Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1458-260/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-1458-260/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
G. M.
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1458-260/2013,Proceso Nr. 2-53-3-00180-2013-8,Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3; 24.4; 35.3.6; 35.5; 42.3; 121.14; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-369-594/2013 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, 2013-02-11 kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 4-5) ir prašė priteisti iš atsakovės 332,89 Lt skolą, 87,01 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2007-12-14 iki 2013-02-07, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė pagal 2001-12-06 skaitmeninio korinio ryšio paslaugų teikimo sutartį liko skolinga pradiniam kreditoriui UAB „Omnitel“ 332,89 Lt pagal 2002-11-16 bei 2002-12-16 sąskaitas. Ieškovas reikalavimo teises į atsakovę iš pradinio kreditoriaus UAB „Omnitel“ perėmė 2008-12-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį (b. l. 27) prašė reikalavimams taikyti ieškinio senatį, pasibaigus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytam ieškinio senaties terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. sprendimu (b. l. 42-44) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 11,37 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad 2001-12-06 atsakovė su pirminiu kreditoriumi UAB „Omnitel“ sudarė Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį 12 mėnesių laikotarpiui, pagal kurią atsakovei buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal 2002-11-16 sąskaitą atsakovės įsiskolinimas už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas per laikotarpį nuo 2002-10-16 iki 2002-11-15 buvo 37,02 Lt, pagal 2002-12-16 sąskaitą – 295,87 Lt. Sąskaitos jų išrašymo metu nustatyta tvarka nuginčytos nebuvo, todėl bendra atsakovės skola sudarė 332,89 Lt. Kaip matyti iš 2002-12-16 sąskaitos, 295,87 Lt skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2002-11-16 iki 2002-11-25, t. y. tuo metu, kai pagal ieškovės prašymą sutartis buvo nutraukta. Tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudarytos sutarties 6.1 p. numatyta, kad „už paslaugas klientas apmoka ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos. Negavęs sąskaitos įprastu laiku, klientas privalo kreiptis į Omnitel dėl sąskaitų kopijų pateikimo“. 2002-11-16 sąskaitoje apmokėjimo terminas nenurodytas, 2002-12-16 sąskaitoje – iki 2003-06-15, t. y. mokėjimas atidėtas laikotarpiui, kuriam pasibaigus, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nebebuvo galima užginčyti sąskaitos teisingumo. Ši aplinkybė leidžia teismui pagrįstai manyti, kad toks sąskaitos apmokėjimo terminas buvo nustatytas pažeidžiant tarp šalių nusistovėjusią praktiką, kadangi prieš tai pateiktoje sąskaitoje mokėjimo terminas nurodytas nebuvo. Sutarties nutraukimo ir sąskaitų išrašymo metu galiojusių Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo taisyklių (patvirtina 2002-09-16 Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 117; toliau Taisyklės) 15 punkte numatyta, kad „Mokestį už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį suteiktas paslaugas, abonentinį mokestį ir (arba) kitus mokesčius už suteiktas paslaugas abonentas turi sumokėti per trisdešimt dienų nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos, o jei sąskaitoje nurodyta vėlesnė data – iki sąskaitoje nurodytos dienos“. Pagal šių taisyklių 21 punktą, „Abonentas, likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino pabaigos, negavęs sąskaitos už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį suteiktas paslaugas, privalo kreiptis į Teikėją ar įgaliotą atstovą ir apmokėti už suteiktas paslaugas pagal Teikėjo ar įgalioto atstovo pateiktą sąskaitos kopiją arba informaciją, gautą nemokamu Teikėjo tarnybos telefonu“. Atsižvelgęs į nurodytus duomenis teismas darė išvadą, kad sąskaitos turėdavo būti apmokėtos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos. Sutartis tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus buvo nutraukta 2002-11-25 ir teismas tai laikė atsiskaitomojo laikotarpio pabaiga, bei darė išvadą, kad sutarties nutraukimo metu pirminiam kreditoriui, kaip stipresniajai vartojimo sutarties šaliai, siekiančiai pelno, negalėjo būti nežinoma apie atsakovės įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, kadangi atsakovė sutarties nutraukimo metu už suteiktas paslaugas neapmokėjo. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo atsakovei per 30 dienų nuo 2002-11-25 nesumokėjus už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas. Teismas pažymėjo, kad 2002-11-16 sąskaitos apmokėjimo terminas baigėsi po 30 dienų, todėl šioje sąskaitoje nurodytai skolos sumai ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2002-12-16. Tai, kad sąskaita buvo išrašyta vėliau, su dar vėlesniu jos apmokėjimo nurodymu, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad pirminiam kreditoriui nebuvo žinoma apie jo paskaičiuotą skolą, t. y. apie savo teisių pažeidimą (ar jų ginčijimą). Minimoje sąskaitoje nurodyta apmokėjimo data iki 2003-06-15, nėra aplinkybė, nutraukianti ar sustabdanti ieškinio senaties termino eigą, kadangi remiantis tokia ieškovo logika, sąskaitoje nurodžius jos apmokėjimo terminą po 100 metų, senaties ieškinio eiga prasidėtų tik suėjus tokiam terminui, tačiau toks terminų tvarkos skaičiavimas bei sutarties nuostatų aiškinimas išimtinai kreditoriaus naudai, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir ieškinio senaties instituto paskirčiai, juolab, kad susitarimo tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo nebuvo, t. y. toks sąskaitos apmokėjimo terminas buvo nustatytas vienašališkai. Netgi laikant, kad apie savo pažeistą teisę dėl 295,87 Lt skolos dalies pirminis kreditorius sužinojo tik