Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-07-11 · Civilinė byla Nr. 2S-1180-881/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-11
Bylos Nr.
2S-1180-881/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10926-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
J. K.
Suinteresuotas asmuo
E. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1180-881/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10926-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo J. K. skundas dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo – E. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas J. K. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolio Daliaus Traigio 2019 m. kovo 27 d. patvarkymus Nr. 38 241 2019 03 27 621, Nr. BNS1 241 2019 03 27 621 bei Nr. 39 241 2019 03 27 621 dėl areštuoto turto įkainojimo ir dėl informacijos pateikimo apie turimą turtą. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7213-869/2019 pareiškėjo turtui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones 95 500 Eur sumai. Pareiškėjas nesutinka su antstolio pateiktu buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimu (1 Eur), kadangi 2018 m. lapkričio 8 d. UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertintojų šis turtas buvo įvertintas 193 000 Eur. Be to, butą, esantį (duomenys neskelbtini), antstolis taip pat įvertino 1 Eur, nors 2016 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Ober-Haus“ šis turtas įvertintas 123 000 Eur.

2. Antstolis Dalius Traigys 2019 m. balandžio 5 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nustatė, kad skolininko butas yra įkeistas bankui (butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. gruodžio 19 d., o butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugpjūčio 25 d.). Teisinis reguliavimas numato, jog išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 746 straipsnis), tad antstolis, anot teismo, pagrįstai sprendė, kad įkeistų butų vertė šiuo metu yra tik simbolinė (po 1 Eur) ir negali užtikrinti realaus išieškotojos reikalavimų patenkinimo. Tačiau neareštuoti nurodyto nekilnojamojo turto antstolis taip pat neturėjo pagrindo, nes, pirma, pagal teismo nustatytą turto arešto eiliškumą nekilnojamasis turtas turėjo būti areštuotas pirmiausia, antra, hipotekos kreditoriui nukreipus išieškojimą į įkeistą turtą prieš terminą, galimybė iš jo išieškoti atsirastų ir išieškotojai šioje byloje. Vis dėlto pastaroji galimybė, teismo vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytos aplinkybės, kad vien įkeisto turto areštas šiuo metu nėra efektyvus. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

5. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo nekilnojamajam turtui yra taikyta hipoteka, nėra duomenų, kokio dydžio įsipareigojimas užtikrintas šia hipoteka, nėra pagrindo spręsti, kad likusio areštuoto kilnojamojo turto bei piniginių lėšų bendra vertė neviršija Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, t. y. 95 500 Eur sumos. Pareiškėjas antstoliui neteikė duomenų apie hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį ir klausimą dėl nekilnojamojo turto kainos nustatymo išspręsti iš esmės, o jeigu būtų nustatyta, kad turto apraše nurodoma butų vertė, o kartu ir pirmosios instancijos teismo nutartis – pagrįsta ir teisinga, panaikinti butų areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Teismas pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 1, 7 punktų, CPK 643 straipsnio 4 punkto reikalavimus, nes nenustatė, kad antstolis nekvietė eksperto turto apraše nurodomo turto vertei nustatyti bei nesivadovavo nepriklausomų turto ekspertų nustatytomis butų kainomis, kurias skunde nurodė pareiškėjas.

6.2. Teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo ne turto vertės nustatymą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punkto bei CPK 643 straipsnio 4 punkto reikalavimus, bet vertino tik tą aplinkybę, jog turtas, kurio vertę antstolis savarankiškai nustatė pažeisdamas Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktą, yra įkeistas. Tačiau nežinant, kokio dydžio yra hipotekinio išieškotojo reikalavimai, negalima nustatyti areštuojamo turto masto, kuris yra lygus iš nekilnojamojo turto eksperto nustatytos butų vertės atėmus hipotekinio išieškotojo finansinio reikalavimo vertę.

6.3. Nutartyje pripažįstama, kad galimai iš areštuotų butų antstolis galėtų išieškoti ieškovės naudai daugiau kaip po 1 eurą, kas nutartį daro nepagrįstą, nes būtent po 1 Eur buvo nustatyta areštuojamų butų vertė.

6.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas antstoliui neteikė duomenų apie hipoteką užtikrintų įsipareigojimų dydį, nes antstolis tokių duomenų iš pareiškėjo nereikalavo, be to, teismui priimant skundžiamą nutartį, visi duomenys buvo elektroninėje civilinėje byloje Nr. e2-7213-869/2019, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo galima nustatyti hipoteka užtikrintų įsipareigojimų dydžio. Pastarųjų įsipareigojimų dydį antstoliui galėjo nurodyti ir ieškovė.

6.5. Pareiškėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įkeistas užtikrinant pačios ieškovės 80 000 Eur paskolos grąžinimą, o šiuo metu paskolos likutis yra apie 76 013,15 Eur. Todėl patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus iš įkeisto pareiškėjo buto, pati ieškovė taptų pareiškėjo skolininkė. Antstoliui turto apraše nenurodžius hipotekos kreditorių finansinių reikalavimų dydžių, turto apraše nustatyta butų vertė neatspindi realios jų vertės, nes iš ekspertų nustatytos 123 000 Eur vertės atėmus ieškovės negrąžintos paskolos dydį, buto (duomenys neskelbtini) vertė būtų: 123 000 Eur - 76 013,15 Eur + 76 013,15 Eur = 123 000 Eur.

6.6. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjui priklauso tik ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), nes VĮ Registrų centro išraše aiškiai nurodyta, kad šis butas pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas ir ieškovė yra UAB „Vilniaus transportas“, kurios įvykdymų užtikrinimui įkeistas pareiškėjo butas, bendralaiduotojai. Todėl, jeigu pareiškėjui priklausantis butas (duomenys neskelbtini), tenkinant hipotekos kreditoriaus reikalavimą, būtų parduotas, o skolininkas su pareiškėju neatsiskaitytų, pati ieškovė taptų pareiškėjo skolininkė ir privalėtų grąžinti pusę sumos (60 000 Eur), sumokėtos hipotekos kreditoriui. Tokiu atveju buto (duomenys neskelbtini) vertė būtų: 193 000 Eur - 120 000 Eur + 60 000 Eur = 133 000 Eur.

6.7. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad minėti butai įkeisti, nevertino aplinkybių, kokias, kieno (pačios ieškovės) ir kokio dydžio prievolių užtikrinimui pareiškėjo turtas įkeistas. Teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad turtas įkeistas būtent pačios ieškovės prievolėms užtikrinti, tokių prievolių įvykdymo parduodant įkeistą turtą teisines pasekmės (jog pati ieškovė tokiu atveju taptų pareiškėjo skolininkė) bei įkeitimu užtikrintų prievolių dydį.

Atsiliepimas

7. Antstolis Dalius Traigys atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7.1. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima (CPK 746 straipsnis), tad antstolis pagrįstai sprendė, kad įkeisto turto vertė šiuo metu yra tik simbolinė (1 Eur) ir negali užtikrinti realaus išieškotojo reikalavimų patenkinimo. Tačiau neareštuoti nurodyto nekilnojamojo turto antstolis taip pat neturėjo pagrindo, nes pagal teismo nustatytą turto arešto eiliškumą nekilnojamasis turtas turėjo būti areštuotas pirmiausia.

7.2. Skolininkas nepateikė įrodymų, kad hipoteka užtikrinto turto vertė yra pakankama išieškotojo reikalavimams užtikrinti, taip pat nepateikė hipotekos kreditoriaus sutikimo prisijungti prie išieškojimo nepalankaus teismo sprendimo atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo baigiamojo akto realų ir tinkamą įvykdymą konkrečioje byloje pagal joje pareikštus reikalavimus, o areštavus nelikvidų turtą ar turtą, iš kurio išieškojimas nebūtų galimas, šie laikinųjų apsaugos priemonių tikslai nebūtų pasiekti.

7.3. Skolininkui priklausantis nekilnojamasis ir registruotas kilnojamasis turtas prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones jau buvo areštuotas bei įkeistas, todėl darytina išvada, kad turto aprašymas vykdomojoje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudaro pakankamo skolininko teisių ir interesų suvaržymo. Nesant duomenų, kad, realizavus pareiškėjo hipoteka įkeistą turtą, pakaktų lėšų E. K. ieškiniui užtikrinti, nėra pagrindo konstatuoti, jog aprašyto turto vertė viršija nutartyje nustatyto arešto mastą.

7.4. Pareiškėjas atskirajame skunde nekilnojamąjį turtą vertina neatsižvelgdamas į visų areštų, kurie buvo taikyti turtui prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones, mastą, o siekiant tinkamai įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybes, buvo atsižvelgta į visus skolininkui priklausančio turto apribojimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10. Antstolio vykdoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartimi, iš dalies tenkinant ieškovės E. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be kita ko, areštuotas apeliantui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ar kilnojamasis turtas, jo nesant ar esant nepakankamai – piniginės lėšos bei turtinės teisės, priklausančios apeliantui bei esančios pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, leidžiant iš areštuotų lėšų išmokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal šią nutartį. Bendras apeliantui priklausančio turto (įskaitant ir areštuotą butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)) arešto mastas – 95 500,00 Eur.

11. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, be kita ko, aprašė apeliantui nuosavybės teises priklausančius butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuriuos, atsižvelgdamas į tai, kad jiems nustatyta hipoteka, įvertino simboline 1 Eur kaina. Apeliantas teigia, kad, nustatydamas tokią aprašytų butų vertę, antstolis pažeidė Sprendimų vykdymo instrukcijos 1, 7 punktų reikalavimus, nes turto vertei nustatyti nekvietė eksperto, o pagal apelianto pateiktus nepriklausomų turto vertintojų vertinimus apeliantų butų vertė yra atitinkamai 123 000 Eur ir 193 000 Eur.

12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimo patenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1198-881/2015). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, išieškoti iš įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo nėra galima (CPK 747 straipsnis), be to, nevykdant išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nėra žinomas ir būsimas galutinis tokio reikalavimo dydis, todėl tiek antstolis, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad įkeistų butų vertė šiuo metu yra tik simbolinė ir negali užtikrinti realaus išieškotojos reikalavimų patenkinimo.

13. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad dalis turto (vienas butas) įkeistas pačios ieškovės prievolėms užtikrinti, kad, pardavus įkeistą turtą, pati ieškovė taptų apelianto skolininkė, nepaneigia antstolio veiksmų teisėtumo, t. y. to, kad antstolis, aprašydamas apelianto turtą, laikėsi vykdomoje teismo nutartyje nustatyto turto arešto eiliškumo bei įvertino areštuojamam turtui taikomus kitus apribojimus bei išieškojimo iš jo galimybes. Kita vertus, nurodyti argumentai neužkerta apeliantui kelio kreiptis į laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusį teismą su motyvuotu prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, pavyzdžiui, netaikant turto arešto minėtiems butams. Atitinkamai apelianto prašymas panaikinti šių butų areštą CPK 148 straipsnio 2 ir 3 dalių pagrindu taip pat yra teismingas šias laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusiam teismui, todėl dėl jo ir apelianto pateiktų įrodymų, kad jis į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 2 Eur, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

14. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė