Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Rasa Balsevičienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovui V. A. dėl įsipareigojimų, kylančių iš paskolos sutarties, nevykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui V. A. ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2016 m. spalio 22 d. Jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 str. 4 d., 285 ir 286 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 str. 2 d.).

Atlikus formalų įrodymų tyrimą byloje nustatyta, kad UAB „4finance“ ir V. A. 2012 m. rugsėjo 1 d. nuotoliniu būdu per sistemą Vivus.lt sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9941613001 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 86,89 Eur, kreditą 1 mėnesio terminui su 115 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 199,90 proc. Remiantis sutarties bendrųjų sąlygų 2.10 punktu, 2012 m. rugsėjo 1 d. V. A. buvo suteiktas papildomas 86,89 Eur, kreditas 1 mėnesio terminui su 115,04 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 200 proc., 2012 m. rugsėjo 3 d. – papildomas 86,89 Eur, kreditas 1 mėnesio terminui su 112,52 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 193,20 proc., 2012 m. rugsėjo 10 d. – papildomas 173,77 Eur, kreditas 24 mėnesių terminui su 77,87 proc. dydžio metine palūkanų norma ir bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 112,60 proc. Iš viso ieškovė su atsakovu susitarė dėl 434,43 Eur, kredito sumos, kurią V. A. įsipareigojo grąžinti 2014 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl ji 2013 m. rugpjūčio 12 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Pasak ieškovės, V. A. liko skolingas jai 408,82 Eur dydžio nesumokėtą kredito sumą, 101,40 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. (pagal nustatytą 77,87 proc. palūkanų normą) ir 525,95 Eur palūkanas, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pagal 112,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Byloje duomenų, kad atsakovas susidariusį įsiskolinimą ieškovei sumokėjo, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadai, kad tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 str. l d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Atsakovas savo prievolės grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kitus susijusius mokėjimus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas ieškovei iš jo priteisti 408,82 Eur dydžio negrąžintą paskolos (kredito) sumą ir 101,40 Eur sutartines palūkanas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.870 str. 1 d., 6.872 str. 1 d., 6.886 str.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 525,95 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. pagal sutarties specialiojoje dalyje nurodytą 112,60 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, kaip kreditorės nuostolių kompensaciją už kredito gavėjo tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 5.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, kurių procentinė išraiška yra pateikiama Sutarties specialiosiose sąlygose; 6.3 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito, administravimo mokesčių ir/ ar palūkanų mokėjimo terminą 5.1 punkte nurodytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti kredito sumos už visą pradelsimo laiką. Teismas pažymi, kad pareikšto ieškinio reikalavimai grindžiami tarp šalių susiklosčiusiais vartojimo teisiniais santykiais, t. y. atsakovas yra vartotojas, fizinis asmuo, kurios interesus gina valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d.). Pažymėtina, kad norminiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje (taip pat ir E. S. teisės aktuose bei teisminių institucijų praktikoje) plėtojama padidinta (prioritetinė) vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsauga, ir ji turi būti teismo ex officio taikoma nagrinėjant bylas, kuriose viena iš šalių yra vartotojas. Pirmiau nurodytos sutarties 5.1 punkte numatytos palūkanos pagal šalių susitarimą (6.3 p.) mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai kreditorius privalo juos įrodyti. Pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė. Dėl to ieškovė, suteikdama kreditą atsakovui turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti kreditą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, suteikdama kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovas sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Dėl to, darytina išvada, kad, sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakovu UAB „4finance“ prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių didesnius negu minimalūs nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Dėl to darytina išvada, jog prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 3 d.). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 90,05 Eur (510,22 x 0,05 : 100 x 353) palūkanų suma, kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovės turėtus nuostolius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistinos iš viso 191,45 Eur palūkanos, o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl palūkanų priteisimo atmestina.

CK 6.37, 6.210 straipsniai numato atsakovės pareigą mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios yra laikomos minimaliais ieškovo nuostoliais. Todėl, esant ieškovės prašymui, tenkinant ieškinį, iš atsakovo priteistinos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugsėjo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 13 Eur žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d., Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.). Kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų teismas pagal bylos duomenis nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 408,82 Eur (keturių šimtų aštuonių eurų, 82 centų) negrąžintą paskolos sumą, 191,45 Eur (vieno šimto devyniasdešimt vieno euro, 45 centų) palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13 Eur (trylikos eurų) žyminį mokestį UAB „4finance“, j. a. k. 301881644.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo turi teisę paduoti Kaišiadorių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio 2-4 dalių reikalavimus.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodama per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.