Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-03 · Civilinė byla Nr. 2S-995-221/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-12-22Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-04-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-03
Bylos Nr.
2S-995-221/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15472-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Suinteresuotas asmuo
G. T.
Pareiškėjas
N. T.
Advokatai
Tomas Ryzgelis
Kategorijos
  • 102.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-995-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15472-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 102.2; 102.5; 122.1; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens G. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-19784-713/2014 pagal pareiškėjos N. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui G. T. dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patenkino pareiškėjos N. T. pareiškimą ir pratęsė praleistą įstatymų nustatytą terminą pareikšti kreditoriniams reikalavimams po R. T. mirties 2014 m. kovo 4 d.

2015 m. sausio 13 d. Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens G. T. atskirasis skundas dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė priimti suinteresuoto asmens G. T. 2015 m. sausio 9 d. (teisme užregistruotą 2015 m. sausio 13 d.) atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui, motyvuodamas tuo, kad atskirasis skundas paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, suinteresuotas asmuo nepateikė teismui prašymo jį atnaujinti.

2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teisme gautas suinteresuoto asmens G. T. atskirasis skundas, kuriame jis prašo panaikinti 2015 m. sausio 14 d. nutartį, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti, panaikinti 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį. Prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, nurodė, kad nei suinteresuotas asmuo, nei jo atstovas nedalyvavo nutarties paskelbime, nes abu buvo išvykę iš anksto suplanuotų atostogų (suinteresuotas asmuo atostogavo nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. sausio 2 d., jo atstovas – nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 5 d.). Suinteresuoto asmens atstovas, kuris suinteresuotą asmenį atstovavo tik pirmosios instancijos teisme, nutartį paštu pasirašytinai gavo 2015 m. sausio 5 d. Gavęs nutartį, jis informavo suinteresuotą asmenį, o šis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos (2015 m. sausio 12 d.) pareiškė atskirąjį skundą, nemanydamas, kad praleido 7 dienų terminą, nes galvojo, jog nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. sausio 5 d. Be to, nutartis buvo skelbiama 2014 m. gruodžio 22 d., po to buvo trys šventinės dienos, nedarbo savaitgalis, vėliau sekė Naujųjų metų šventinė diena ir nedarbo savaitgalis. Teigė, kad į šį šventinį periodą turi būti atsižvelgta, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 30 d. nutartimi netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti, atmetė prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. panaikinimo, atsisakė priimti 2015 m. sausio 23 d. (teisme užregistruotą 2015 m. sausio 27 d.) atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Nustatė, kad 2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje dalyvavo suinteresuoto asmens G. T. atstovas advokato padėjėjas Tomas Ryzgelis, teismo posėdžio metu teismas informavo šalis, kad, vadovaujantis CPK 269 straipsniu, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtinas 2014 m. gruodžio 22 d., 14.45 val., teismo procesinio sprendimo skelbimo metu suinteresuotas asmuo ir jo atstovas nedalyvavo, teismo nutartis suinteresuoto asmens atstovui buvo išsiųsta 2014 m. gruodžio 23 d., įteikta 2015 m. sausio 5 d., įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. Konstatavo, kad suinteresuoto asmens atstovas, žinodamas teismo nutarties paskelbimo datą, neatvyko į teismą, nepateikė rašytinių įrodymų aplinkybei, kad jis atostogavo laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 5 d., pagrįsti, suinteresuotas asmuo taip pat neatvyko į nutarties paskelbimą, nesidomėjo bylos baigtimi, todėl nevykdė CPK 7, 42 straipsniuose įtvirtintos pareigos domėtis bylos eiga ir neveikė pakankamai rūpestingai. Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis suinteresuoto asmens atstovui buvo siunčiama vadovaujantis CPK 118 straipsnio 1 dalimi, joje buvo nurodyta išsami nutarties apskundimo tvarka. Sprendė, kad suinteresuoto asmens nurodytos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog suinteresuotas asmuo terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Dėl to netenkino prašymo dėl termino atnaujinimo atskirajam skundui paduoti. Tų pačių argumentų pagrindu laikė, jog suinteresuotas asmuo neįrodė objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido atskirojo skundo padavimo terminą, todėl atmetė ir jo prašymą dėl 2015 m. sausio 14 d. nutarties panaikinimo. Padarė išvadą, kad, netenkinus prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, 2014 m. gruodžio 30 d. išnyko suinteresuoto asmens teisė paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties peržiūrėjimo apeliacine tvarka (CPK 75 str. 1 d.), todėl atsisakė priimti suinteresuoto asmens 2015 m. sausio 23 d. atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo G. T. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį, Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutartį, atnaujinti suinteresuotam asmeniui G. T. praleistą terminą atskirajam skundui dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties paduoti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos prašymą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Suinteresuotam asmeniui neturi būti užkirstas kelias pasinaudoti teise į apeliacinį procesą, kadangi šioje civilinėje byloje buvo sprendžiami svarbūs paveldėjimo klausimai, o pirmosios instancijos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis net preliminariai vertinant yra nemotyvuota ir prieštaringa, todėl turi būti patikrinta apeliacine tvarka. Neįvertinta, kad nutarties paskelbimas buvo atidėtas iki 2014 m. gruodžio 22 d. Nei suinteresuotas asmuo, nei jo atstovas nedalyvavo nutarties paskelbime, nes abu buvo išvykę iš anksto suplanuotų atostogų (suinteresuotas asmuo atostogavo nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. sausio 2 d., jo atstovas – nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 5 d.). Suinteresuoto asmens atstovas, kuris suinteresuotą asmenį atstovavo tik pirmosios instancijos teisme, nutartį paštu pasirašytinai gavo 2015 m. sausio 5 d. Gavęs nutartį, jis informavo suinteresuotą asmenį, o šis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos (2015 m. sausio 12 d.) pareiškė atskirąjį skundą, nemanydamas, kad praleido 7 dienų terminą, nes galvojo, jog nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. sausio 5 d. Be to, nutartis buvo skelbiama 2014 m. gruodžio 22 d., po to buvo trys šventinės dienos, nedarbo savaitgalis, vėliau sekė Naujųjų metų šventinė diena ir nedarbo savaitgalis. Į šį šventinį periodą turi būti atsižvelgta, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą.

2. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių, liudytojų paaiškinimus, neteisingai pritaikius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, vieniems įrodymams be pagrindo suteikus didesnę įrodomąją galią, todėl naikintina. Suinteresuotas asmuo, būdamas 2014 m. kovo 4 d. mirusio R. T. įstatyminis įpėdinis, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pareiškė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, priėmė palikimą, įstatymo nustatyta tvarka ir terminais gavo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ir jį įregistravo viešajame registre. Šiuo metu paveldėtas turtas – garažas – yra įregistruotas suinteresuoto asmens vardu kaip asmeninė nuosavybė. 2014 m. gruodžio 22 d. nutartyje teismas minimaliai konkretizavo liudytojų parodymus, kuriuos į teismo posėdį atsivedė pareiškėja, nurodydamas, kad pareiškėjos aplinkybes patvirtino liudytojų parodymai, tačiau šių parodymų išsamiai nedetalizavo. Liudytojai yra artimi pareiškėjos giminaičiai (sūnus ir anūkas), kurie rūpinasi pareiškėja ir galbūt yra suinteresuoti bylos baigtimi. Liudytojų parodymai yra priešingi pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nurodytoms aplinkybėms. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. T. ir M. T. nurodė, kad jaučia priešiškumą suinteresuotam asmeniui, todėl jų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Medicininė pažyma apie pareiškėjos ligas savaime nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjos sveikatos būklė buvo tokia bejėgiška, jog ji negalėjo įgyvendinti savo teisių per įstatymo nustatytą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Apklausus šalis ir liudytojus, suinteresuoto asmens atstovas teismo prašė išreikalauti pareiškėjos medicininę kortelę iš medicinos įstaigos, kurioje ji gydosi, tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti šį prašymą. Medicininės kortelės įrašai leistų nustatyti aplinkybes, ar termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti metu pareiškėja savarankiškai lankėsi pas medikus, todėl galėjo judėti, išeiti iš namų, tuo pačiu ir nuvykti pas notarą. Šioje situacijoje būtina įvertinti pareiškėjos sveikatos būklę, nes tokį reikalavimą pareiškėja galėjo pareikšti neišeidama iš namų, nusiųsdama kreditorinį reikalavimą laišku per pašto tarnybas tiesiogiai notarui ar palikimą priėmusiam asmeniui, kuris pareiškėjai buvo žinomas. Pareiškėja pripažino, kad yra sudariusi ne vieną notarinį sandorį, todėl procesiniuose dokumentuose nepagrįstai teigia, kad ji nėra turėjusi teisinių reikalų. Pareiškėja nesikreipė įstatymo nustatyta tvarka ir terminais į notarą ar suinteresuotą asmenį dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo. Esant skoliniam reikalavimui toks kreipimasis yra imperatyvus (CK 5.63 str. l d.). Dėl to pareiškėja praleido senaties terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Po sūnaus mirties pareiškėja nebuvo izoliuota, jai nuolat padėjo sūnus ir anūkas, todėl ji savo teises galėjo įgyvendinti per kitus asmenis.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja prašo nutarties nekeisti. Teigia, kad atskirajame skunde nurodyta priežastis, jog nei suinteresuotas asmuo, nei jo atstovas nedalyvavo skelbiant nutartį, o paštu ją gavo tik 2015 m. sausio 5 d., negali būti pripažintina svarbia, nes tai tik aplaidus naudojimasis savo teisėmis. Suinteresuotas asmuo ir jo atstovas po teismo posėdžio privalėjo domėtis bylos eiga, teismo nutarties turiniu, kadangi buvo žinoma nutarties paskelbimo data, tebegaliojo suinteresuoto asmens ir jo advokato sutartis. Jeigu suinteresuotas asmuo laikė, kad jo pasamdyto advokato įgaliojimai pasibaigė prieš paskelbiant nutartį, jis privalėjo domėtis bylos eiga pats arba per kitą asmenį užsitikrinti tinkamą atstovavimą. Nėra aplinkybių, dėl kurių suinteresuotam asmeniui galėtų būti atnaujintas terminas skundui paduoti, nes jis nenurodė nė vienos svarbios priežasties, kuri būtų trukdžiusi jam tinkamai įgyvendinti savo teises. Suinteresuotas asmuo teminą skundui pateikti praleido ne dėl suklydimo, o dėl nerūpestingumo ir aplaidumo. Pareiškėja pateikė įrodymus, kad ji turi daug sveikatos problemų ­– serga širdies nepakankamumu, arterine hipertenzija, progresuojančiu kojų venų uždegimu, lėtiniu smegenų kraujotakos nepakankamumu. Po staigios sūnaus mirties jos sveikatos būklė tapo kritinė. Pareiškėjai kreditorinį reikalavimą pateikti sutrukdė ne tik fizine negalia, bet ir didžiulis dvasinis skausmas, psichinė jos būklė. Suinteresuoto asmens paveldimo turto vertė yra apie 5 400 Eur, o mirusio palikėjo skola pareiškėjai – 2 100 Eur, todėl kreditorinio reikalavimo patenkinimas neturės neigiamų pasekmių suinteresuotam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas suinteresuoto prašymas dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo tikslais įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus. CPK 75 straipsnyje numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimas apeliacine tvarka yra procesinis veiksmas, kuris turi būti atliktas per CPK 335 straipsnyje nustatytą terminą. Atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos (CPK 335 str. 1 d.). Šį terminą praleidus, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 str. 1 d.) ir gali būti realizuojama tik tuo atveju, jeigu šis praleistas procesinis terminas yra atnaujinamas CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis buvo priimta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl paskutinė atskirojo skundo dėl šios teismo nutarties pateikimo diena buvo 2014 m. gruodžio 29 d. Apeliantas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties teismui išsiuntė 2015 m. sausio 12 d. (b. l. 65), t. y. 14 dienų praleidęs įstatymo nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto paduotą atskirąjį skundą dėl to, kad atskirasis skundas paduotas praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, o suinteresuotas asmuo nepateikė teismui prašymo jį atnaujinti. 2015 m. sausio 27 d. Kauno apylinkės teisme vėl buvo gautas apelianto atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties kartu su prašymu atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. Kaip svarbias priežastis atskirojo skundo padavimo terminui atnaujininti apeliantas nurodė aplinkybes, kad apie Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir jos turinį sužinojo tik Kauno apylinkės teismui atsiuntus ją paštu jo atstovui, kuris jį atstovavo tik pirmosios instancijos teisme, kai jau buvo pasibaigęs terminas atskirajam skundui paduoti, suinteresuotas asmuo ir jo atstovas atostogavo atitinkamai nuo 2014 m. gruodžio 21 d. iki 2015 m. sausio 2 d. ir nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 5 d., apeliantas manė, kad nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. sausio 5 d., nutarties apskundimo terminas sutapo su šventiniu laikotarpiu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi N. T. pareiškimą dėl termino atnaujinimo kreditoriniam reikalavimui pateikti skyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014 m. lapkričio 3 d. (b. l. 34). 2014 m. lapkričio 3 d. teismo posėdis, kuriame apeliantą atstovavo jo atstovas advokato padėjėjas T. Ryzgelis, buvo atidėtas 2014 m. gruodžio 2 d. (b. l. 43–45). 2014 m. gruodžio 2 d. teismo posėdyje apeliantas vėl nedalyvavo, jį atstovavo jo atstovas (b. l. 51–53). Šiame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, o teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2014 m. gruodžio 22 d. Tuo atveju, kai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus bylą atidedamas procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas, teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną teismo posėdis yra tęsiamas, atliekant procesinį teismo sprendimo paskelbimo veiksmą. Dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo datą, laiką ir vietą pakartotinai nėra pranešama. Apeliantas ir jo atstovas neatvyko išklausyti skelbiamo procesinio sprendimo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties kopija apelianto atstovui buvo išsiųsta 2014 m. gruodžio 23 d. registruotąja pašto siunta (CPK 275 str. 1 d.) (b. l. 58). Nesutiktina su apelianto argumentu, kad 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties kopija nepagrįstai buvo siunčiama jo atstovui. 2014 m. spalio 2 d. sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo advokato padėjėjui T. Ryzgeliui buvo pavesta atstovauti apeliantą pirmosios instancijos teisme (b. l. 32). Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Apeliantas nebuvo išreiškęs pageidavimo procesinius dokumentus gauti pats, todėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties kopija pagrįstai buvo išsiųsta jo atstovui. Iš esančios 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties kopijos įteikimo pažymos matyti, kad nutartis apelianto atstovui įteikta 2015 m. sausio 5 d., t. y. pasibaigus terminui atskirajam skundui dėl šios nutarties pateikti (b. l. 60). Visgi ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta kaip savaime nesudaranti pagrindo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti. CPK 7 straipsnio 2 dalis įtvirtina dalyvaujančių asmenų pareigą sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad apeliantas privalėjo laiku ir tinkamai domėtis teismo priimtu procesiniu sprendimu ir nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, jog nutarties gavimas, pasibaigus terminui atskirajam skundui dėl jos paduoti, yra objektyvi priežastis, dėl kurios suinteresuotas negalėjo tinkamai pasinaudoti įstatymų jam suteikta teise apskųsti nutartį. Taip pat pažymėtina, kad 2014 m. gruodžio 22 d. teismo nutarties apskundimo terminas prasidėjo ne jos įteikimo dieną, o sekančią dieną po nutarties priėmimo (CPK 73 str. 3 d., 335 str. 1 d.). Nutarties apskundimo tvarka buvo nurodyta jos rezoliucinėje dalyje, apeliantą pirmosios instancijos teisme atstovavo profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, todėl atskirojo skundo argumentas, kad apeliantas manęs, jog nutarties apskundimo terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. sausio 5 d., t. y. nuo nutarties kopijos įteikimo apelianto atstovui dienos, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas. Apelianto teiginys, kad terminas atskirajam skundui buvo praleistas dėl iš anksto suplanuotų jo ir jo atstovo atostogų ir šventinio laikotarpio, taip pat vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi, pirma, nėra pateikta įrodymų apie apelianto atstovo atostogas, antra, atostogos ir šventinis laikotarpis negali būti laikomi svarbia priežastimi, pateisinančia termino atskirajam skundui paduoti praleidimą.

CK 1.137 straipsnyje reglamentuojamas civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas, šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Šioje normoje įtvirtinta pagrindinė privatinės teisės nuostata – asmenų galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis. Naudojimasis teisėmis reiškia asmens elgesį, atitinkantį turimų teisių turinį, reiškiantį tam tikrų veiksmų atlikimą arba susilaikymą nuo jų. Savo nuožiūra laisvas naudojimasis teisėmis reiškia naudojimąsi įvertinant galimus savo elgesio variantus, neperžengiant turimų civilinių teisių ribų, t. y. asmuo turi teisę nuspręsti, ar ginti savo pažeistą teisę, gali pasirinkti teisių gynimo būdą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Gindamas savo teises teismine tvarka asmuo privalo laikytis kreipimąsi į teismą ir teismo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apeliantas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Atskirojo skundo argumentais apeliantas nepaneigė šios išvados, todėl jam tenka visos su tuo susijusios teisinės pasekmės. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl apeliantui užkirsto kelio pasinaudoti teise į apeliacinį procesą.

Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad jeigu apeliacinio apskundimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl tokios atsitiktinio pobūdžio aplinkybės kaip klaida, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. J. (dabartinė pavardė – O.) ir J. J. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, bylos Nr. 3K-3-3-135/2010; 2007 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Meba“ v. UAB „Šiaulių altas“, bylos Nr. 3K-3-40/2007). Iš šio išaiškinimo akivaizdu, kad sprendžiant klausimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, svarbu įvertinti paties byloje dalyvaujančio asmens procesinį elgesį bei jo realias galimybes sužinoti apie skundžiamos nutarties priėmimo datą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nesidomėjo apylinkės teismo priimtu procesiniu dokumentu, nors žinojo jo paskelbimo datą, terminą atskirajam skundui paduoti praleido net 14 dienų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Šių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens įvardintų aplinkybių pagrįstai nelaikė svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, todėl apeliacine tvarka peržiūrima teismo nutartis nekeistina (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties teisėtumu ir pagrįstumu, nes šioje byloje apeliacijos objektas yra 2015 m. sausio 30 d. nutartis. Dėl to pačios priežasties nevertintinas ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 14 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tuo labiau, kad pastarosios nutarties teisinis įvertinimas nesukeltų byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių, kadangi 2015 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakius priimti suinteresuoto asmens G. T. atskirąjį skundą dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, šis su atskiruoju skundu kreipėsi pakartotinai, o 2015 m. sausio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pakartotinai pateiktą atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas šioje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį.

Teisėja Virginija Lozoraitytė