d. nutartį ir prašymo dėl procesinio termino pratęsimo bei apeliacinio skundo priėmimo klausimus perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė 5 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį.

Šalies argumentai

7. Ieškovė nurodytu terminu apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

8. 2021 m. rugsėjo 8 d. gautas atsakovės advokato prašymas priteisti papildomai 150 Eur atsakovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

9. Nepašalinus trūkumų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi teismas atsisakė priimti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 17 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. rugsėjo 24 d. priėmė papildomą skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė prašymą patenkinti ir priteisti atsakovei D. U. (U.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, papildomai 150 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

12. Teismas papildomame sprendime nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju teismas sprendimu ir buvo išsprendęs šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau dėl ieškovės teikto atskirojo skundo atsakovė patyrė papildomų bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo rengimo) jau po sprendimo priėmimo, taigi įrodymų apie tokias išlaidas atsakovė negalėjo pateikti anksčiau.

13. Teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, pagal kurį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015). Papildomame sprendime teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant bylinėjimosi išlaidas reglamentuojančias procesinės teisės normas, šalis, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, iš esmės visada turi gauti visą ar dalį atlyginimo už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, išskyrus atvejus, kai apskritai nepageidauja arba dėl savo kaltės nepasinaudoja teise reikalauti tokių išlaidų atlyginimo (pavyzdžiui, nagrinėjant bylą bendrąja tvarka iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikia šias išlaidas patvirtinančių įrodymų).

14. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tinkamai neįvykdė reikalavimų ir per teismo nustatytą terminą (kuris buvo pratęstas ieškovės prašymu) neprimokėjo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, todėl jos apeliacinis skundas nebuvo priimtas. Atsakovė tinkamai vykdė savo procesines pareigas ir pateikė atsiliepimą ieškovės inicijuotame apeliaciniame procese. Taigi, atsakovė objektyviai neturėjo galimybės anksčiau pateikti išlaidas advokato pagalbai patvirtinančius įrodymus (pvz., iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos), nes jas patyrė jau po sprendimo priėmimo. Teismas pažymėjo, kad šias papildomas išlaidas sąlygojo būtent ieškovės veiksmai teikiant apeliacinį ir atskirąjį skundus, todėl priėmė papildomą sprendimą ir atsakovei iš ieškovės priteisė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, gavęs atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nesuteikė ieškovei ir jos atstovams termino pateikti poziciją dėl tokio prašymo, nepranešė apie rašytinio posėdžio datą ir laiką, kuomet šis prašymas bus nagrinėjamas, tokiu būdu ieškovei nesudarant galimybės pateikti pozicijos šiuo klausimu.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo papildomu sprendimu priteisti atsakovei 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi teismo procesiniai sprendimai, užbaigiantys bylos nagrinėjimą, jau buvo įsiteisėję ir nuo teismų sprendimų priėmimo buvo suėjęs 20 dienų terminas tokiam prašymui pateikti, kaip tai numato CPK 277 straipsnio 2 dalis. Atsakovė pateikė dokumentus, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. advokatui sumokėjo 150 Eur, nurodant, kad buvo ruošti procesiniai dokumentai ir teiktos konsultacijos, tačiau sąskaitoje faktūroje nebuvo detalizuota, kad dokumentų rengimas buvo susijęs su atsiliepimu į atskirąjį skundą. Jokie dokumentai, patvirtinantys atliktų darbų detalizaciją, taipogi nepateikti. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas papildomame sprendime be jokio teisinio pagrindo konstatavo, kad šios išlaidos yra susijusios su teisinių paslaugų teikimu rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą ir nėra duomenų, kad šių išlaidų nebuvo galima pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.

18. Apeliantė pažymi, kad net jeigu šios išlaidos ir buvo patirtos rengiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti šio klausimo, kadangi tos išlaidos nebuvo patirtos iki sprendimo priėmimo dienos, o papildomu sprendimu galima išspręsti tik tų išlaidų klausimą, kurios nebuvo aptartos teismo sprendime.

19. Be to, priimdamas papildomą sprendimą, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atskirasis skundas buvo iš dalies tenkintas.

Atsiliepimas

20. Atsakovė D. U. pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo 2021 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidas.

21. Atsiliepime nurodo, kad kasacinis teismas laikosi praktikos, kad nors CPK 277 straipsnyje yra numatyti atvejai, kada teismas gali priimti papildomą sprendimą, tačiau galimi atvejai, kai papildomo teismo sprendimo priėmimą sąlygoja tam tikros aplinkybės ir reali situacija, dėl kurios galimos išimtys.

22. Pažymėjo, kad papildomo sprendimo priėmimo klausimas sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, todėl įstatymas nenumato pareigos apie tokio klausimo išsprendimą pranešti kitai šaliai.

23. Pasisakydama dėl argumentų, kad prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo turėjo būti pateiktas per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, pažymi, kad būtent dėl ieškovo kaltės atsakovė negalėjo laiku pateikti duomenų dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų. Būtent dėl ieškovės teikiamų procesinių dokumentų po sprendimo priėmimo atsakovei ir susidarė papildomos bylinėjimosi išlaidos.

24. Atsakovė pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismai, spręsdami dėl papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, turi atsižvelgti, kokie veiksmai sąlygojo terminų praleidimą, be to, CPK 277 straipsnio ribojimai asmeniui, teikiančiam prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, gali būti netaikomi, jei asmuo dėl objektyvių priežasčių, apie kurias atsakovė nurodo savo skunde, negalėjo laiku pasinaudoti teise pateikti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

25. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde (atsiliepime į jį) nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

26. Teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo papildomas sprendimas, kuriuo atsakovei iš ieškovės priteistos bylinėjimosi išlaidos.

27. Byloje nustatyta, kad sprendimas, kuriuo ginčas tarp šalių išspręstas iš esmės, priimtas 2021 m. gegužės 7 d., juo, be kita ko, išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, atsakovei D. U. priteista 490 Eur bylinėjimosi išlaidų. Po sprendimo priėmimo, ieškovė bandė inicijuoti apeliacinį procesą, teikdama apeliacinį skundą, prašymą pratęsti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, taip pat atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių. Ieškovei bandant inicijuoti apeliacinį procesą, atsakovė 2021 m. birželio 21 d. teikė raštą/prieštaravimus dėl termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti pratęsimo. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovė rengė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. ir 2021 m. birželio 17 d. nutarčių panaikinimo ir dėl šios teisinės paslaugos prašė priteisti 150 eurų, šis prašymas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, bylinėjimosi išlaidų nepriteisiant, kadangi ieškovės atskirasis skundas iš esmės buvo patenkintas. Kaip matyti iš atsakovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, dėl kurio buvo priimtas papildomas sprendimas, jame nurodyta, kad atstovaujamoji atsakovė turėjo išlaidų, susijusių su advokato pagalba, todėl jas prašo priteisti iš ieškovės. Grįsdama bylinėjimosi išlaidas pridėjo 2021 m. rugsėjo 8 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobūdis – konsultacijos, dokumentų ruošimas, taip pat tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas.

28. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Papildomą sprendimą teismas priima rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį klausimą žodinio proceso tvarka prašo spręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 277 straipsnio 3 dalis). Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

29. Papildomas sprendimas gali būti priimamas tik CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatytas papildomo sprendimo pagrindų sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti. Teismo sprendimo nevisapusiškumas pasireiškia tuo, kad teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs ir ištyręs atitinkamus reikalavimus, dėl jų nepasisakė teismo sprendime, t. y. jų neišsprendė. Nėra pagrindo teismo sprendimo trūkumo taisymu laikyti išsprendimo tokio reikalavimo, kuris nebuvo išnagrinėtas ir ištirtas teismo posėdyje. Dar daugiau, kasacinis teismas laikosi tokios praktikos, kad šis institutas neturėtų būti aiškinamas plečiamai, kadangi kyla grėsmė paneigti teismo sprendimo vientisumo principą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-1075/2019).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo negalėjo būti priimtas, kadangi byloje susidariusi situacija nesuponuoja šio instituto taikymo. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas jau po sprendimo priėmimo, taigi jos negalėjo būti priteisiamos papildomu sprendimu.

31. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Taigi, prašančiajai bylinėjimosi išlaidų šaliai tenka pareiga jas pagrįsti ir pateikti įrodymus (CPK 178 straipsnis).

32. Kaip matyti iš bylos medžiagos, bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo įvertintos ir priteistos atsakovei Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. gegužės 7 d. sprendimu. Nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, panaikindamas vieną iš apskųstų pirmosios instancijos teismo nutarčių, išsprendė ir atsakovės teiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (150 Eur, 2021 m. liepos 28 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2021 m. liepos 28 d. pinigų priėmimo kvitas) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad atskirasis skundas iš esmės patenkintas, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.

33. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės teismui 2021 m. rugsėjo 8 d. pateikto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (150 Eur, 2021 m. rugsėjo 8 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. v07/26/14 ir 2021 m. rugsėjo 8 d. pinigų priėmimo kvitas), laiko reikšminga tą aplinkybę, kad po Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties priėmimo, atsakovė jokių procesinių veiksmų neatliko, į bylą neteikė jokių procesinių dokumentų. Be kita ko, nei Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje, nei bylai grįžus į pirmosios instancijos teismą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, kuria ieškovei suteiktas papildomas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, nebuvo jokių įpareigojimų atsakovei, dėl kurių ji būtų turėjusi naudotis atstovo advokato pagalba ir dėl to būtų realiai patyrusi bylinėjimosi išlaidas. Juo labiau, 2021 m. rugsėjo 8 d. prašyme nedetalizavo, kokias bylinėjimosi išlaidas patyrė, tik abstrakčiai nurodydama, kad bylinėjimosi išlaidos patirtos dėl konsultacijų ir dokumentų ruošimo. Kaip jau nurodyta, jokių procesinių dokumentų teikta nebuvo. Atsakovė, turėdama pareigą pagrįsti patirtas bylinėjimosi išlaidas, jų neįrodė (CPK 98 straipsnis). Dėl šių priežasčių yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, o panaikinus skundžiamą 2021 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą klausimą išspręsti iš esmės ir atsakovės 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 24 d. papildomą sprendimą ir atsakovės D. U. (U.) prašymą išspręsti iš esmės - atsakovės D. U. (U.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė