Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-10-27 · Civilinė byla Nr. 2A-613-198/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-27
Bylos Nr.
2A-613-198/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
B. P.
Atsakovas
UAB „Lietbro“
Advokatai
Stanislovas Butkevičius
Civilinė byla Nr. 2A – 613 – 198 / 2011Procesinio sprendimo kategorija: (S) 11.9.5; 14.4; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Laimutės Sankauskaitės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,

dalyvaujant ieškovei B. P., ieškovės atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui

atsakovo UAB „Lietbro“ atstovams D. R. ir E. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3049-755/2011 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui UAB „Lietbro“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė:

1) pripažinti 2008-03-03 neterminuotos darbo sutarties Nr. 79 nutraukimą pagal DK 129 str. 1 d. neteisėtu ir grąžinti į ankstesnį darbą;

2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už viršvalandinius darbus ir vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, t. y. nuo atleidimo iš darbo dienos 2011-03-02 iki teismo sprendimo įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovo 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė reikalavimo priteisti atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką atsisakė, kadangi atsakovas su ja atsiskaitė. Nurodė, jog ją atleido, nes nepagrįstai apkaltino skundų rašymu, šmeižimu. Šis atleidimas buvo susidorojimas. Ji dirbo pagalbine darbininke – paukštininke, tačiau atleidus ši pareigybė nebuvo panaikinta. Dirbo gerai, pažeidimų nedarė. Įspėjimo metu dirbo trys pagalbiniai darbuotojai – ji, E. G. ir V. Š.. Ją bei V. Š. atleido vienu metu. Išėjus iš darbo S. K., vietoj jos buvo priimta J. T., tačiau ne ieškovė, kaip kad turėjo būti. Ieškovės teigimu, realiai ekonominių pertvarkymų bendrovėje nebuvo. Tvarkytos lesyklos, gėralinė, ventiliacija, elektros įvadas, bet nuo to darbo pobūdis nesikeitė. Gavo pasiūlymą dirbti Butrimonyse, bet nesutiko, nes jos šeimos padėtis tokia, kad negali išvykti. Velžyje darbo nesiūlė, nors buvo laisva paukštininkės vieta. Nori grįžti į darbą, nes nedirba, registruota darbo biržoje. Padaryta 25 000 Lt neturtinė žala, nes po atleidimo turėjo dvasinių išgyvenimų, ėjo pas širdies ligų gydytoją, psichiatrą, tebesigydo iki šiol.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovė pagal 2008-03-03 darbo sutartį Nr. 79 iki 2011-03-02 dirbo UAB „Lietbro“ paukštininke – darbininke. UAB “Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 sprendimu buvo nutarta dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir bendrovės būtinų organizacinių pertvarkymų vykdymo. 2010-12-16 ieškovė buvo įspėta apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. 1 d. dėl ekonominių ir darbovietės struktūrinių pertvarkymų. 2011-02-22 jai buvo pasiūlytas pagalbinės darbininkės darbas Alytaus rajone, bet ji atsisakė. Darbo sutartis nutraukta 2011-03-02. Be to, nustatė, kad atsakovas įsigijo naujos įrangos – tarp jos ir mėšlo kratytuvą JOL MET, kuris mechanizuotai atlieka didelę tų darbų – durpių, pjuvenų, kalkių kraikimas ir pan., kuriuos iki atleidimo atliko ieškovė, taip pat atleistasis V. Š. ir dabar tebedirbanti E. G.. Teismo nuomone, dėl šio technologinio pasikeitimo sumažėjo rankų darbo poreikis, todėl atsakovas turėjo pagrindą naikinti darbo vietą ir pradėti atleidimo procedūras. Be to, 2010 m. rudenį – žiemą įgyta ir kitos technikos – papildomai dar vienas keltuvas SL 6640DXT (Bobcat), mechaninė šluota su surinkimo bunkeriu, sniego turbina, kurie taip pat atlieka daug funkcijų, kurias rankomis iki šiol atlikdavo ieškovė ir dar du darbininkai. Pažymėjo, jog šio ginčo atveju savininko sprendimas dėl pertvarkymų būtinumo buvo priimtas, darbo vieta realiai neišliko.

Teismas laikė, jog ieškovo argumentas dėl neįgalioto asmens sprendimų yra nepagrįstas, nes pagal bendrovės įstatus bendrovės direktorius priima į darbą ir atleidžia iš jo darbuotojus (Įstatų 8.5 p.), kas buvo ir šiuo atveju. Tai, jog vadovas tarėsi su kitais įmonės darbuotojais dėl atleistinų asmenų, nereiškia, jog kas nors kitas, o ne direktorius priėmė sprendimą. Teismo nuomone, tai, jog po ieškovės įspėjimo apie būsimą atleidimą atsakovas į darbą priėmė naujų darbuotojų, savaime nereiškia, kad buvo laisvų darbo vietų ir nesilaikyta kito darbo siūlymo procedūros. Į darbą priimti šaltkalviai ir kitokių specialybių, kurios kvalifikacijos ieškovė neturi, darbuotojai, todėl šių darbo vietų darbdavys neprivalėjo siūlyti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neturėjo įstatymu nustatytos pirmumo teisės likti darbe (DK 135 str.). Nustatė, jog atsakovas, prieš nuspręsdamas, ar atleisti iš darbo ieškovę, ar analogišką darbą dirbusią E. G., tuo klausimu tarėsi su B. P. darbą kontroliuojančiais darbuotojais – brigadininku ir ūkvedžiu, kurie siūlė darbe palikti E. G. kaip geresnę darbuotoją. Be to, E. G. augina du nepilnamečius vaikus, todėl ši aplinkybė nulėmė, kad buvo pasirinkta ji. Tačiau kartu direktorė pripažino, jog jų abiejų kvalifikacija iš esmės yra vienoda.

Kaip pažymėjo teismas, atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nebuvo informuotas nei apie ieškovės sesers, motinos sveikatą, nei apie ieškovės santuoką su J. Š. ir jo darbingumo laipsnį. Duomenys nėra vieši, taigi žinojimas nėra preziumuojamas, todėl ieškovė turėjo įrodyti, jog šie duomenys (dokumentai) darbdaviui buvo pateikti, todėl sprendžiant kurį darbuotoją palikti darbe turėjo būti įvertinti. Atsisakydama pasiūlymo dėl perkėlimo į kitą darbą ieškovė atsisakymo priežasčių nekomentavo ir jų nenurodė. Ieškovės sesuo yra neįgali, bet ieškovė nėra jos globėja. Sesuo gyvena su motina, bendro ūkio su ieškove neveda. Teismo 2008-03-17 nutartimi ieškovės sesers motina V. V. paskirta R. V. globėja, nustatant visišką šios turto administravimą. Ši nutartis nėra pakeista, kitas asmuo R. V. globėju nėra paskirtas. Nors pati V. V. jau yra pensijinio amžiaus, bet teisės aktų tvarka didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jai nenustatytas. Nors J. Š. nustatytas mažesnis nei 55 proc. darbingumas, vien ši aplinkybė pati savaime nereiškia, jog jis yra ieškovės prižiūrimas (kas yra būtina asmens palikimo darbe esant vienodai kvalifikacijai sąlyga) ir kad priežiūra jam reikalinga. Esant darbuotojams vienodos kvalifikacijos ir nė vienam jų neturint įstatymais nustatytos pirmenybės likti darbe, kai mažinamas darbo vietų skaičius, teismas negali nurodyti darbdaviui, kurį iš darbuotojų jis turėjo pasirinkti kaip atleidžiamą, todėl nesvarsto, ar tokiomis aplinkybėmis buvo tikslingesnis ieškovės, o ne kito darbuotojo atleidimas. Teismo nuomone, ieškovės tvirtinimas, jog ji atleista dėl asmeninių nesutarimų su direktore, neįrodytas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priimti naujus įrodymus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

1. Prie bylos pridėtas UAB „Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 susirinkimo protokolas Nr.1303A/b.ž neturi ne tik lokalinio teisės akto, bet ir paprasto protingai parašyto rašto požymių. Iš jo turinio negalima suprasti, ką vienintelis akcininkas norėjo padaryti bendrovėje ir ką nurodė vykdytojui – bendrovės direktorei daryti. Iš jo turinio neaišku, nei kurių asmeniškai ar pagal pareigybes kokiame padalinyje darbuotojų bus atsisakoma (Velžyje ar kitame padalinyje Alytaus rajone). Valdymo organas – bendrovės direktorius negali spręsti išimtinei vienintelio akcininko kompetencijai priskirto bendrovės pertvarkymo klausimo (ABĮ 20 str. 1 d. 17 p.), todėl, gavęs tokį susirinkimo protokolą, iš vienintelio akcininko privalėjo gauti jo valios konkretizavimą atskiru dokumentu ir tik tada imtis jį vykdyti. Kadangi nurodymo vykdyti struktūrinius pertvarkymus direktorė neturėjo, bet juos vykdė, todėl tai vertintina kaip suteiktų įgaliojimų viršijimas (savivalė), nesukuriantis teisinių pagrindų ieškovę atleisti.

2. 2010-12-16 „Įspėjimas apie B. P. atleidimą iš darbo“ neatitinka nei vieno iš DK 130 str. išvardinto privalomo reikalavimo. Iš jo turinio visiškai neįmanoma suprasti, kodėl ji yra atleidžiama. Tariamas vykdomas struktūrinis pertvarkymas direktorės paskelbtas savavališkai, viršijant jos kompetencijos ribas, kadangi tokio nurodymo vienintelis akcininkas jai nedavė. Ekonominės priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, kadangi atsakovas jų buvimo apskritai neįrodinėjo. Struktūrinių pertvarkymų taip pat nebuvo, nes atsakovas neįrodė, kad koks nors struktūrinis bendrovės vienetas būtų buvęs pertvarkytas. Nors atsiliepime į ieškinį kalbama apie technologinius pertvarkymus, tačiau tai teisiškai nereikšminga, kadangi šis pagrindas (priežastis) įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nenurodytas.

3. Byloje nustatyta, kad 2010-12-13 paukštininkės S. K. atostogų metu, pagal terminuotą darbo sutartį iki ji grįš iš atostogų, buvo priimta dirbti J. T.. S. K. atostogos baigėsi ieškovės įspėjimo laikotarpiui nepasibaigus, ji nutraukė iš karto darbo sutartį su atsakovu, todėl atsakovas atsilaisvinusią šią darbo vietą privalėjo pasiūlyti ieškovei, o ne su J. T. sudaryti neterminuotą darbo sutartį. Šios esminės faktinės aplinkybės teismas netyrė ir dėl jos nepasisakė, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Be to, DK 135 str. 2 d. nustato, kad esant vienodai kvalifikacijai (tą teismas nustatė) pirmumo teisę likti darbe turi asmenys, kurie prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ir vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnis nei 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sulaukusius senatvės pensijos amžiaus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Šiuo atveju atsakovas privalėjo įrodyti, kad ieškovė neturi pirmumo teisės pagal DK 135 str.

4. Pažeistos procesinės teisės normos. Teismas neatskleidė bylos esmės (CPK 327 str. 1 d. 2 p.), kadangi nenustatė pagrindinių teisinių ir faktinių aplinkybių, būtinų teisingam bylos išsprendimui. Sprendimo motyvuojamojoje dalyje painiojo skirtingus dalykus – struktūrinius pertvarkymus su technologijos pasikeitimu, nors nei vieno, nei kito nebuvo. Naujos šluotos nusipirkimas po pusės metų darbuotoją atleidus nėra technologijos pasikeitimas. Kad buvo struktūriniai pertvarkymai, atsakovas neįrodinėjo, teismas tokiai išvadai daryti nenustatė nei vienos faktinės aplinkybės, tačiau motyvuojamojoje dalyje jau teigia, jog tai buvo struktūrinis pertvarkymas. Be to, pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 str.), kadangi išvados padarytos neištyrus įrodymų viseto, arba nesant jokių įrodymų.

Šalies argumentai

5. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl įrodymų, pagrindžiančių DK 135 str. 1 ir 2 d. nurodytus reikalavimus dėl pirmumo teisės likti darbe pateikimo. Nors CPK 314 str. riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokia įrodymų būtinybė iškilo vėliau, t. y. po teismo sprendimo priėmimo netinkamai įvertinus esamus įrodymus. Ieškovė elgiasi sąžiningai, todėl nėra jokio pagrindo atsisakyti priimti naujus įrodymus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei atmesti prašymą dėl naujų įrodymų pateikimo.

Nurodo, kad ieškovė buvo atleista teisėtai pagal DK 129 str. 1 d. Vadovaujantis 2010-12-15 UAB „Lietbro“ vienintelio akcininko susirinkimo sprendimu Nr. 1303A/b.ž, bendrovėje buvo nuspręsta mažinti darbuotojų skaičių. Bendrovės vadovė privalėjo vykdyti vienintelio akcininko sprendimą, kadangi bendrovės įstatų 8.2 punktas numato, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi akcininko sprendimais. Sprendimas suformuluotas suprantamai ir aiškiai, taip pat atitinka visus bendrovės vidaus dokumentams keliamus reikalavimus. Ekonominė situacija sąlygojo, kad siekiant toliau konkuruoti rinkoje atsakovas privalėjo diegti naujas technologijas, modernizuoti paukštidžių darbą. Dėl vykdomo naujų technologijų įdiegimo kasdieninėje darbinėje veikloje, rankų darbo poreikis žymiai sumažėjo. Įdiegus naujas technologijas ir sumažėjus rankų darbo poreikiui, pasikeitė darbo organizavimas, įvyko struktūriniai pasikeitimai – bendrovėje pagalbinių darbininkų poreikis iš esmės sumažėjo. Šiuo metu tik vienas darbuotojas atlieka smulkius pagalbinius darbus.

Vadovaujantis DK 130 str., ieškovė apie atleidimą buvo įspėta prieš du mėnesius atskiru, jai asmeniškai įteiktu 2010-12-16 pranešimu. Pranešimas yra tinkamas pagal savo formą – rašytinis. Įstatymas nereglamentuoja kaip įspėjimas darbuotojui turi būti įteikiamas, tad jo, kaip rašytinio dokumento, perdavimas asmeniškai darbuotojui yra tinkama įteikimo forma. Ieškovės atsisakymas priimti įspėjimą yra prilyginimas jo gavimui. Įspėjime buvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis – dėl ekonominių ir darbovietės struktūrinių pertvarkymų.

Atsakovas pareigą pasiūlyti darbuotojui laisvą darbo vietą vykdė tinkamai – 2011-02-22 ieškovei buvo pasiūlyta kita darbo vieta UAB „Lietbro“ Butrimonių padalinyje, tačiau ieškovė jos atsisakė, motyvuodama tik tuo, kad ši laisva darbo vieta yra Alytaus rajone, Griškonių kaime. Aplinkybė, kad siūloma darbo vieta yra kitame padalinyje, nėra teisinis pagrindas teigti, jog darbdavys nesilaikė įstatymo numatytos pareigos. Ieškovės teiginys, kad jai galėjo būti pasiūlyta paukštininkės darbo vieta, nėra pagrįstas. Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesija, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais – sveikatos būklę, o jeigu tokių laisvų darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotoja, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Atsakovas bandė įvertinti, ar ieškovė ateityje galėtų eiti paukštininkės pareigas, tačiau įvertinus rezultatus ir gamybos rodiklius darbdavys nusprendė, kad ieškovė neatitiko paukštininkės pareigoms keliamų reikalavimų. Įdarbinant J. T. buvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės – J. T. turėjo ilgametę paukštininkės darbinę patirtį, geras rekomendacijas, jos nereikėjo apmokyti, ji iškart galėjo atlikti visas jai paskirtas pareigas. Be to, ieškovės santuoka su J. Š. buvo sudaryta jau po įspėjimo apie atleidimą įteikimo dienos, t. y. 2010-12-17. Darbdavys nežinojo apie sudarytą santuoką, jokie dokumentai bendrovei nebuvo pateikti, taip pat nebuvo informuotas, kad ieškovės sutuoktinis turi tam tikrų sveikatos problemų. Ieškovė, atsisakydama jai siūlomo darbo, neinformavo darbdavio ir apie tai, jog ji šio darbo atsisako dėl neva prižiūrimų šeimos narių. Apie šeimos narius, turinčius neįgalumą, atsakovas sužinojo tik gavęs 2011-03-30 ieškinį.

Atsiliepimas

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme tiek ieškovei, tiek atsakovui ne kartą buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus. 2011-04-19 atsiliepime į ieškinį atsakovas prašė dėl pirmenybės teisės likti darbe įrodančių dokumentų pateikimo teismui. Ieškovė turėjo pakankamai laiko ir galimybių įrodyti šiuos faktus, jei jie realiai būtų egzistavę.