išrašęs 2002-12-16 sąskaitą, įvertinus ankstesnius motyvus dėl sąskaitos apmokėjimo per 30 dienų, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2003-01-16. Ieškovo reikalavimams taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tada, kad pirminis kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2013-02-11 (išsiųsta paštu 2013-02-07), t. y. praėjus daugiau nei 10 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Pagal CK 6.101 straipsnio 2 dalį, reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės, tačiau prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos (CK 1.128 str.). Aplinkybių, patvirtinančių ieškinio senaties terminų sustabdymą, nutraukimą ar atnaujinimą nenustatyta, todėl atsakovės reikalavimu, visiems ieškovo materialiniams reikalavimams taikytas ieškinio senaties terminas. Atmetęs ieškinį, teismas priteisė iš ieškovo 11,37 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b. l. 47-48) ieškovas Lindorff Oy, veikiantis per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai sprendė ieškinio senaties termino nutraukimo klausimą. Pagal CK 1.130 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus teismui paduotas pareiškimas išduoti teismo įsakymą, kaip ir ieškinio pareiškimas ginčo teisenos tvarka, nutraukia ieškinio senaties eigą, jeigu atitinka CPK reikalavimus. Teismas, priimdamas teismo įsakymą, nenustatė jokių teisės pažeidimų, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminas nutrūko teismui 2012-12-20 priėmus teismo įsakymą, o ne apeliantui po atsakovės prieštaravimų dėl priimto teismo įsakymo pareiškus ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 54) atsakovė G. M. nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti dėl to, kad šis teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, neįvertino aplinkybės, kad ieškovas 2012 12 19 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos išieškojimo išduodant teismo įsakymą, kas nutraukė ieškinio senaties terminą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė su UAB „Omnitel“ 2001-12-06 sudarė Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį 12 mėnesių laikotarpiui (b.l. 7). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis jai teikiamomis ryšio paslaugomis ir už jas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis. Pagal 2002-11-16 sąskaitą (b. l. 9) atsakovės įsiskolinimas už nuo 2002-10-16 iki 2002-11-15 suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas buvo 37,02 Lt, o pagal 2002-12-16 sąskaitą (b. l. 8) už laikotarpį nuo 2002-11-16 iki 2002-11-25 – 295,87 Lt, t. y. iš viso 332,89 Lt. Minėta paslaugų teikimo sutartis atsakovės rašytiniu prašymu (b. l. 10) buvo nutraukta 2002-11-25, tačiau nurodytos sąskaitos nebuvo apmokėtos. UAB „Omnitel“ reikalavimo teisę į pradelstą atsakovės 332,89 Lt skolą 2008-12-13 reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo–pardavimo sutartimi perleido ieškovui Lindorff Oy (b. l. 12-17). Ieškovas 2012 12 19 pateikė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl 332,89 Lt skolos su palūkanomis išieškojimo iš skolininkės (šioje byloje – atsakovės) G. M., pagal šį pareiškimą teismas 2012 12 20 priėmė įsakymą dėl skolos išieškojimo (prijungtos civilinės bylos Nr. L2-238-482/2013 1 ir 5 (pirmas ir penktas) lapai). Skolininkei pareiškus prieštaravimus, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 01 04 nutartimi pasiūlė ieškovui per 14 dienų pateikti teismui ieškinį ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ieškovas, kuriam ši teismo nutartis buvo įteikta 2013 01 24, 2013 02 07 išsiuntė Vilkaviškio rajono apylinkės teismui ieškinį dėl 332,89 Lt skolos su palūkanomis priteisimo iš atsakovės G. M.. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su tokiais ieškovo reikalavimais nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad baigėsi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas (b.l.27). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimams taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo sutarties nutraukimo (2002-11-25) praėjus 30 dienų. Nustatęs, kad ieškinys teisme gautas tik 2013-02-11 (išsiųsta paštu 2013-02-07), teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas praėjus daugiau nei 10 metų nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie ieškinio senaties termino nutraukimą yra teisingi. Remiantis tokiais argumentais būtų pagrindas vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškinio terminas pasibaigė. Tačiau, kaip sprendžia apeliacinės instancijos teismas, ieškinio senaties pradžia laikytina ne 2002 m. gruodžio 26 d., kaip pripažino pirmosios instancijos teismas, o 2002 m. lapkričio 26 d., t.y. sekanti dieną po sutarties nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas taip sprendžia atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių sudarytoje Sutartyje „Dėl skaitmeninio korinio ryšio (GSM/DCS) paslaugų teikimo“, jos 5.6 punkte, buvo numatyta atsakovės pareiga, nutraukiant sutartį, visiškai atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi UAB „Ominitel“. Atsakovei nesumokėjus už teiktas paslaugas sutarties nutraukimo dieną, nuo kitos dienos, t.y. 2002 m. lapkričio 26 d., pradinio kreditoriaus teisės buvo pažeistos, jis įgijo arba privalėjo suprasti, kad įgijo, teisę reikšti ieškinį dėl skolos išieškojimo. Senaties termino skaičiavimas, kaip tai darė pirmosios instancijos teismas, būtų teisingas, jei būtų reikalaujama sumokėti už paslaugas pagal dar tebegaliojančią sutartį.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį. Byloje nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas pasibaigė 2012 m. lapkričio 25 dieną, todėl, atsakovei prašant, Vilkaviškio rajono apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškinį.

Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, šis sprendimas nekeistinas, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis