Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-47-316/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-21
Bylos Nr.: 1A-47-316/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07373-2023-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Boleslovas Kalainis, Nijolė Matuzevičienė, Laisvydas Zederštremas
Nuteistasis: E. K., T. N.
Civilinis ieškovas: AB “L. d.”
Advokatai: Kęstutis Valys

Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-316/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07373-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.14.1.2.2; 2.1.14; 2.3.4.3; 2.4.6.1

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės, Laisvydo Zederštremo,

sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Dževečkai,nuteistojo E. K. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui,nuteistojo T. N. gynėjui advokatui Kęstučiui Valiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. N. ir E. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką E. K. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 1 d. 14.30 val. iki 2023 m. kovo 3 d. 10.40 val., ir nuo 2023 m. liepos 25 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką T. N. įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. kovo 7 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Civilinio ieškovo AB “L. d.” civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš E. K. bei T. N. 5 006,11 Eur žalos atlyginimo AB “L. d.” naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. K. ir T. N. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 24 d. 20.05 val. iki 2023 m. vasario 25 d. 7.55 val., E. K. paėmus šalia parduotuvės buvusį pagalį, juo E. K. išdaužus UAB “B. a.” parduotuvės, adresu: (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų lango stiklą, tyčia bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą: 20 pakelius cigarečių „Chesterfield blue“, kurio vieno vertė 3,13 eurų, bendros 62,60 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „Winston XSpression“, kurio vieno vertė 3,48 eurų, bendros 34,80 eurų vertės; 60 pakelių cigarečių „Chesterfield 17“, kurio vieno vertė 2,00 eurai, bendros 120,00 eurų vertės, 10 pakelių cigarečių „Chesterfield Original“, kurio vieno vertė 3,13 eurų, bendros 31,30 eurų vertės; 11 pakelių cigarečių „Malboro Gold Original“, kurio vieno vertė 3,56 eurų, bendros 39,16 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „W. C. Silver“, kurio vieno vertė 3,23 eurų, bendros 32,30 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „LD Blue“, kurio vieno vertė 3,14 eurų, bendros 31,40 eurų vertės; 30 pakelių cigarečių „Chesterfield Linea Silver“, kurio vieno vertė 3,17 eurų, bendros 95,1 eurų vertės; 50 pakelių cigarečių „LD Red 100’s“, kurio vieno vertė 3,18 eurų, bendros 159,00 eurų vertės; 60 pakelių cigarečių „Chesterfield blue 100’s“, kurio vieno vertė 3,17 eurų, bendros 190,20 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „Chesterfield Original 100“, kurio vieno vertė 3, 17 eurų, bendros 31,70 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „LD Option 100’s“, kurio vieno vertė 3,18 eurų, bendros 31,80 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „Winston Xspresion Line“, kurio vieno vertė 3,48 eurų, bendros 34,80 eurų vertės; 20 pakelių cigarečių „LD Blue 100’s“, kurio vieno vertė 3,18 eurų, bendros 63,60 eurų vertės; 15 pakelių cigarečių „Chesterfield Maxi blue 40“, kurio vieno vertė 5,77 eurų, bendros 86,55 eurų vertės; 20 kortelių „Pildyk“ po 3 eurus, kurios vienos vertė 2,41 eurų, bendros 48,20 eurų vertės; 20 kortelių „Pildyk“ po 5 eurus, kurios vienos vertė 4,01 eurų, bendros 80,20 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „Parllament Silver Blue“, kurio vieno vertė 4,29 eurų, bendros 42,98 eurų vertės; 80 pakelių cigarečių „Chesterfield 17“, kurio vieno vertė 2,00 eurų, bendros 160,00 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „LM Loft Silver Blue“, kurio vieno vertė 3,22 eurų, bendros 32,20 eurų vertės, 10 pakelių cigarečių „Winston Blue“, kurio vieno vertė 3,47eurų, bendros 34,70 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „W. C. Silver“, kurio vieno vertė 3,23 eurų, bendros 32,30 eurų vertės; 20 pakelių cigarečių „LD Blue“, kurio vieno vertė 3,14 eurų, bendros 62,80 eurų vertės; 10 pakelių cigarečių „LD Option 100’s“, kurio vieno vertė 3,18 eurų, bendros 31,80 eurų vertės; 80 pakelių cigarečių „LD Red 100’s“, kurio vieno vertė 3,18 eurų, bendros 254,40 eurų vertės; 30 pakelių cigarečių „LD Blue 100’s“, kurio vieno vertė 3,18 eurų, bendros 95,40 eurų vertės; 200 pakelių cigarečių „Chesterfield Blue 100“, kurio vieno vertė 3,17 eurų, bendros 634,00 eurų vertės; 8 pakelius tabako „LD“ po 75 g, kurio vieno vertė 10,52 eurai, bendros 