Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo pakeitimo E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovė teismo posėdyje palaikė teikimą, prašė jį tenkinti.

Prokuroras teismo posėdyje siūlė teikimą atmesti, kadangi nuteistasis yra jauno amžiaus, bando taisyti, žada laikytis įpareigojimų, jo mama jį gerai prižiūri, jis dar gali pasitaisyti. Be to, jis buvo išbrauktas iš G. pagrindinės mokyklos sąrašų, todėl negali mokytis, o įpareigojimas dirbti jam nebuvo nustatytas. Šiuo atveju Probacijos tarnyba turėtų kreiptis dėl įpareigojimo nuteistajam pakeitimo (iš įpareigojimo mokytis, į įpareigojimą dirbti).

Nuteistasis E. Š. teismo posėdyje prašė teikimą atmesti, paaiškino, kad jis šiuo metu nesimoko, nes yra išbrauktas iš G. pagrindinės mokyklos sąrašų. Nesimokė mokykloje, kadangi norėjo prieš draugus pasimaivyti. Šiuo metu į mokyklą nesiruošia grįžti, ketina įsidarbinti pas ūkininką. Dvi paras nebuvo namuose, nes buvo kaime su draugais, galvojo, kad neatvažiuos patikrinti. Žino, kad turi būti namuose nustatytu laiku. Vartojo anksčiau alkoholinius gėrimus, tačiau šiuo metu nebevartoja, būna namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Nuteistojo E. Š. įstatyminė atstovė D. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad būdavo taip, kad sūnus neklauso jos, nepareina namo, o grįžęs kelia triukšmą. Šiuo metu sūnus gyvena namuose. Nenorėtų, kad sūnus atliktų arešto bausmę, nes jau dvi savaites būna namuose, šiuo metu problemų nėra, pasikeitė jo elgesys, žadėjo eiti pas ūkininką darbo ieškoti. Iš G. pagrindinės mokyklos sąrašų jis buvo išbrauktas jos prašymu, kadangi to prašė sūnus, tačiau tai buvo padaryta prieš tai, kai buvo paskirti teismo įpareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) 29 straipsnis numato, kad Probacijos tarnyba gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali pakeisti probuojamajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytas pareigas kitomis Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytomis pareigomis arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2020 m. liepos 7 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. P.) ir paskirta jam bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą. Pripažintas E. Š. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė iš D. P.) ir paskirta jam bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą, uždraudžiant bendrauti su K. K.. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė skirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bendrauti su K. K., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bendrauti su K. K., įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 6 val., tęsti mokslą (probacijos b. l. 3-7).

Probacijos bylos duomenimis, E. Š. 2020 m. rugpjūčio 21 d., 00 val. 39 min., 2020 m. rugpjūčio 26 d. 01 val. 23 min. ir 2020 m. rugpjūčio 27 d., 01 val. 29 min., nerastas namuose (probacijos b. l. 20), 2020 m. rugpjūčio 24 d. pasiaiškinime nurodė, kad nurodytu laiku namuose nebuvo (probacijos b. l. 22). 2020 m. rugpjūčio 24 d. dėl padaryto pažeidimo įspėtas žodžiu, papildomai išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos (probacijos b. l. 13). 2020 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime E. Š. mama D. Š. nurodė, kad sūnus išbrauktas iš G. pagrindinės mokyklos sąrašų ir mokytis jis atsisako, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 24 d. namuose nenakvoja ir mama nežino, kur jis yra, tris kartus į namus grįžo neblaivus (probacijos b. l. 23). 2020 m. rugpjūčio 27 d. Raseinių rajono G. pagrindinės mokyklos pažymoje nurodyta, kad E. Š. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. išbrauktas iš mokyklos sąrašų (probacijos b. l. 24).

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nuteistasis iš esmės vykdo probacijos plano sąlygas, bendradarbiauja su Probacijos tarnyba, nebendrauja su K. K., o įpareigojimo tęsti mokslą nesilaiko dėl pateisinamų priežasčių – buvo išbrauktas iš Girkalnio pagrindinės mokyklos sąrašų 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nuteistojo paaiškinimais, jis savo poelgį vertina kritiškai, probacijos sąlygas supranta, kviečiamas atvyksta į probacijos tarnybą, nustatytu laiku būna namuose, ketina įsidarbinti pas ūkininką, pastaruoju metu pagerėjo jo santykiai su įstatymine atstove – mama D. Š., nakvoja namuose. Šie duomenys rodo nuteistojo pastangas pasitaisyti ir socializuotis, dėl ko negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog nuteistasis piktybiškai ignoruoja probacijos sąlygas. Nors nurodyti pažeidimai būtų formalus pagrindas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, tačiau teismas, atsižvelgdamas, nuteistojo amžių (tik šešiolika metų), į tai, kad pažeidimai nėra sistemingi ir itin piktybiški, nuteistasis tinkamai vykdo kitus teismo skirtus įpareigojimus, deda pastangas socializuotis, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju bausmės tikslai, o taip pat ir Probacijos įstatyme numatyti tikslai užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją gali būti pasiekti nuteistojo atžvilgiu be arešto bausmės paskyrimo. Teismo manymu, nuteistasis dar gali pasitaisyti, t. y. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį neizoliuotas nuo visuomenės, siekia pateisinti teismo pasitikėjimą, todėl Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimas atmestinas.

Kartu teismas atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad jis privalo elgtis itin atidžiai ir rūpestingai, vykdyti teismo skirtus įpareigojimus ir bendradarbiauti su bausmės atlikimą prižiūrinčia probacijos tarnyba. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pasikeitus nuteistojo gyvenimo sąlygoms ir jį išbraukus iš G. pagrindinės mokyklos sąrašų, Probacijos tarnyba turi teisę kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo (Lietuvos respublikos Probacijos įstatymo 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo E. Š. atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.