Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant atsakovei G. M., nedalyvaujant ieškovo atstovui, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-369-594/2013 pagal ieškovo Lindorf Oy veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorf Oy filialą ieškinį atsakovei, dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas, remdamasis 2008-12-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi bei atsakovės 2001-12-06 sutartimi su pradiniu kreditoriumi UAB „Omnitel“, pagal neapmokėtas 2002-11-16 bei 2002-12-16 sąskaitas, prašė priteisti iš atsakovės 332,89 Lt skolą už ryšio paslaugas, 87,01 Lt palūkanas už laikotarpį nuo 2007-12-14 iki 2013-02-07, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-5). Bylą prašė nagrinėti ieškovui nedalyvaujant bei nurodė, jog nesutinka, kad pagal atsakovės prašymą būtų taikyta ieškinio senatis, kadangi ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2003-06-15 ir nėra suėjęs (b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų bei ieškinyje nurodytų aplinkybių nustatyta, kad 2008-12-23 sutartimi reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą (332,89 Lt) pirminio kreditoriaus UAB „Omnitel“ perleista naujam kreditoriui – ieškovui Lindorf Oy (b.l. 12-14, 16). Atsakovė pripažino, kad apie teisių perleidimą jai buvo žinoma. Atsakovė reikalavimams prašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl analizuotinos aplinkybės, susiję su ieškinio senaties termino eiga, kadangi ieškinio senaties termino pabaiga yra pagrindas ieškinį atmesti. 2001-12-06 atsakovė su pirminiu kreditoriumi - UAB „Omnitel“ sudarė Skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų teikimo sutartį 12 mėnesių laikotarpiui, pagal kurią atsakovei buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovė įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (b.l. 7). Pagal pateiktą 2002-11-16 sąskaitą atsakovės įsiskolinimas už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas per laikotarpį nuo 2002-10-16 iki 2002-11-15 buvo 37,02 Lt (b.l. 9), pagal 2002-12-16 sąskaitą – 295,87 Lt (b.l. 8). Nurodytos sąskaitos jų išrašymo metu nustatyta tvarka nuginčytos nebuvo, todėl bendra atsakovės skola sudarė 332,89 Lt. Kaip matyti iš pateiktos 2002-12-16 sąskaitos, 295,87 Lt skolos suma paskaičiuota už laikotarpį nuo 2002-11-16 iki 2002-11-25 - kada pagal ieškovės prašymą sutartis buvo nutraukta (b.l. 10, 11). Tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudarytos sutarties 6.1 p. numatyta, kad „už paslaugas klientas apmoka ne vėliau kaip iki sąskaitoje nurodytos datos. Negavęs sąskaitos įprastu laiku (priklausomai nuo mokėjimo periodo – iki 12 ar 27 dienos), klientas privalo kreiptis į Omnitel dėl sąskaitų kopijų pateikimo“ (b.l. 7). Kaip matyti iš 2002-11-16 sąskaitos 37,02 Lt, joje apmokėjimo terminas nėra nurodytas, tuo tarpu 2002-12-16 sąskaitoje nurodytas apmokėjimo terminas iki 2003-06-15, t.y. mokėjimas atidėtas laikotarpiui, kuriam pasibaigus, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, nebebuvo galima užginčyti sąskaitos teisingumo, kas leidžia pagrįstai manyti, kad toks sąskaitos apmokėjimo terminas buvo nustatytas pažeidžiant tarp šalių nusistovėjusią praktiką (kaip seka iš ankstesnės sąskaitos mokėjimo terminas nurodomas nebūdavo). Sutarties nutraukimo ir sąskaitų išrašymo metu galiojusių Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų tiekimo taisyklių (patvirtina 2002-09-16 Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus įsakymu Nr. 117) (toliau Taisyklės) 15 p. numatyta, kad „Mokestį už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį suteiktas paslaugas, abonentinį mokestį ir (arba) kitus mokesčius už suteiktas paslaugas abonentas turi sumokėti per trisdešimt dienų nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos, o jei sąskaitoje nurodyta vėlesnė data – iki sąskaitoje nurodytos dienos“. Šių taisyklių 21 p. numatė, kad „ Abonentas, likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino pabaigos, negavęs sąskaitos už praėjusį atsiskaitomąjį laikotarpį suteiktas paslaugas, privalo kreiptis į Teikėją ar įgaliotą atstovą ir apmokėti už suteiktas paslaugas pagal Teikėjo ar įgalioto atstovo pateiktą sąskaitos kopiją arba informaciją, gautą nemokamu Teikėjo tarnybos telefonu“. Minėtų taisyklių punktų analizė bei 2002-11-16 sąskaitos duomenys, sisteminis tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudarytos sutarties aiškinimas (CK 6.193 str.) leidžia padaryti išvadą, kad sąskaitos turėdavo būti apmokėtos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos. Sutartis tarp atsakovės ir pirminio kreditoriaus buvo nutraukta 2002-11-25 ir tai laikytina atsiskaitomojo laikotarpio pabaiga, todėl darytina išvada, kad sutarties nutraukimo metu pirminiam kreditoriui, kaip stipresniajai vartojimo sutarties šaliai, siekiančiai pelno, negalėjo būti nežinoma apie atsakovės įsiskolinimą už suteiktas paslaugas, kadangi atsakovė sutarties nutraukimo metu už suteiktas paslaugas neapmokėjo, todėl galima daryti išvadą, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo atsakovei per 30 dienų nuo 2002-11-25 nesumokėjus už iki sutarties nutraukimo suteiktas paslaugas (LAT 2002-12-20 nutarimo Nr. 39, 7.4 p.). Pažymėtina, kad 2002-11-16 sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo po 30 dienų, todėl šioje sąskaitoje nurodytai skolos sumai ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2002-12-16. Pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką bei Taisyklėse įtvirtintą taisyklę, kad sąskaitos turi būti apmokėtos per 30 dienų, nuo atsiskaitomojo laikotarpio pabaigos (šiuo atveju tai būtų sutarties nutraukimo diena 2002-11-25), antrajai 2002-12-16 sąskaitoje nurodytai skolos sumai, ieškinio senaties eiga prasidėjo po 30 dienų, skaičiuojant nuo 2002-11-25, įvertinant CK 1.121 str. 2 d. nurodytą terminų skaičiavimo tvarką. Tai, kad sąskaita buvo išrašyta vėliau, su dar vėlesniu jos apmokėjimo nurodymu, nėra pagrindu padaryti išvadą, kad pirminiam kreditoriui nebuvo žinoma apie jo paskaičiuotą skolą, t.y. apie savo teisių pažeidimą (ar jų ginčijimą). Minimoje sąskaitoje nurodyta apmokėjimo data iki 2003-06-15, nėra aplinkybė, nutraukianti ar sustabdanti ieškinio senaties termino eigą, kadangi remiantis tokia ieškovo logika, sąskaitoje nurodžius jos apmokėjimo terminą po 100 metų, senaties ieškinio eiga prasidėtų tik suėjus tokiam terminui, tačiau toks terminų tvarkos skaičiavimas bei sutarties nuostatų aiškinimas išimtinai kreditoriaus naudai, prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir ieškinio senaties instituto paskirčiai, juolab, kad susitarimo tarp atsakovės ir pradinio kreditoriaus dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo nebuvo, t.y. toks sąskaitos apmokėjimo terminas buvo nustatytas vienašališkai (CK 6.59 str., 6.186 str. 1 d.). Netgi skaičiuojant, kad apie savo pažeistą teisę dėl 295,87 Lt skolos dalies pirminis kreditorius sužinojo tik išrašęs 2002-12-16 sąskaitą, įvertinus ankstesnius teismo motyvus dėl sąskaitos apmokėjimo per 30 dienų, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2003-01-16. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Ieškovo reikalavimams taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo tada, kad pirminis kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistą ar ginčijamą teisę. Ieškovo ieškinys teisme gautas tik 2013-02-11 (išsiųsta paštu 2013-02-07), t.y. praėjus daugiau nei 10 metų, nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (b.l. 4-5). Pagal CK 6.101 str. 2 d. reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. CK 1.128 str. numato, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, todėl iki reikalavimo perleidimo praėję terminai toliau skaičiuojami ir naujam kreditoriui. Aplinkybių, patvirtinančių ieškinio senaties terminų sustabdymą, nutraukimą ar atnaujinimą nenustatyta, todėl atsakovės reikalavimu, visiems ieškovo materialiniams reikalavimams taikytinas ieškinio senaties terminas, kadangi teisė į papildomų reikalavimų gynybą, nors jų senaties terminas dar nėra pasibaigęs, išnyksta kartu su pagrindinio reikalavimo ieškinio senaties termino pasibaigimu ir tai yra pagrindu ieškinį atmesti (CK 1.117 str. 1 d., 1.118 str. 1 d., 1.119 str., 1.124 str., 1.125 str. 1 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1, 2 d., 1.128 str., 1.129 str., 1.130 str., 1.131 str. 1d., 1.135 str., 1.5 str., 6.193 str., Viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos 2002-09-16 įsakymu Nr. 117, 6).

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 11,37Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 2 d., 88 str. 1 d. 3 p., pažyma b.l. 3).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (įmonės kodas 111882842, esančio Lvovo g. 25, Vilniaus m.) 11,37 Lt (vienuolika litų 37 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas, per 30 d. nuo jo priėmimo dienos, apeliaciniu skundu, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.