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog ieškovė B. P. pagal 2008-03-03 darbo sutartį Nr. 79 ir jos papildymą dirbo UAB „Lietbro“ pagalbine darbininke bei paukštininke – darbininke (b. l. 6-7, 120). 2010-12-16 ieškovė įspėta apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. 1 d. dėl ekonominių ir darbovietės struktūrinių pertvarkymų (b. l. 8). 2011-02-22 ieškovei buvo pasiūlytas pagalbinės darbininkės darbas Alytaus r., Butrimonių sen., Griškonių k., bet ji jo atsisakė (b. l. 9, 40). Darbo sutartis nutraukta 2011-03-02, priklausančios išmokos išmokėtos, ginčo dėl jų dydžio nėra. Dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir bendrovės būtinų organizacinių pertvarkymų vykdymo buvo nutarta UAB “Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 sprendimu (b. l. 23-24).

DK 129 str. 1 d. nustatytas bendras neterminuotos darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindas, pagal kurį darbdaviui yra leidžiama nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių. DK 129 str. 2 d. nustatyta, kad neterminuota darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir panašių svarbių priežasčių. Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 str. 1 d. nustatytu pagrindu. Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. K. v. UAB „Šilutės butų ūkis“, bylos Nr. 3K-3-13/2006). Faktą (faktus), dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieškovės atleidimo iš darbo priežastis – ekonominius ir struktūrinius pertvarkymus – ir jų svarbą, pateikė į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įsigijo naujos įrangos, kartu ir mėšlo kratytuvą JOL MET (b. l. 109-119), kuris dabar mechanizuotai atlieka didelę dalį tų darbų (durpių, pjuvenų, kalkių kraikimas ir pan.), kuriuos iki atleidimo atliko ieškovė, taip pat atleistasis V. Š. bei dabar tebedirbanti E. G.. Be to, 2010 m. rudenį – žiemą atsakovas įsigijo kitos technikos: dar vieną keltuvą SL 6640DXT (Bobcat), mechaninę šluotą su surinkimo bunkeriu, sniego turbiną (b. l. 86), kurie taip pat atlieka daug funkcijų, kurias rankomis iki šiol atlikdavo ieškovė ir dar du darbininkai. Atsakovo paaiškinimai, kad ekonominė situacija sąlygojo, jog siekiant toliau konkuruoti rinkoje jis privalėjo diegti naujas technologijas, modernizuoti paukštidžių darbą, yra įtikinami. Todėl akivaizdu, kad įdiegus naujas technologijas ir sumažėjus rankų darbo poreikiui, pasikeitė darbo organizavimas, t. y. įvyko struktūriniai pasikeitimai. Būtent byloje pateikti įrodymai: pirkimo – pardavimo sutartis, PVM sąskaitos – faktūros, fotonuotraukos, vaizdo įrašas įrodo, kad veikla realiai buvo modernizuojama, kad tą darbą, kurį atlikdavo pagalbiniai darbininkai, kartu ir ieškovė, šiuo metu atlieka naujai įsigyta technika. 2010-10-29 paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ 1, 2 ir 3 veiklos sritims nurodoma, kad mėšlo kratytuvą buvo planuoja įsigyti jau anksčiau, t. y. veiklos modernizavimui buvo ruošiamasi. Taigi tokios nustatytos ir įvertintos aplinkybės rodo, kad darbuotojų skaičiaus mažinimas vyko dėl technologinių pasikeitimų ir modernizavimo bendrovėje, kuriais buvo siekiama gerinti darbo sąlygas. Darbuotojų skaičiaus mažinimas buvo realus – iš trijų pagalbinį darbą dirbusių darbuotojų atleisti du, kartu ir ieškovė. Bylos įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas byloje įrodė ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. 1 d. pagrindą – atlikti atsakovo struktūriniai pertvarkymai, priešingai nei teigia apeliantė, pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiu darbo sutarties su ieškove nutraukimo pagrindą. Ši išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką.

Pagal kasacinio teismo praktiką, DK 129 str. 1 d. nuostata, kad atleisti darbuotoją iš darbo leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, aiškintina, kaip darbdavio pareiga per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grūdai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008 ir kt.). Pareigos darbuotojui rinkti ir perduoti darbdaviui informaciją apie esamas laisvas darbo vietas įstatyme nenustatyta, tačiau darbuotojas turi teisę domėtis darbdavio laisvomis darbo vietomis, ir turėdamas tokios informacijos bei sąžiningai naudodamasis savo teisėmis, šį informuoti apie savo sutikimą būti perkeltam į kitą konkretų darbą, o darbdavys turėtų tai apsvarstyti. Tokia nuostata atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. B. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas, bylos Nr. 3K-3-102/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas šią pareigą vykdė tinkamai – 2011-02-22 ieškovei buvo pasiūlyta kita darbo vieta UAB „Lietbro“ Butrimonių padalinyje, tačiau ieškovė jos atsisakė, motyvuodama tuo, kad ši laisva darbo vieta yra Alytaus rajone, Griškonių kaime (b. l. 40).

DK 135 str. numato darbuotojų sąrašą, kurie turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas patikrina, ar atleidžiant darbuotoją iš darbo nebuvo pažeisti DK 135 str. reikalavimai. Pagal DK 135 str. 2 d., pirmenybės teisės taikymas šiuo atveju priklauso nuo pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacijos, palyginti su visų kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje darbovietėje, kvalifikacija. Pažymėtina, kad pirmenybė ją turintiems darbuotojams prieš atitinkamus darbuotojus, neturinčius pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti, taikoma, jeigu pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija nėra žemesnė (yra lygi ar aukštesnė) už pirmenybės teisės neturinčių atitinkamų toje darbovietėje dirbančių darbuotojų kvalifikaciją. Darbuotojo kvalifikacija, reikšminga DK 135 str. 2 d. taikymui, suprantama kaip darbuotojo pasirengimo dirbti tam tikrą darbą laipsnis. Darbuotojo kvalifikaciją apibūdina jo turimos teorinės žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, reikalingi dirbti tam tikrą darbą.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės teigimu, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jos pirmenybės teisę likti darbe. Byloje nustatyta, kad atsakovas vykdė ekonominius ir struktūrinius pertvarkymus ir dėl tos priežasties vadovaudamasis DK 129 str. mažino darbuotojų skaičių. Kaip matyti, įdiegus naujas technologijas ir sumažėjus rankų darbo poreikiui, pasikeitė darbo veiklos organizavimas, įvyko struktūriniai pasikeitimai, todėl darbdavys pagrįstai sprendė dėl dviejų pagalbinių darbininkų atleidimo ( vietoj trijų pagalbinių darbininkų vienintele pagalbine darbininke bendrovėje šiuo metu dirba E. G.). Kartu su ieškove buvo atleistas pagalbinis darbininkas V. Š.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovas paaiškino, kad jokių asmeniškumų renkantis, kuris pagalbinis darbininkas paliekamas toliau dirbti, nebuvo, sprendimas atleisti darbuotojus priimtas pasitarus su brigadininke ir ūkvedžiu, t. y. tiesioginiais pagalbinių darbininkų vadovais, kurie galėjo tiksliau ir objektyviau įvertinti darbuotojus. Vadovaujantis LR DK 135 str. nuostatomis nei vienas iš trijų pagalbinių darbininkų neturėjo pirmenybės teisės likti darbe. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai mažinant darbuotojų skaičių būti paliktiems dirbti kai tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, kurių kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas. Šiuo atveju likusi dirbti pagalbinius darbus E. G. kartu su sutuoktiniu augina du mažamečius vaikus, taip pat kartu gyvena ir trečias pilnametis vaikas. Ieškovės santuoka su J. Š., kuriam nustatytas 35 procentų darbingumas, buvo sudaryta jau po įspėjimo apie atleidimą iš darbo įteikimo dienos (2010-12-17) (b. l. 15, 16). Nors ieškovė teigia, kad ji globoja savo neįgalią seserį, tačiau pagal 2008-03-17 teismo nutartį, ieškovės sesers R. V. globėja paskirta jos motina V. V. (b. l. 129). Darbdaviui duomenų apie šeimyninę padėtį ieškovė nepateikė, priežasčių, dėl kurių atsisako jai siūlomo darbo Alytaus r., Griškonių k., nenurodė. Todėl ieškovės argumentai teisminio nagrinėjimo metu, kad ji atsisakė jai siūlomo darbo dėl šeimos narių priežiūros vertintini kritiškai.