84,22 eurų vertės; 10 pakelių tabako „LD“ po 30 g, kurio vieno vertė 4,52 eurai, bendros 45,16 eurų vertės; 20 pakelių cigarečių „Winston Xspresion Line“, kurio vieno vertė 3,48 eurų, bendros 69,60 eurų vertės; 70 pakelių cigarečių „Chesterfield Maxi blue 40", kurio vieno vertė 5,77eurų, bendros 403,90 eurų vertės, 3 pakelius tabako „Winston“ po 140 g, kurio vieno vertė 20,86 eurai, bendros 62,60 eurų vertės; 8 butelius 0,50 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 7,56 eurų, bendros 60,52 eurų vertės; 4 butelius 0,50 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 8,25 eurų, bendros 33,02 eurų vertės; 8 butelius 0,70 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 10,32 eurų, bendros 82,56 eurų vertės; 8 butelius 0,70 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 11,01 eurų, bendros 332 eurų vertės; 4 butelius 0,70 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 13,75 eurų, bendros 55,02 eurų vertės; 1 butelį 1 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 15,83 eurų, bendros 15,83 eurų vertės; 5 butelius 0,20 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 3,43 eurų, bendros 17,16 eurų vertės; 4 butelius 0,70 litro talpos degtinės „Amber Gold“, kurio vieno vertė 19,29 eurų, bendros 37,17 eurų vertės; 2 butelius 0,50 litro talpos brendžio „J.P Chenet“, kurio vieno vertė 7,32 eurų, bendros 14,64 eurų vertės; 5 butelius 0,50 litro talpos brendžio „J.P Chenet“, kurio vieno vertė 8,23 eurų, bendros 41,15 eurų vertės; 3 butelius 0,70 litro talpos brendžio „J.P Chenet“, kurio vieno vertė 10,87 eurų, bendros 32,61 eurų vertės; 4 butelius 1 litro talpos degtinės „Auksinė“, kurio vieno vertė 11,93 eurų, bendros 47,72 eurų vertės; 4 butelius 0,7 litro talpos brendžio „Grand Cavalier“, kurio vieno vertė 10,32 eurų, bendros 41,28 eurų vertės; 5 butelius 0,5 litro talpos brendžio „Torres“, kurio vieno vertė 8,94 eurų, bendros 44,70 eurų vertės; 3 butelius 0,7 litro talpos brendžio „Torres“, kurio vieno vertė 11,69 eurų, bendros 35,07 eurų vertės; 1 butelį 0,7 litro talpos viskio „Jack Daniels“, kurio vieno vertė 15,81 eurų, bendros 15,81 eurų vertės; 2 butelius 0,7 litro talpos viskio „Tullamore Dew“, kurio vieno vertė 13,76 eurų, bendros 27,53 eurų vertės; 1 butelį 0,7 litro talpos viskio „Tullamore Dew“, kurio vieno vertė 13,76 eurų, bendros 13,76 eurų vertės, 6 butelius 1 litro talpos degtinės „Zelionaja Marka“, kurio vieno vertė 12,38 eurų, bendros 74,31 eurų vertės; 2 butelius 0,7 litro talpos brendžio „Alita“, kurio vieno vertė 9,70 eurų, bendros 19,40 eurų vertės; 2 butelius 0,7 litro talpos brendžio „Imperial“, kurio vieno vertė 8,98 eurų, bendros 17,96 eurų vertės; 2 butelius 1 litro talpos viskio „William Scotish“, kurio vieno vertė 13,77 eurų, bendros 27,54 eurų vertės; 1 butelį 0,7 litro talpos brendžio „Jack Daniels“, kurio vieno vertė 18,54 eurų, bendros 18,54 eurų vertės; 6 butelius 1 litro talpos degtinės „Gradus“, kurio vieno vertė 10,53 eurų, bendros 63,19 eurų vertės; 40 butelius 0,5 litro talpos degtinės „Gradus“, kurio vieno vertė 5,37 eurų, bendros 214,87 eurų vertės; 20 butelių 0,5 litro talpos degtinės „Gradus“, kurio vieno vertė 5,15 eurų, bendros 103,14 eurų vertės; 12 butelių 0,7 litro talpos degtinės „Maskvskaja“, kurio vieno vertė 7,56 eurų, bendros 90,81 eurų vertės; 12 butelių 0,7 litro talpos degtinės „Maskovskaja“, kurio vieno vertė 7,56 eurų, bendros 90,81 eurų vertės; 6 butelius 1 litro talpos brendžio „Lord“, kurio vieno vertė 11,00 eurų, bendros 66,00 eurų vertės; 6 butelius 0,7 litro talpos degtinės „Talka“, kurio vieno vertė 8,92 eurų, bendros 53,52 eurų vertės; 4 butelius 0,7 litro talpos trauktinės „Žalios Devynerios“, kurio vieno vertė 7,95 eurų, bendros 31,80 eurų vertės; 2 butelius 0,5 litro talpos trauktinės „Čepkelių spanguolių“, kurio vieno vertė 6,42 eurų, bendros 12,84 eurų vertės; 4 butelius 0,7 litro talpos degtinės „Amber Gold“, kurio vieno vertė 8,95 eurų, bendros 35,80 eurų vertės; 2 butelius 0,7 litro talpos tekilos „Siera“, kurio vieno vertė 11,60 eurų, bendros 23,20 eurų vertės, 1 butelį 0,5 litro talpos tekilos „Siera Silver“, kurio vieno vertė 10,60 eurų, bendros 10,60 eurų vertės; 20 butelių 0,5 litro talpos degtinės „Maskovskaja“, kurio vieno vertė 6,19 eurų, bendros 123,76 eurų vertės; 12 butelių 0,7 litro talpos degtinės „Gradus“, kurio vieno vertė 7,22 eurų, bendros 86,71 eurų vertės; 24 butelių 1 litro talpos alaus „Herkus“, kurio vieno vertė 1,03 eurų, bendros 24,72 eurų vertės; kasos aparato stalčių, kurio vertė 65 eurų, pinigus – 100 eurų, tuo padarydami UAB “B. a.” bendrą 5 221,96 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. N. prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. sumažinti paskirtos bausmės dydį.

2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jis neprašo paleisti jo į laisvę, teigia, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam dydžiu per griežtą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, remdamasis ankstesniais jo teistumais ir neatsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, taip pat į tai, kad jis buvo įtrauktas į nusikalstamą veiką. Be to, teismas paskyrė E. K. švelnesnę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams, nors būtent E. K. išdaužė parduotuvės langą ir įtraukė jį (T. N.) į nusikaltimą.

2.2. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad jis nuo pat sulaikymo savo kaltę pripažino, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo neblaivumą. Pažymi, kad teismų praktikoje minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma tuomet, kai šią aplinkybę patvirtina bylos įrodymai, t. y. alkotesterio parodymai ar kraujo tyrimo rezultatai, remtis vien liudytojų bei nuteistųjų parodymais, nėra pagrindo. Dėl to prašo panaikinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šiuo pagrindu sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

2.3. Kartu nuteistasis nurodo nesutinkantis su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas buvo nešališkas, atkreipia dėmesį, kad teisminis procesas truko 9 mėnesius ne dėl kaltinamųjų kaltės, be to, jis savo kaltę pripažino. Todėl prašo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Dėl teismo šališkumo nuteistasis pažymi, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja buvo paskyrusi jam suėmimą, tačiau nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, be to, išnagrinėjusi bylą, paskyrė jam griežtą bausmę.

2.4. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad jis matė, kur buvo slepiami vogti daiktai, nes daiktus slėpė E. K., o jis (T. N.) laukė lauke, daiktus rado taip pat ne jis, o M. K., tačiau pastarasis teisme nebuvo apklaustas, teisiamajame posėdyje M. K. nebuvo paklausta, kiek daiktų buvo bute, ar jų buvo tiek, kiek nurodyta teismo nuosprendyje, ir kuriuos daiktus jis paėmė.

2.5. Be to, nuteistojo teigimu, vagystė buvo įvykdyta tik pro langą, kurį išdaužė E. K., o ne pro duris, jie atidarytų durų, kaip sprendė teismas, nepaliko. Mano, kad dalį daiktų galėjo išnešti kiti asmenys. Kadangi jis yra prisipažinęs, kad pavogė dalį daiktų, šiuo pagrindu prašo taikyti BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažinti.

2.6. Dėl civilinio ieškinio apeliantas nurodo manantis, kad ieškinys yra suklastotas siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovės. Pažymi, kad tarp liudytojų parodymų yra daug nesutapimų, nes A. D. nurodė, jog atliekant pirmą inventorizaciją draudimo atstovas dalyvavo, liudytoja S. B. nurodė, kad draudimo atstovas nedalyvavo, o liudytoja S. D. nurodė, kad atliekant reviziją draudimo atstovas dalyvavo bendraudamas telefonu. Kartu atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja V. R. nurodė, jog vogtos cigaretės į parduotuvę buvo atvežtos kovo mėnesio pradžioje, o nusikaltimas padarytas vasario mėnesio 24 dieną. Esant nurodytoms aplinkybėms, prašo civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą ir suteikti galimybę toliau įrodinėti, kad už tokią sumą, kurią nustatė teismas, jis prekių nepavogė, juo labiau, kad atliekant kratą jo gyvenamojoje vietoje vogtų daiktų nerasta. Taip pat prašo apžiūrėti daiktinį įrodymą – sąsiuvinį, kuriame nurodyti asmenys, kuriems buvo suteikta galimybė imti prekes skolon.

2.7. Nuteistasis prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, vedęs, turi gyvenamąją vietą, pasižada ateityje gyventi dorai ir nebenusikalsti, laikytis įstatymų reikalavimų.

3. Nuteistasis E. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. lapkričio 23 d. nuosprendį pakeisti paskiriant jam trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad ir teismui, ir prokurorui, ir civilinio ieškovo atstovui A. D. kilo abejonių dėl to, ar jis (E. K.) ir T. N. per du kartus galėjo iš parduotuvės išnešti tokį didelį kiekį alkoholio ir cigarečių. Atlikus byloje įrodymų tyrimą ir nepavykus nustatyti naujų aplinkybių, teismas konstatavo, kad būtent jis (E. K.) ir T. N. iš parduotuvės pavogė alkoholį bei cigaretes. Teismas, padaręs išvadą, kad jie kaltę pripažino tik iš dalies, neatliko byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir jiems paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu.

3.2. Kartu nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus jo ir nuteistojo T. N. parodymus, kurie patvirtintų jų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nors ikiteisminio tyrimo metu iš jo ir T. N. buvo paimta avalynė, kuria jie avėjo parduotuvėje nusikaltimo metu, ekspertai nurodė, kad parduotuvėje rastų avalynės pėdsakų fragmentai nesutampa nei su jo (E. K.), nei su T. N. avalyne. Parduotuvėje rasti rankų pėdsakai indentifikavimui nebuvo tinkami. Pasak nuteistojo, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama, kas galėjo po jų (E. K. ir T. N.) įsibrauti į parduotuvę, palikti avalynės pėdsakus ir pagrobti kitą, didesnę dalį prekių. Mano, kad šiuo atveju byla turėjo būti išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą ir pagal rastus pėdsakus turėjo būti toliau ieškomi asmenys, apvogę tą pačią parduotuvę. Tokiu atveju būtų buvęs pagrindas atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą ir paskirti jam (E. K.) trumpesnę laisvės atėmimo bausmę.

4. Teismo posėdžio metu nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistųjų T. N. ir E. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistieji T. N. ir E. K. iš esmės kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ir veikų kvalifikavimo neginčija, tik teigia, kad pagrobė ne visus kaltinime nurodytus daiktus, ir prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

7. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 1, 2 dalyse taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-697/2019). Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistiesiems T. N. ir E. K. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Dėl nuteistojo T. N. apeliacinio skundo

9. Minėta, kad nuteistasis T. N., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, sumažinant bausmės dydį, kartu apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir nepagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be to, skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas, o civilinis ieškinys byloje yra suklastotas. Sutikti su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Pirmosios instancijos teismas T. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Bylos duomenimis, T. N. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, iki šio nusikaltimo padarymo T. N. buvo teistas net 13 kartų, ne kartą teistas ir už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, po nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis – Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 8 d. baudžiamuoju įsakymu T. N. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, padarymą, nusikalto esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui (3 t., b. l. 88–109, 111–118), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 119–123), nedirba (3 t., b. l. 125–126). Visa tai rodo, kad T. N. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus, jo padarytos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Nuteistojo T. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9, 13 punktai).

11. Apeliuodamas į švelnesnę bausmę, nuteistasis T. N. prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą aplinkybę (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi) jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir panaikinti nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui).

12. Pažymėtina, kad pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę. Be to, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiųjų ir panašiai). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-54-677/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-49-495/2022, 2K-28-628/2023, 2K-207-628/2023 ir kt.).

13. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu T. N. nurodė, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (3 t., b. l. 31–34, 44–47), tačiau teisiamajame posėdyje T. N. jau nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau „ne tokį kiekį daiktų“ (4 t., b. l. 73–79), nors byloje surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad būtent T. N. ir E. K. pagrobė visą kaltinime nurodytą svetimą turtą. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo T. N. dalinio kaltės pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

14. Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Pagal teismų praktiką jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiūros aktu, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, 2K-613/2011, 2K-40/2012, 2K-405/2012, 2K-41-697/2015, 2K-247-788/2017). Taigi neteisus apeliantas teigdamas, kad minėta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatoma tik tuomet, kai šią aplinkybę patvirtina alkotesterio parodymai ar kraujo tyrimo rezultatai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nurodė pats T. N. Ikiteisminio tyrimo metu jis, be kita ko, nurodė, kad jo poelgiui įtakos turėjo jo girtumas, būdamas blaivus jis to nebūtų daręs, viską prisimena „miglotai“ dėl buvusio girtumo (3 t., b. l. 31–34, 44–47). Teisiamajame posėdyje T. N. nurodė, kad eiti į parduotuvę sutiko todėl, kad buvo labai girtas, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų ėjęs į parduotuvę. Viskas atsitiko dėl alkoholio, kaltas alkoholis ir draugai, jis turi priklausomybę nuo alkoholio. Visų įvykio aplinkybių neprisimena, nes „gėrė“ (4 t., b. l. 76–77). Tai, kad T. N. nusikalstamą veiką padarė būdamas „pagėręs“ ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir kaip įtariamasis apklaustas E. K. (2 t., b. l. 127–131, 154–158). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas BK 60 straipsnio l dalies 9 punkte numatytą T. N. atsakomybę sunkinančią aplinkybę nustatė nepagrįstai.

15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus T. N. už jo padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos ir švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas, t. y. laisvės apribojimas, areštas, taip pat buvo skirtos ir pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, tačiau akivaizdu, kad tai teigiamo poveikio nuteistajam nepadarė. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus T. N. švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam T. N. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kai sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų, dydžiu nėra aiškiai per griežta. Atsakant į T. N. skundo argumentą, kad teismas kitam nuteistajam, t. y. E. K., paskyrė švelnesnę (trumpesnę) laisvės atėmimo bausmę, pažymima, kad nustatant nuteistajam bausmės dydį, bausmės lyginimas su kitiems bendrininkams paskirtos bausmės dydžiais neturi reikšmės, nes bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-489/2021, 2K-24-654/2023). Iš bylos medžiagos matyti, kad abiejų nuteistųjų, t. y. T. N. ir E. K., asmenybes apibūdinantys duomenys skiriasi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas, paskirdamas nuteistiesiems nevienodas bausmes, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

17. Kaip jau minėta, apeliantas skunde, be kita ko, prašė atsižvelgti į tai, kad jis savo kaltę pripažino, šiuo pagrindu taikyti BK 64¹ straipsnį ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Tenkinti šį nuteistojo prašymą nėra pagrindo. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi minėto straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tuomet, kai asmuo visiškai pripažįsta savo kaltę, o nagrinėjamu atveju nuteistasis T. N. savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, mažinti nuteistajam paskirtą bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad teisiamajame posėdyje sprendžiant klausimą dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo nuteistojo T. N. gynėjas nurodė, jog „reikia atlikti pilną tyrimą“, o nuteistojo E. K. gynėjas nurodė, kad jo ginamasis kaltės nebepripažįsta, nes „neatitinka kaltinime nurodytas daiktų kiekis“, todėl reikia ištirti visas aplinkybes. Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo BPK 273 straipsnio nuostatomis ir neatliko byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo. Esant paminėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.

18. Nesutiktina ir su nuteistojo T. N. skundo argumentu, kad nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja buvo paskyrusi jam suėmimą, tačiau nuo bylos nagrinėjimo nenusišalino, o išnagrinėjusi bylą, paskyrė jam griežtą bausmę. Pažymima, kad šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-181-648/2019). Kartu pažymima ir tai, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Kitoks, nei proceso dalyvis tikisi, įrodymų vertinimas pats savaime nereiškia teismo šališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124-511/2021). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių šioje byloje nenustatyta, o nesant konkrečių bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių, nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas. Nuteistojo teiginys, kad skundžiamą nuosprendį priėmusi teisėja buvo paskyrusi jam suėmimą yra nepagrįstas, nes ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje suėmimą T. N. skyrė, suėmimo terminą nustatė ir jį pratęsė ne nuosprendį priėmusi teisėja V. Š., o teisėja D. Š. (3 t., b. l. 51–52, 59–60, 73–74), teisėja V. Š. suėmimo terminą T. N. pratęsė jau bylą gavus nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kadangi nuosprendį byloje priėmusi teisėja ikiteisminio tyrimo metu nesprendė įtariamojo T. N. suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimo, šiuo atveju nėra teisėjos šališkumą patvirtinančio pagrindo, numatyto BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tai, kad teismas priėmė nuteistojo lūkesčių neatitinkantį sprendimą, t. y. nuteistojo nuomone, paskyrė jam per griežtą bausmę, taip pat nėra aplinkybė, patvirtinanti teismo šališkumą. Minėta, kad nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, o nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta.

19. Atsakant į nuteistojo T. N. skundo argumentą, kad teisminis procesas ne dėl kaltinamųjų kaltės truko 9 mėnesius, pažymima, kad nepagrįsto procesinio vilkinimo ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nenustatyta, baudžiamojo proceso trukmė byloje pagrįsta BPK nustatyta tvarka priimtais procesiniais sprendimais. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ši byla Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose buvo gauta 2023 m. birželio 27 d. (4 t., b. l. 1), o nuosprendis joje buvo priimtas 2023 m. lapkričio 23 d., t. y. nepraėjus nė 5 mėnesiams po bylos gavimo teisme (5 t., b. l. 81–94), o tai dar kartą patvirtina, kad bylos nagrinėjimas nebuvo vilkinamas. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo vadovautis BPK 273 straipsnio nuostatomis ir atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes pačių nuteistųjų gynėjai prašė ištirti visas bylos aplinkybes, atlikti „pilną tyrimą“.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir išanalizavusi skundžiamą nuosprendį, nesutinka ir su T. N. teiginiu, kad civilinis ieškinys yra suklastotas siekiant pasipelnyti iš draudimo bendrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad civilinis ieškovas AB “L. d.” pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti 5006,11 Eur draudimo išmoką, kurią išmokėjo UAB „B. A.“, nes bendrovės turtas buvo apdraustas verslo draudimo sutartimi. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad šią sumą sudaro: 4 941,11 Eur išmoka už pagrobtas prekes (pagrobtų prekių vertė 5056,96 Eur, tačiau iš 5056,96 Eur nuostolio sumos išskaičiavus 115,85 Eur besąlyginę išskaitą, draudimo išmokos suma už pagrobtas prekes yra 4941,11 Eur), bei 65,00 Eur išmoka už kasos aparato stalčių (2 t., b. l. 88). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis – UAB „B. A.“ ieškininiu pareiškimu (1 t., b. l. 35–37), vertybių patikrinimo rezultatų aktų kopijomis (1 t., b. l. 38, 39), PVM sąskaitomis faktūromis (1 t., b. l. 40–75), kasos aparato žurnale užfiksuotais duomenimis (1 t., b. l. 76–78) ir byloje įrodyta, kad žala padaryta būtent neteisėtais nuteistųjų veiksmais, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino AB “L. d.” civilinį ieškinį ir priteisė šiai bendrovei iš abiejų nuteistųjų solidariai 5006,11 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nors, kaip nurodyta nuteistojo T. N. skunde, liudytojų A. D., S. D. ir S. B. parodymai dėl to, ar po įvykdytos vagystės atliekant pirmąją inventorizaciją UAB “B. a.” parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini), draudimo atstovas dalyvavo ar nedalyvavo, ne visiškai sutampa (4 t., b. l. 77–78, 151; 5 t. b. l. 25–26), taip pat tai, ar kai kurie asmenys parduotuvėje galėjo gauti prekių skolon, neturi jokios reikšmės vertinant inventorizacijos (vertybių patikrinimo rezultatų) aktuose nurodytų duomenų teisingumą, nes jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šie duomenys neteisingi, byloje nėra. Priešingai, civilinis ieškinys yra pagrįstas pirmiau paminėtais bylos įrodymais. Nors liudytoja V. R. teisiamajame posėdyje ir nurodė, kad į parduotuvę prekių buvo atvežta prieš kovo 8 d., tai taip pat nepaneigia, kad iš UAB „B. A.“ parduotuvės buvo pagrobta prekių būtent už 5056,96 Eur, be to, byloje esančios PVM sąskaitos faktūros patvirtina (1 t., b. l. 40–75), kad visos prekės parduotuvėje buvo gautos iki vagystės.

21. Nuteistojo T. N. skundo argumentai, kad dalį daiktų iš parduotuvės galėjo pagrobti kiti asmenys, vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas, nes byloje surinktų ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma nustatyta, kad išdaužę UAB “B. a.” parduotuvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pagalbinių patalpų lango stiklą, svetimą turtą bendrais veiksmais pagrobė būtent nuteistieji T. N. ir E. K. Tai, kad atliekant kratą T. N. gyvenamojoje vietoje, iš parduotuvės pagrobtų daiktų nebuvo rasta (1 t., b. l. 125–131), esant byloje nustatytoms aplinkybėms, apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat nepaneigia. Be to, kaip teisingai akcentuota skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamoje byloje nuteistųjų veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, turto vertė šiuo atveju reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

22. Kaip nepagrįsti vertintini ir T. N. skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, jog jis matė, kur buvo slepiami vogti daiktai, nes daiktus slėpė E. K., o jis (T. N.) laukė lauke, daiktus rado taip pat ne jis, o M. K., tačiau pastarasis teisme nebuvo apklaustas. Atkreipiamas dėmesys, kad pats T. N. teisiamajame posėdyje nurodė, kad po įvykdyto nusikaltimo pagrobtus daiktus bute padėjo K., o jis pastarojo laukė prie laiptinės, taigi, T. N. matė ir žinojo, kur buvo padėti vogti daiktai. Be to, priešingai nei teigia nuteistasis, teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, kad pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ir liudytojas M. K., kuris nurodė žinantis, jog parduotuvę apiplėšė T. N. ir E. K., taip pat nurodė, kad kaltinamieji ir jam siūlė eiti kartu, tačiau jis atsisakė. Kadangi liudytojas M. K. dalyvavo teisiamajame posėdyje, T. N. turėjo galimybę užduoti šiam liudytojui klausimus ir tokiu būdu išsiaiškinti jo nuomone svarbias įvykio aplinkybes, tačiau jis (T. N.) šia savo teise nepasinaudojo.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. N. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o ne tik į ankstesnius T. N. teistumus, kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu yra teisinga, ji tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, todėl švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, vedęs, turi gyvenamąją vietą.

Dėl nuteistojo E. K. apeliacinio skundo

24. Nuteistasis E. K., prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, sutrumpinant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatliko byloje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir jam paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu, pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus jo ir nuteistojo T. N. parodymus, kurie patvirtintų jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, nes ekspertai nurodė, kad parduotuvėje rastų avalynės pėdsakų fragmentai nesutampa nei su jo (E. K.), nei su T. N. avalyne, o parduotuvėje rasti rankų pėdsakai indentifikavimui nebuvo tinkami. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka.

25. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę, atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, E. K. padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, naują nusikalstamą veiką E. K. padarė būdamas anksčiau teistas 2 kartus, neišnykus teistumui, nepraėjus nė 2 mėnesiams po Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. sausio 3 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo (2 t., b. l. 173–179, 181–188), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 189–190), nedirba (2 t., b. l. 192). Nuteistojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

26. Kaip pirmiau minėta, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus E. K. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais apeliantui buvo skirtos švelnesnės bausmės negu terminuotas laisvės atėmimas, t. y. laisvės apribojimas ir viešieji darbai, tačiau tai E. K. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, skirti jam už padarytą nusikalstamą veiką švelnesnę bausmę negu terminuotas laisvės atėmimas būtų netikslinga.

27. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams yra mažesnė negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), todėl daryti išvadą, kad E. K. paskirta bausmė yra per griežta ir ją švelninti mažinant paskirtos bausmės dydį, nėra pagrindo. Kaip jau minėta šios nutarties 17 punkte, kadangi tiek T. N., tiek E. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo atlikti byloje sutrumpintą įrodymų tyrimą ir, pritaikius BK 64¹ straipsnį, mažinti nuteistiesiems paskirtas bausmes.

28. Nuteistojo E. K. skundo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus jo ir nuteistojo T. N. parodymus, kurie patvirtintų jų kaltę padarius nusikalstamą veiką, atmetamas kaip nepagrįstas, nes, kaip nurodyta nutarties 21 punkte, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog būtent nuteistieji T. N. ir E. K., įsibrovę į UAB “B. a.” parduotuvės patalpas, pagrobė svetimą turtą. Tai, kad parduotuvėje rastų avalynės pėdsakų fragmentai nesutampa nei su E. K., nei su T. N. avalyne (1 t., b. l. 164–169), o parduotuvėje rasti rankų pėdsakai indentifikavimui nebuvo tinkami (1 t., b. l. 155–158), nuteistųjų kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą nepaneigia. Pastebėtina, kad abu nuteistieji prisipažino kaltais pagrobę svetimą turtą, tik nesutiko su pagrobtų daiktų kiekiu, ir, be kita ko, nurodė, jog vagystės metu jie buvo su guminėmis pirštinėmis (2 t., b. l. 127–131; 3 t., b. l. 31–34).

29. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. K. paskirta bausmė rūšimi ir dydžiu taip pat yra teisinga, tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir keisti šį nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

30. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė 2024 m. sausio 15 d. pažymą Nr. APD-2024-00538, kurioje prašoma priteisti valstybei iš T. N. 81,79 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Kęstučio Valio nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (5 t., b. l. 140).

31. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

32. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), todėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartimi (5 t., b. l. 137) nuteistajam T. N. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas Kęstutis Valys. Atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad T. N. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jo finansinė padėtis sunki, įvertinus bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra pagrįsta minėta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma bei gynėjo pateiktu prašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (5 t., b. l. 141–142), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už T. N. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų T. N. ir E. K. apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo T. N. valstybės naudai 81,79 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą septyniasdešimt devynis centus) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjų dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Boleslovas KalainisNijolė MatuzevičienėLaisvydas Zederštremas