Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, pagal ieškovės V. B. ieškinį, pareikštą atsakovui L. B., išvadą byloje teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

4. Atsakovas L. B. teismo posėdyje nedalyvavo, atsakovui yra pranešta apie iškeltą civilinę bylą, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, todėl teismas sprendė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepilnametės T. B. interesų, atstovė teismo posėdžio metu, nurodė, kad Skyrius neprieštarauja, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, kuri geriausiai užtikrins nepilnamečio vaiko interesus. Skyriaus vertinimu, ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis – 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šiai dienai, yra pakankamas nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, tačiau ieškovė ateityje turės teisę kreiptis dėl išlaikymo padidinimo.

Motyvuojamoji dalis

6. Ieškinys tenkinamas visiškai.

7. Byloje esančių įrodymų turiniu nustatyta, jog T. B. gimė (duomenys neskelbtini), ieškovė V. B. ir atsakovas L. B. yra jos tėvai. Šalys santuokos sudarę nebuvo. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės T. B. gyvenamąją vietą su ja, iš atsakovo priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui. Nagrinėjamu atveju, atsakovas teismui atsiliepimo nepateikė, bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, jam tinkamai pranešta apie iškeltą civilinę bylą, jo pozicija dėl pareikštų reikalavimų nėra aiški.

8. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir neišreiškė savo nuomonės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, jog ieškovė su nepilnamete dukra nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio gyvena viena ir nuo to laiko nepilnametė su tėvu nebendrauja. Atsakovas kartais paskambina ieškovei, tačiau nepilnamete dukra nesirūpina, neskiria jai išlaikymo.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus, Skyriaus į bylą pateiktus duomenis, nustatyta, kad nepilnametė nuo gimimo auga su motina - ieškove, yra jos prižiūrima, auklėjama, aprūpinama. Atsakovas vaiko šiuo metu neaugino, tarp atsakovo ir vaiko nėra susiklosčiusio glaudaus emocinio ryšio. Teismas, įvertinęs tai, jog nepilnametis vaikas nuo pat jo gimimo gyvena kartu su motina, taip pat atsižvelgdamas į Skyriaus pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, jog ieškovė gali užtikrinti pagrindinių vaiko teisių įgyvendinimą ir sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, ieškovės charakterio savybės, gyvenimo būdas nedaro esminės žalos, taip pat į nepilnametės amžių, nustato nepilnamečio vaiko T. B. gyvenamąją vietą kartu su jos motina V. B.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymas numato, kad išlaikymas vaikui gali būti teikiamas šiomis formomis: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą (CK 1.196 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis, geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šias sumas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną.

12. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 840,00 Eur, neatskaičius mokesčių).

13. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad per mėnesį nepilnamečiam vaikui išlaikyti reikalinga apie 500,00 Eur suma. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, vaistams, vitaminams, sauskelnėmis, aprangai, būsto išlaikymui. Nepilnametė specialiųjų poreikių neturi. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nepilnametės T. B. įprastinių kasdienių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė nei 630,00 Eur suma per mėnesį, kartu pažymėtina, kad toks išlaikymo dydis artimas minimalios mėnesinės algos dydžiui (apie 633,00 Eur į rankas).

14. Byloje nustatytais duomenimis ieškovė nedirba, gauna apie 570,00 Eur pajamas į mėnesį. Ieškovės pateiktais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis nustatyta, jog ieškovės pajamas sudaro apie 300,00 Eur per mėnesį gaunama vaiko priežiūros išmoka, taip pat 127,00 Eur našlaitės pensija, 50,00 Eur stipendija, 85,00 Eur vaiko pinigai. Ieškovė gyvena nuomojamame bute, už kurį reikia mokėti 150,00 Eur į mėnesį. Kito nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi.

15. CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes.

16. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nepateikta. Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) jam skiriamos išmokos – 742,98 Eur kas mėnesį. Nekilnojamojo turto duomenų banko išrašu nustatyta, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Apie atsakovo kreditorinius įsipareigojimus duomenų byloje nėra. Transporto priemonių neturi. Atsakovas neteikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo turtinę padėtį.

17. Teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistinos sumos vaiko poreikiams, atsižvelgia į vaiko amžių, į tai, kad šalių nepilnametė dukra auga ir jos poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, ją išlaiko, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti ir šiuo metu skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia. Be to, jai vienai tenka visa vaiko priežiūros našta, kas reiškia, kad ieškovė turės mažiau galimybių skirti laiko darbinei veiklai, lyginant su atsakovu. Šiuo metu atsakovas išlaikymo dukrai neteikia ir neteikė nuo tada, kai ieškovė su nepilnamete dukra išėjo iš namų.

18. Kartu pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie ribotą atsakovo darbingumą, įsipareigojimus kreditoriams. Priešingai, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, todėl turi visas galimybės proporcingai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

19. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nepilnamečio vaiko T. B. poreikių tenkinimui gali būti reikalinga ne mažesnė nei 630,00 Eur suma per mėnesį, kuri yra artima minimaliam mėnesiniam atlyginimui, kuris yra laikytinas orientaciniu kriterijumi vaiko mėnesiniam išlaikymo dydžiui. Atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei tai, jog atsakovas visiškai nebendrauja su dukra ir neprisideda prie jos išlaikymo, iš atsakovo nepilnametei T. B. priteistinas 270,00 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, šią sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis). Teismas sprendžia, kad tokio dydžio išlaikymo periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo nepažeis nei atsakovo, nei vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų, garantuos būtinųjų ir papildomų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl ji skirtina iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnis), tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nuo pat vaiko gimimo dienos atsakovui atsirado įstatymo nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą (CK 3.137 straipsnis, 3.192 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas teikė vaikui išlaikymą (duomenys neskelbtini) mėnesiais, todėl iš atsakovo priteistinas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) mėnesio – 540,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

21. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintas visiškai, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

23. Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai suteikta antrinė teisinė pagalba. Gauta pažyma iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 225,00 Eur sumos, kuri priteistina iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

24. Ieškovė įstatymu yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis mokestis, kuris sudaro 63,00 Eur, pagal ieškinio sumą – 2 800,00 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1, 3, 10 punktai), į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo.

25. Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 540,00 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Nustatyti, kad nepilnamečiam vaikui T. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtas lėšas uzufrukto teise valdo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, juridinio asmens kodas 125817744, naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 89,56 Eur (aštuoniasdešimt devynis eurus 56 ct) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.