Ieškovės argumentai, kad jai turėjo būti pasiūlyta paukštininkės darbo vieta, taip pat nepagrįsti. Atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti, sąrašas (CPK 135 str.) yra išsamus ir jo plečiamai aiškinti negalima. Todėl darbuotojai, neišvardyti DK 135 str. 1 d., neturi pirmenybės teisės būti palikti dirbti, kai mažinamas darbuotojų skaičius. Nesant kitų įstatymuose įtvirtintų garantijų, darbdavys turi teisę pasirinkti, su kuriuo darbuotoju tęsti darbo santykius, o kurį atleisti iš darbo, kai įmonėje mažinamas darbuotojų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-70/1999). Iš byloje esančių atsakovo paaiškinimų matyti, kad atsakovas sprendė, ar ieškovė ateityje galėtų eiti paukštininkės pareigas, tačiau, įvertinus rezultatus ir gamybos rodiklius, darbdavys nusprendė, jog ieškovė neatitiko paukštininkės pareigoms keliamų reikalavimų. Bendrovėje dirbusi paukštininkė S. K. 2010-11-03 parašė prašymą atleisti iš darbo asmeniškai prašant nuo 2010-12-31. Jai esant atostogose bei žinant, kad šis kvalifikuotas darbuotojas greitu metu išeis iš darbo, bendrovėje buvo įdarbinta J. T., darbo sutartis su darbuotoja sudaryta 2010-12-13. Taigi J. T. UAB „Lietbro“ pradėjo dirbti dar iki UAB “Lietbro“ vienintelio akcininko 2010-12-15 priimto sprendimo dėl darbuotojų skaičiaus sumažinimo ir bendrovės būtinų organizacinių pertvarkymų vykdymo. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovas paaiškino, kad įdarbinant paukštininkės pareigoms J. T. buvo įvertintos visos objektyvios aplinkybės, t. y. J. T. turėjo ilgametę paukštininkės darbo patirtį, geras rekomendacijas, jos nereikėjo apmokyti, ji iškart galėjo atlikti visas jai paskirtas pareigas, kai tuo tarpu B. P., pavaduojant paukštininkę S. K., darbo rezultatai netenkino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal UAB „Lietbro“ pareiginis nuostatus paukštininkui, be kitų reikalavimų, būtina žinoti, mokėti ir išmanyti kėlimo darbų leistinas normas, veterinarines – sanitarines taisykles, paukščių lesinimo bei technologinius reikalavimus, mokėti naudotis esamais mechanizmais bei automatika (b. l. 63-64). Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad atsakovas nepažeidė Darbo kodekso nuostatų, o B. P. šiuo atveju neturėjo pirmumo teisės likti darbe.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tai, kad po ieškovės įspėjimo apie būsimą atleidimą atsakovas į darbą priėmė naujų darbuotojų, savaime nereiškia, jog buvo laisvų darbo vietų ir nesilaikyta kito darbo siūlymo procedūrų. Neužimtų darbo, t. y. analogiško dirbtam ieškovės, vietų po įspėjimo bendrovėje neįsteigta ir į tokį darbą naujų darbuotojų nepriimta. Į darbą priimti šaltkalviai ir kitokių specialybių darbuotojai, kurių kvalifikacijos ieškovė neturi, todėl šių darbo vietų darbdavys neprivalėjo siūlyti.

Priešingai nei aiškina apeliantė apie atsakovo direktorės įgaliojimų viršijimą, pagal UAB „Lietbro“ įstatų 8.5 p., bendrovės vadovas – direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, svarsto ir tvirtina bendrovės veiklos strategiją, svarsto ir tvirtina bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes bei pan. Taip pat nepagrįstas skundo argumentas, jog 2010-12-16 įspėjimas dėl B. P. atleidimo iš darbo neatitinka nei vieno iš DK 130 str. išvardinto privalomo reikalavimo. Vadovaujantis DK 130 str., ieškovė apie atleidimą buvo įspėta prieš du mėnesius atskiru, jai asmeniškai įteiktu, 2010-12-16 pranešimu (b. l. 8). Įspėjime buvo nurodyta konkreti atleidimo priežastis – dėl ekonominių ir darbovietės struktūrinių pertvarkymų, konkreti atleidimo data – nuo 2011-02-16 (dėl ieškovės nedarbingumo atleidimo data buvo perkelta, darbo sutartis nutraukta 2011-03-02), taip pat nurodyta, jog išeitinė išmoka bus išmokama įstatymo nustatyta tvarka.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada priimant skundžiamą procesinį sprendimą pagrįsta įrodymais, kurie nekelia abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ir tarpusavio ryšiu (CPK 177, 180, 183 ir 185 str.), tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normos. Todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 2,70 Lt (du litus ir 70 centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Teisėjai Birutė JonaitienėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė