Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-06-26 metu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino. Parodė, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pareigose dirba 14 m. Darbus su AB „Lietuvos Geležinkeliai“ (toliau LG) vykdo 13metų.

2019-08-25 darbus Lentvario stotyje turėjo vykdyti 3 brigados: 1) M. G., A. Č. ir E. Č.; 2) R. B., Z. S. ir V. K.; 3) V. B. ir V. M.. Darbai turėjo vykti prie dviejų atramų t. y. Nr.190 ir Nr.194. Pirmoji brigada darbus turėjo vykdyti prie 190 atramos. Antroji ir trečioji prie 194 atramos. Pirmoji brigada prie atramos Nr. 190 dirbo jau antra diena, nes dieną prieš tai jie dirbo su 27kV elektros tiekimo linija du laidai bėgiai ( toliau DLB), ten taip pat buvo pakeista gembė ir taip pat jie padarė dalį įžeminimo ant naujos atramos, kurį turėjo pabaigti sutvarkyti 2019-08-25 naktį.

Įvykio dieną apie 22.00 val. jis (R. B.) su darbuotojais ir inžinieriumi S. S. susitiko (duomenys neskelbtini) bazėje (duomenys neskelbtini), pravedė instruktažą. Darbuotojams buvo pasakyta kokiomis brigadomis prie kokių atramų dirbs, ką ir kaip reikės padaryti, tada bazėje susirinko reikiamas medžiagas darbams, ir išvažiavo į Lentvario geležinkelio stotį. Iš bazės išvažiavo apie 22.30 val. ir važiavo į Lentvario geležinkelio stotį pas budėtoją pateikti patikslintą paraišką darbams. Pateikęs paraišką perskaitė telegramą, pagal kurią turės dirbti ir pasirašė ant telegramos, kad „susipažino su eismo pertrauka“. Iš stoties nuvažiavo tiesiai į darbo vietą prie darbuotojų, tai buvo apie 23.00 val. Darbo vietoje darbuotojams dar kartą pasakė kur reikės dirbti, ir ką reikės padaryti jau esant prie atramų darbo vietoje. Priminė, kaip ir kiekvieną dieną, kad žodiškai praneš kada bus paruošta darbo vieta, t. y. išjungta įtampa, įžeminta darbo vieta ir iš Lietuvos geležinkelių (toliau LG) gautas raštiškas leidimas pradėti dirbti. Esant darbo vietoje darbuotojams pasakė, kad su inžinieriumi S. S. ir (duomenys neskelbtini) autobokštelio vairuotoju S. R. išvažiuoja apžiūrėti darbo vietos, kur reikės dirbti kitą dieną. Prieš išvažiuodamas pasakė, kad dar turi pravažiuoti elektrinis traukinys ir kad kol negrįš ir negaus iš „LG“ leidimo dirbti, darbų nepradėti. Apie 23.10 val. išvyko apžiūrėti darbo vietos, kur bus dirbama rytoj naktį, ar vykdant reikės keltuvo, ar reikės specialios geležinkelių technikos. Apžiūrėję vieną darbo vietą (apie 2km), važiavo į antrą darbo vietą, kuri buvo šalia. Bevažiuojant girdėjo per raciją, kaip Lentvario geležinkelio stoties budėtoja pranešė, kad šeštu keliu važiuos elektrinis traukinys, girdėjo, kaip M. G. per raciją atsakė, kad “suprato” ir „jie gabarite“ t. y. darbuotojai ir autobokštelis saugiu atstumu nuo bėgių, nuo kontaktinio tinklo (KT) ir nuo 27kV elektros tiekimo linijos (DLB). Kitos brigados nieko neatsakė, nes bendrauja tik vienas darbuotojas su stoties budėtoja. Telegramoje nurodytas laikas 23.40 val. yra apytikslis, tai yra tas laikas nuo kada planuojama pradėti ruošti darbo vietą (t. y. atjungti įtampą, įžeminti darbo vietą ir išduoti Leidimą kad galima pradėti darbus). 23.48 val. grįžtant į darbo vietą, jam paskambino į mobilų telefoną (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. B., kuris trumpai pasakė, kad jis greičiau grįžtų, nes kažkas atsitiko. Jie grįžo per kelias minutes, nes jis (R. B.) jau 23:50 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Buvo šokiruotas nuo to įvykio ir jo pirma reakcija, (stenogramoje 1 tomas, 19 lapas antra pusė) citata: “eik tu xxxx(keiksmažodis), kaip jie xxxx(keiksmažodis) įlindo”. Jis net neįsivaizdavo, kodėl jie pradėjo darbus negavus iš jo žodinio leidimo, kad galima pradėti dirbti ir kaip pradėjo darbus esant neparuoštai darbo vietai, t. y. neatjungus įtampos, neįžeminus ir negavus raštiško Leidimo iš „LG“ aptarnaujančio personalo. Atvažiavę pamatė, kad autobokštelis buvo nuleistas prie atramos Nr. 190, bokštelyje dar buvo A. Č.. A. Č. ant krūtinės ir veido matė išdegusias žaizdas, jį autobokštelyje kažkas prilaikė. M. G. iškeltą iš autobokštelio vedė R. B.. Iš bendro vaizdo suprato, kad darbuotojai prisilietė prie įtampos, tuo metu dar tiksliai negalėjo įvardinti, prie kurios linijos jie prisilietė, ar prie 27kV elektros tiekimo linijos (DLB), ar prie kontaktinio tinklo linijos ( toliau KT), abiejose linijose yra 27kV įtampa. Į bendrąjį pagalbos centrą skambino du kartus, nes tikslino atvykimo vietą. Medikai konstatavo A. mirtį, Mato sužalojimai buvo apdegęs abi rankas. Medikai jį išvežė į ligoninę. Norėtų informuoti, kad (duomenys neskelbtini) dirba jau 17 m. ir nei kartą nėra baustas. Su AB „LG“ dirba jau 13 m. ir taip pat nėra baustas, savo pareigas atlieka kruopščiai ir atsakingai. Šio proceso metu buvo užsiminta apie 2015 m. vykdomą projektą su „LG“: „Antrojo kelio statyba ruože Telšiai-Duseikiai“, kuriuo metu buvo sustabdytas traukinys. Tą dieną vyko Telšių blokposto (tarpinė autoblokuotės stotis tarpstotyje Telšiai-Duseikiai) paleidimo darbai, t. y. dviejų iešmų reguliavimas ir pridavimas LG. Susirinkusi komisija iš LG priiminėjo du iešmus, kurie buvo ant dviejų pagrindinių kelių. Šiam darbui nebuvo skirta eismo pertrauka iš LG pusės, kad sustabdytų eismą. Iešmai buvo priėminėjami esant laisvam laiko tarpui taip traukinių. Vyko Valstybinės darbo inspekcijos tyrimas ir nei LG, nei (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažinti kaltais. Taip pat šio proceso metu buvo užsiminta apie 2016 m. vykdomą projektą su „LG“: „IX koridoriaus elektrifikavimas“ tarpstotėje Kena - Kyviškės. Telegramoje dėl eismo pertraukos šiame ruože iš (duomenys neskelbtini) pusės buvo priskirtas atsakingas darbų vadovas J. K.. Šiame ruože dirbo dvi brigados skirtingose vietose. J. K. baigęs darbą su viena brigada anksčiau laiko, negu buvo skirta eismo pertrauka, sustabdė eismo pertrauką ir pranešė „LG“ kad gali paleisti traukinių eismą. Kad nutraukti eismo pertrauką anksčiau laiko, turi pravažiuoti visą ruožą ir įsitikinti, kad ruože niekas nebedirba ir yra saugu paleisti traukinių eismą. Kadangi atsakingas darbų vadovas J. K. neinformavo antros brigados, kad eismo pertrauka nutraukta anksčiau laiko, tai darbuotojai dirbo iki oficialios eismo pertraukos pabaigos. Tuo pasėkoje buvo LG šilumvežio numuštas draudžiamasis raudonas ženklas pastatytas ant bėgių. Atsakingas darbų vadovas J. K. rašė pasiaiškinimą „LG“, vyko tyrimas ir jam buvo skirta administracinė bauda. Visuose LG kontaktinio tinklo projektuose darbai vykdomi tik atjungus įtampą ir įžeminus atjungtas linijas. Įžeminimas yra būtinas, nes tik atjungus įtampą linijose lieka pavojinga įtampa, kuri gali būti didesnė nei 1000 V, dėl to niekada negalėdavo duoti ir neduodavo leidimo dirbti, kol negaudavo raštiško leidimo iš „LG“ darbuotojų pradėti darbus ir kol neįsitikindavo, kad įžemikliai užkabinti. Tik matomas linijų sujungimas su žeme parodo, kad linijose nėra įtampos. Darbus kontaktiniame tinkle vykdo nuo 2015 m. ir niekada darbų nevykdė neatjungus įtampos ir neįžeminus linijų. Kad būtų atliekami darbai, tiek kontaktinio tinklo (KT), tiek 27 kV elektros tiekimo (DLB) linijose AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai privalėdavo paruošti darbo vietą, t. y. atjungti įtampą linijose ir padaryti atjungtų elektros linijų įžeminimą. Darbai būdavo atliekami tik gavus „telegramą“ iš AB „LG“ ir LG aptarnaujančiam personalui paruošus darbo vietą (t. y. išjungus įtampą, įžeminus elektros liniją) ir išdavus darbų vadovui raštišką leidimą, kad galima pradėti darbus. Tuomet jis (R. B.) apžiūrėdavo LG darbuotojų užkabintus įžemiklius ant linijų kuriose bus dirbama ir tik tada darbuotojams duodavo žodinį leidimą pradėti darbus. Šiame projekte, pagal „LG“ 2016 m. patvirtintas saugos taisykles „Darbuotojų dirbančių elektrifikuotame geležinkelyje, saugos taisyklės - AE/84“ darbai turi būti vykdomi taip: prieš darbus, tą pačią dieną, telegramoje priskirtas „LG“ atsakingas darbuotojas (konkrečiu atveju J. A.), atvykęs į darbo vietą, gauna energijos tvarkdario įsakymą, leidžiantį paruošti darbo vietą, t. y. atjungti įtampą ir įžeminti linijas „LG“ aptarnaujančiam personalui (konkrečiu atveju J. A.). Atsakingas darbuotojas (konkrečiu atveju J. A.), ruošia darbo vietą pagal raštišką nurodymą, kurį išrašo „LG“ priskirtas darbų vadovas, kurio paskirtis „aptarnauti (duomenys neskelbtini) vykdant kontaktinio tinklo pakabos remonto darbus“. Išjungus įtampą ir įrengus įžeminimą (t. y. paruošus darbo vietą), atsakingas darbuotojas (konkrečiu atveju J. A.) išduoda (duomenys neskelbtini) darbų vadovui raštišką leidimą pradėti darbus, kuriame nurodomas energijos tvarkdario įsakymo numeris, darbų pradžios ir pabaigos laikas. Leidimo kopija lieka atsakingam darbuotojui, kuris tą leidimą išdavė (konkrečiu atveju J. A.). Darbai vykdomi leidime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Atsakingas darbuotojas (konkrečiu atveju J. A.) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi apsaugos nuo elektros reikalavimų (išskyrus kelio mašinų ir mechanizmų elektros įrenginių priežiūrą). Jo nurodymai dėl apsaugos nuo elektros darbų vadovui yra privalomi. Atsakingas darbuotojas J. A. turi turėti patikimą ryšį su energijos tvarkdariu. Baigus darbus, (duomenys neskelbtini) darbų vadovas turi įsitikinti, kad darbo įranga, mechanizmai bei darbuotojai pasitraukė nuo kontaktinio tinklo (KT) ir 27kV elektros tiekimo linijos (DLB) dalių didesniu kaip 2 m atstumu, po to pažymėti darbų baigimo laiką atsakingo darbuotojo leidimo kopijoje. Atsakingas darbuotojas (konkrečiu atveju J. A.) pats įsitikinęs, kad pavojingoje zonoje nėra darbuotojų bei įrenginių, nuima nuo kontaktinio tinklo (KT) ir 27kV elektros tiekimo linijos (DLB) įžemiklius ir praneša energijos tvarkdariui apie darbų pabaigą ir kontaktinio tinklo (KT) ir 27kV elektros tiekimo linijos (DLB) įjungimą. Šiuo konkrečiu atveju AB „LG“ atsakingas už darbo vietos paruošimą - J. A., pravažiavus elektriniam traukiniui, net nebuvo pradėjęs vykdyti jam išrašyto nurodymo, J. A. net nebuvo pradėjęs ruošti darbo vietos t. y. nesusisiekęs su energijos tvarkdariu, neatjungus įtampos, neįžeminus darbo vietos ir neišdavus (duomenys neskelbtini) darbų vadovui raštiško leidimo pradėti darbus, kai M. G., A. Č. savavališkai, negavę jo leidimo pradėti darbus, liepė (duomenys neskelbtini) darbuotojui A. Š. įjungti autobokštelio variklį ir savavališkai pakilo lopšyje.

Nurodo, kad yra kaltinimas, kad neparengė nurodymo su tuo nesutinka, nes pagal „Darbų saugos atsakomybės ribų nustatymo akto“ 2 punktą (cituoja: „Nurodymą (forma AE-6, patvirtinta LG 2000 m.) išrašys Vilniaus ARE poskyrio darbų vadovas A. I.“), kaip ir numato „Rangovų saugaus darbo organizavimo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ veikiančiuose elektros Įrenginiuose taisyklių“ 3 punktas: (cituoja: „Filialo padalinių elektrotechninis personalas pateikia rangovams rašytinius nurodymus dirbti filialo elektros įrenginiuose, ruošia darbo vietas bei leidžia dirbti“). Taigi nurodymą parengti turėjo ne jis, o „LG“ aptarnaujantis personalas (šiuo atveju A. K.). Nurodymas Nr.37 buvo parengtas ir išduotas 2019.08.23 „LG“ darbų vadovo A. K. darbų vykdytojui (prižiūrinčiajam) J. A. vykdyti aptarnavimą (duomenys neskelbtini) vykdant kontaktinio tinklo pakabos montavimo darbus. Taip pat nori paminėti, kad „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių“ 53 punktas (cituoja: „Nurodymas laikomas galiojančiu, kai antroje nurodymo lentelėje įforminamas leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal šį nurodymą“) Taigi, jis pagal šį punktą galiojančio nurodymo išduoti negalėjo, nes darbo vietą turėjo ruošti „LG“ elektrotechninis personalas (konkrečiu atveju J. A.). Darbo vieta nebuvo paruošta ir nebuvo perduotas leidimas pasirašymui, kad galėtų pradėti darbus. Raštiškas leidimas pradėti darbus iš „LG“ elektrotechninio personalo (konkrečiu atveju J. A.) išduodamas esant darbo vietoje darbų vadovui. Po leidimo išdavimo (duomenys neskelbtini) darbų vadovas patikrina ar darbo vieta gerai įžeminta (ar tie elektros ruožai įžeminti prie kurių bus dirbama; elektros ruožai yra keli) ir tik tada ant išduoto „LG“ leidimo pasirašo, kad darbo vieta perimta ir galima pradėti darbus. Nori paminėti, kad pagal „Darbuotojų dirbančių elektrifikuotame geležinkelyje, saugos taisyklių - AE/84“, 7.4. punktą, įrengus įžeminimą, atsakingas darbuotojas išduoda darbų vadovui raštišką leidimą pradėti darbus, kuriame nurodomas energijos tvarkdario įsakymo numeris, darbų pradžios ir pabaigos laikas. Leidimo kopija lieka atsakingam darbuotojui, kuris tą leidimą išdavė. Darbo vieta „LG“ aptarnaujančio personalo (konkrečiu atveju J. A.) nebuvo paruošta (t. y. išjungta įtampa, įžeminta ir išduotas leidimas pradėti darbus) ir neperduota. Taigi jis (R. B.) pagal šį punktą galiojančio nurodymo išduoti negalėjo, nes darbo vietą ruošti turėjo „LG“ aptarnaujantis personalas (konkrečiu atveju J. A.) ir pagal teisės aktus neturėjo tam teisės. Taip pat yra kaltinimas, kad darbininkai nebuvo supažindinti su darbo vieta, su tuo nesutinka, nes dar (duomenys neskelbtini) bazėje buvo pasakyta prie kurios atramos reikės dirbti ir buvo paduotas darbo brėžinys būtent kur, kurioje vietoje ir ką reikės padaryti ir kokias medžiagas susikomplektuoti. Atvažiavus į darbo vietą, kiekvienai brigadai dar kartą informavo, kokius darbus reikės atlikti ir apžiūrėjo su kiekviena brigada jų darbo vietas. Su kaltinimu, kad darbininkai nebuvo supažindinti su darbo pradžios ir pabaigos laiku, nesutinka, nes nebuvo paruošta darbo vieta „LG“ aptarnaujančio personalo ir nebuvo gautas AE-10 formos leidimas darbams vykdyti, kuriame pagal AE/84 „Darbuotojų dirbančių elektrifikuotame geležinkelyje, saugos taisyklių“ 7.4 punktą: „įrengus įžeminimą, atsakingas darbuotojas išduoda darbų vadovui raštišką leidimą pradėti darbus, kuriame nurodomas energijos tvarkdario įsakymo numeris, darbų pradžios ir pabaigos laikas“. „LG“ aptarnaujantis personalas turėjo nurodyti ir pradžios ir pabaigos laiką. Telegramoje numatytas laikas yra preliminarus. Tikslų laiką ir darbo vietą sužino, kada „LG“ paruošia darbo vietą ir išduoda rašytinį leidimą kad galima pradėti dirbti. Tokio leidimo iš „LG“ nebuvo gavęs, (duomenys neskelbtini) darbuotojams leidimas pradėti darbus nebuvo duotas ir M. G. su A. Č. darbus pradėjo savavališkai. Su kaltinimu, kad darbininkai nebuvo supažindinti su darbų vykdymo sąlygomis, nesutinka, nes darbininkai pasirašytinai buvo supažindinti su (duomenys neskelbtini) parengtomis darbų saugos instrukcijomis: „Darbuotojo, dirbančio su mobiliąją darbine kėlimo platforma saugos ir sveikatos instrukcija Nr.28“ ir „Instaliuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.30“. Pagal „Instaliuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.30“ 19 punktą: (cituoja: „Darbų vykdymą galima pradėti dirbti tik darbų vadovui leidus.“), darbuotojai darbus pradėti turėjo tik darbų vadovui leidus, tokio leidimo nebuvo davęs ir niekas darbų nepradėjo išskynus M. G., A. Č.. Pagal 20 punktą: (cituoja: „Patikrinti (vizualiai): 20.1. įrengimų, įtaisų, įrankių, aptvėrimų, ventiliacijos įrengimų, įžeminimo, vietinio apšvietimo ir kt. esamų darbo vietoje priemonių būvį ir tvarkingumą“ - citatos pabaiga) pagal šį punktą darbuotojai papildomai patys turėjo vizualiai įsitikinti ar darbo vieta paruošta t. y. išjungta įtampa ir įžeminta t. y. uždėtas įžemiklis. Įžemiklio vienas galas jungiamas prie bėgio, o kitas galas užkabinamas ant DLB ar KT laido, kad DLB ar KT linija įsižemintų ir likutinė srovė nutekėtų į žemę. Įžemiklio uždėjimas parodo, kad KT ar DLB linijoje nėra įtampos. Taip pat pagal šios instrukcijos 64 punktą: (cituoja: „Visi darbai, kuriuos atliekant reikia prisiartinti prie neapsaugotų nuo prisilietimo ir su įjungta įtampa kontaktinio tinklo, oro linijų bei kitų elektros įrengimų dalių arčiau kaip per 2 m, turi būti atliekami atsakingam elektrotechniniam personalui išjungus kontaktinio tinklo, oro linijų bei elektros įrenginių įtampą bei juos tinkamai įžeminus. Tokie darbai atliekami turint elektros įrenginių savininko leidimą darbų vykdymui. Šiuos darbus galima pradėti dirbti tik darbų vadovui patikrinus darbo vietos įrengimą (įžeminimus ir kt.) ir asmeniškai davus leidimą darbų pradžiai“ - citatos pabaiga) visi darbai, kuriuos atliekant reikia prisiartinti prie neapsaugotų nuo prisilietimo ir su įjungta įtampa kontaktinio tinklo, oro linijų bei kitų elektros įrengimų dalių arčiau kaip per 2 m turi būti atliekami atsakingam elektrotechniniam personalui (šiuo atveju J. A.) išjungus kontaktinio tinklo, oro linijų bei elektros įrenginių įtampą bei juos tinkamai įžeminus, todėl darbininkai turėjo laukti kol bus atjungta įtampa ir įžeminta ir laukti kol darbų vadovas patikrins darbo vietos įžeminimus, gaus raštišką leidimą iš „LG“ ir duos leidimą pradėti dirbti (duomenys neskelbtini) darbuotojams. Tačiau, nesant paruoštai darbo vietai (t. y. neišjungtai įtampai, neįžemintai darbo vietai) ir negavus iš „LG“ raštiško leidimo pradėti darbus, bei jam (R. B.) nedavus leidimo pradėti darbus, M. G. ir A. Č. savavališkai pradėjo darbus. Yra kaltinimas, kad darbininkai nebuvo supažindinti su atjungimais ir įžeminimais, leidimu pradėti ruošti darbo vietą, su tuo nesutinka, nes pagal „Darbų saugos atsakomybės ribų nustatymo akto“ 3 punktą: (cituoja: „Darbo vietą paruošia, darbų vykdytoją instruktuoja ir leidimą dirbti įformina Vilniaus ARE poskyrio elektros įrenginius eksploatuojančio padalinio personalas“ - citatos pabaiga) darbininkai įtampos neišjunginėja ir įžemiklių neįrenginėja, nes pagal „Instaliuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.30“ 19 punktą turėjo vizualiai įsitikinti ar darbo vieta yra paruošta, t. y. ar įtampa išjungta, linija įžeminta ir uždėtas įžemiklis. Tačiau, nesant paruoštai darbo vietai (t. y. neišjungtai įtampai, neįžemintai darbo vietai) ir negavus iš „LG“ raštiško leidimo pradėti darbus, bei jam (R. B.) nedavus leidimo pradėti darbus, M. G. ir A. Č. savavališkai pradėjo darbus. Yra kaltinimas, kad darbininkai nebuvo supažindinti su informacija apie linijas, kur liko neatjungta įtampa. Su tuo nesutinka, nes jie turėjo pradėti dirbti esant išjungtai įtampai. Elektrifikuotame geležinkelio ruože įtampa yra visose KT, DLB linijose. Darbininkai yra supažindinami, kur įtampa yra išjungta, tik tada, kai yra gaunamas AE-10 formos leidimas, kad įtampa išjungta, įžeminta ir paruošta darbo vieta iš AB „LG“ aptarnaujančio personalo. Tačiau, nesant paruoštai darbo vietai (t. y. neišjungtai įtampai, neįžemintai darbo vietai) ir negavus iš LG raštiško leidimo pradėti darbus, bei jam nedavus leidimo pradėti darbus M. G. ir A. Č. savavališkai pradėjo darbus. Kol „LG“ neatjungia, neįžemina ir man neperduoda darbo vietos aš negaliu turėti žinoti informacijos, kur liko neatjungta įtampa, nes dar net neprasidėjo įtampos atjungimo darbai. Yra kaltinimas, kad darbininkai nebuvo supažindinti su brigados sudėtimi, su tuo nesutinka, nes darbuotojai buvo jau supažindinti Gariūnų bazėje, kurioje buvo suskirstytos brigados (kurios buvo trys: 1 -M. G., A. Č. ir E. Č.; 2 - R. B., Ž. S. ir V. K.; 3 - V. B. ir V. M.), nes pagal darbo vietą reikia susikomplektuoti reikiamas medžiagas darbui su kuriomis darbininkai dirbs. Visą projektą brigadų sudėtis buvo tokia pati, ir brigadose dirbo tie patys žmonės. Praėjusią naktį prie atramos Nr.190 dirbo ta pati brigada M. G., A. Č. ir E. Č.. Yra kaltinimas, kad darbininkai nebuvo supažindinti su darbų eiga ir jos užbaigimu, su tuo nesutinka, nes darbininkai buvo supažindinti jau Gariūnų bazėje, nes kiekvienai brigadai buvo nurodyta darbo vieta, kurioje jos turės dirbti ir darbo vietos priskyrimas taip pat reikalingas iš anksto, nes reikia susikomplektuoti darbo medžiagas, kurių dydžiai ir komplektacijos yra skirtingi kiekvienai vietai. Darbų vadovas seka darbų pasibaigimo laiką ir darbų eigą, o laikui persivertus į antrą pusę, perspėja darbuotojus kiek yra likę laiko, ir darbuotojai darbą baigia griežtai pagal darbų vadovo žodinį nurodymą. Tačiau, nesant paruoštai darbo vietai (t. y. neišjungtai įtampai, neįžemintai darbo vietai) ir negavus iš „LG“ raštiško leidimo pradėti darbus, bei jam (R. B.) nedavus leidimo pradėti darbus, M. G. ir A. Č. savavališkai pradėjo darbus. Yra kaltinimas, kad darbininkai nebuvo supažindinti su organizacinėmis ir techninėmis priemonėmis, su tuo nesutinka, nes darbininkai turėjo elektrotechnikos darbuotojo pažymėjimus, buvo pasirašytinai susipažinę ir atestuoti pagal „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisykles“. Buvo atestuoti ir išklausę LG ir VGĮ kursus, kad galėtų vykdyti darbus „LG“ teritorijose. Išlaikyti „LG“ pažymėjimai: 1) „Asmenų, kurie dirba tiesiogiai susijusį su geležinkelio transportu eismu“ - išduotas VGĮ; 2) „Saugaus elgesio geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonose mokymai“ - išduotas „LG“; 3) „Teisę atlikti pervažininko funkcijas“ - išduotas „LG“; 4) „Ne geležinkelio įmonių darbuotojų, paskirtų atlikti signalininko funkcijas“ - išduotas „LG“. Buvo supažindinti pasirašytinai su „LG“ „saugos ir sveikatos instrukcija Nr.40“ ir „Darbuotojų, dirbančių elektrifikuotame ruože, saugos taisyklėmis AE-84“. Taip pat buvo supažindinti su (duomenys neskelbtini) „Instaliuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.30“. šiose dokumentuose yra visos organizacinės ir techninės priemonės užtikrinančios darbuotojų saugą nuo elektros. Yra kaltinimas, kad duodamas tik žodinius nurodymus objekte „Lentvario geležinkelio stotis“ įmonės (duomenys neskelbtini) vairuotojams liepė pastatyti autobokštelius po neatjungta DLB linija į darbinę padėtį, galį paaiškinti, kad davė leidimą pastatyti autobokštelius į tą vietą, iš kurios bus vykdomi darbai, bet buvo išlaikyti visi saugūs atstumai (autobokšteliai stovėjo gabarite). Autobokšteliai stovėjo saugiai (5,4m nuo kraštinio bėgio) ant pravažiuojamojo kelio nepažeisdami statinių artumo gabarito, kuris pagal K/078 taisykles yra 2,5m nuo kraštinio bėgio ir laukė leidimo, kada galės pradėti dirbti. Artėjant elektriniam traukiniui, girdėjo, kaip M. G. per raciją atsakė stoties budėtojai, kad “suprato” ir „Jie gabarite“, ir kad jie nuo bėgių saugiu atstumu t. y. darbuotojai ir įrengimai yra saugiame atstume. Yra kaltinimas tuo, kad davė žodinį nurodymą: „Pravažiavus traukiniui, kylat ir dirbat“, su tuo kategoriškai nesutinka, nes nurodymo nedavė ir negalėjo duoti, nes: a) jeigu važiavo elektrinis traukinys, reiškia įtampa yra. Darbo vietą „LG“ aptarnaujančiam personalui (konkrečiu atveju J. A.) paruošti reikia minimum 30 min., priklauso nuo įžemiklių skaičiaus; b) darbo vieta net nepradėta ruošti „LG“, t. y. neišjungta įtampa, neįžeminta ir nebuvo gavęs AE-10 formos leidimo iš „LG“ atsakingo darbuotojo; c) nei viena brigada (prie atramos Nr. 194 buvo 2 brigados) nekilo dirbti, nes laukė jo leidimo, kada galės pradėti darbus; d) pagal „Darbų saugos atsakomybės ribų nustatymo akto“ 4 punktas: (cituoja: „Paruošus darbo vietą ir Rangovo darbų vykdytojui nurodyme pasirašius, kad darbo vietą priėmė, Rangovo darbų vykdytojas perima iš Vilniaus ARE poskyrio asmenų, ruošusių darbo vietą, visas pareigas ir atsakomybę už savo personalo saugų darbą“ - citatos pabaiga) darbo vieta nebuvo perduota, visos pareigos ir atsakomybė už savo personalo saugų darbą nebuvo perimtos iš „LG“, o aptarnaujantis personalas buvo darbo vietoje, kuriam ir priklausė objektas; e) AE-10 formos leidimą darbams iš „LG“ gauna tik esant darbo vietoje. Leidimą dirbti darbininkams duoda tik esant darbo vietoje, ir tik gavus AE-10 formos leidimą darbams iš „LG“, ir prieš tai patikrinus darbo vietos įžeminimą ar teisingai jis padarytas. Visi darbuotojai yra instruktuoti ir išlaikę pažymėjimus reikalingus dirbant „LG“ teritorijoje. Ne pirmą kartą matė kaip „LG“ aptarnaujantis personalas įrenginėja įžeminimus. Visi darbuotojai „LG“ kontaktinio tinklo darbus atlieka nuo 2015m. Visuomet darbai buvo atliekami esant išjunktai įtampai ir įžeminus linijas. Ir nori paminėti, nei M. G., nei A. Č. leidimo pradėti darbus nedavė. Leidimo pradėti darbus nedavė nei vienam (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Užvesti autobokštelį ir pradėti darbus (duomenys neskelbtini) vairuotojui liepė M. G.. Darbuotojai buvo supažindinti su „Instaliuotojo saugos ir sveikatos instrukcija Nr.30“ , kurioje III skyriuje. Darbuotojo veiksmai prieš darbo pradžią pagal šios instrukcijos 20 punktą: (cituoja: „Patikrinti (vizualiai): 20.1. įrengimų, įtaisų, įrankių, aptvėrimų, ventiliacijos įrengimų, įžeminimo, vietinio apšvietimo ir kt. esamų darbo vietoje priemonių būvį ir tvarkingumą; ir 20.2. avarinio išjungimo įtaisų, valdymo įrengimo, elektros įrengimų įžeminimo kontūro, apsauginių gaubtų tvarkingumą“ - citatos pabaiga) turėjo vizualiai įsitikinti ar darbo vieta yra įžeminta. O pagal 64 punktą, (cituoja: „Visi darbai, kuriuos atliekant reikia prisiartinti prie neapsaugotų nuo prisilietimo ir su įjungta įtampa kontaktinio tinklo, oro linijų bei kitų elektros įrengimų dalių arčiau kaip per 2 m, turi būti atliekami atsakingam elektrotechniniam personalui išjungus kontaktinio tinklo, oro linijų bei elektros įrenginių įtampą bei juos tinkamai įžeminus. Tokie darbai atliekami turint elektros įrenginių savininko leidimą darbų vykdymui. Šiuos darbus galima pradėti dirbti tik darbų vadovui patikrinus darbo vietos įrengimą (įžeminimus ir kt.) ir asmeniškai davus leidimą darbų pradžiai“ - citatos pabaiga) darbus pradėti galima išjungus įtampą, tinkamai įžeminus, gavus leidimą iš savininko darbų pradžiai, darbų vadovui patikrinus darbo vietos įžeminimą ir asmeniškai davus leidimą darbų pradžiai, nei vienas punktas nebuvo padarytas, tai visi darbininkai turėjo laukti, kol bus tai įvykdyta. Yra kaltinimas, kad pažeidė „Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių“ 119 punktą ir 80 punktą, ir kad privalėjo būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės tokia tvarka: a) išjungti įtampą; b) atjungti įrenginį; c) imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo; d) iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą; e) patikrinti, ar nėra įtampos; f) nustatyta tvarka įžeminti ir iškabinti ženklus „ĮŽEMINTA“; g) paruošti darbo vietą (įvykdyti Taisyklių 93 punkte nurodytas priemones). Su tuo nesutinka, nes visus šiuos darbus turėjo atlikti Vilniaus ARE poskyrio elektros įrenginius eksploatuojančio padalinio personalas. Kaip tai yra reglamentuojama „Darbų saugos atsakomybės ribų nustatymo akto“ 3 punkte: (cituoja: „Darbo vietą paruošia, darbų vykdytoją instruktuoja ir leidimą dirbti įformina Vilniaus ARE poskyrio elektros įrenginius eksploatuojančio padalinio personalas“ - citatos pabaiga), bei AE/84 „Darbuotojų dirbančių elektrifikuotame geležinkelyje, saugos taisyklių“ 9 punkte: (cituoja: „Tvarkyti OL, nutiestą lygiagrečiai su KT leidžiama tik ją įžeminus, o kertančią KT OL tik atjungus ir įžeminus KT. Įžemikliai turi būti įrengti abiejose darbų vietos pusėse ne daugiau kaip 200 m atstumu vienas nuo kito. KT įžemiklius įrengia darbuotojai, prižiūrintys šiuos įrenginius.“ - citatos pabaiga) ir AE/84 „Darbuotojų dirbančių elektrifikuotame geležinkelyje, saugos taisyklių“ punkte 7.2.: (cituoja: „elektrotechnikos darbuotojas, paskirtas atsakingu už paraiškoje nurodytos darbo vietos paruošimą, KT atjungimą ir įžeminimą, nurodomas telegramoje dėl traukinių eismo pertraukos skyrimo“ - citatos pabaiga) telegramoje Nr. 1301 paskirtas atsakingu elektrotechnikos darbuotojas, turėjo įvykdyti visas nurodytas techninės priemonės. Kaltinimo akte nurodytų veikų nepadarė ir prašo jį išteisinti. Visa kas reikalinga jo gynybai nuo nepagrįsto kaltinimo, išdėstė, savo teisę atsakinėti į teismo ir proceso dalyvių klausimus nesinaudos į teismo ir į proceso dalyvių klausimus neatsakinės.

Nukentėjusysis M. G. 2022-04-27 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) instaliuotoju dirbo 8 metus. 2019-08-05 įvyko šis įvykis, kurio metu neteko rankų. Dirbo objekte- Lentvario geležinkelio stotis. Reikėjo pakeisti senas elektros linijų atramas. Darbas vyko naktį. Dirbo tik naktimis. Tą naktį, iš vakaro bazėje, susirinko įrankius, medžiagas, kurios bus reikalingos darbui Lentvario Geležinkelio stotyje ir nuvažiavo iš Vilniaus į minimą objektą. Dirbo trise: jis (M. G.), A. Č. ir jo sūnus E. Č.. Atvažiavo į Lentvarį ir pasiruošė darbui. Tada atvažiavo darbų vadovas R. B.. Jis jiems pasakė: po 5-10 min. pravažiuos traukinys, tada stojat ir dirbat. Jie turėjo sumontuoti konstrukciją. Jis (M. G.) su A. įlipo į bokštelį ir laukė kada pradėti darbą. Pravažiavo traukinys, pradėjo kilti bokšteliu į viršų, pradėjo kelti vielą, o toliau prisimena tik nuotrupas. Taip atsidūrė ligoninėje. Neprisimena, kaip jį nuvežė ir kas atsitiko. Tik vėliau pradėjo po truputį atsiminti. Kaip jau minėjo, tą naktį dirbo trise: jis, A. Č. ir E. Č.. Ligoninėje sužinojo, kad jo kolegos A. nėra. Jį (M. G.) lankė ligoninėje kiti kolegos, tai pasakojo ką jie matė įvykio metu. Tačiau jie buvo toliau ir gerai nieko nematė. Šalia buvo tik E. Č.. Kolegos dirbo toliau nuo jų, apie 50 m. atstumu. Žino, kad ten dirbo P., Ž., daugiau neatsimena kas dirbo. Jie jam pasakė, kaip viskas atrodė jau po įvykio. Sakė, kad jis (M. G.) buvo sąmoningas, tačiau jis nieko neatsimena. Jis mano, kad kaltė yra ta, kad jiems buvo duoti tiesioginiai nurodymai dirbti. Tiesioginius nurodymus dirbti jiems davė darbų vadovas R. B.. Jis yra tiesioginis viršininkas, tik jis gali jiems pasakyti kada dirbti, kada ne dirbti ir ką dirbti. Daugiau niekas jiems nurodymų neduodavo. Jo (M. G.) išsilavinimas aukštasis neuniversitetinis, tiksliai neatsimena specialybės, kurią įsigijo. Bendrovėje vykdavo mokymai. Į metus po kelis kartus: dėl darbų saugos ir kt. Dėl bokštelių valdymo taip pat vyko mokymai. Yra įmonėje nutikę panašių įvykių. Buvo apie 2017 metus. To paties R. B. nurodymu turėjo dirbti tunelyje, neva eismo pertraukos metu. Tačiau pradėjus dirbti, pamatė, kad važiuoja traukinys. Nelaimės pavyko išvengti, nes traukinys kažkaip sustojo. Šis įvykis kai įvyko, jie turėjo pakilti su A. Č. bokšteliu, o E. liko ant žemės, kadangi dirbo pagalbiniu darbininku. Tam tikrais atvejais galėjo nevykdyti R. B. nurodymų. Kai jau tikrai žino, kad kažkas negerai. Jie dirbo naktį. Kai kėlė vielą, ji matomai prisilietė prie specifinio tinklo. Po įvykio su R. B. bendrauti neteko. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad jų vadovas yra tik R. B.. Anksčiau yra dirbęs tokius darbus, neprisimena kiek kartų. Jis (M. G.) su A. Č. kartu dirbo beveik visada. Negavę leidimo, niekada nepradėdavo darbo. Kai jis (M. G.) atėjo į įmonę dirbti, A. Č. jau dirbo. Daugiausiai su juo vienoje komandoje ir dirbo. Šiame objekte dirbo su juo komandoje, pagalbinis buvo E. Č.. Jie buvo pasiruošę dirbti ir laukė leidimo pradėti. Buvo apie 23 val. kai laukė darbo pradžios. R. B. pasakė jiems: po 5-10 min. pravažiuos traukinys, tada stojat ir montuojat vielą. Taip ir padarė, kaip buvo pasakyta. Po įvykio jam buvo sunku viską prisiminti. Dabar jau po truputį atmintis atsistato. Prisimena kaip kėlė vielą, paskui viskas nutrūko. Dabar daugiau prisimena. Tarp jo (M. G.) ir R. B. būdavo konfliktų. Jo kolega A. Č. irgi konfliktuodavo. Kartą R. B. paklausė jo (M. G.) ar užrašė ką padarė per dieną. Neįmanoma laiku spėti užrašyti. Tada jis (M. G.) pasakė: „ kad kai tu parašysi ką turiu padaryti, tada aš parašysiu ką padariau“ . Tai jis pasakė, kad po darbo jam (M. G.) išspardys užpakalį. Buvo ir daugiau konfliktų, bet jie nežymūs: tai balsą pakelia, tai dar kas nors jam nepatinka. Vėliau jau geriau pradėjo susigyventi. R. B. su A. konfliktų nematė. Tačiau A. jam pasakodavo, kad R. B. nori būti valdingas, jam to labai reikia. Jis aklai nurodinėja, sako „aš esu darbų vadovas, aš tau moku pinigus“. Tai jo tokia logika buvo. Jis turi savo tiesą ir jam nieko neįrodysi. Dauguma darbuotojų bijo jam skambinti darbo reikalais, nes jis yra nemalonus žmogus, pastoviai be nuotaikos. Todėl darbuotojai jo vengia. Būdavo mokymai, keliamos kategorijos. Buvo atliekami testai. Būdavo, kad važiuodavo į mokymus ir darbų vadovas. Mokymai vyko 1-2 kartus į metus. Apie įvykį jam daugiausiai pasakojo kolega R.. Iš jo daugiausiai sužinojo. Darbininkai, kurie buvo įvykio metu, jau nebedirba įmonėje. Galėjo nedirbti darbų vadovo nurodytų darbų, jeigu kiltų kokie nors neaiškumai. Tą darbo naktį, jiems nekilo neaiškumai, kad galėtų nedirbti. Neturėjo įrankių, kad galėtų patikrinti yra linijose įtampa ar ne. Jiems nereikėjo tuo rūpintis. Darbų vadovas pasakė galima dirbti, reiškia- galima. Neįeina į jo (M. G.) pareigas, tikrinti įrankiais ar yra įtampa. Jis ir A. tokių įrankių neturėjo. Jie (M. G. ir A. Č.) turėjo aprangą, šalmus, batus su apkaustais, kad kojų nesusižeisti, ant rankų pirštines. Pirštinės nuo įtampos rankų neapsaugo. Ten buvo apie 27000 voltų elektros srovė. Dar yra oro linija. Koks jos elektros srovės galingumas, nežino. Pakilus bokšteliu, nuo linijos buvo apie 2-3 metrų atstumu. Jis (M. G.) buvo arčiau linijos, o A. toliau. Bokštelio lopšio išmatavimai yra apie 2x1 m. Užtenka vietos tik dviem žmonėms. Jam nežinoma, ar bokštelio lopšys apsaugotas nuo elektros srovės. Darbų saugos instrukcija buvo duota pasiskaityti, paskui pasirašė, kad yra susipažinę. Niekas nieko neaiškino, niekas neturi laiko. Pasirašo ir toliau dirba. Niekada nebuvo normalių mokymų. Pasakė: „pasirašykit dėl darbų saugos“ ir viskas. Nežino ar darbų vadovas žino darbų saugą. Mano, kad turi žinoti. Brigadoje jis (M. G.) turėjo raciją. Galėjo Lentvario geležinkelio stoties budėtojas pranešti, kad traukinys važiuoja. Tam racija ir reikalinga. Elektros srovę atjungti turi geležinkelininkai. Su jais bendrauja darbų vadovas. Nežino ar tą naktį objekte buvo geležinkelio darbuotojai. Yra kartą matęs, kaip atjungiama srovė. Įvykio naktį nematė, kad būtų srovė atjungiama. Nebuvo tokių žodžių iš darbų vadovo, kad atjungta srovė, eikit dirbti. Jis pasakė: „pravažiuos traukinys, keliamės ir dirbam“. Kadangi jiems nekilo abejonių dėl darbo, tai ir pradėjo dirbti pravažiavus traukiniui. Atsakydamas į advokato klausimus nurodė, kad bokštelius statė ne jie. Tik darbų vadovas nurodė kur eis, ką dirbs. Konkrečiai nevyko mokymai, kaip tą vielą kelti. Mokymai vyksta bendrai apie viską. Iki įvykio šiame objekte dirbo apie 10 kartų. Dirbdavo naktį, dieną ilsėjosi. Gal buvo kartą, kad nedirbo visą parą. Prieš vykstant į objektą, vyksta į bazę susikomplektuoti. Patys paima viską, kas bus reikalinga darbui. Žino ką reikia paimti, nes prie atramos yra schema, kur nurodyta kas reikalinga. Prieš vykstant vyko instruktažas, kur po instruktažo pasirašė. Jokių pastabų neturėjo. Objekte elektros srovę atjungia geležinkelio darbuotojai. Kai jie atjungia, tada atvažiuoja kiti darbininkai ir įžemina ruožą. Tik tada galima gauti iš vadovo nurodymus dirbti. Buvo atvykusios trys brigados, du bokšteliai su vairuotojais. Geležinkelio darbuotojų jis nematė. Brigadose vyresniųjų nėra, visi pagal pareigas vienodi. Racija būtent jam buvo duota tiesiog, be pagrindimo, be nurodymo. Kai pravažiavo traukinys, praėjo apie 5 min. ir jie pradėjo kilti. Negali pasakyti, kad davė nurodymą kilti. Neatsimena ar jie paprašė, ar bokštelio vairuotojas pats privažiavo ir atsistojo. Ką tuo metu darė kitos brigados, nematė. Įžeminimo vieta nuo objekto apie 200 m. atstumu. Jie nemato kur jos yra. Per tą laiką, kai kilo bokšteliu į viršų, nematė, kad vyktų įžeminimo, srovės atjungimo darbai. Per 5 min. po traukinio pravažiavimo iki jiems pradedant dirbti, niekas nespėtų tokių darbų atlikti. Tačiau jiems nurodymas pradėti dirbti, buvo duotas. Jų brigada turėjo įžeminti vielą. Virš jų buvo du laidai: kontaktinis tinklas apie 5 m. virš jų, oro linija dar apie 2 m. aukščiau. Oro linija apie 1 m. nuo bėgių į šoną. Pradėjo kelti vielą, ji ilga, apie 6 metrų ilgio. Vielą laikė rankomis. Prie bokštelio lopšio vielos netvirtino. Viela yra tvirtinama prie atramos. Po įvykio bendravo su žmonėmis, kurie tuo metu ten dirbo. Prieš kildamas, nematė įžeminimo laidų. Kildamas į viršų, žinojo, kad prie linijų liestis nereikia. Jeigu reiktų liestis, nedirbtų. Neatsimena koks saugus iki linijos atstumas. Atrodo, kad daugiau nei 1 metras. Pravažiavus traukiniui greitai elektra neatsijungia. Mano, reikia laukti apie 30 min. Kai jie pradėjo kilti, darbų vadovas buvo išvažiavęs. Jis davė jiems komandą dirbti ir išvažiavo. Pravažiavus traukiniui, jokių niekas jiems daugiau nurodymų nedavė. Nuo R. B. nurodymo dirbti iki jų kilimo bokšteliu praėjo apie 15 min. Bokštelį valdė jis (M. G.). Negalį pasakyti į kokį aukštį pakilo, kai atsitiko nelaimė. Jis mano, kad viskas įvyko kai jie buvo pusiaukelėje. Viela, kurią reikėjo kelti yra kieta. Ji buvo ištiesinta, 8 mm. skersmens. Jos svoris apie 10 kg. Vielą abu laikė prie bokštelio šono. Vielą jis (M. G.) laikė viena ranka, o A. Č. abiem rankom. Vielą kėlė virš savęs. Ji buvo virš jų galvų. Neatsimena, kaip bokštelis nuvažiavo žemyn. Kai pakilo bokšteliu aukštyn, telefonu R. B. neskambino. Jis neturėjo jam skambinti, kažko klausti. Turėjo aiškią užduotį, kurią jis jiems nurodė. Turėjo pritvirtinti vielą prie stulpo. Iki pačio viršaus jiems kilti nereikėjo. Kai būtų atlikę šį darbą, dirbtų kitus darbus. Jiems reikėjo įžeminti konstrukcijas, kurios laikys oro liniją ir bėgių srovės linijas. Kai kilo bokšteliu, kita brigada dirbo kažkokius darbus ant žemės. Kokius darbus dirbo, gerai nematė, nes buvo naktis. Įvykio metu R. B. nebuvo. Mano, kad viela pakelta virš jų galvų ir sąlygojo šį įvykį. Ne visada jie mato kada vyksta geležinkelio darbuotojų įžeminimo darbai. Jis (M. G.) nežinojo kur buvo kontaktinio tinklo įžeminimas. Jam žinoma, kad galėjo būti atlikti atramos įžeminimo darbai neatjungus kontaktinio tinklo. Prie kiekvieno stulpo yra įžeminimas. Įžeminimas užtrunka apie 30 min. Šiuo metu nevyko įžeminimo laido montavimo prie atramos mokymai. Gal buvo tokie mokymai. Jeigu ir buvo tai labai seniai. Gembė yra metalinė konstrukcija, kuri pritvirtinta prie stulpo ir laiko laidą. Ta viela, kurią jie su A. Č. kėlė, nėra gembė. Neatsimena ar prie to stulpo jau buvo sumontuota gembė ar ne. Pas juos buvo konkreti užduotis: įžeminimas. Nukentėjusysis M. G. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-06-19 d. papildomos apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini) sandėlis. Ten važiuodavo iš vakaro, surinkdavo visas jiems būtinas medžiagas ir važiuodavo dirbti į tarpstotį. Dėl reikalingų medžiagų jiems pasakydavo (duomenys neskelbtini) R. B., S. S. ir kiti asmenys, kurie jiems padėdavo. Instruktažai buvo vykdomi gal metai prieš tą įvykį. Papildomo instruktažo konkrečiai tam objektui nebuvo. Kai esi svetimoje vietoje, tai poilsis nebuvo pilnavertiškas. Nuovargis buvo, bet darbe buvo sąmoningi. Jau gal kokia devinta naktis buvo tam objekte. (duomenys neskelbtini) surenka medžiagas, atvažiuoja į tarpstotį, privažiuoja prie iš anksto nurodyto stulpo, prie kurio dirbs, iškrauna visas medžiagas, įrankius. Jau iš anksto turį būti pasiruošę darbui. Bendrai buvo pasakyta, ką darys, kada bus „langas“. Naktimis dirbo ne tuo pačiu laiku, kartais „langas“ vėluodavo. Jis nežinojo, kodėl tas „langas“ vėlavo arba nusikeldavo, jam to nepranešdavo. Jie laukdavo tiesioginio viršininko nurodymų. Jiems viską pasakydavo R. B.. Įžeminimo darbus ne visą laiką galėjo matyti. Vieną kartą matydavo, kitą kartą nematydavo. Ant šalmų turėjo prožektorius, tai buvo visas jų apšvietimas. Tą vakarą turėjo šalmus su prožektoriais. Indikatoriaus jis (M. G.) neturėjo ir kiek žino neprivalėjo jo turėti. Jis turėjo leidimą bokštelio valdymui. Prieš tai jau keliuose objektuose turėjo patirties su bokštelio valdymu. Susikrovė daiktus ir laukė, kada pasakys, kad galima dirbti. Jie buvo tada trise, jis (M. G.), A. ir E.. Atėjo R. prie jų ir pasakė, kad pravažiuos traukinys už 10 - 15 min., kad jis dabar važiuoja į kitą objektą pažiūrėti ir davė konkrečią užduotį, kai pravažiuos traukinys ir tada susimontuoti ant stulpo įžeminimo vielą. Pravažiavus traukiniui jie pasiėmė tą vielą ir kilo prie to stulpo, o vėliau atsitiko tai kas atsitiko. R. priėjo pasakyti apie 23 val. Kai pravažiavo traukinys, jie pradėjo kilti po 5-10 min. Anksčiau nebuvo tokių situacijų, kad po traukinio pravažiavimo iš karto dirbo. Kitom naktim būdavo taip, kad jeigu negalima dirbti, tai atsitraukdavo ir laukė, o čia gavosi taip, kad reikėjo sumontuoti vielą prie stulpo. Su pačiomis linijomis jie neturėjo kontaktuoti. Anksčiau tokį darbą atlikinėjo. Teoriškai tą darbą galima padaryti neatjungus elektros. DLB linija yra į priešingą pusę nuo bėgių ir kiek žino ji yra aukščiau negu pats kontaktinis tinklas. Jis tik atsimena pačią pradžią prieš pat kylant, nematė nei šviesos nei smūgio tik vėliau po įvykio greitosios automobilyje prisimena protarpiais, kad matė savo pėdą. Kaip atsidūrė prie laidų, pasakyti negalį. Civiliniame ieškinyje nurodyta tokia suma dėl to, kad neteko abiejų rankų, jau neuždirbs tokių pinigų, kuriuos galėjo uždirbti. Protezai labai brangūs. Vien protezai abiejų rankų kainuoja virš 700 000 eurų. Protezas, kaip ir kita technika genda, dėvisi. Po penkių metų garantija baigsis, o tada reikia remontuoti už pinigus. Yra įsteigtas fondas jo vardu, kur žmonės paaukojo ir iš tų pinigų buvo nupirktas rankos protezas. Dėl draudimo jis nežino, kiek žino jie objekte nebuvo apdrausti, o asmeniškai taip pat nebuvo apsidraudęs. Atsakydamas į prokuroro klausimą nurodė, kad jeigu jis (R. B.) būtų pasakęs, kad konkrečiai kilti, dirbti, montuoti, jau liestis konkrečiai prie tinklo, atjunginėti kažką, tada būtų tikrine ar įtampa atjungta, bet šiuo atveju, kai reikėjo sumontuoti įžeminimo vielą, jiems nereikėjo liestis prie kontaktinio tinklo. Ūžimo tinkle lygtais nebuvo. Tas įžeminimas sumontuojamas tada, kai yra sumontuojama įranga ant stulpo. Jeigu per naktį spėdavo padaryti vieną stulpą, automatiškai sumontuodavo ir įžeminimą. Kaip pamena, jie praeitą naktį nepabaigė darbų, tai tą naktį grįžo pabaigti. Kai dirbo tai turėjo vieną išeiginę per visą tą laikotarpį. Prožektorius turėjo tokią funkciją, kad fokusuotų į tolį, bet tas spindulys buvo siauras ir matymas buvo ribotas. Tolumoje galima pamatyti brigadą, pagal jų prožektorių šviesas, bet ką jie tiksliai veikė nelabai. Įžeminimo laidą laikė A. ir jis (M. G.) dar viena ranka laikė, nes ta viela yra gan stora ir ilga. Tą vielą norisi pakelti kuo tiesiau, kad pridėjus prie stulpo ji gražiai kristų. Dešine ranka prilaikė laidą, o kaire ranka valdė bokštelį. Jo žvilgsnis buvo nukreiptas į valdymą ir į tai kas šalia. DLB linija buvo gal pusantro arba dviejų metro aukštyje. Indikatoriaus neturėjo nei jis ir kas buvo brigadoje. V. sakė, kad turėjo, bet jis įsigijo indikatorių savo naudojimui. Negalį tiksliai pasakyti ar darbovietėje turėjo kas nors tokį prietaisą. Dėl papildomų poilsio dienų nesikreipė ir neprašė, kadangi žinojo, kad jau darbai eina į pabaigą. Turbūt nebuvo tiek pavargęs, kad prašytų poilsio dienų. Jam pasakė, kad yra svarbus objektas ir reikia padaryti greitai, todėl nelabai galėjo rinktis, tuo labiau jis ir nereiškė kažkokių nepasitenkinimų. Buvo suinteresuotas dėl didesnio užmokesčio dirbant naktį. Tiesioginis viršininkas visada pasako, kada galima dirbti ir jeigu, pagal praktiką, jis pasako, kad galima dirbti, tada vadinasi, kad įtampa yra atjungta. Būtent tą naktį, gal automatiškai taip gavosi, pravažiavo traukinys, jis pasakė dirbti, bet jis nesakė, kad kilti ir montuoti įrangos ir liestis prie kontaktinio tinklo ir pan., tiesiog įžeminimo vielą sumontuoti. NR. 30 „Instaliuotojo saugos darbe instrukcija“ neatsimena turinio. Konkrečių veiksmų kad įsitikinti ar yra įžeminimas, neatliko. Kai buvo apklaustas rugsėjo 9 d. parodė, kad buvo vykdomi darbai pagal paliepimą, kad kalbėjo per raciją su budėtoja, kad atvažiuoja traukinys, kad jie „gabarite“. Po įvykio gal jis ir neatsiminė to momento, kadangi elektra praėjo per visą kūną, gangrenavo rankos, o dabar, kai pasveiko tai atsimena. Dabar jis neatsimena ką sakė darbo inspekcijai. Atmintis grįžo tada, kai pats pasijuto geriau, kai kūnas atsistatė ir pradėjo veikti. Gal prisiminė po kokio gero pusmečio, kai namo sugrįžo. Kai grįžo namo jis bendravo tik su bendradarbiais, kurie buvo tą naktį, bet jie nebuvo šalia jo, jie buvo kitoje brigadoje prie kito stulpo. Pirmą kartą po įvykio su E. bendravo gal po metų, kai važiavo į televiziją filmuotis. Jis (M. G.) bendravo su R. B. ir V. K.. Jie papasakojo, koks buvo vaizdas po įvykio, kaip jis atrodė ir ką darė. Prieš kėlimą, įvykio dieną, R. B. pasakė, kad jis važiuoja į kitą vietą apsižiūrėti darbo vietos kitai nakčiai ir kad už 10 – 15 min. pravažiuos traukinys ir kai pravažiuos traukinys, susimontuoti ant stulpo įžeminimo vielą. Tą naktį nežinojo, kad buvo perkeliama eismo pertrauka. Per praeitas naktis, atvažiavus į objektą ir pasiruošus darbui būdavo taip, kad buvo nukeltas langas ir reikėjo valandą laukti. Tą vakarą nereikėjo laukti. Ką konkrečiai pasakė, tą ir pradėjo daryti. Kadangi viela iš gamyklos atkeliauja susukta, išsivyniojusi ji vėl linkusi atgal susivynioti, todėl kiek rankomis išeina ištiesinti. Viela yra sunki ir ją reikia prilaikyti. Tokių atvejų, kad galėjo išslysti iš rankų viela, nebuvo. Vielą ištiesindavo prieš keliant ją, kadangi reikia išmatuoti jos ilgį. Viela yra apie 5-6 metrus, jos turi užtekti nuo stulpo viršaus iki apačios ir dar iki bėgių turi užtekti. Šiuo atveju viela prispausta prie vėžimėlio šono, kolega laiko abiem rankomis ir keliama, kažkiek susikėlė virš galvos. Bokštelis stovi saugiu atstumu nuo bėgiu, apie du metrus. Jam yra žinoma, kad įtampos iškrova gali įvykti ir neprisilietus prie kontaktinio tinklo, bet kokiu atstumu, nežino. Nesaugu dirbti neprisirišus, kai blogos oro sąlygos, be šalmų, be diržų. Visada reikia žiūrėti traukinius. Jiems buvo užduota konkreti užduotis, jiems nereikėjo liestis prie kontaktinio tinklo, reikėjo tik sumontuoti vielą. Sunku pasakyti, ar jis (M. G.) buvo neatidus tuo metu. Per raciją turėjo ryšį su R. B., su kita brigada ir su stoties budėtoju. Stoties budėtojui pasakė: „taip, mes gabarite, traukinys gali pravažiuoti“. Galimybę turėjo, per raciją paklausti stoties budėtojo ar elektra atjungta, bet nepasinaudojo, nes jo tiesioginis viršininkas yra R. B.. Taip, galimybę turėjo, pranešti R. B., kad jis jau kylą, bet nepasinaudojo. Prieš kylant su kita brigada per raciją nekontaktavo. Tuo metu, per raciją, buvo vienintelis pokalbis su stoties budėtoja. Nematė įžeminimo lazdų tvirtinimo. Pirma yra atjungiama įtampa, o tik po to vyksta linijos įžeminimas. Jeigu jam kiltų įtarimas ar matytų, kad kažkas negerai, būtų nesaugu, tada jis turį teisę atsisakyti vykdyti darbą. Kiekvienoje brigadoje buvo po vieną žmogų kuris valdo bokštelį. Retai buvo taip, kad brigadoje būtų du žmonės, kurie mokėjo valdyti bokštelį. Šiuo atveju bokštelį valdė jis, kadangi turėjo daug patirties. Įvykio metu būtent jis paprašė užvesti automobilį. Buvo išklausęs geležinkeliečių organizuojamus kursus apie saugų darbą geležinkelyje ir turį pažymėjimą. Darbo vietą paruošdavo patys, tik bokštelį ir technika ruošdavo kiti. Visus elektros darbus atlikinėjo geležinkeliai. Pravažiavus elektriniam traukiniu, įžeminimo darbų nematė. R. B. nebuvo tuo metu, kai jis ( M. G.) liepė vairuotojui užvesti mašiną. Užvesti mašiną prašė po R. B. nurodymų. Nežino, kodėl apklausos protokole parašyta, kad jis (M. G.) įvykio neatsimena. Viską ką jis čia pasakė yra jo atsiminimai. Gal išgirdus tam tikrą informaciją iš kitų žmonių, jam padėjo prisiminti. Ką tada galvojo, kai pravažiavo elektrinis traukinys, negalį pasakyti. Yra tekę atlikti įžeminimo darbus, bet kitame objekte. Neatsimena ar R. B. rankose buvo racija. Negalį pasakyti su kokiu automobiliu išvažiavo R. B.. Visus nurodymus duoda žodžiu tiesioginis viršininkas R. B.. Jiems iš esmės nereikia rūpintis kaip geležinkeliečiai atjunginėja, kiek laiko užtrunka. Kai pasako, kad galima dirbti, tada ir dirba. Negalima dirbti to pobūdžio darbus neatjungus kontaktinio tinklo. Jie neturėjo galimybės įsitikinti kad įtampa yra atjungta. Jiems buvo užduota konkreti ir viena užduotis, gal viršininkas žinodamas, kad yra neatjungta įtampa, leido jiems susimontuoti tą vielą, nes teoriškai nereikia kontaktinio tinklo. Dėl protezavimo paslaugų kreipėsi Lietuvoje. Kai buvo išleistas iš ligoninės jam priklausė reabilitacija ir buvo pagamintas protezas, jam net nereikėjo prašyti. Protezas netiko dėl to, kad jis ribojo jo judesius, ranka nesusilenkdavo ir šaukštą ar kitą daiktą galėjo laikyti tik su storu kotu. Jis buvo rašęs Sveikatos apsaugos ministerijai dėl transplantacijos, bet iš tos informacijos, kurią jis gavo iš jų, suprato, kad tai užtrūktų ilgai. Dėl finansavimo jis nesikreipė. Civilinį patikslintą ieškinį dar tikslins ir pateiks. Fondo steigėja yra jo mama. Fondas surinko 300000 eurų operacijai ir protezu ir šiai dienai dar yra 31000 eurų. Savo iniciatyva pasirinko gydymą užsienyje. Austrijoje Vienoje buvo atlikta operacija. Gydytojas atliko operacija, o protezuotojas buvo kita įstaiga, kuri užsiima protezavimu. Operacija ir implantai kainavo 60000 eurų, o protezas kainavo 240000 eurų. Protezavimo paslaugas apmokėjo iš fondo surinktų pinigų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G. 2022-04-27 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra nukentėjusiojo M. G. mama. Kiek jai M. papasakojo tiek ir žino įvykio aplinkybes. M. skundėsi savo darbu ir ypač minėjo vieną žmogų, kuris kabindavosi prie atliktų darbų, nemalonus žmogus. M. sakė, kad tai R. B.. R. B. yra darbų vadovas, o vadino save Dievu, sakė, kad jo turi visi klausyti, nes jis moka pinigus. Šitą žino iš sūnaus žodžių. Objektuose nubūdavo kada mąstyti, liepė dirbti kuo greičiau. Taigi dėl vieno žmogaus nurodymo, įvyko baisi nelaimė. Šioje įmonėje kažkas neišvengiamai turėjo įvykti, nes prie to ėjo. Buvo toks atvejis, kai sūnus užstrigo kažkur su bokšteliu. Tada jau vos išvengė nelaimės. Apie nelaimę sužinojo būdama darbe, jai paskambino M. buvusi draugė ir pasakė, kad M. ligoninėje. Konkrečiau nieko nepasakė. Ji gavo žinutę iš M. bendradarbio. Tada ji su vyru važiavo į ligoninę ir pamatė kraupų vaizdą.Teko po įvykio bendrauti su įmonės administracija, vadovu G. V.. Jis jai pasakė, kad nesupranta kodėl taip atsitiko. Mano, kad įmonėje yra blogas požiūris į darbo apsaugą. Pas sūnų nuvyko sekančią dieną. Tada jau leido jai pasimatyti su juo. Tuo metu jis apie įvykį nieko nesakė, o ji ir neklausinėjo. Jis pradžioje nieko negalėjo pasakyti. Dar būdamas ligoninėje, po truputį pradėjo atsiminti įvykį. Atmintis atėjo palaipsniui. Mano, kad jis visko iki šiol neatsimena. M. sakė, kad R. B. davė komandą: „pravažiuos traukinys ir eikite dirbti“. Jos (L. G.) vyras D. bendravo su sūnaus bendradarbiu B., kuris sakė, kad jų įmonėje yra taip buvę, kad darbininkai dirbo po įtampa. Savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. K., 2022-04-27 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. G. yra jo sugyventinės sūnus. Apie įvykį jam daug pasakojo pats M., jo mama ir M. kolegos. Kai M. dar buvo ligoninėje, teko bendrauti su jo bendradarbiais, kurie buvo atėję jį lankyti. Daugiausiai kalbėjo su R. B.. Prieš įvykį M. daug kalbėjo apie problemas darbe, kad kažkas negerai, kad varinėja juos kažkoks „dviratis“. Taip buvo kalbama apie R. B.. Jis siūlė keisti M. darbo vietą. Kad toje įmonėje buvo darbo drausmės pažeidimai, tai faktas. Atmintis M. ateidavo po truputį. Praėjo nemažai laiko kol jis kažką pradėjo atsiminti. Jis (D. K.) klausė R. B., ar tikrai pas juos įmonėje toks „bardakas“, kad darbininkai dirba po įtampa. Jis jam patvirtino, kad tokie atvejai tikrai buvo, nes visada skubama atlikti darbus. Žmonės varinėjami greičiau dirbti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Č., teisiamojo posėdžio vykusio 2022-04-27 d metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) instaliuotoju 1,5 mėn. Objektuose Vilniuje dirbo viso 6 naktis. Dirbo kartu su savo tėvu A. Č. ir M. G.. Apie šį įvykį galį pasakyti tai, kad iš vakaro atvyko į bazę, susirinko daiktus, kurie reikalingi darbui ir nuvyko į objektą Lentvaryje. Viso buvo tokie žmonės: jis (E. Č.), jo tėvas, M. ir Ž., pavardės jo neatsimena. Objekte Lentvaryje darbų vadovas R. B. nurodė ką reikės daryti. Viską suprato. Tai buvo 2019 m. rugpjūčio 25d. naktis. Bazėje buvo apie 21:00 val., susikrovė daiktus į automobilį ir išvažiavo. Dirbo tik naktimis. Jis (E. Č.) viso dirbo 5 ar 6 naktis, gerai jau neatsimena. Pagal darbo sutartį, darbas prasideda 21:00 val. Dar ir iš anksto pasakydavo kada kokią valandą būti. Viską pasakydavo R. B.. Tą naktį jis pasakė: „pravažiuoja traukinys, tada kylat ir dirbat“. Tai pasakęs pats išvažiavo. Kiek palaukė kai pravažiavo traukinys, kažkas pašaukė keltuvo vairuotoją, kad privažiuotų. Vairuotojas jam nepažįstamas, privažiavo. Tada į keltuvą įlipo jo tėvas ir M. ir jie pradėjo kilti, o jis (E. Č.) liko ant žemės. Kurį laiką buvo nuleidęs galvą ir staiga pasidarė taip šviesu, kaip dieną. Jis pakėlė galvą ir pamatė, kad keltuve dega jo tėvas ir M.. Jis (E. Č.) pradėjo šaukti pagalbos, vairuotojas nuleido keltuvą su tėvu ir M., kažkas juos gesino gesintuvais. Iš keltuvo pirmą ištraukė M., paskui jo tėvą. M. atsikėlė, tačiau jis matėsi, kad nesupranta kas vyksta aplinkui. Greitai atvažiavo medikai. Jie pasakė, kad jo tėvas mirė, o M. nuvežė į ligoninę. Mano, kad tai įvyko todėl, kad darbų vadovas kažką ne taip padarė. Jis liepė dirbti, kai matomai, negalima buvo dirbti. Tuo metu jis (E. Č.) mokėsi 12-oje klasėje. Jį įdarbino jo tėvas atostogų metu, kad užsidirbtų pinigų. Dirbo daugiau kaip pagalbinis darbininkas. Įmonėje dirbo 1,5 mėnesio. Pradžioje dirbo Šiauliuose tik savaitgaliais, paskui Lentvaryje, Trakų r. Lentvaryje tokį darbą dirbo pirmą kartą. Toje vietoje dirbo ir daugiau brigadų, apie 70 m. atstumu nuo tos vietos kur dirbo jie. Nežino, kokį darbą atliko kitos brigados. Apie elektrą jis nenusimano, dirbo pagalbiniu darbininku. Negalį dabar prisiminti, kas davė nurodymą bokštelio vairuotojui privažiuoti. Kai darbų vadovas pasakė: „kai pravažiuos traukinys, kylam ir dirbam“ buvo trise: jis, jo tėvas ir M.. Bokštelio vairuotojo nebuvo. Negalį pasakyti po kiek laiko atvyko R. B. įvykiui įvykus. Išvyko R. B. apie 10 min. iki traukinio pravažiavimo, jei ne daugiau. Pamena, kad viena iš detalių buvo gembė. Ji buvo ant žemės. Jeigu būtų vykę darbai, tai tą gembę darbuotojai būtų pakėlę ir pritvirtinę prie stulpo. Nuo traukinio pravažiavimo iki bokštelio su žmonėmis pakilimo praėjo 5-15 min. Įžeminimo darbų nematė. Objekte tuo metu buvo daug žmonių. Ar buvo geležinkelio darbuotojai, negalį pasakyti. Mano, kad buvo ir ne tik jų įmonės darbuotojų. Buvo kažkokie žmonės, galbūt tai ir buvo geležinkelininkai, jis nežino, kadangi nesidomėjo. Akistatos metu 2019-09-11 sakė tiesą. Nežino, kaip atrodo įžeminimo lazdos. Kai traukinys pravažiavo, iš geležinkelininkų jokių nurodymų, perspėjimų nebuvo gauta. Bokšteliu buvo pakelti tik jo tėvas ir M.. Jis neatsimena, kokius darbus turėjo jis atlikti. Negalį pasakyti kas konkrečiai pakvietė bokštelio vairuotoją. Daug žmonių jį šaukė, švilpė. Kai M. su tėvu kilo bokšteliu, viela jau buvo išvyniota. Tą išvyniotą vielą jis padavė tėvui. Vielą paėmėme iš automobilio, kuriuo atvyko į objektą. Jis (E. Č.) nežinojo, kad gal pravažiavus traukiniui reikia kažkiek palaukti. To nesakė ir darbų vadovas. Visų darbų nelabai suprato, nes neseniai buvo pradėjęs dirbti. Bokšteliai visada tie patys buvo naudojami. Pačiam bokštelyje nebuvo įlipęs ir dirbęs.

Nukentėjusysis E. Č. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-06-19 d. papildomos apklausos metu parodė, kad atvyko į Lentvarį, išsikrovė medžiagas šalia bokštelio. Prie jų brigados priėjo R. aptarti darbą, kas kaip vyks. Kai apsitarė dėl darbų, jis pasakė: „pravažiuoja traukinys, kylat ir dirbat, o aš važiuoju į kitą darbą pažiūrėti“. Išvažiavo R., jie suruošė medžiagas, pravažiavo traukinys, vėl kol susidėliojo ir tada kilo dirbti. Jis (E. Č.) buvo pagalbinis ir tame darbe dirbo apie 5-6 naktis ir visada buvo ant žemės. Tą vakarą buvo labai daug žmonių aplink ir geležinkeliečiai buvo. Jis nežino, ką geležinkeliečiai ten darė. Kai pravažiavo traukinys, po 5 – 10 min. M. ir tėtis pakilo. Jie pakilo, jis jiems padavė vielą ir jie toliau kilo. Jis (E. Č.) buvo galvą nuleidęs ir pamatė, kad pasidarė šviesu, kaip dieną ir garsai buvo. Pakėlė galvą ir pamatė, kad jie sukrito bokštelyje. Jis iš karto prašė pagalbos. Atbėgo vairuotojas, nuleido bokštelį avariniu būdu, ištraukė M., o vėliau tėvą. Atvažiavo R. ir pasakė, kad leidimo dirbti nedavė ir ką jie čia daro. Jis visą laiką buvo prie tėvo. Civiliniame ieškinyje suma tokia dėl to, kad su tėvu norėjo atidaryti įmonę, bet visi planai žlugo. Jis (E. Č.) dabar darbo biržoje, nedirba, kadangi sunku darbą rasti. Saugumo kursus išklausęs nebuvo. Būdamas prie automobilio jis tiesiog padavė ištiestą vielą. Viela buvo ilga, apie 5-6 m. Vielą padavė tėvui, bokštelis buvo jau pakilęs. Kai įvyko nelaimė, bokštelis buvo apie 3 metrus nuo mašinos ir virš jo galvos. Jo nepalietė elektra, nes buvo toliau nuo stulpo. Nuo įvykio praėjo gal 5 min., tada atvyko R. B.. Vairuotojas, kuris užvedė automobilį, nuleido bokštelį. Vairuotojas ne iš jų brigados buvo. Bokštelį valdė M.. Raciją turėjo tik M.. Anksčiau kartais turėdavo ir jis (E. Č.) raciją, o kartais ne. Leidimą dirbti gavo nuo darbų vadovo R. B.. Jie aptarė darbus, tada R. B. pasakė: „pravažiuoja traukinys, kylate ir dirbate“. Matė kaip išvyko R. B. iš darbo vietos, bet su kokiu automobiliu ir su kuo, nepamena. Anksčiau į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba. Kai atvažiavo policija tada R. B. atėjo. Tėtis dirbo jau dešimtą ar dvyliktą naktį, R. rašė žinutę, prašė išeiginių, bet R. ignoravo. Kai telefonu kalbėjo su tėčiu, jis pasakė, kad rašė žinutę R. dėl išeiginės, bet jis ignoravo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad bokštelis jau buvo aukštai, virš mašinos. Ar viela buvo išsikišusi iš bokštelio, jis nematė, kadangi buvau nuleidęs galvą ir žiūrėjo į kitas medžiagas. Viela svėrė iki 10 kg. Kai atsitiko nelaimė, viela nukrito iš jų rankų. Tarp tėčio ir M. nebuvo diskusijų apie saugumą. Darbų vadovo žodis buvo paskutinis ir visi turėjo vykdyti. Pravažiavo traukinys, jie iki galo suruošė medžiagas ir pradėjo darbus. Nepamena ar geležinkeliečiai turėjo lazdas. Bokštelio vairuotojas buvo prie kitos brigados. Kita brigada ruošėsi irgi darbui, bet jie pradėjo pirmi. Kita brigada buvo prie tos pačios linijos, bet prie kito stulpo. Kai prašė užvesti automobilį, kitų mašinos dar užvestos nebuvo.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Č., 2022-04-27 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad A. Č. yra jos vyras. Santuokoje gyveno 23 metus. E. Č. jos sūnus. Apie įvykusią nelaimę sužinojo nakties metu. Jai pranešė dukra. Jai kažkas pranešė socialiniuose tinkluose. Ji įlėkė į kambarį ir pasakė, kad mirė tėtis. Pradėjo skambinti vyrui ir E.. E.atsiliepė ir patvirtino, kad tėvas miręs. Rytą jai paskambino įmonės vadovas G. V., pareiškė užuojautą, pasakė, kad vyras buvo profesionalus darbuotojas nėra vyro kaltės dėl įvykio. Kiti darbuotojai iš įmonės skambino, reiškė užuojautą. Vyras įmonėje dirbo 13 metų. Jis tuo metu dirbo 8 naktį iš eilės. Prašė darbų vadovo R. B. išeiginės, bet jis vyro prašymą ignoravo. Gyvena Šiauliuose, vyras dažniausiai dirbo Klaipėdoje. Jai yra žinoma, kad jos vyras pasipykdavo su R. B.. Kaip supranta abu karšto būdo. Vyras pasakojo, kad apie 2012 metus, jiems dirbant Kaune tunelyje, staiga pamatė atvažiuojantį traukinį. Visa laimė, kad buvo išjungta įtampa. Šiuos darbus taip pat organizavo R. B. ir tuo laiku traukinys neturėjo važiuoti. Jos vyras buvo elektrikas. Iki (duomenys neskelbtini)jis dirbo prekybos centre.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Č. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-06-19 d. metu parodė, kad civiliniame ieškinyje 30000 eurų yra suma yra tokia tam, kad padengti jos sveikatos problemas, nes turėjo daug psichologinių problemų, vaikščiojo pas psichologus, prasidėjo panikos priepuoliai, kurie vis aštrėjo, vartoja antidepresantus. Dar ieškinį tikslins ir keis ir pateiks sekančiam posėdžiui. Su tėčiu santykiai buvo labai geri, buvo labai artimi. Tėtis visas pajamas nešė į jų šeimą. Kai jo neteko - jai liko 50 eurų ir vaikas ant rankų, o pažadų iš jo buvo labai daug, todėl norį keisti ieškinį. Atsakydama į klausimus nurodė, kad grįžo vakare namo ir gavo žinutę, kad tėčio nebėra. Ji tuo momentu nežinojo kaip pasakyti mamai. Ji nuėjo pas mamą ir pasakė, kad nėra tėvo. Mama iš pradžių nesuprato ką ji jai sakė, bet visą informacija buvo iš jos brolio. Didesnes pajamas šeimoje gaudavo tėtis. Kai žuvo tėtis, jai buvo 20 m. Ji jau tuo metu turėjo vaiką. Ieškinyje norį tikslinti sumą, kadangi kai buvo skiriamos pašalpos, ji jos negavo. Ieškinio sumą planuoja didinti iki 45000 eurų. Jai tėtis prižadėjo bustą, todėl norį įgyvendinti paskutinę savo svajonę, turėti savo būstą, kur galėtų gyventi su savo vaiku. Ji vaiką augina viena. Vaiko tėvas moka alimentus, bet jie yra juokingi. Jai Sodra pasakė, kad ji yra pilnametė ir darbinga, todėl išmokos ir negavo. Brolis tuo metu mokinėsi, o ji ne. Negalavimai paaštrėjo po įvykio. Byloje yra įrodymai, kad vaikščiojo pas psichologą. Pas psichologą vaikščiojo tik po šito įvykio, nes tėvas jai buvo kaip ramstis, jis ją palaikė po skyrybų, padėjo su vaiko auginimu.

Liudytoja K. G. teisiamojo posėdžio vykusio 2022-05-25 metu parodė, kad, žino, kokia byla nagrinėjama nors praėjo daug laiko. Kaltinamąjį pažįsta, kadangi ateidavo darbo reikalais. Šiuo metu dirba ten pat Lentvario stoties budėtoja. Dirba AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“. Įmonėje dirba nuo 1995 metų. Praėjo daug laiko. Naktinė pamaina, dienos, metų neprisimena. Buvo naktinė pamaina, atėjo į darbą. Naktį turėjo vykti eismo pertrauka. Atėjo darbų vadovas B., vardo nežino. Susipažino su telegrama. Telegramoje nurodyta kas dirba, kada eismo pradžia, pabaiga ir kokie darbai bus vykdomi. Telegramos pildyti nereikia, su ją tik susipažįsta, pasirašo. Telegrama būdavo pas stoties budėtoją. Telegramą atsiunčia vadovybė. Telegrama ateina jiems (budėtojams) į paštą ir jie ją priima. Telegrama ateina iš įmonės. B. susipažino su telegrama, pasirašė ir išėjo. Jos darbas yra pamaininis. Pamaina prasidėjo nuo 19 val. rugpjūčio 25 d. iki rugpjūčio 26 d. 7 val. ryto. Atėjo darbų vadovas, geležinkelio atstovas, padarė žurnale įrašus, kokie bus vykdomi darbai ir išėjo. Neprisimena po kiek laiko pas ją į patalpas atėjo darbų vadovas, geležinkelio atstovas A. ir pranešė jai, kad eismo pertraukos nebus. Tada ji A. pasakė, kad praneštų traukinių eismo tvarkdariui. A. nieko nesakė. Paklausė jo kas atsitiko. A. atsakė, kad sužaloti žmonės. Bet nieko neaiškino. Pasakė jam, kad praneštų eismo tvarkdariui. Eismo tvarkdarys tvarko keletą stočių, jis yra viršesnis. Eismo tvarkdarys suteikia eismo pertraukas. Be tvarkdario leidimo neturi teisės nieko duoti. A. prie jos paskambino eismo tvarkdariui ir pasakė, kad eismo pertraukos nebus, daugiau jis nieko nesakė ir išėjo. Po to jai paskambino eismo pertraukos tvarkdarys ir paklausė: ar ji žino, kad nebus eismo pertraukos. Eismo tvarkdarė J. Ji jai paskambino ir paklausė ar ji žino, kad nebus eismo pertraukos. Tvarkdarei atsakė, kad žino, ir pasakė, kad ten kažkas negerai, kažkas įvyko. Tiesiog nujautė, kad kažkas įvyko. Ji paprašė, kad darbų vadovas A. jai paskambintų. Ji paskambino A. ir pasakė, kad jis paskambintų eismo tvarkdariui. Paklausė A.: „kaip reikalai?“, tai jai atsakė: „vienas mirtinas, o kitas sužalotas žmogus“. Daugiau ji nieko nežino. Kelintą valandą atėjo B. ji neprisimena, pasakyti negalį. Pas juos tuo metu kiekvieną naktį būdavo eismo pertraukos. Ne kiekvieną naktį žūsta žmonės. Prisimena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Tuo metu, kai davė parodymus aplinkybes prisiminė. Tyrėjui sakė tiesą. Nežino, ką dar galėtų papildyti. Kalbėjo daug visko, bet nemano, kad čia jos kompetencijoje pasakoti viską, ką pasakojo kiti. Atsakydama į prokuroro klausimus liudytoja K. G. parodė: jos pareigos praleisti traukinius, suruošti maršrutus traukiniams. B. tik paklausė ar laiku baigs darbus. Atėjęs A. nieko nekalbėjo, parašė įrašus ir išėjo. Eismo pertrauka turėjo prasidėti vėliau. Traukinys važiavo pagal grafiką. Traukinys išskiriamas, nes jis elektrinis. Įtampos ji neatjunginėja. Tik A. daro įrašus, B. neturi teisės. A. padarė apie įrašą nurodydamas kelius ir, kad tuose keliuose negalima praleisti elektrinius traukinius, o kitas įrašas, kada yra darbo pradžia. Po 1.10 val. turėjo pravažiuoti keleivinis tarptautinis traukinys ir po jo pravažiavimo turėjo būti eismo pertrauka. Telegramoje nurodyta pradžia, kokie vykdomi darbai, kada atjungiamas kontaktinis tinklas. Ir nurodyta kas, už ką atsakingas. Pagal telegramą, kada prasidės eismo pertrauka, ji turį paskaityti įrašą eismo tvarkdariui, kurį padaro A.. Tada jai eismo tvarkdarys pasako ar leidžia dirbti ar neleidžia. Eismo pertrauko turėjo būti po pirmos valandos. Eismo tvarkdarys J., ji jai vadovauja ir sako praleisti traukinį ar ne. Prisimena, kad B. pasirašė telegramą, kad susipažino. Traukinys, kuris turėjo pravažiuoti buvo paprastas tarptautinis keleivinis traukinys, ne elektrinis. Tame laiko tarpe jokių darbų įvykti neturėjo. Tie darbai traukinių eismui jokios įtakos neturėjo. Eismo pertrauka, tai laikotarpis, kad išvis nevažiuoja traukiniai. Ne ruože, o stotyje, kelio atkarpoje. Po pirmos valandos turėjo būti eismo pertrauka. Eismo pertraukos metu turėjo vykti darbai, bet eismo pertraukos suteikta nebuvo. Kadangi nebuvo atėjęs laikas. Ji jau pasakojo, kad atėjo A. ir pasakė, kad eismo pertraukos nebus. J. A. klausė kodėl nebus, jai atsakė, kad sužaloti žmonės. Tie darbai, kurie turėjo būti su eismu, keleiviniais, kroviniais traukiniais, jie nieko bendra neturi, tik su elektros. Pagal telegramą, pravažiavus elektriniam traukiniui, jie turėjo atjungti įtampą. Pravažiavus elektriniam traukiniui, kurio laiką nurodė, po to pravažiavimo turėjo atjunginėti įtampą. Įtampą turėjo atjungti darbų vadovas ir energotvarkdarys. Ji įtampos neatjungia. J. yra traukinių eismo tvarkdarė. Yra energotvarkdarys, jo vardo, pavardės ji nežino ir su nebendrauja. ji bendrauja su darbų vadovu A.. A. priklauso kitos tarnybos geležinkelio įmonei. Energo tvarkdarys priklauso geležinkeliams, bet kitai tarnybai. Sekantis elektrinis traukinys pagal grafiką turėjo būti ryte. Galį pasakyti kada dabar traukinys važiuoja ryte, o tada 2019 metais, gal apie 6 val. ryto. Pagal telegramą, įtampa turėjo būti atjungta anksčiau negu eismo pertraukos pradžia. Kitiems ne elektriniams traukiniams jokios įtakos neturėjo. Telegramoje buvo nurodytas laikas kada turėjo būti atjungta įtampa, bet laiko tiksliai neprisimena. Elektra turėjo būti išjungta anksčiau negu nurodyta eismo pertrauka. Tai turėjo atlikti darbų vadovas A.. A. neužsiminė kada jis planuoja atjungti elektrą, tai nėra jos kompetencijoje. Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu atsimena. Kaltinamojo gynėjui advokatui A. Petrauskui pagarsinus I tomo, 92 lape duotus liudytojos K. G. parodymus, liudytoja K. G. parodė, kad ponia, kuriai davė parodymus buvo labai nemaloni ir nemandagi, iškankino ją negyvai, ir ką ji ten priprašė nežino. Negali ginčytis, bet komentuoti irgi labai sudėtinga. Dabar pasakyti, kad ji taip nepasakė negali, nes praėjo tiek laiko. Darbo vietą darbams turi paruošti darbų vadovas, šiuo atveju A.. Dėl darbo vietos paruošimo jai nieko nežinoma. A. gali jai paskambinti ir pasitikslinti: „ar jau pravažiavo elektrinis traukinys?“, ji galį pasakyti: „taip jau pravažiavo “ir viskas, jam to užtektų. Pasiskambinti, pasitikslinti gali, bet neprivalo. Darbų vadovas A. paskambina ir praneša, kad atjungta elektra.Tą dieną turėjo vieną telegramą. Tą dieną B. matė ne primą kartą. B. jau buvo susipažinęs su telegramomis, jau gana ilgai dirbo. Tą dieną B. nekėlė jai jokių klausimų dėl telegramos. Kaip ir minėjo darbų pradžios laikas preliminarus. Laikas gali skirtis minutėmis, bet tikslų laiką suderina su eismo tvarkdariu. Pusvalandžiu, valandomis gali skirtis laikas, bet labai retai. Paskutinis elektrinis traukinys važiavo pagal grafiką. A. gali paskambinti ir paklausti: „ar pravažiavo elektrinis traukinys ar galiu pradėti darbus, kad atjungti įtampą?“, ji atsako: „taip, pravažiavo“. Po to man gali paskambinti ir pranešti, kad įtampa atjungta. Prieš kiek laiko A. pradeda parengiamuosius darbus, neįsivaizduoja. Jos darbas eismas, kadangi ji praleidžia traukinius. Su elektra ji nesusijusi. Komunikuojama telefonais, bet yra ir racija. Darbų vadovas turėjo raciją. A. geležinkelių atstovas, o B. įmonės vadovas. R. B. racijos pagalba turėjo ryšį su ja. B. racijos pagalba tą dieną į ją nesikreipė. B. buvo darbų vadovas, atstovas. B. buvo atsakingas už darbų atlikimą. B. telegramoje padeda parašą, kad susipažino. Suderina aukštesnio rango žmonės. A. telegramoje nepasirašo, jis turi pas save telegramą. Ji pranešė, kad 6-uoju keliu važiuoja elektrinis traukinys. Jai per raciją buvo pranešta: „supratome, gabarite“. „Gabarite“ reiškia saugų atstumą nuo bėgių, kad jie netrukdo traukiniams. Pokalbio su A. nebuvo, jis tik atėjo parašė įrašus ir išėjo. Po to, kai A. išėjo daugiau su ją susiekęs nebuvo. Darbo vietoje valdo pultą. Pultas daro traukinių eismo maršrutus, signalus. Važiuoja 6-uoju keliu elektrinis traukinys - paspaudė mygtuką, kuriuo atidaromas maršrutas traukiniui. Ji praleidžia traukinius. Jeigu ji neparuoš maršruto, traukinys sustos prie raudono signalo.

Liudytojas A. B. 2022-05-25 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino kokia byla nagrinėjama. Kaltinamojo nepažįsta. Bendrauja tik ryšio priemonėmis. Tiesiogiai su kaltinamuoju nebendravo, bendrauja tik jo pavaldinys. Kaltinamojo vardo, pavardės nežino. Asmeninių santykių su kaltinamuoju neturėjo, pirmą kartą mato. Nurodo, kad tą dieną budėjo naktinėje pamainoje, energijos tvarkdario pareigose. Dirba AB „LTG Infra“, pareigos – energijos tvarkdarys. Šį darbą dirba nuo 2019 metų. Tiksliai įvykio datos neprisimena. Įvykio aplinkybės tokios, kad turėjo prasidėti eismo pertrauka pagal telegramą. Yra nurodytas laikas ir nurodyta data. Neatėjus tam laikui jam paskambino J. A. ir pranešė, kad žmonės papuolė po įtampa. Jo veiksmai buvo tokie, kad atjungė įtampą ir viskas. Kaip atsitiko nelaimingas įvykis jis to nematė. Jis yra J. A. tiesioginis viršininkas. J. A. padaro įrašą pas stoties budėtoją. Pavyzdžiui šiuo atveju Lentvario stotyje. Kai padaro įrašą, jis praneša, kad jis (A. B.) gali ruošti darbo vietą. Tada jis distanciniu būdu atjungia elektros įrenginius ir įsakymu duoda leidimą darbui, darbų vadovui. Šiuo atveju J. A.. Bet iki to nedaėjo. Tiesiog nebuvo atėjęs laikas tos telegramos ir J. A. jam net nebuvo dar paskambinęs, kad jis jau darbo vietoje, pasiruošęs. Yra įrašančios ryšio priemonės naudojamos geležinkeliuose. Normaliai turėjo būti taip: turėjo padaryti įrašą, J. A. turėjo pranešti jam (A. B.), kad padarytas įrašas, kad budėtojas leido saugiai atjungti įtampą, nevažiuoja jokie traukiniai, netrukdo eismui ir jis gali atjungti maitinimą ir kontaktinį tinklą. Praneša J. A., kad viską atjungė, duoda jam raštišką įsakymą t. y. bendraujama telefonu ir pasirašytinai leidžia jam dirbti. J. A. turi instruktuoti visus savo brigados narius, kurie kartu su juo yra. Tai yra darbų nurodymas. Tą kartą Elektros įrenginio atjungimo nebuvo. Yra numatytos atsijungimo apsaugos ir nuo trumpo jungimo atsijunginėja. Ten net nebuvo jokio trumpo jungimo, kad atsijungtų apsauga. Atsakydamas į prokuroro klausimus liudytojas A. B. parodė: specialybė – energetikas. Žino kokio dydžio įtampa laiduose. Nebūtina prisiliesti prie įtampos. Elektros saugos taisyklėse nurodyta, kad ne arčiau negu vienas metras, jeigu mažiau negu vienas metras yra tikimybė, kad nutrenks elektros smūgiu. Prisiliesti nebūtina, čia yra 30 000 kilo voltų įtampa. Yra du laidai, paukščiukas tupi ant vieno laido, tai nėra potencialo. Jeigu būtų tarp laidų, tada nutrenktų, jeigu už vieno laido pasikabintų nenutrenktų. Kai buvo situacija byloje, bokšteliu kėlėsi, bokštelis (lopšys) yra įžemintas, lopšys prisiartino ir nuo jo gavosi trumpas jungimas, ne nuo žmogaus, o nuo lopšio. Tai yra jo nuomonė. Atsakydamas į klausimus liudytojas A. B. parodė: Jis atjunginėja įtampą. Energijos tvarkdarys viską atjunginėja, formina. Darbų vadovas jam padaro įrašą pas stoties budėtoją, praneša, kad saugiai galima atjungti įtampą, kad netrukdys eismo pertraukai ir tik tada jis ruošia darbo vietą, distanciniu būdu atjunginėja įtampa, kontaktinį tinklą, DLB liniją, ir tik paskui pagal įsakymą yra žurnalas, nurodymas pagal elektros saugos taisykles Lietuvos Respublikos ir pagal visą šitą yra duodamas įsakymas dirbti. Kai visi punktai yra įvykdyti tik tada J. A. gali instruktuoti, kai jis J. A. duoda leidimą, J. A. turi viską įžeminti, užkabinti įžeminimo štangas ir tik tada instruktuoti (duomenys neskelbtini) darbuotojus. J. A. yra jam pavaldus, tada J. A. nedavė leidimo dirbti. Be jo (A. B.) įsakymo A. pradėti dirbti negali. Įsakymo grandinė yra: jis, A., (duomenys neskelbtini) darbuotojai. J. A. jam paskambino ir pranešė: (duomenys neskelbtini) darbuotojai papuolė po įtampa, savavališkai pasikėlė. Atjunk įtampą“. Viskas kol kas jo veiksmai buvo baigti, sėdėjo laukė informacijos, nes nežinojo, ką daryti toliau. Atsakydamas į klausimus liudytojas A. B. parodė: telegramas turi energijos tvarkdariai, eismo tvarkdariai ir stoties budėtojas. Koks buvo nurodytas laikas telegramoje, pasakyti negalį nes neatsimena. Jau tiek metų praėjo, tai negalį kažką pasakyti. Atsakydamas į klausimus liudytojas A. B. parodė: elektros valdymo ūkis priklauso Lietuvos geležinkeliams. J. A. gauna leidimą, jis turi užkabinti štangas ir padaryti įžeminimus. Po jo (A. B.) leidimo J. A. turi įžeminti ruožą, kur turi dirbti ir pasirašytinai visus instruktuoti. Taip tai darbo vietos paruošimas. Įrenginiai yra geležinkelio, o ne (duomenys neskelbtini). Darbo vietos paruošimas saugiam darbui. J. A. - prižiūrintysis, jis tiesiog prileidžia ir prižiūri, kad būtų saugiai vykdomi darbai. J. A. reikalas, kad viskas būtų atjungta, įžeminta ir saugu. Pavyzdžiui parodyti, kad nuo šio stulpo iki to galima dirbti saugiai ir nurodo, kur negalima eiti. Atsakydamas į klausimus liudytojas A. B. parodė: jeigu gembė metalinė, tai galėjo turėti įtakos. Jeigu atstumas buvo sumažėjęs iki elektros laidų mažiau negu metras, tai galėjo turėti įtakos įvykiui. Kai sumažėjo mažiau negu metras, tai turėjo būti smūgis. Kiek atsimena eismo pertraukai dar nebuvo atėjęs laikas. Tiksliai pasakyti negalį, bet buvo dar laiko, žinoma ne valanda, bet kokių 10-15 minučių tikrai. J. A. turėjo įžeminti visas linijas kontaktinio tinklo ir yra dar DLB maitinanti linija, tai jis turėjo įžeminti viską iš abiejų pusių, tai čia mažiausiai pusvalandis pasiruošimui. Jie pasikėlė prie veikiančių elektros įrenginių negavę leidimo. J. A. nebuvo davęs leidimo.

Liudytojas J. A. 2022-05-25 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino dėl ko yra pakviestas paliudyti. Su ponu R. teko susitikti. Kaltinamąjį pažįsta. Su R. B. teko susitikti geležinkelio sistemoje, kada jie vykdydavo darbus surištus su geležinkeliu. Asmeninių ryšių neturėjo. Įvykis įvyko prieš porą metų. Šiuo metu nedirba, yra pensininkas. Tuo metu dirbo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vyr. elektro-mechaniko pareigose. Apytiksliai AB „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo dirbti nuo 1975 metų. Toje pačioje sistemoje, tik dirbo elektromonteriu. Apie 10 metų dirbo vyr. elektro – mechaniko pareigose. Įmonė (duomenys neskelbtini)darė energetikos sistemos pakeitimus Lentvario stotyje. Viskas įvyko Lentvario stotyje. Ten jie dirbo jau ne pirmą dieną. Objektas buvo Lentvario geležinkelio stotyje, imant nuo stoties ašies tai maždaug apie pusę kilometro įvykis įvyko, kažkur toje vietoje. R. su brigada turėjo vykdyti mazgų permontavimą. Tas laikas, kada jie turėjo pradėti dirbti buvo reglamentuotas, apribotas traukiniais ir leidimu vykdyti darbus. Su brigados nariu, su mašina atvažiavo anksčiau. Jis (J. A.) su kolega turėjo suruošti darbo vietą, išdėstyti savo priemones. Paskui jis laukė leidimo, kad būtų galima padaryti atjungimus ir paruošti darbo vietą. Po kurio jis turėjo teisę suteikti leidimą ponui R. B., kad jo žmonės galėtų pradėti dirbti. Nuo įvykio vietos su automobiliu stovėjo apie 100 metrų. Jie buvo dviese t.y. jis ir brigados narys A. V.. A. V. buvo mašinistas – elektromonteris. Automobilyje ruošė dokumentus, laukė leidimo, laukė kol praeis elektrinis traukinys, kitaip stoties budėtojai neduoda leidimo daryti paruošiamus darbus. Buvo jau gana tamsu ir sėdėdami priekyje pamatė šviesos pliūpsnį. Tai buvo apie 22.50 val. Leidimą turėjo gauti iš tuo metu Lentvaryje dirbančios stoties budėtojos. Taip susiklostė situacija, kad įvykis įvyko anksčiau iki jo kreipimosi į stoties budėtoją, kad būtų galima ruošti darbus. Tą vakarą stoties budėtoja dirbo jauna panelė, bet jos vardo, pavardės neprisimena. Jis suprato, kad kažkas įvyko, kas susiję su elektra. Tada paskambino elektrotvarkdariui A. B. ir avarinio atvejo metu, pasakė išjungti esančią šono liniją. A. B. liniją atjungė, jam pranešė, kad atjungė ir jis ( J. A.) tą liniją įžemino. Jeigu yra kažkokios linijos atjungtos jos turi būti, kažkokiu būdu išjungtos, kad nepakliūtų įtampa. Greta mašinos buvo linija ir jis ją staigiai įžemino, ir tie įžeminimai kabojo. Linija, kuri buvo iš šono liko be įtampos ir pasiliko nepavojinga. Bet tas įvykis jau buvo įvykęs ir kaip suprato staigiai buvo nuleistas keltuvas. Prie keltuvo iškart priėjęs nebuvo. Ten dar buvo brigados narių ir pasigirdo garsai, balsai. Nežino kas ten anksčiau atvažiavo ar policija, ar greitoji. Išaiškėjo, kad po įtampa pakliuvo du vyrai. Tų vyrų įvardinti negalį, jis su jais nesusidūrė ir jis jų nepažinojo. Kaip kas įvyko konkrečiau gal papasakotų darbuotojai, kurie buvo greta. R. B. brigados darbuotojai, kurie turėjo vykdyti darbus. Kiekvienas turi savo nuomone dėl ko taip įvyko. Klaidų buvo be abejo, o kokios buvo klaidos daugiau girdėjo tie, kurie buvo šalia. Visi vykdomi darbai įrašomi į E11 žurnalą, kurie vyksta geležinkelyje. Žurnalas būna pas budėtoją. Kada su traukiniais surištas procesas ribojimas laiku, tai tas pas budėtoją įrašas yra daromas iš anksto, bet nepasirašomas. Kada tas traukinys pravažiuoja stotį, konkrečiau užvažiuoja už stoties ribos, tada budėtoja deda parašą žurnale ir tada jis (J. A.) turį su ją susiekti telefonu. Tuo metu racijos neturėjo o buvo tarnybinis telefonas, budėtojos darbinis telefonas. Kadangi įvykis įvyko prieš tai, tai jis net nelaukė leidimo ir atjungė liniją iš šono, nežiūrint į stoties budėtojos leidimą. Nors pas budėtoją reikia padaryti tos linijos atjungimą, kuria eina geležinkelis. Tai jis paprašė pas energotvarkdarį, kad jis atjungtų ir linija buvo atjungta. Paskui energotvarkdaryts atjungė ir kontaktinį tinklą. Į objektą atvyko kartu su A. V.. Laikas gali būti tiksliai nekonkretus. Atvyko anksčiau negu turėjo prasidėjo darbai. Darbai turėjo prasidėti tada, kada duos leidimą stoties budėtoja atjungti liniją, geležinkelio atšaką. Dar buvo papildomas dokumentas, kuriame buvo surašyta. Dokumentas vadinamas telegrama. Telegramoje buvo nurodytas laikas. Telegramą turėjo visi priklausantys šiai darbo vietai žmonės. Telegramą turėjo energotvarkdarys, stoties budėtojas, darbų vykdytojas R. B. ir jie (J. A. ir A. V.) turėjo. Telegramas ruošdavo tam tikru laiku. Pagal telegramą darbai turėjo prasidėti gal 22.55 – 23 val., jeigu tas pravažiuojantis traukinys vėluos, dirbti leidimo neduos. Atsakydamas į prokuroro klausimus liudytojas J. A. parodė: Nuo jo iki tos vietos, kur įvyko įvykis atstumas apie 200 metrų, tai ten gal dvi vietos pakliuvo į tą zoną. Buvo vėlus laikas, gana tamsu. Mano, kad viena brigada galėjo matyti kitą. Darbo vieta turi būti apsaugota iš abiejų pusių ir tame tarpe turi vykdyti darbus. Leidžiama įžeminimo zona 200 metrų. Techniškai įrodyta, kad 200 metrų zona yra saugiausia. Įžeminimo lazdas dirbdama brigada gali matyti. Iš anksto pasiruošiamos ir vėliau pritvirtinamos. Šiuo atveju matomumas buvo blogas. Darbo vietą susijusią su elektra ruošia jis (J. A.), o leidimą darbui šiuo atveju turėjo gauti R. B.. Buvo tamsus paros laikas ir R. B. privalėjo įsitikinti ar įžeminimai kabo. Mano, kad traukinys pravažiavo dar iki stoties kito galo apie 1,5-2 km. Praėjo gal 2-3 minutės ir tada įvyko įvykis. Elektrinis traukinys pravažiavo, o ar jis išvyko iš stoties pasakyti negalį. Darant darbus yra darbų vadovas, kuris gauna leidimą ir jam paaiškina, kur pakabinti įžeminimus ir kur galima dirbti, o kur negalima. Šiuo atveju, taip turėjo paaiškinti R. B.. Bet tas faktas neįvyko. Jeigu būtų viskas atjungta, įžeminta, jis R. B. duotų leidimą, viską paaiškintų ir pasakytų, kad darbo vieta jau paruošta. Kadangi taip neįvyko, R. B. tokios instrukcijos iš jo negavo. Viskas įvyko anksčiau laiko, negu turėjo įvykti normalia tvarka. Įvyko kažkokia klaida. Atsakingi yra visi tuo metu ten esantys asmenys ir visi neša atsakomybę. (duomenys neskelbtini) brigada turėjo vieną gembę pakeisti. Turėjo perdaryti metalo konstrukcijos įžeminimą. Neatjungus įtampos, jie pradėti daryti tų darbų negalėjo.

Liudytojas J. A. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-04-25 d. papildomos apklausos metu parodė, kad jis neįsivaizduoja, kodėl įvyko toks įvykis. Jie ( J. A. ir A. V.) dar nebuvo pradėję vykdyti įžeminimo darbus. Orientacinį laiką dėl darbo pradžios suteikdavo energotvarkdarys. Energotvarkdarys duodavo įsakymą, kad linija atjungta ir tik tada jis galėjo atlikti savo darbą. Su energotvarkdariu bendravo telefonu. Tą vakarą dėl atjungimo jam dar nebuvo pranešta. Kol jis negauna įsakymo nuo energotvarkdario, tol negalį vykdyti darbų. Specialios lazdos yra apie 3 metrų aukščio, pusė izoliuota, puse metalinė dalis. Nuo viršutinės metalinės dalies eina laidas iki specialaus gnybto. Pirma pritvirtina gnybtą prie bėgio, o tada kabina ant atjungtų laidų. Zona neturi viršyti tarp vieno ir kito 200 metrų. Kada linija yra atjungta ir įžeminta, tada jis rašo darbų vykdytojui leidimą, kuriame parašyta darbų vadovo vardas pavardė, kuriam suteikiamas leidimas, kad linija yra atjungta ir įžeminta prie tokio atramos ir prie tokios atramos ir valandos nuo kada iki kada galima dirbti. Leidimai pasirašomi dviem egzemplioriais, vieną atiduoda jiems, o kitą pasilieka sau. Nežino ar rangos vadovas privalo dalyvauti kartu, kai vykdomi įžeminimo darbai. Tą dieną net nebuvo pradėję vykdyti paruošiamųjų darbų. Po visų jo atliktų darbų, atjungus įtampą ir atlikus įžeminimą, jis turėjo teisę išrašyti tą leidimą darbų vykdytojui. Leidimai buvo prisegami prie nurodymų, rinkdavo į krūvelę savo darbo vietoje. Su savimi jis turėjo turėti leidimo tuščių blankų mažiausiai du vienetus.

Rangovų technika atvyksta anksčiau, o kiek anksčiau, tai jau priklauso nuo jų pačių, nes jie patys apskaičiuoja laiką kiek jiems reikia pasiruošimui darbui. Jeigu nebuvo uždarytas eismas tame kelyje, tai traukiniai galėjo važiuoti.

Liudytojas A. V. 2022-05-25 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju nėra pažįstamas. Dirba paskutinį mėnesį, bus pensininkas. Dirba AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirba nuo 1974 metų, (duomenys neskelbtini). Dirba kaip (duomenys neskelbtini), vykdo tai, ką nurodo darbų vadovas. Jis su darbo vadovu J. A. atvyko į darbo vietą ir pasiruošė vykdyti darbus. Buvo naktinė pamaina, labiau į vakarą. Laukė automobilyje kada galės pradėti įvykti įsakymą ir padaryti įžeminimą. Belaukiant pastebėjo, kad buvo kažkoks šviesos blyksnis. Toliau stovėjo žmonės, o jie (jis ir J. A.) buvo dviese. Sunku pasakyti kokiu atstumu stovėjo žmonės, tolumoje. Kai pamatė šviesos blyksnį prie nukentėjusiųjų priėjęs nebuvo. Nematė, ką darė (duomenys neskelbtini) darbuotojai iki šviesos blyksnio, jie atokiau stovėjo.

Jo pareiga buvo paruošti štangas ir įžeminimus. Padaryti įžeminimą, tai jo kvalifikacijos darbas. Prie laidų lysti jis neturį teisės, o tik įžeminti ir padėti šalia bėgių. Tą vakarą ant laidų nieko nekabino.

Liudytoja J. Ž. 2022-06-20 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Prisimena įvykusį įvykį Lentvaryje geležinkelyje, bet tiksliai nei datos nei mėnesio pasakyti negalį. Ji dirbo įmonėje AB „Lietuvos geležinkeliai“. Buvo gaunamos paraiškos dėl traukinių eismo pertraukos sudarymo. Tada paraiškas siusdavo suderinimui. Gali būti, kad tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dar dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ kitose pareigose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirba nuo 1988 metų. Gavus darbų paraišką, ji siunčia užklausą suderinimui. Gavus visus suderinimus susijusius su eismo pertraukomis ji sudaro telegramas. Sudarius telegramą, ten buvo nurodyti visi atsakingi asmenys. Kiekvieną ketvirtadienį pas juos buvo komisija, kuri peržiūrinėjo visas telegramas. Po komisijos peržiūros, telegrama atiduodama direktoriui. Pirma pasirašo visi komisijos nariai, o po to telegrama atiduodama direktoriui pasirašymui. Infrastruktūros direktoriui. Po to, kai direktorius pasirašydavo telegramą, telegrama būdavo išsiunčiama visiems padaliniams, kurie buvo su tuo darbu susiję. Esmė tame, kad pas ją labai daug telegramų ir apie šį įvykį sužinojo tik po kažkiek laiko. Prisimena, kad buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu. Atėjus į darbą, tiksliai datos, laiko pasakyti negalį, bet darbe jau kalbėjo, kad Lentvaryje įvyko įvykis. Nieko nesužinojo tik kolegos pasakė, kad įvyko įvykis. Prie kokių atramų įvyko įvykis ji nežino. Nurodo, kad ji būna ofise ir pagal paraiškas ruošia telegramas. Jeigu rangovas dirba stotyje, tai ten buvo parašyta prieš 30 minučių, o jeigu dirba tarpstotyje, tai prieš 1 valandą. Telegrama yra pranešimas rangovui nuo kada rangovui yra skirta eismo pertrauka. Telegrama, tai neleidimas dirbti. Leidimą duoda iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingas darbuotojas. Pagal telegramą buvo J. A.. Tai J. A. turi duoti leidimą rangovui dirbti. Telegrama, tai pranešimas nuo kada paskirta eismo pertrauka, bet tai ne leidimas dirbti. Telegramoje parašytas koks darbas ir kada skiriama eismo pertrauka, nurodytas mėnesis ir valanda nuo kada iki kada. Nurodytas laikas nuo kada iki kada, tai yra pranešimas apie eismo pertraukos skyrimą. Pavyzdžiui parašyta, kad skiriama eismo pertrauka nuo 23 val. ir prieš 23 val., likus iki jos 30 min. darbų vadovas turi pranešti ar paskambinti. Jeigu rangovas dirba su kontaktiniu tinklu, reiškia iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ turi būti darbuotojas, kuris konkrečiai dirba su kontaktiniu tinklu.

Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio vykusio 2022-06-20 metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nes jų labai didelė įmonė ir jis visai kitais dalykais užsiima. Jo darbo pobūdis sudarinėti eismo pertraukos tvarkaraštį. Kas ten stotyse ir geležinkeliuose dirba, tai ne jų jurisdikcija. Palygintų gal su tuo, kad kai yra sudaromas autobusų tvarkaraštis, tai keleivis pradedant važiuoti turi dar nusipirkti bilietą, tai jie (AB „LTG Infra“) yra to tvarkaraščio sudarytojai, bet autobusai gali atvažiuoti vėliau, anksčiau, o gali visai neatvažiuoti. Taip ir su eismo pertraukos telegrama. Gali būti vėliau, gali būti iš vis nesuteikta dėl operatyvinės situacijos. Yra sudaromas tvarkaraštis, o toliau procesas vyksta kitame lygyje. Dirba geležinkeliuose nuo 1998 metų. Dirba AB „LTG Infra“ eismo valdymas. Šiuo metu vadovauja (duomenys neskelbtini) skyriui. Įvykis įvyko 2019 metais. Kiek pamena pareigos buvo tos pačios tik veiklos koordinavimo skyriaus, o ne eismo veiklos koordinavimo skyriaus. Eismo pertraukų per savaitę būna gal nuo 50 iki 100. Tų telegramų, tvarkaraščių parengiama labai daug. Eismo valdymo veikla praktiškai tuo ir pasibaigia. Šita yra planavimo stadija, o paskui operatyvinė stadija, kur daugiau kolegų dalyvauja. Kada sužinojo apie įvykį tiksliai nepasakys, nes daug laiko praėjo, bet atgarsis be abejo praėjo, kad įvyko kažkas nestandartinio, nesėkminga eismo pertrauka. Jų padalinys nuo tų darbų, kurie vyksta stotyje gana toli yra. Tik iš nuogirdų sužinojo, kad buvo sužaloti žmonės, daugiau nieko. Nurodo, kad daro planavimą pagal galiojantį traukinių eismo tvarkaraštį. Tai yra planai, kai traukiniai turėtų važiuoti. Gyvenime visko būna, traukinys gali sugesti, gali keleiviui bloga pasidaryti ir tada reikia greitąją pagalbą kviesti, galimi infrastruktūros elementų gedimai būti ir traukinys tiesiog užsilaiko ir būna vėliau. Tada eismo pertrauka vėliau būna, nes traukiniui reikia pravažiuoti. Savo praktikoje turi, kai išvis eismo pertraukos apkeičiamos ir nebūna paduodamos, kai geležinkelyje įvyksta kažkokia avarija. Sprendimą dėl realios eismo pertraukos priima traukinių eismo tvarkdarys arba stoties budėtojas jeigu tai yra lokaliai stotyje, t. y. eismo darbuotojai, bet operatyvinio lygio eismo darbuotojai.

Liudytojas R. B., teisiamojo posėdžio vykusio 2022-06-20 d. metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta. Įmonėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2013 metų, (duomenys neskelbtini). Žino apie kokį įvykį klabama. Įvykis įvyko 2019 metais rugpjūčio 25 d., naktį. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Su R. B. sieja darbiniai santykiai. Nukentėjo žmogus vienas žuvo, kitas gavo elektros smūgį. Buvo naktinė pamaina. Tuo metu buvo atvažiavę į vietą. Jų brigada buvo trys žmonės, buvo truputi nuošaliau. Buvo trise: jis (R. B.), V. K. ir Ž. S.. Atvažiavę į vietą, Lentvaryje, prie atramos, kuri buvo jiems skirta montuoti, iškraudinėjo įrankius, medžiagas. Išsikraunant, surinkinėjant medžiagas į bokštelį tada viskas ir įvyko. Link 22 val. vakaro viskas įvyko. Kiek matė įvyko elektros smūgio iškrova. Po to lopšyje buvo liepsnos. Nuo įvykio vietos buvo apie 50 metrų atstumu. Kai jau buvo smūgis, surėkė vairuotojui, kad leistų žemyn bokštelį, užgesino liepsną ant A. Č. kūno ir traukė lauk nukentėjusiuosius. Nukentėjusieji M. G. ir A. Č.. A. Č. jau buvo be sąmonės, o M. lygtais sąmoningas, bet nelabai gaudėsi aplinkoje. Tuo metu galvojo, kad jie prisilietė prie laidų. Buvo iškviesta greitoji pagalba, o jis (R. B.) išvažiavo pasitikti greitosios. Faktiškai viską papasakojo kas nutiko būtent vietoje. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad praėjo trys metai. Brigados sudėtis dažnai keitėsi. Su šia brigada dirbo apie dvi savaites. Brigadoje buvo jis, V. K. ir Ž. S.. A. Č. brigadą pažinojo apie 5 metus. Sandėlyje esančiame prie (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), susirenka medžiagas pagal sąrašą, ką ruošiasi montuoti. A. Č. brigada buvo kaip visada blaivūs, gal tik pavargę. Buvo aštunta darbo naktis iš eilės. Normaliai jie atrodė kaip visada. Atrodo buvo montuojamos dvi atramos. Prie jų dar prisidėjo V. M. ir V. B.. Jiems kaip tik reikėjo šalia vienas kito dirbti ir reikėjo dalintis kaip ten atsistoti. Prie kurios atramos dirbo jų brigada jis neatsimena. A. Č. buvo už 50 metrų nuo jų toliau. Gaudavo nurodymą, kad jau laikas dirbti. Pradžioje objekto jie pasirašydavo instrukcijas. Telegramų jie negaudavo. Tuo momentu jo racija buvo išjungta, gulėjo mašinoje. Prie savęs raciją turėjo Vadimas. Prie atramos jie iškraudinėjo medžiagas. R. B. nurodė, kas, kur, ką turėjo daryti ir jie jau pradėjo pasiruošimą. Kalbos apie darbų pradžią nebuvo. Vaikščiojo du geležinkelio atstovai. Geležinkelio darbuotojai turėjo uždėti įžemiklius iš vienos ir iš kitos pusės. Įžemikliai gulėjo, bet jie nebuvo ant laidų. Įžemikliai pritvirtinti nebuvo. Buvo tamsus paros metas ir buvo žibintuvėliai ant galvos. Reikėtų prieiti pasižiūrėti ar pakabinti įžeminimo laidai jeigu jų pusėje, savo pusėje jis pamatytų. V. B., kitos brigados narys šaukė: “kas leido dirbti“. Jis (R. B.) tuo metu ant žemės surinkinėjo gembę, ruošė kabinimui, V. užrėkė ir jis (R. B.) atsigręžė. Atsigręžęs pamatė elektros lanką, žybsnį. Jam akyse truputi sumirksėjo, bet pamatė, kad lopšyje jau yra liepsna ir rėkė vairuotojui, kad kuo greičiau nuleistų, bėgo iki mašinos gesintuvo ir gesino. Jam atrodo, kad jie tuo momentu kabino įžeminimo vielą, nuo viršaus metalinės dalies iki apačios. Jam atrodo, kad jie su ta viela kabino laidus. A. Č., M. ir E. Č.. Tiek jų, tiek A. Č. brigadai galioja tos pačios taisyklės. Jie galėjo pradėti dirbti tik gavę komandą iš darbų vadovo. Kodėl jie pradėjo dirbti nežino. Jo toks spėjimas, kad jie galbūt norėdami sutaupyti laiko greičiausiai tikėjosi padaryti kas yra žemiau, kad po to jau po įtampos atjungimo jau galėtų tiesiog pabaigti savo darbą. Kai nusileido bokštelis, užgesino ant A. Č. liepsnas ir ištraukė juos iš lopšio ant žemės. A. Č. buvo jau be sąmonės, o M. G. buvo sąmoningas, bet nesiorientuojantis aplinkoje. E. Č. buvo šoko būsenoje. Po įvykio teko kalbėtis per laidotuves su E. Č.. Tokio dalyko, ką jie ten padarė nefiksavo, nežino. Vairuotojo darbas pastatyti bokštelį ir vėliau jis stovi nuošaly. Vairuotojas nuleido bokštelį. Nuleidžia hidrauliką ir visas bokštelis leidžiasi. Jeigu įtampa būtų atjungta, tokios nelaimės tikrai nebūtų. Betraukiant daiktus, pas V. K. kabo raciją, o Vadimas buvo šalia jo ( R. B.) ir budėtoja pranešė, kad už kelių minučių pravažiuos elektrinis traukinys ir Mato atsakymas buvo, kad jie“ dirba, gabarite“. „Dirba gabarite“, tai reiškia, kad traukinys jų negali kliudyti ir jie toliau už traukinio, t. y. traukinys gali laisvai pravažiuoti jų nekliudydamas. Tai buvo M. G. atsakymas. Tą naktį per raciją nebuvo pranešama, kad elektra atjungta. Jokio aptarinėjimo nebuvo, gauna pranešimą, kad galima dirbti telefonu. Iš savo pusės A. Č. brigada galėjo matyti pajungimą. Jis jungėsi iš vienos ir iš kitos pusės prie kontaktinio tinklo. Savo pusės jie galbūt galėtų matyti. Vykdant darbus R. B. greičiausiai privalėjo būti šalia. Paprastai R. B. dalyvaudavo šalia. Jam asmeniškai R. B. neaiškino kodėl jis išvažiavo tą naktį. Kažkokių specialių apmokymų nebuvo. Prieš tai buvo didelis objektas, bet visi jau ir taip viską buvo pramokę. Prieš metus, kitus, tikslios datos neprisimena jie dirbo kitame geležinkelio projekte, kur jau viskas išmokta nuodugniau. Nežino ką reiškia tie apmokymai, bet instruktažas tai tikrai buvo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad 50 metrų atstumu įrengiami įžeminimai. Tiksliai nepasakys, atvyko kažkur apie 22 val. vakaro. Dviem ar trimis mašinomis privažiavo visi kartu. Keltuvai jų laukė prie pervažos, nes patys vairuotojai nežino tikslios vietos, kur jiems važiuoti. Vairuotojai laukia jų sutartoje vietoje, paskui važiuoja paskui. Vairuotojai pastato bokštelius ir būna šalia, nes jiems daugiau nieko nepriklauso daryti. Prieš įvykį teko bendrauti su M. ir Č.. Kalbėjosi kaip visada apie darbą arba kažką pajuokaudavo, nieko rimto. Nėra tikras, bet kai traukinys pravažiavo jų mašina jau burzgėjo ir jie ten jau kažką darė. Nurodo, kad jis asmeniškai iš R. B. tą vakarą leidimo pradėti darbus negavo. Pas jo kitą kolegą buvo racija šalia, taip girdėjo budėtojos pranešimą. Elektros atjungimas maždaug trunka iki 15 minučių. Trys brigados buvo prie to paties kelio. Elektriniam traukiniui pravažiavus, liepsną pamatė nuo 5-10 minučių, truko neilgai. Išgirdo V. šauksmą: „kas leido dirbti?“, kažką tokio jis suriko. Prieš tai, taip pat dirbo R. B. vadovaujant. Leidimas dirbti buvo duodamas žodžiu arba telefonu. Kiek žino geležinkeliečiai sukabina įžemiklius ir duoda leidimą, kad galima dirbti. Tą vakarą buvo geležinkeliečiai. Geležinkeliečiai tą vakarą sėdėjo prie mašinos, laukė. Matomai laukė atjungimo. Geležinkelio darbuotojai jokio leidimo, nurodymo nedavė, kad galima dirbti. Geležinkeliečių vardų, pavardžių nežino. Nurodo, kad ant betoninės atramos yra kabinama metalinė dalis, kuri neturėtų būti po įtampa, kadangi aukšta įtampa indukuoja mažesnę įtampą, kad ją nuimti. Prie tos metalinės dalies į žemę yra nutiesiama metalinė viela, kad srovė nueitų į žemę, bet ne žmogui, jeigu kas prisiliestų. Būtent tą vielą galbūt ir kabino, bet tiksliai pasakyti negalį, čia tik spėjimas. Viela toje vietoje gulėjo. Vielą pamatė jau po įvykio. Viela gulėjo šalia mašinos, kažkur žolėse, kur viskas nutiko. Greičiausiai, kad vielą atsivežė iš sandėlio. Viela buvo atvežta, kad ją sumontuoti. Jis net nežino ar jie ant senos, ar ant naujos atramos dirbo, net neįsidėmėjo tokio dalyko. Bokštelis buvo pakilęs netoli laidų 6-8 metrus. Faktiškai jie buvo netoli laidų. Bokštelis pakilo prie DLB linijos. Sunkiai naktį, jau po žaibo tiksliai pamatyti, bet jie buvo tikrai netoli jos. DLB linija aukščiausiai kabo. Bokštelis buvo pakeltas prie pat DLB linijos. Jis nežino kokie darbai buvo jiems užduoti. Jie gi prie kitos atramos turėjo pakeisti gembę. Jiems reikėjo dirbti žemiau. Kontaktinis tinklas yra žemiau. Tame objekte dirbo ne pirmą dieną. Kelis kartus buvo atvažiavusi geležinkelio mašina su pakilimo bokšteliu. UAB „Geležinkelio tiesimo centro“ atstovai kažkuriomis naktimis kažką darė, bet tą vakarą jų nematė. UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ jam asmeniškai jokių nurodymų, reikalavimų nedavė. Apie reikalavimus darbo saugai žinojo iš instrukcijos ir instruktažo. Nurodymai dirbti buvo duodami žodžiu, o jei didesnis atstumas, tai telefonu. Tuo momentu, kai įvykio žybsnis, jam atrodo R. B. toje vietoje išvis nebuvo. R. B. iki žybsnio pastebėjo kokių 20-30 minučių. Neatkreipė dėmesio, kur išvyko R. B.. Analogiškus darbus anksčiau yra daręs. A. Č. brigada taip pat yra dirbusi analogiškus darbus. Žino, kad geležinkelio darbuotojai turi įžeminti kontaktinį tinklą. Įsitikindavo, kad kontaktinis tinklas yra įžemintas. Ar kiti komandos darbuotojai įsitinkindavo dėl kontaktinio tinklo įžeminimo, atsakyti negalį. Įsitikindavo vizualiai ar kabo įžeminimo įrenginys. Jei įžeminimo įrenginys kabo tada viskas tvarkoje. Įžeminimo įrenginys tvirtinamas dvejose vietose, viena dalis tvirtinasi prie įžemintos dalies, o kita ant pateis kontaktinio tinklo. Tą vakarą matė sudėtas įžeminimo lazdas, jos nebuvo dar prikabintos. Jam buvo nurodymas, kad jis keičia gembes, V. ir jo brigada atotampas turėjo tvarkyti, dabar tiksliai nepaskys. Visus nurodymus duodavo R. B.. Nurodė, kad teko lankyti M. G. ligoninėje. Kiek su M. kalbėjo jis paties įvykio neatsimena, bent kaip buvo ligoninėje. Jam net nebuvo leista pasakoti kas nutiko. Po ligoninės teko bendrauti su nukentėjusiuoju. Neaiškino dėl ko viskas įvyko. Kiek suprato, kad jis pats gerai neatsimena kas įvyko.

Liudytojas V. K., teisiamojo posėdžio vykusio 2022-06-20 d. metu parodė, kad dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“, (duomenys neskelbtini). Įvykis įvyko prieš tris metus, tai būtų 2019 metai. Tuo metu (2019 m.) dirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įmonėje dirbo apie tris metus. Kaltinamąjį pažįsta. R. B. buvo jo darbų vadovas. Siejo tik darbiniai santykiai. Tą vakarą atvažiavo į vietą, pradėjo krauti medžiagas, ruoštis darbui. Atrodo buvo trys brigados. Jo (V. K.) brigados nariai: R. B., jis ir dar kažkas, vardo neatsimena. Dvi brigados dirbo prie vieno stulpo ir viena brigada dirbo prie kito stulpo. Tai buvo Lentvaryje. Prie kito stulpo dirbo M. G., A. Č. ir E. Č.. Išsikrovė medžiagas, tiksliau dar jas krovėsi kai pravažiavo traukinys. Buvo naktis, apie 22 val. vakaro, buvo jau tamsu. Kiekvienas pradėjo daryti savo darbus, kuriuos galima daryti apačioje dar nekylant, o tiesiog gabarite. Jis (V. K.) iškrovinėjo mašiną. Pravažiavo traukinys ir po kažkiek minučių, prie kito stulpo, kitoje brigadoje pamatė liepsną. Iš pradžių nesuprato kas ten dedasi, pagalvojo, gal ten koks trumpiklis. Pradėjo eiti link tos vietos, pasižiūrėti kas ten įvyko. Tada suprato, kad elektra trenkė žmogui, bet nematė kuriam. Pamatė, kad krato žmogų ir pradėjo skambinti greitajai. Greitoji pradėjo klausinėti kas ir kaip, kiek metų, jis nesuprato ką ten krato ir tiesiog pasakė, kad virš keturiasdešimt, nes pagalvojo, kad čia A. Č., bet taip ir gavosi. Paskui priėjo arčiau, pamatė, kad ten dar ir M.guli kartu su A. Č. lovelyje. Paskui atvažiavo greitoji, konstatavo A. Č. mirtį, paskui priėjo prie Mato, pasakė, kad galį padėti jį nuvesti iki greitosios. M. pats ėjo. Buvo vien apkalbos, ar jiems kažkas ne taip pasakė, ar jie ne taip suprato, ar čia per skubėjimą, to tiksliai pasakyti negalį. Trečia brigada dirbo su jais prie to paties stulpo. Jų brigada buvo V., pavardės neprisimena, Ž. S. ir dar vienas, bet jo vardo neatsimena. Šita brigada dirbo kartu su jais prie vieno stulpo. Tą vakarą darbams vadovavo R. B.. Darbo vietoje buvo R. B., jis vadovavo ir buvo dar S., jo pavardės neatsimena. Tuo metu kai atsitiko tas įvykis R. B. nebuvo, jis buvo trumpam išvažiavęs prie kito stulpo apžiūrėti vietą. Ikiteisminio tyrimo metu daugiau prisiminė. Tris metai praėjo, detalių visų jau nelabai neprisimena. Tyrėjui sakė tiesą. Atsakydamas į prokuroro klausimus parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie tris metus. Po to įvykio jis išėjo iš darbo. Santykiai su darbų vadovu buvo prastoki, dažnai ginčijosi, dažnai skubindavo, kad greičiau dirbti: „jūs negalvokit, o dirbkit“, „kuo daugiau dirbsim, tuo daugiau užsidirbsim“. R. B. duodavo signalą kada jau reikia pradėti darbą. Buvo įvykis, kad jis su R. B. dirbo kartu ir nesuprato ar gali pradėti dirbti ar ne. Tai R. B. paskambino R. B. ir paklausė: „R. ar mes galime dirbti?“, R. B. jam atsakė: „Taigi aš pasakiau M. ar kam, kad galima dirbti, tai ko tu manęs dar klausinėji“. Jam neteko apie darbų pradžią aiškintis su geležinkeliečiais. Gal tik dėl įžeminimo su geležinkeliečiais ir teko bendrauti. Prieš įvykį teko susitikti su A. Č. brigada ir pabendrauti. Ką kalbėjosi neatsimena. A. Č. kažką minėjo, kad norėjo poilsio, nes per daug naktų iš eilės dirbo ir norėjo pailsėti. R. B. turėjo prie kiekvieno prieiti ir pasakyti, kad galima kilti ir pradėti darbus. Jis nueidavo gauti leidimą dirbti ir kad budėtoja būtų informuota, jog dirbs darbininkai, kad reikia atjungti elektrą. Paskui, kai grįždavo jau žinodavo, kuriuo laiku elektra bus atjungta ir tiesiog pasako jiems, kad elektra atjungta ir jie gali dirbti. Tą vakarą R. B. atrodo pasakė, bet apytiksliai kada galima, bet pasakė, kad informuos kada būtent pradėti dirbti. Įvykio naktį įžeminimo darbuose nedalyvavo. Iki žybsnio jis išsikrovė medžiagas iš mašinos ir neatsimena ar įžeminimo stulpą pradėjo montuoti ar dar nepradėjo, gal tik mašiną iškrovė, tiksliai neatsimena. Neatsimena, kokie veiksmai toliau buvo. Raciją turėjo jis. Atsimena, kad budėtoja per raciją pranešė, kad pravažiuos traukinys. O M. G., jai atsakė: „kad supratome, pravažiuos traukinys, dirbam gabarite“. Atsimena kažkaip vasara buvo kažkokie apmokymai, savaitę sprendė visokius testus. Apmokymams vadovavo (duomenys neskelbtini) darbuotojas. Neprisimena ar apmokymuose dalyvavo A. Č., bet tikriausiai ne, nes jis buvo iš Šiaulių. Darbo vietoje nebuvo prietaisų, kuriais galėtų patikrinti ar laiduose nėra įtampos. Atsakydamas į klausimus parodė kad, kai atvažiavo į objektą, kitų darbuotojų nebuvo. Tą vakarą geležinkeliečių darbuotojų matė. Neatsimena, bet geležinkeliečių darbuotojai tikriausiai vėliau atvažiavo. Neatsimena ar visos trys brigados dirbo prie to paties kelio. Du stulpai tikrai buvo prie vieno kelio. Lygtais turėjo dirbti ir prie trečio stulpo. Nematė, kad geležinkeliečiai atjungtų įtampą, srovę. Koks buvo traukinys neatsimena. Tikriausiai tiek minučių ir buvo kiek nurodė ikiteisminiame tyrime. Matė, kad geležinkeliečiai vaikšto su savo trumpikliais, bet kad dėtų juos ant laidų nematė. Trumpikliai jungiami iš abiejų pusių, kuo objektas didesnis, kuo daugiau stulpų, tuo daugiau jiems reikia nuo vienos vietos privažiuoti iki kitos vietos, kuo mažesnė vieta tuo greičiau gaunasi. Tuo atveju ten reikėjo kokių 20-30 minučių. Jau pamatę blyksnį iš karto V. šūktelėjo: „kas leido kilti, nebuvo leidimo“ kažkaip taip. V. pavardės neprisimena. R. B. prieš išvažiuojant leidimo dirbti nedavė. Kitos brigados krovėsi mašiną. Tai galima įvardinti kaip paruošiamuosius darbus. Jų brigados bokštelis buvo nuleistas. Neatsimena ar jų bokštelio variklis veikė. Ties maitinamuoju laidu buvo pakeltas A. Č. lopšelis. Ne ties laidu, kur virš geležinkelio, o ties tuo kur šalia geležinkelio. Nežino kokie buvo jų planai ir ką būtent jiems reikėjo daryti. Jis pagalvojo, kad jie dirbs prie tų laidų. Stulpas yra tarp DLB linijos ir tarpo tų laidų, jis per vidurį. Jiems reikėjo kilti prie paties stulpo. Jeigu ir reikėjo įžeminimo stulpą pakeisti, tai gal apačioje. Kiekvieną kart su kolegomis apsitardavo, ar elektra jau atjungta. Toli eiti nereikia, įžemikliai matosi iš karto. Tą vakarą jeigu geležinkeliečiai būtų pastatę įžemiklį, iš vienos pusės tai tikrai matytųsi. Nukentėjusįjį M. G. pažįsta. Su M. po įvykio bendravo. Įvykio M. neatsimena, maišo su kitomis naktimis. Su M. bendravo gal praėjus mėnesiui po įvykio. Priežasties kodėl jie ten kilo M. neklausė.

Liudytojas Ž. S. teisiamojo posėdžio vykusio 2022-12 -09 metu parodė, kad žino dėl kokio įvykio yra pakviestas. Dirbo naktį ir nutiko nelaimingas atsitikimas, žuvo žmogus. Dirbo naktinėje pamainoje. Buvo sudarytos brigados. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), dabar ten nebedirba. Jis buvo instaliuotojas. Tai įvyko prieš tris metus rugpjūčio mėnesį, gal apie 12 val. nakties. Buvo tamsus paros metas. Dirbo prie geležinkelio, atrodo netoli Trakų. Tiksliai vietos nurodyti negalį. Turėjo sumontuoti gembes. Dar tuo metu jo brigadoje buvo R. B. ir V. K.. Dar buvo ir kitų asmenų, kurie dirbo kitose brigadose. Tų asmenų jau neprisimena. Kaltinamasis R. B. iš pradžių buvo ten vietoje, bet vėliau jo nematė. Kai pasidalijo darbus, pasakė ką daryti, jis kaltinamąjį matė. Darbus jie pasidalijo prie sandėlio. Vėliau nuvažiavo į darbo vietą. R. B. dar prie sandėlio nurodė ką ir kur reikės daryti ir jie atvykę į vietą ruošėsi darbams. Jis (R. B.) pasakė, kad reikės montuoti gegnes. Dėl to kada reikės pradėti montuoti pas juos buvo vadovaujantis brigadininkas R., o jis jam padėdavo. Jis (R. B.) visą informaciją gaudavo iš R. B., o jis (Ž. S.) su R. B. tiesiogiai bendraudavo labai retai. Atvykus į vietą, ruošėsi darbams ir įvyko tas įvykis. Matė kaip šalimais pakilo bokštelis, užsidegė, vienas žmogus užsidegė, kitas žuvo. Pamatė kaip bokštelis leidžiasi, vienas žmogus degantis, palinkęs, o kitas tiksliai nežino kas su juo buvo, nes iš tolo tiksliai visko nematė. Kai jis pamatė, tai jau bokštelis leidosi. Bokštelis buvo toliau, gal už 50 metrų. Tuomet iškvietė greitąją pagalbą ir parsidėjo šurmulys. Įvykio metu nukentėjo A. Č. ir M. G.. M. G. ir A. Č. buvo bokštelyje, o E. Č. buvo šalia, prie bokštelio. Jis (Ž. S.) nebuvo priėjęs prie to bokštelio. Beveik 5 metus dirbo toje įmonėje. Ten kur įvyko įvykis dirbo savaitę. Prieš pradedant darbus, vakare sandėlyje prie (duomenys neskelbtini) aptardavo darbus, susirinkdavo reikiamas darbui medžiagas. Konkretus darbo laikas nebuvo nustatytas. Geležinkelis duodavo „langus“ kada galima būtų dirbti. Apie tuos „langus“ informuodavo darbų vadovas. Juos informuodavo R. B. kada reikia atvykti, kada prasidės darbai. Dažniausiai apie darbus sužinodavo tą pačią dieną, kartais truputi ankščiau. Atvykus buvo dar pasiruošimas, ką darys, kur darys ir panašiai. Pasiruošimas vykdavo įvairiai, nuo pusės valandos iki dviejų valandų. Jis (Ž. S.) įvykio dieną neatsimena ar žinojo kada darbai turi prasidėti. Vėliau per raciją pranešdavo, kada galės pradėti dirbti. Vienas asmuo iš brigados turėdavo raciją. Pas juos brigadoje raciją turėjo R. B.. R. B. pranešdavo per raciją kada galima pradėti dirbti. Brigadoje vieną asmenį per raciją informuodavo o jis jau informuodavo kitus. Per raciją pranešdavo kada galima pradėti dirbti, kartais ir žodžiu pasakydavo, jei vietoje būdavo. Gavę nurodymą pradėdavo darbus. Kitų įmonių darbuotojų, kurie atliktų veiksmus iki jų darbų, nebūdavo. Atsakydamas į prokuroro klausimus nurodė, kad Vilniuje tuo metu dirbo todėl, kad kai Vilniuje trūkdavo žmonių, o pas juos darbų sumažėdavo, todėl siųsdavo padėti. Prieš darbus susirinko sandėlyje susirinkti medžiagų. Ar tuo metu gavo darbų saugos instrukcijas neatsimena. Susirenkant medžiagas sandėlyje su R. B. teko bendrauti. Bendravo darbo reikalais. Kita brigada tuo metu taip pat buvo sandėlyje. Nežino ar buvo pokalbis R. B. su kita brigada. R. B. klausdavo, dėl savijautos ir kai kažkas jausdavosi blogai tai tas asmuo nedirbdavo. Negali pasakyti kas ką pasakė konkrečiai tą dieną. Tą vakarą viso dirbo trys brigados, tai yra jų, A. Č. ir suvirintojų. Su A. Č. brigada teko dirbti ir ankščiau. Pradėti darbą visiems reikalavimai vienodi. Kad gali pradėti dirbti juos informuodavo R. B. žodžiu arba per raciją. Informuodavo dažniausiai tik tą asmenį kuris buvo atsakingas už brigadą. Nežino, kodėl kita brigada pradėjo kilti ankščiau, neįsivaizduoja. Nežino ar buvo A. Č. brigadoje konfliktų su R. B.. Vilniuje, dirbant su brigadomis, su kuriomis dirbo ir tą vakarą, atvejų, kad būtų pradėta dirbti be komandos nebuvo. Nežino atvejų, kad kitose brigadose būtų pradėję dirbti be leidimo. Gavus leidimą dirbti prieš pradedant darbus būtinai reikia atkreipi dėmesį ar yra įžeminimai. Dirbant jie ant galvos turėjo prožektorius, kadangi buvo tamsus paros metas. Nuo tos vietos kur dirbo, kitos brigados nematė, kadangi tolokai jie buvo, nes atstumas atrodo buvo daugiau nei 50 metrų. Tą vakarą iš jo darbo vietos nesimatė įžeminimo laidų. Kas kabindavo įžeminimo laidus nežino, dažniausia geležinkelio darbuotojai. Nurodo, kad jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai išsamesni, tuo metu geriau atsiminė, todėl teismas gali jais vadovautis. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad Klaipėdoje, skirtingai nei Vilniuje, nedirbdavo prie geležinkelių. Klaipėdoje daugiau dirbo su elektra, apsaugos sistemomis. Dirbant prie geležinkelio daugiau saugotis reikia. Šiam darbui buvo atliktas instruktažas, kurį atliko valstybinė įmonė. Jis laikė egzaminą, kad galėtų dirbti geležinkelyje. Tai buvo prieš pusę metų prieš šį įvykį. Neatsimena ar tą vakarą kai įvyko nelaimingas atsitikimas kai buvo susirinkę prie sandėlio susirinkti medžiagų ar buvo atliktas papildomas instruktažas. Dėl instruktažo atvykus jau į darbo vietą neatsimena, jam atrodo, kad nebuvo. Jiems buvo paaiškinta kokia seka ir kokie darbai turi būti atlikti. Tai jiems paaiškino R. B.. Kiek atsimena R. B. paaiškino, kad reikės demontuoti seną gembę, sumontuoti naują, padaryti įžeminimo strypą. Jis nesakė, ko reikia saugotis, nuo ko ir kada pradėti. Apšvietimas buvo prastas, turėjo žibintuvėlius ant galvos. Žibintuvėlis apšviesti galėjo iki 15 metrų atstumu. Nežino atstumo nuo ten kur jis stovėjo iki įžeminimo, jis jo nematė. Nežino kas atliko įžeminimo darbus. Jų brigada darbų nepradėjo, prieš pradedant darbus įvyko šis įvykis. R. B. tuo metu vietoje nebuvo. Jo jis neinformavo, kur jis išvyko ir kada jis bus. Ar brigada žinojo kur tuo metu buvo R. B. jis nežino. Kaip minėjo racija buvo pas R., jis jos negirdėjo. Nieko negirdėjo ar jis gavo kokius pranešimus per raciją, jam nieko nesakė, darbų jie dar nepradėjo. Kai pastebėjo žybsnį tuo metu jis surinkėjo gembę prie stulpo. Pamatęs žybsnį atsisuko į dešinę. Jis buvo ar nugara, ar šonu nusisukęs nuo tos vietos, kur įvyko šis įvykis. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad kai susirinkdavo Gariūnuose R. B. nurodydavo kokius darbus, kada ir kokias medžiagas susirinkti. Nuvykus į objektą, jei būdavo išskirtinis darbas, dar paaiškindavo ką reikės daryti. Ar tą vakarą nuvykus aiškino neatsimena. Tą vakarą nuvykus į darbo vietą R. B. pasakė ką ir prie kurios atramos reikės daryti. Jam (Ž. S.) surinkinėjant gembę pravažiavo vienas elektrinis traukinys. Po kiek laiko pravažiavus traukiniui įvyko tas žybsnis negalį pasakyti, gal po 10-15 min. Apie savaitę dirbo panašius darbus. Ir ankščiau buvo dirbęs tokius darbus. Nežino kiek laiko trunka elektros atjungimo procesas. Žino, kad geležinkeliečiai atjungia elektrą. Tą vakarą geležinkeliečius matė. Bet kad jie pravažiavus traukiniui atjunginėtų elektrą jis nematė. Kai vienas keltuvas kilo, jie dar ruošėsi darbui, o ką kitas keltuvas darė jis nežino. Visos trys brigados jam atrodo dirbo prie to pačio geležinkelio. Jam asmeniškai R. B. prieš išvykdamas tą vakarą leidimo dirbti nedavė, o jo brigadai ar davė nežino. Žuvusįjį daugiau pažinojo nei kitus. Jis buvo patyręs elektromontuotojas, tai dirbo daugiau nei 10 metų. Dirbant tą vakarą jam buvo žinoma ko reikia saugotis ir kada reikia pradėti darbus. Abiem brigadoms turėjo būti vienu metu atjungta elektra. Dažniausiai pradedant darbus vadovaudavosi žodiniais nurodymais, bet būdavo, kad duodavo ir pasirašyti. Pasirašyti duodavo R. B.. Ar įvykio.

Liudytojas S. S. teisiamojo posėdžio vykusio 2022-12-09 d. metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiuosius. Jie visi yra bendradarbiai. Buvę bendradarbiai M. G. ir žuvęs A. Č.. Kaltinamasis ir dabar yra bendradarbis. Su kaltinamuoju giminystės ryšiai nesieja. Žino dėl kokio įvykio yra pakviestas. Tuo metu jis buvo inžinierius. Tikslios datos kada įvyko įvykis neprisimena. Buvo vasara, naktis, gal prieš kokius 3 metus. Įvykis įvyko Lentvario geležinkelio stoties teritorijoje. Turėjo ten dirbti trys brigados. Brigados išsidėliojo medžiagas, o jis (S. S.) patikrino, kad jos būtų teisingai sudėliotos pagal kodus ir jis su R. B., kadangi dar buvo likę laiko, dirbti dar nebuvo galima, išvažiavo apžiūrėti kitų vietų. Apžiūrėjo vieną vietą netoli pervažos ir važiuojant atgal per raciją budėtoja pranešė, kad važiuoja elektrinis traukinys. M. G. budėtojai atsakė „supratome, mes gabarite“. Kad tai buvo M. G. pažino iš balso. Tuomet jis su R. B. nuvažiavo ir apžiūrėjo kitą vietą. Grįžtant atgal R. paskambino ir pasakė, kad kažkas atsitiko. Neužilgo jie jau buvo vietoje ir pamatė tą įvykį. Atvažiavęs pamatė, kad bokštelis jau buvo nuleistas. Bokštelyje buvo pakibęs ant turėklo A. , o M. vaikščiojo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad darbai turi būti pradėti išjungus įtampą, įžeminus tinklą ir gavus darbų leidimą. Po to kai jie išvyko, visos brigados ant žemės laukė kol jie sugrįš. Nežino ar R. B. informavo apie tai, kad jie išvyksta. Jis buvo nuėjęs prieš išvykstant prie brigadų, bet ką jis kalbėjo nežino. Nežino kiek tiksliai laiko nebuvo įvykio vietoje. Po to kai apžiūrėjo paskutinę vietą, kaip jau minėjo važiuojant atgal R. B. kažkas paskambino ir pasakė apie įvykį. Kai išvyko su R. B. visada buvo kartu. Be to vieno skambučio, daugiau nieko nebuvo. Per raciją daugiau taip pat nieko negirdėjo. Darbai turėjo būti pradėti po to, kai bus įžemintas tinklas ir duotas leidimas. Nurodė, kad įprastai šalia brigadų jis dalyvauja prižiūrint kaip vyksta darbai. Jo pareiga pabaigus darbus pamatuoti tinklo parametrus. Reikia, kad po jų darbų pravažiuotų traukinys. Jis atvažiuodavo į darbo vietą asmeniškai su savo transporto priemone ir atsiveždavo matavimo įrangą. Kitų darbų pažiūrėti važiavo ne jo mašina, gal R., bet nėra tikras. Jis tą vakarą racijos neturėjo. Mašinoje racija buvo, gulėjo įjungta ant panelės. Įvykio dieną prieš tai visi susitiko bazėje, (duomenys neskelbtini), kur susirinko reikiamas darbams medžiagas. Apie pačius darbus jo pareiga buvo paaiškinti, kad jie tinkamai būtų atlikti. Darbų saugos klausimais jis neinstruktuodavo. Pagal savo pareigybę ji neprivalo dalyvauti tiesiogiai darbo vietoje brigadoms atliekant darbus, nes jis turi atliktus darbus patikrinti vėliau. M. pasakymas „esu gabarite“ – tai reiškia, kad esu saugioje zonoje. Važiuojant patikrinti kitus objektus kalbėjosi su R. B. apie būsimus darbus, ne apie tai kokie nurodymai buvo duoti brigadoms. Nurodo, kad tiesiogiai nebuvo pavaldus R. B.. Atvažiavo įmonės jam paskirtu automobiliu. Nuo jo automobilio iki M. ir A. brigados buvo apie 20-30 metrų. Kai kalbėjo R. B. su M. ir A. jam neteko dalyvauti jų pokalbyje, jis sėdėjo automobilyje ir to pokalbio negalėjo girdėti. Apžiūrėti tas kitas darbo vietas teoriškai galėjo ir dienos metu. Atsakant į klausimus nurodė, kad tą vakarą atliekami darbai buvo įprasti, tokius darbus atlikdavo ir ankščiau. Tai nebuvo specifiniai darbai, niekuo jie neišsiskyrė. Negirdėjo išvažiuojant, kad R. B. būti leidęs kažkam pradėti darbus. Jei važiavo elektrinis traukinys, tai reiškia, kad elektros įtampa yra. Įtampos atjungimas vykdomas nuotoliniu būdu, o vėliau pakabinamos įžeminimo lazdos ir išrašomas lapelis. Tai trunka 10-15 minučių, gali trukti ir ilgiau. Tai atlieka geležinkeliečiai. Išrašomas lapelis, tai yra leidimas dirbti darbų vadovui. Tai reiškia, kad darbo vieta paruošta, galima pradėti dirbti. Lapelis įteikiamas darbų vadovui atsakingo už tai geležinkelio darbuotojo. Tą vakarą matė geležinkelio darbuotojus, jie buvo pasiruošę. Įžemikliai gulėjo ant žemės. Jie laukė kol jiems bus leista išjungti įtampą. Tą vakarą R. B. lapelio negavo. Negavęs lapelio negalėjo duoti leidimo pradėti dirbti. Žuvusiojo A. Č. brigadai darbai tą vakarą atliekami darbai buvo įprasti. Iki įvykio jie tokius darbus atlikinėjo gal 2 mėnesius. Tai buvo ne pirmas, ne antras ir ne penktas toks darbas jiems. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad yra racijų komplektas, dalį racijų pasidalina darbuotojai, o kita dalis pas R. ir viena pas budėtoją. Kai buvo išvykę racija buvo palikta automobilyje, su savimi R. B. jos nesinešiojo. Kiek tiksliai buvo išvykę negalį atsakyti, gal apie 20 minučių. Ankščiau yra girdėjęs R. B. komandas darbuotojams pradėti dirbti. Jis komandas duodavo žodiniu būdu. Racijos skirtos asmenims, kurie būna bokštelyje, nes kai pakyla sunku būna susikalbėti. Komandos duodamos būdavo tiesiogiai. Daugiau niekas negalėjo duoti komandos pradėti dirbti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad sumontavus gembę jis išmatuodavo kontaktinio laido padėtį, kad jis būtų reikiamoje vietoje. DLB linijų aukščio niekas nematuoja, jos kur atsistoja ten atsistoja, yra kitas klausimas dėl kontaktinio laido. Kontaktinio laido padėtis matuojama centimetrais, prie kiekvienos gembės, visose stotyse ir kažkiek skiriasi. Įžeminimo vielos ilgis, su kuria turėjo kilti prieš pradedant darbus M., galėjo būti apie 6 metrus 50 centimetrų, tiksliai negalį pasakyti. Vielos ilgis priklauso nuo gembės parametrų. Atramos ir gembių tvirtinimo aukštis yra standartinis, o skiriasi įžeminimo taškas. Įžeminimo vielos ilgis nėra standartinis, gali skirtis.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-02-20 d. metu parodė, kad po įvykio praėjo jau trys metai. Tiksliai dienos neatsimena, tai įvyko rudenį. Buvo tą naktį pakviestas dirbti. Buvo vienas iš komandos narių. Jis ir jo brigados kolegos ruošėsi darbams ir jau buvo beveik pasiruošę, tačiau leidimo darbui dar neturėjo, kai pamatė, kad pasikėlė keltuvas ir spėjo tik surėkti „kas leido dirbti?“ ir įvyko įvykis. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) instaliuotoju. Įvykis įvyko Lentvaryje prie geležinkelio. Buvo jau vakaras, tamsu. Su juo dar šalia buvo V. M., o kitų darbuotojų pavardžių ir vardų nebeatsimena ir jie buvo truputi toliau nuo jų. Jie atvyko dal prieš dvi valandas iki įvykio ir ruošėsi darbams. Pasiruošimas bent jo (V. B.) darbams trunka apie dvi valandas. Tą dieną kiek atsimena jo darbas buvo kontaktinio tinklo permetimas ant kitos atramos, kažkas tokio. Darbų vadovas juos informuodavo kur reikia atvažiuoti. Tai informuodavo tos pačio dienos metu, kai turi vykti darbai. Jiems pasakydavo, kada maždaug darbas prasideda, kada bus atjungta elektra ir bus paruošta, o jau tu pats žinodavai, kad reikia prieš dvi valandas atvažiuoti pasiruošti. Tiksliai laiko kada bus atjungta elektra nežinai, bet maždaug žinai, kada darbai prasidės. Tai pasakydavo darbų vadovas. Prieš pradedant darbus jam dokumentų nerodo, su dokumentais dirba darbų vadovas. Apie darbų pradžią juos informuoja žodžiu. Darbų tą dieną jie nepradėjo, nes įvyko įvykis. Kai įvyko įvykis, dar nebuvo darbų pradžia, buvo jo komandos pasiruošimo darbai. Jo komandoje buvo jis (V. B.) ir V.. Be jų buvo dar dvi komandos. Iš geležinkelio elektrikai įžemina tinką ir atėję pasako, kad jau galima dirbti, o darbų vadovas visada jiems patvirtina, kad tinklas įžemintas ir gali dirbti. Elektrikai ir darbų vadovas informuoja apie tai, kad galima pradėti dirbti. Vadovas pasakydavo kada galima dirbti, jis būdavo fiziškai vietoje. Įvykio dieną jokio leidimo dirbti nebuvo. Jie matydavo kaip elektrikai eina ir pakabina įžeminimą. Tai matosi, gal 50-60 metrų atstumu nuo tos vietos kur dirbdavo pakabinami įžeminimai. įžeminimai tikrai matomi. Iš savo darbo vietos matoma, kad tinklas yra įžemintas, kadangi kabo varinė viela su pagaliu prisukta prie bėgių. Darbo vieta kurioje dirbo, buvo apšviesta. Jie turėjo savo akumuliatorinius prožektorius. Savo komandoje visada turi prožektorius ant galvos ir vieną akumuliatorinį prožektorių. Tos šviesos užtekdavo. Taip pat mano kažkiek būna apšviestas ir pats geležinkelio ruožas. Tuo metu kai įvyko įvykis jis buvo prie savo komandos, bet truputi toliau nuėjęs atlikti gamtinių reikalų. Grįždamas prie komandos pamatė, kad keltuvas kyla. Tik spėjo surėkti „kas leido dirbti?“ ir viskas įvyko. Keltuve buvusius asmenis pažinojo. Tai buvo M. ir tiksliai neatsimena kito asmens vardo. Iš karto prie jų pradėjo bėgti ir pamatė, kad vienas iš jų dega. Grįžo prie mašinos paimti gesintuvo ir vėl atbėgo. Jam grįžus keltuvas avariniu būdu jau buvo nuleistas. Jie dviese (jis ir dar vienas vaikinas) ištraukė M. iš keltuvo, nes jis gulėjo be sąmonės, bet kol nuvedė iki mašinos jis atsigavo. Po to nubėgo traukti antro asmens. Jį nuėmė, padėjo ant žemės, bet atėsi, kad jau viskas nes nerodė gyvybės ženklų. Tą dieną darbų vadovas buvo R. B. bet jo įvykio metu nebuvo. Prieš tai jis buvo atvykęs ir buvo kartu su inžinieriumi, o vėliau jo nematė. Nežino kur jis tuo metu buvo. Atsakydamas į klausimus nurodė, tuo metu jis priklausė kitam darbų vadovui, R. B. nėra tiesioginis jo darbų vadovas. Tą įvykio vakarą R. B. turėjo duoti nurodymus. Atramos ar stulpo numerio negalį nurodyti prie kurio dirbo. Nukentėjusiųjų komanda jam atrodo, kad dirbo prie sekančios atramos, nuo jų gal už 30 metrų. Jie žiūrėtume tai vizualiai jie vieni kitus matytų kas ką daro. Eidamas gamtinių reikalų nuėjo toliau nuo tos vietos kur dirbo A. Č. komanda. Prieš įvykį pravažiavo paskutinis elektrinis traukinys. Tiksliai negalį pasakyti kiek laiko praėjo nuo traukinio pravažiavimo iki įvykio, gal 20-30 minučių. Pravažiavus traukiniui gal po valandos dažniausiai galima pradėti dirbti. R. B. matė iki įvykio. Jį matė prieš pravažiuojant traukiniui, bet kokiu tiksliai laiku, pasakyti negalį. Su R. B. ir ankščiau dirbo, bet jis dar buvo instaliuotojas, o ne darbų vadovas. Vieną naktį prieš tai dirbo, kai R. B. buvo darbų vadovas. Dirbo toje pačioje vietoje. Prieš įvykį A. Č. komanda irgi dirbo netoliese. R. B. pažįsta kaip darbų vadovą išmanantį savo darbą, kaip bendradarbiaujantį specialistą su kuriuo siejo tik darbo reikalai. Negalį tiksliai pasakyti po kiek laiko po įvykio atvyko R. B., jam (V. B.) tuo metu buvo šokas. A. Č. ir M. G. pažinojo. A. Č. senai pažinojo. M. G. taip pat pažįsta, ankščiau dirbo komandiruotėse. Jam sunku vertinti juos kaip specialistus, nes jie komandiruotėse kartu tik gyveno, o jei tiek metų dirbo (duomenys neskelbtini), tai patirtį matyt turėjo. Neigiamų atsiliepimų apie juos negirdėjo. M. labai darbštus, tikrai klausė savo darbų vadovo. A. Č. taip pat buvo darbštus vyras. Sunku pasakyti kodėl jie nusprendė pakilti ir pradėti dirbti, tai iki šiol jam yra mįslė. Neatsimena, ar tą dieną su jais bendravo, kokia buvo jų būsena pasakyti negalį. Kai jis pribėgo buvo A. Č. sūnus, stipriai rėkė ir dar buvo vienas darbuotojas, gal R., neatsimena. A. Č. sūnų tik tą vakarą pamatė, jo iki to nepažinojo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad dieną prieš dirbo ten pat. Darbų vadovas taip pat buvo R. B.. Tą dieną atliko kažkokius darbus, bet jau tiksliai neatsimena kokius. Tiems darbams atlikti taip pat buvo atjunginėjama elektra. Tiksliai neatsimena, bet dirbant dieną prieš įvykį, žino, kad tinklas tikrai buvo įžemintas ir buvo nurodymai kokius darbus atlikti, buvo ir darbų vadovas ir visi dirbo. Kokius tiksliai darbus atlikinėjo jau nebeatsimena. Geležinkelio darbuotojai pasako, kad tinklas įžemintas ir dirbti galima ir darbų vadovas tai patvirtina. Taip buvo ir dieną iki įvykio. Darbų vadovas pasakė priėjęs asmeniškai, kad galima pradėti dirbti. Su darbų vadovu bendrauja tiesiogiai. Kartais turi racijas, kuriomis kalbasi su mašinistu. Su darbų vadovu nekalba racijomis, tą dieną jis racijos neturėjo. Nežino ar kitos komandos turėjo racijas. Nematė, kad jie bendrautų racijų pagalba. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad racijos jiems reikalingos, kad mašinistui pasakyti, kad pavažiuotų pirmyn arba atgal. Kalba apie traukinio mašinistą. Racijos nenaudojamos tam, kad susisiekti su darbų vadovu. Kai viskas įvyko darbų vadovo nebuvo. Prieš tai, kai jis (V. B.) buvo atsiraukęs gamtinių reikalų, buvo pravažiavęs traukinys. Jam nereikėjo pereiti geležinkelio, kadangi buvo atsitraukęs toje pačioje pusėje. Sunku dabar atsiminti ar buvo apšviestas geležinkelio ruožas, neprisimena. Darbų vadovas pasako ką daryti ir dar patvirtina, kad galima jau dirbti. Be darbų vadovo leidimo darbų jis nepradėtų. Nepradėtų darbų jei geležinkeliečiai pasakytų, kad jau galima dirbti. Nepradėtų darbų, nes darbų vadovas turi patvirtinti, kad galima dirbti. Visada taip būdavo. Nežino ar darbų vadovas privalo fiziškai būti darbo vietoje, kai pasako, kad galima dirbti. Su R. B. dirbo tik antrą naktį, o pirmą naktį viskas buvo gerai. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad nežino ar visos trys brigados turėjo dirbti prie vieno kelio, bet jie buvo prie vienos atramos, kita brigada prie kitos, o ką tiksliai turėjo daryti trečioji brigada nežino. Atramos yra vienoje linijoje. Kai kilo keltuvas nei jo, nei kita brigada, nieko nedarė. Pravažiavus elektriniam traukiniui įvykis įvyko gal maždaug 20-30 minučių, taip jis galvoja, bet tiksliai neatsimena. Kai pravažiavo elektrinis traukinys geležinkeliečiai sėdėjo savo mašinoje, ką jie ten darė nežino. Nekreipė dėmesio ar pravažiavus traukiniui geležinkeliečiai būtų ruošę jiems saugią darbo vietą. Kad jie galėtų dirbti geležinkeliečiai turėtų atjungti tinklą ir jį įžeminti. Jie ateina pasako ir dar patvirtina darbų vadovas. Tą vakarą geležinkeliečiai priėję nebuvo ir nieko nepasakė. Turi ir pats įsitinkinti darbo saugumu, tai yra pamatyti, kad kabo įžeminimo strypai.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-02-20 d. metu parodė, kad tą naktį dirbo Lentvaryje. Dirbo (duomenys neskelbtini) instaliuotoju. Dirbo kartu su V. B., turėjo atlikti savo darbą, tai yra to vakaro darbas buvo pakeisti atotampas. Laiko tiksliai jau neatsimena, vieta buvo Lentvario atkarpa. Buvo vakaras, gal apie 11 valanda vakaro. Dirbome jie, tai yra jis su V. B. ir kita R. B. brigada. Turbūt buvo dar viena R. B. brigada, tiksliai aš nežino, nesigilino, nes dirbo savo darbą. Jie abu priklausė ne R. B. brigadai, kadangi jie buvo tik padėti atlikti tam tikrus darbus. Jų darbų vadovas yra A. A.. Jis (V. M.) tą dieną pirmą kartą kiek atsimena buvo padėti R. B. brigadai. Iš matymo kažkiek pažįsta kitos brigados narius. Vardų ir pavardžių tikrai neatsimena. Buvo M. kiek žino, daugiau nežino. Su jais daug darbų neturėjo, asmeniškai jų nepažinojo, žinojo tik iš matymo. Tą vakarą apie 10-11 valandą atvyko į vietą ir ruošėsi darbams. Darbai turėjo prasidėti kai bus atjungta įtampa. Turėjo pravažiuoti paskutinis elektrinis traukinys, tuomet duodama komanda, kad atjungta elektra, pasirašomi dokumentai, leidimai ir darbų vadovas duoda leidimą dirbti. Iš anksto jie žinojo kada reikės atvykti, kada pravažiuos paskutinis traukinys, bet kol nėra leidimo, dirbti negali. Iš anksto būna žinoma kada reikės atvykti, kada darbų pradžia. Apie tai juos iš anksto žodžiu informuoja darbų vadovas, gal prieš dieną. Jie žinojo ką jiems reikės daryti, ką reikia pasiruošti. Tą dieną pasiruošimui reikėjo gal valandos. Po kiek tiksliai laiko prasideda darbai negalį pasakyti, laukė leidimo. Geležinkeliečiai įžemina, paruošia, tuomet darbų vadovas pasirašo kažkokį dokumentą ir duoda leidimą dirbti. Pas juos brigadoje taip įprastai vykdavo. Asmeniškai nematė ką pasirašo darbų vadovas geležinkeliečiams. Darbų vadovas žodžiu informuoja apie darbų pradžią. Tą dieną leidimo darbams nebuvo gavę, nebuvo darbų pradėję. Elektra nebuvo tą dieną dar atjungta, nes nesenai buvo pravažiavęs traukinys. Kai ruošėsi darbui pravažiavo elektrinis traukinys. Po traukinio pravažiavimo praėjus gal 15 minučių įvyko šis įvykis. Tiksliai jau neatsimena. Nuo įvykio vietos jis buvo gal 30-40 metrų atstumu, prie kitos atramos. Pamatė patį elektros iškrovos pliūpsnį. Pasikėlus bokšteliui, prisilietė kažkas ir krito. Vienas užsidegė. Nematė tik to momento kai kilo tas bokštelis, žiūrėjo į kitą pusę. Pamatė kai jau bokštelis buvo pakilęs, pamatė patį sprogimą. Tik tuomet atsisuko. Po to buvo sąmyšis, nuleidinėjo bokštelį avariniu būdu. Bokštelyje buvo du darbuotojai, M. ir A. . Tą dieną darbų vadovas buvo R. B.. Jo įvykio metu nebuvo. Prieš įvykį jis buvo, pradžioje, kai atvyko. Nežino ar jis buvo išvykęs. Vėliau jis atsirado. Jis (V. M.) jo nestebėjo, nežino kiek laiko jo nebuvo. Jis žinojo kada turės pradėti dirbti, o būtent kada bus duotas leidimas ir patys be leidimo darbų nepradeda. Tą dieną tokio leidimo negavo. R. B. tikrai bendravo ir su savo komanda, bet apie ką kalbėjo jis nežino. Tą dieną jų brigada lyg ir racijos neturėjo, bet jau jis tai tikrai neturėjo. Pagal pasakymą kita brigada lyg ir turėjo raciją. Kažkas po įvykio kalbėjo apie raciją, bet jis jos nematė. Pravažiavus traukiniui elektra pradedama atjunginėti maždaug po 15-20 minučių. Po to prasideda įžeminimo darbai, geležinkeliečiai įžemina, pasirašo leidimus ir tuomet gavus leidimą galima dirbti. Jie įžeminimo darbus atlieka irgi apie 20-30 minučių. Pravažiavus traukiniui iki gaunamas leidimas dirbti praeina apie 30-45 minučių. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jo darbų vadovas A.. Jis ir V. B. buvo „paskolinti“ padėti atlikti darbus R. B.. Jam (V. M.) tai buvo pirma diena, kai jis dirbo su R. B.. V. B. lyg ne pirmą kartą su kuo dirbo. Dirbo su juo prieš dieną, ar dvi. Tokius pat darbus jie atlikinėjo ir kitur, nieko ypatingo įvykio dieną neturėjo daryti. Nieko naujo tą naktį neturėjo būti. Prieš įvykį matė R. B., kada tiksliai nežino, bet prieš pravažiuojant traukiniui. Po įvykio vėl jis buvo. Gan greitai jį matė po įvykio, gal po 5-10 minučių. Atstumas nuo įvykio vietos buvo gal 30 metrų. Nežino, bet kažkas surėkė „kodėl kylat?“. Jau detalių gal ir nebeatsimena. Geležinkelio darbuotojus prieš įvykį ar matė nebeatsimena. R. B. jo darbų vadovu nebuvo, su juo dirbo kai jis buvo instaliuotoju. Jo asmeniškai nepažįsta. Atsiliepimų apie jį teko girdėti ir blogų. Po įvykio nuleidus bokštelį ir jį užgesinus jam (V. M.) buvo šokas. Puolė juos ištraukinėti iš bokštelio, matuoti pulsą, kvietė greitąją. Buvo ten daug riksmų. Ką tiksliai kas rėkė nebeatsimena. Visi apie tą įvykį daug kalbėjo, galvojo bet logiško atsakymo nerado. Šioje srityje dirba daugiau nei 17 metų. Kito tokio atvejo jo darbo praktikoje, kad be leidimo pradėtų dirbti, nebuvo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad neatsimena, gal R. B. informavo, kad kažkur išvažiuoja. Jis buvo priėjęs prie jų brigados, gal ir pasakė tai, kad išvažiuoja, bet tiksliai jau neatsimena. Instruktažų ar nurodymų jiems jis nedavė, mes žinojo ką darys. Ką darys, koks darbų planas, sužinojo rinkdamiesi medžiagas sandėlyje. Be darbų vadovo darbų jie neatlieka. Darbų vadovas būna visada šalia. Dabar kalba apie darbų vadovą A. A..

Darbams jiems išduodamos apsauginės priemonės: šalmai, apraišai, prožektoriai, pirštinės, akiniai. Pas juos sandėlyje išrašomos žmogui apsauginės priemonės ir jie jas turį. Jiems nebuvo išduoti prietaisai patikrinti įtampai. Tokie prietaisai nebuvo išduoti ir atvykus pas R. B.. Jis žinojo kur turėjo dirbti, o kur kiti turėjo dirbti negalį pasakyti. Tos atramos prie kurių turėjo dirbti buvo vienoje linijoje. Niekas daugiau nekilo, nematė kai jie pradėjo kilti. Nežino ar jo kolega V., bet kažkas kažką sušuko. Šiuo metu jau nebeatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė aplinkybes. Nematė, kad po traukinio pravažiavimo, geležinkeliečiai būtų spėję paruošti darbo vietą. Prieš pradedant darbus pats turi įvertinti ar yra saugu ir jei nesaugu gali atsisakyti. Analogišku atveju prieš atliekant tokius darbus įsitikindavo, kad saugu matant įžeminimo vietas, kur geležinkeliečiai pakabina įžemiklius, prisuka prie bėgių. Jie mato, kai kabina įžeminimus. Pas juos dirbant nebuvo tokio atvejo, kad leidimas dirbti būtų duotas neatjungus elektros.

Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-02-20 metu parodė, kad apie šį įvykį žino tiek, kad darbo metu nukentėjo darbuotojai, vienas žuvo, o kitas buvo sunkiai sužalotas. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini), pavadavo darbų vadovą. Dirbo kitoje stotyje, ne ten kur įvyko įvykis. Tuo metu kai įvyko šis įvykis jis pavadavo darbų vadovą A. A., bet tą naktį jis nedirbo, buvo namuose. Dirbo (duomenys neskelbtini) ir šiuo metu dirba. Jam ryte paskambino gal R. B., tiksliai nebeprisimena, ir sužinojo apie šį įvykį. Jam pasakė, kad vienas žuvęs, o kitas nukentėjęs. Aplinkybių jam nenurodė. Darbų vadovas gauna telegramas iš geležinkelio ir pagal jas ruošiasi dirbti. Telegramoje būna nurodyta stotis arba tarpstotis, darbų vieta, laikas ir kokius darbus reikės atlikti. Nurodytas laikas kiekvieną naktį gali būti skirtingas. Dar būna nurodytas pertraukos laikas, jos pradžia ir pabaiga, ir įtampos atjungimas, jei yra. Skiriasi tuo, kad pertraukos laikas nebūtinai sutampa su įtampos atjungimo laiku arba atvirkščiai. Dažniausiai pirma buvo pertrauka, o po to įtampos atjungimas. Tai priklauso nuo to, kurioje vietoje dirbti, kokia savaitės diena, koks traukinių eismas. Įtampą paprastai atjungia apie 12 nakties, pravažiavus paskutiniam elektriniam traukiniui. Įtampą atjungia geležinkeliečiai, kontaktinio skyriaus žmonės. Jie paruošia darbo vietą ir atjungia įtampą. Po to kai jie paruošia darbo vietą, duoda leidimą dirbti, tuomet jie pradeda dirbti. Leidimas dirbti yra popierine forma, A4 per pusę. Vieną dalį duoda prieš darbų pradžią, o pasibaigus darbams jie ją atiduoda. Ten būna nurodyta konkreti darbų vieta, kur yra įžeminta ir laikas nuo kada iki kada atjungta įtampa. Tą dokumentą darbų vadovui atiduoda kai būna darbo vieta paruošta. Darbų vadovas tuomet savo žmonėms duoda leidimą vykdyti darbus. Leidimą dirbti darbų vadovas duoda žodžiu būdamas vietoje. Tuo metu jis (G. K.) pavadavo darbų vadovą. Kaip reikia elgtis kaip darbų vadovui jis žinojo iš praktikos. Jie (darbų vadovai) žino kokius darbus reikia atlikti, pagal tai suformuojamos telegramos. Telegramose nurodyta kur ir kada dirbs. Jie yra instruktuoti. Jis dirba Vievio stotyje ir jie prieš darbų pradžią Vievyje buvo instruktuoti, pasirašę žurnale dėl darbų saugos. Tai vyko lyg ir 2019 metų liepos mėnesį. Kas tiksliai mus instruktavo tiksliai dabar nepasakys, žino tik, kad Kauno skyriaus kontaktinio tinklo žmogus. Tai buvo ne mokymai, o buvo surinkta visa brigada, darbų vadovas, jis ir tas žmogus atvažiavo į stotį ir visus instruktavo žodžiu ir visi pasirašė, kad suprato ir žino. Instruktavo dėl darbų saugos, kad yra tam tikros taisyklės, nepriartėti jei neatjungta įtampa tam tikru atstumu, viską standartiškai. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad tikriausiai žinojo, kad V. B. ir V. M. tą dieną turėjo dirbti kur įvyko įvykis. Jie priklausė jų komandai, bet komandos formuojamos ir pagal poreikį. Po įvykio su jais susirinko ryte ofise. Su B. ir V. M. šnekėjo apie įvykį, apie tai, kad įvyko nelaimė ir nesuprato, kodėl žmonės pradėjo dirbti ir kaip iš jų pasakojimo suprato, kai darbo vieta nebuvo paruošta ir įtampa nebuvo atjungta. Jis suprato, kad V. B. ir V. M. stovėjo ir laukė leidimo dirbti. Leidime, jei gerai prisimena, nurodomos įžeminimo vietos. Jei vienoje atramoje dirbama, tai turi būti iš abiejų pusių kelio įžeminimai. Jei yra dvi vietos, tai turi būti įžeminimas tokiu pat principu iš abiejų šonų. Jei brigada dirba per vidurį ir jos šonuose dirba kiti žmonės, tai įžeminimai būna prie šonuose dirbančių brigadų. O ar prie vidurinės brigados turėjo būti įžeminimai priklauso nuo atstumo. Atstumai tarp darbo vietų negali būti labai dideli. Atliekant tokio pobūdžio darbus, geriau, kad darbų vadovas būtų šalia. Nežino ar tai taisyklė, bet paprastai darbų vadovas turėtų būti vietoje. Jis gali būti kažkur kitur, kol neparuošta darbo vieta, nes žmonės negali pradėti dirbti. Kai darbo vieta paruošta ir leidimas gautas darbų vadovas turi būti vietoje. Prieš darbų vadovui duodant komandą savo darbuotojams pradėti dirbti turi būti gautas leidimas iš geležinkeliečių, kontaktinio tinklo žmonių, kurie ruošia darbo vietą, užkabina įžemiklius, duoda lapelius. Tuomet pasirašai, matai tuos įžemiklius, tada jau viskas aišku. Jei įžemiklis užkabintas, reiškia įtampa atjungta. Šiame objekte tik po įvykio dirbo su R. B. šiame objekte. Ankščiau dirbo su juo kituose objektuose, bet ne geležinkelyje.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu vykusio 2023-02-20 d. metu parodė, kad įvykio metu įvykusio 2019 rugpjūčio26 d. ryte apie 7 valandą jam paskambino Lietuvos geležinkelių atstovas ir paprašė nurodyti atsakingą asmenį, kuris atstovaus (duomenys neskelbtini) tirti įvykį. Kas tiksliai jam skambino, nežino, neprisistatė, tik pasakė, kad skambina geležinkelio atstovas. Jam pranešė, kad darbų metu įvyko nelaimingas įvykis ir reikalingas atstovas. Tuo metu jis dirbo (duomenys neskelbtini) projektų vadovu. Jo pareigos nesusijusios su darbų sauga. Už darbų saugą atsakingi darbų vadovai, o jo pareigos kaip projekto vadovo nebuvo siejamos su darbų sauga. Po įvykio susirinkimų buvo, buvo aptariama į ką reikia akcentuoti toliau vykdant darbus. Po įvykio bendravo su R. B.. Neatsimena, kad jis jam pasakotų apie šį įvykį. Su A. taip pat teko bendrauti po įvykio, toliau jie kartu dirbo. Neatsimena ar jis jam pasakojo apie šį įvykį.

Liudytoja L. B. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-03-14 d. metu parodė, kad žino kokioje byloje yra pakviesta liudyti. Žino, kad įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, vienas darbuotojas žuvo, o kitas stipriai nukentėjo. Nurodė, kad tuo metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus patarėja darbo teisės klausimais. Tuo metu direktoriaus nebuvo, buvo paskirtas kitas asmuo, tai yra G. V.. Dirbo instaliaciniame skyriuje, buvo atsakinga už priėmimą, atleidimą, klausimai susiję su personalu. Darbų sauga jos darbo funkcijoms priskirta nebuvo. Už darbų saugą buvo atsakinga samdoma įmonė UAB „Tuvlita“ ir S. V., kuri tuo metu kuravo įmonę. Į įmonę S. V. ateidavo, parašydavo, kad jai reikalingi segtuvai su instrukcijomis, kuriuos ji peržiūrėdavo. Nežino ką ji tiksliai darydavo. Atnešdavo jai segtuvus su darbų saugos instrukcijomis ir tiek. Tuos dokumentus parengdavo UAB „Tuvlita“ ir buvo saugomi įmonėje segtuvai su tais dokumentais. Jai (L. B.) tą naktį kai įvyko įvykis paskambino G. V. ir pasakė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas ir ką daryti. Ji paskambino S. V., paklausė ką daryti. Ji pasakė, kad reikia kreiptis į policiją. Paskambino būtent S. V., nes ji buvo atsakinga už darbų saugą. Dabar jau (duomenys neskelbtini) nebedirba. Nedirba jau nuo 2019 rugsėjo. Atsakydama į klausimus nurodė, kad (duomenys neskelbtini) instrukcijų darbuotojams ji nėra ruošusi, testų darbuotojams nerengdavo. Mokymai dėl darbų saugos buvo organizuojami, bet ji dalyvavo vieną kartą, kai pristatinėjo vidaus darbo tvarką, kaip priimamas žmogus, kaip atleidžiamas. Ji asmeniškai R. B. mokymų neorganizavo. Dėl R. B. darbo jai niekas nesiskundė.

Liudytojas G. P. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-03-14 metu parodė, kad praėjus 2 mėnesiams po to, kai jis buvo atleistas iš darbo įvyko toks įvykis, nukentėjo du žmonės, vienas žuvo, o kitas smarkiai nukentėjo, nudegė rankos. Nurodo, kad prieš išeinant iš (duomenys neskelbtini) dirbo instaliacinio skyriaus direktoriaus pareigose. Direktoriumi dirbo nuo 2008 metų. Kai šis įvykis įvyko nedirbo šioje įmonėje jau 2-3 mėnesius. Apie įvykį sužinojo ne iš (duomenys neskelbtini), o iš antrinių šaltinių. Gal iš buvusių darbuotojų kažkas papasakojo. Buvo instaliacinio skyriaus direktorius. Jo darbo funkcijos buvo vadovauti instaliaciniam skyriui. Jo pavaldume buvo montuotojai, darbų vadovai, vairuotojai, inžinieriai, darbo teisės patarėjai, tiekėjai. Reikėjo organizuoti praktiškai visus montavimo darbus. Sudarinėdavo dokumentus organizuojant darbus: ruošė instrukcijas ir visus su darbu susijusius dokumentus. Jam yra žinomas dokumentas paskyra-leidimas. Šio dokumento nerengė. Įmonėje buvo 3 žmonės, kurie galėjo jį pasirašyti, kaip įmonės atstovai. Tai buvau jis (G. P.), inžinierius V. Š. ir inžinierinio skyriaus vadovas J. G.. Tą dokumentą rengdavo arba įmonės (duomenys neskelbtini) darbų vadovai arba užsakovo įgalioti asmenys. Tame dokumente nurodomi konkretūs atliekami darbai ir suderinamos sąlygos, pagal kurias žmonės gali dirbti tame objekte. Šį dokumentą pasirašinėdavo, kaip įmonės atstovas. Dar pasirašydavo įmonės, kurioje dirbo atstovas ir asmuo parengęs tą dokumentą. Prieš pasirašant turėdavo patikrinti informaciją, kuri ten nurodyta. Patikrindavo ar atitinka nurodytos darbų sąlygos ir saugos priemonės, tiems kurie nurodyti darbo instrukcijose ir technologinėse kortelėse (darbų aprašyme). Jis galėjo reikšti pastabas, jei kažkas neatitikdavo, bet taip būdavo labai retai. Būna trys egzemplioriai, vienas iš jų lieka įmonėje (duomenys neskelbtini), kitas skirtas geležinkeliui, o dar vienas būna darbo vietoje pas darbų vadovą. Darbų vadovas su to dokumento turiniu turėdavo supažindinti darbuotojus pasirašytinai. Turėdavo supažindinti tuos darbuotojus, kurie konkrečiai dirba. Tai turėdavo padaryti prieš darbų atlikimą. Darbuotojai turėdavo pasirašyti, kad susipažino su tuo dokumentu. Jie pasirašo tame pačiame dokumente, tai yra paskyroje-leidime. Į jo (G. P.) pareigas įeidavo funkcija patikrinti ar darbuotojai pasirašė paskyroje-leidime. Jis patikrindavo ar atitinka sąlygos ir parašydavo, o vėliau pasirašydavo montuotojai dirbo vietoje. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad 2019-06-11 aktas-leidimas, tai dokumentas po sutarties pasirašymo. Nuo jo iki paskyros-leidimo yra dar didelis kelias. Aktas-leidimas bendro pobūdžio dokumentas, kuriame aprašomi atsakingi asmenys, objekto sąlygos ir pasirašo tos šalys, kurios privalo užtikrinti to objekto įvykdymą. Daugiau nei 10 metų dirbant direktoriumi, buvo keletas nedidelių nelaimingų atsitikimų, kai paslydo ir susilaužė koją ar pirštą susižalojo. Rimtų nusiskundimų dėl neetiško R. B. darbo neatsimena, kad būtų. Smulkių, kad nesusitaria su darbų vadovu, tai būna su visais darbų vadovais. Po to kai pasirašomas aktas-leidimas „gimsta“ atsakomybės ribų aktas, kuriame konkrečiai nurodytos atsakomybės. Elektros įrenginių savininkai yra Lietuvos geležinkeliai, o ne (duomenys neskelbtini). Už saugų darbą su įmonės elektros įrenginiais dirbant geležinkelyje atsakingi įmonės Lietuvos geležinkeliai atsakingi darbuotojai. Lietuvos geležinkeliai išrašo nurodymą, kuriame įvardijamas prižiūrėtojas, tai privaloma įvardinti. Nurodyme nurodytas prižiūrėtojas yra Lietuvos geležinkelių darbuotojas. Tas prižiūrėtojas turėtų užtikrinti saugų darbą subrangovų brigadoje, tai yra turi atjungti įtampą, įžeminti ir išduoti leidimą dirbti brigadai. Be jo leidimo brigada dirbti negali. Leidimą dirbti išduoda subrangovui, darbų vadovui. Lietuvos geležinkeliai, kai ateina laikas, kuris parašytas nurodyme, turi susisiekti su stoties budinčiu asmeniu, įsitikinti, kad traukiniai nevažiuos. Tuomet užtikrina elektros atjungimą, padaro matomą kontaktinio laido įžeminimą ir tik po to išduoda leidimą brigadai dirbti. Atsakomybės ribų akto pasirašymo tikslas, kad visos šalys žinotų konkrečiai iki kur yra jų atsakomybė darbų saugos ir darbo vietos prasme. Atsakomybės perduodamos raštu. Jei vienas subjektas baigia savo darbus ir perduoda kitam subjektui, tai turi būti pasirašyta. Supažindinimas su paskyra-leidimu vyksta po to, kai išduotas nurodymas ir paruošta darbo vieta. Brigados nariai susipažįsta konkrečiai su darbo vieta ir su darbų saugos reikalavimais. Atsakomybės ribų aktas yra bendro pobūdžio dokumentas, kuriame nurodoma, kurioje vietoje baigiasi Lietuvos geležinkelių atsakomybė ir prasideda subrangovų atsakomybė, o nurodyme jau konkrečiai nurodoma vieta, kad šioje vietoje galite dirbti ir čia yra jūsų atsakomybė. Už saugų darbą konkrečioje darbo vietoje jau atsakomybę priima darbų vadovas po to kai parašytas būna nurodymas. Paskyra visiškai susijusi su konkrečios vietos paruošimu. Jis konkrečiai aprašo kokios toje darbo vietoje turi būti saugos priemonės, atsakingus asmenis ir panašiai. Darbuotojai supažindinami, kai yra konkreti darbo vieta ir yra aišku ką toje vietoje reikia padaryti, kokie asmenys atsakingi. Atsakomybės ribų aktas pasirašomas po to, kai pasirašoma sutartis ir paruoštas aktas-leidimas darbams. Atsakomybės ribų aktas pasirašomas iš anksto, jame dideliu mastu surašomos atsakomybės. Lietuvos geležinkeliai turi atjungti elektrą, įžeminti ir išduoti leidimą brigadai dirbti, informuoti darbų vadovą. Matant, kad nėra padarytas įžeminimas darbų vadovas negali duoti leidimo dirbti. Darbuotojai savarankiškai negali pradėti dirbti matant, kad nėra padarytas įžeminimas. Tai gyvybei pavojus. Jis kaip specialistas žino, kaip įžeminamas geležinkelio ruožas, prijungiamas laidas įžeminimo laidas prie kontaktinio laido ir prie bėgių. Mano, kad brigados nariai įžeminimo darbą mato. Mano, kad prieš kylant jie turi matyti, kad yra įžeminta. Paskyras-leidimus jis tikrindavo po to kai darbų vadovas grįždavo iš objektų ir jam jas atiduodavo. Visais atvejais būdavo brigados narių parašai.

Liudytojas R. M., teisiamojo posėdžio vykusio 2023-03-14 d. metu parodė, kad žino tik tiek, įvyko Lentvaryje nelaimingas įvykis, vienas žmogus žuvo, o kitas sunkiai nukentėjo. Įvykio vietoje nebuvo ir tuo metu nebedirbo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dirbo apie 4 metus, iš darbo išėjo prieš 5-6 metus. Iki įvykio jau nedirbo apie 3 metus. Dabar dirba Lietuvos geležinkeliuose ir ten dirbantys žmonės apie tai šnekėjo. Vėliau sužinojo, kad tuomet dirbo ir jo pažįstami, tai yra M. G., R. B. ir kiti žmonės. Jis tuo metu kai dirbo buvo instaliuotoju. R. B. buvo tiesioginis jo viršininkas. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad į kolegiją, kurioje mokėsi atvyko (duomenys neskelbtini) atstovai ir siūlė ateiti pabaigus mokslus dirbti. Visa jų brigada buvo sudaryta iš asmenų, kurie baigė kolegiją. Darbų vadovu buvo paskirtas R. B.. Kiek žino jis tuo metu tik buvo pradėjęs dirbti. Negalį pasakyti, kad su darbų vadovu santykiai buvo labai geri, žmogus taip pat buvo tik pradėjęs dirbti, ir jie tik pradėję, todėl visiems buvo nauja ir sunku. M. G. prie jų prisijungė gal po pusės metų ar po metų darbo, ne iš karto. O A. Č. dirbo kitoje brigadoje, atvažiuodavo padėti. A. Č. buvo patyręs žmogus, savo darbą žinojo, atsargus, atsakingas. M. G. kruopštus ir jei jam nepasakyta, tai jis tikrai nedarys. Be komandos jis nieko nedarys. Kai jam liepia, tai jis padarys, bet ne daugiau. Vienas iš incidentų apie kuriuos kalbėjo ikiteisminio tyrimo metu vyko Telšiuose. Ten vyko objekto pridavimas ir buvo nepabaigtų darbų. R. B. liepė darbuotojams susidėti įrankius į karučius. Jie tai padarė, pasiruošė dirbti, bet juos pamatė geležinkelio kelių meistras ir jis nuvijo juos nuo bėgių, nes darbo vieta nebuvo paruošta, nebuvo galima tuo metu važinėti, nebuvo sustabdytas eismas, o R. B. pamatęs, kad meistras nuėjo, liepė jiems vėl susikrauti ir važiuoti. Ir tuo metu važiavo keleivinis traukinys, vos nenutrenkė žmonių, tą karutį visą „ištaškė“. Antras įvykis. Buvo eismo pertrauka, dirbo kita (duomenys neskelbtini) brigada, dirbo su kontaktiniu tinklu. Būtent jiems buvo duota ta eismo pertrauka, o R. prisitaikė prie tos eismo pertraukos, geležinkelis apie tai nežinojo, kad ir kitoje vietoje dirbs. Ta brigada baigė ankščiau darbą ir pranešė, kad ruožas laisvas, kad jie nebedirba, kad galima atnaujinti eismą. O jų brigada vis dar dirbo. Jiems jis nepranešė, kad eismo pertrauka pasibaigė ankščiau. Ir važiuodamas šilumvežis sustojo nuo jų gal 30 metrų partrenkęs jų raudoną skydo ženklą. Jie būtų nespėję nusileisti, buvo lėtas bokštelis. Tuo metu dirbo aukštyje, prie kontaktinio tinklo. Tik iš A. Č. pasakojimo atsimena, kad kai jis tik pradėjo dirbti, tarp jo ir R. B. buvo susistumdymas. R. B. nuolat ragindavo viską daryti kuo greičiau, kaip vadovas nemokėjo duoti konkrečių komandų, dažnai keisdavo darbo užduotis, buvo nepastovus, impulsyvus, vieno nepabaigus liepdavo eiti dirbti kitoje vietoje. Jis pastoviai bendravo riksmais ir klyksmais. Buvo tokių atvejų ir dažnai, kai R. B. duodavo komandą, o vėliau dėl jos išsigindavo. Kai duodavo nurodymus dėl konkrečių darbų prie paprastesnių darbų jokių dokumentų nebūdavo, bet kai dirbo prie elektrofikacijos tai jau supažindindavo su dokumentais. Tai buvo projektai, kuriuose nurodyti aukščiai, vietos ir panašiai. Dėl darbų saugos taip pat būdavo supažindinami. R. B. supažindindavo su darbų sauga, kai būdavo naujas objektas ir jie pasirašydavo. Buvo apmokyti konkrečiam darbui, mokymus vesdavo ne (duomenys neskelbtini) darbuotojai, asmenys, kurie galėjo vesti tokius mokymus. Jei keisdavosi darbų pobūdis, tai ir mokymai būdavo organizuojami konkrečiam darbui.

Šis įvykis mano įvyko dėl blogo ryšio tarp darbų vadovo ir darbininkų. Dėl tarpusavio bendravimo. Gal jis (R. B.) neaiškiai dėsto savo nurodymus. Kai jam (R. M.) būdavo neaišku, jis perklausdavo, bet tuomet būdavo riksmai. Su M. mokėsi vienoje kolegijoje. Po įvykio su juo apie tai kas atsitiko nekalbėjo, klausė tik kaip laikosi. M. G. atsargus, prie bailesnių. Nežino kiek patirties jis turėjo tokiuose darbuose įvykio metu. Tik po vadovo leidimo galėjo pradėti dirbti, jei eismas būdavo stabdomas. Darbų vadovas arba paskambindavo arba būdavo vietoje ir duodavo leidimą dirbti. Gavę leidimą dirbti ir patys apsižiūrį ar saugu dirbti.

Liudytojas V. A., teisiamojo posėdžio vykusio 2023-05-16 d. metu parodė, kad žino, kokioje byloje yra pakviestas liudyti. Girdėjo, kad dirbo naktį prie geležinkelio ir pakilo su bokšteliu arti laidų, buvo elektros smūgis, A. žuvo, o M. atsidūrė ligoninėje. Jis gi tuo metu nedirbo. Žino, kad M. su A. buvo kartu, kad R. prižiūrėjo tą visą reikalą. Kiek atsimena, keitė atramas, kur laiko laidus. Pirmadienį atvažiavo į darbą, ten buvo darbų vadovas D. B. ir pranešė, kad įvyko toks atvejis. Jis tuo metu dirbo Vilniuje. Dirbo (duomenys neskelbtini). Toje įmonėje dirbo apie 22 ar 23 metus. Dirbo paprastu darbuotoju, instaliuotoju. Pats įvykio nematė, kaip minėjo tą naktį nedirbo. Pirmadienį atėjus į darbą sužinojo apie įvykį. Pasakė, kad A. žuvo, o M. ligoninėje, kad tokia nelaimė įvyko.Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jis dar porą mėnesių dirbo pas R.. R. skubino darbuotojus, gal dėl to ir įvyko tas nelaimingas atsitikimas. Dažnai darbe buvo atvejai, kad greičiau, greičiau. Reikia greičiau padaryti. Ragindavo R., kaip darbų vadovas. Jis (V. A.) pas jį dirbo gal porą metų, kai jis buvo darbų vadovas. Jei tiksliau 2016 m. ar 2017 m. pas jį perėjo dirbti. O 2019 m., atrodo, aš išėjo iš (duomenys neskelbtini). Su M. teko nemažai dirbti kartu. M. buvo atsakingas, geras darbuotojas. Gerai darė savo darbą, ne vienus metus dirbo prie geležinkelių. Bet pas R., jis kažkaip visada skubindavo. Gal dėl to ir paskubėjo žmonės. Kiek girdėjo, tai keitė atramas ir tam turėjo atjungti elektrą. Geležinkeliečiai turėjo atvažiuoti ir užkabinti įžeminimus, viską paruošti ir tik tada gauni leidimą, kad gali dirbti prie tų laidų. Nurodo, kad kažkur 2017 m. dirbo tokius darbus Naujojoje Vilnioje. Porą kartų teko dirbti. Tuo metu darbų vadovas buvo R. B.. Jie atvažiuodavo į vietą, į tą ruožą, kur reikia dirbti. Laukia, kol atvažiuoja geležinkeliečiai. Jie turėjo viską kontroliuoti, kada atjungs įtampą. Tada jie kabindavo savo įžeminimus, tokias lazdas prie tų laidų. Tada yra gaunamas leidimas, kad viskas, įtampa atjungta, ir tada galima dirbti. Geležinkeliečiai pasakydavo, kad įtampa atjungta. Jis tiksliai nežino, kas duodavo leidimą. Turbūt kažkokius popierius reikėjo pildyti, kad gauti leidimą dirbti. Darbų vadovas buvo, dalyvavo, jis buvo atsakingas. Jis turėjo prižiūrėti, perspėti, kad įtampa atjungta, kad galima dirbti. Jie kildavo, kada geležinkeliečiai būdavo vietoje užkabinę savo įžeminimus. Vis tiek pasižiūrėdavo, ar kabo įžemikliai ar yra įtampa, ar nėra, ar kabo tie įžemikliai. Kituose objektuose būdavo, kad jis (R. B.) paskambina. Neatsimena gal ir buvo tokie atvejai, kad telefonu duodavo nurodymus. Daug laiko praėjo, tiksliai nepasakys. Kiek jis dirbo, tai visada būdavo geležinkeliečiai. Jie įžeminimus kabindavo netoli darbo vietos, apie 50 m. Ne visada apšviesta būdavo. Tekdavo ir su prožektoriais dirbti, bet įžeminimus buvo galima pamatyti.

Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-05-16 metu parodė, kad pažįstu kaltinamąjį pasžįsta, o nukentėjusiuosius žino. Dirbo su (duomenys neskelbtini) ir teko bendrauti su darbų vadovu R. B.. Giminystės ryšiai su kaltinamuoju nesieja. Jai yra žinoma tiek, kad 2019-08-25 įvyko įvykis, (duomenys neskelbtini) darbuotojams dirbant objekte, geležinkelyje. Tą naktį po įvykio jai paskambino įmonės atstovė ir informavo, kad įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas objekte. Informavo L. B.. Ji gi (S. V.) yra UAB „Tuvlita“ atstovė ir tuo metu pagal sutartį bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini). Teikė darbuotojų saugos paslaugas. Dėl to L. jai paskambino ir informavo apie įvykį. Ji (L. B.) buvo instaliacinio skyriaus direktoriaus padėjėja. Jei neklysta, sutartis buvo sudaryta 2007 m. gegužės 1 d. ir tęsėsi iki 2021 m. balandžio 1 d. Pagal sutartį vykdė dalį darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų, ruošė dokumentus, susijusius su darbuotojų sauga, instrukcijas, įvairias tvarkas. Pagal sutartį, kartą per mėnesį važiavo į pasirinktą objektą kontroliuoti fizinę būklę, kaip vykdomi darbai. Tame objekte, kur įvyko įvykis, nebuvo, kadangi darbai vyko naktį. Naktį jie nedirba. Objektus jai nurodydavo kontaktinis asmuo, kokius objektus įmonė turi ir kur vykdomi didžiausi darbai. Tada, su juo suderinus vykdavo į kažkurį pasirinktą objektą ir žiūrėdavo, kaip atliekami darbai. Tikrindavo objekto darbuotojų saugos dokumentaciją, kaip darbų vadovas yra susitvarkęs dokumentaciją, ar jis yra tinkamai instruktavęs darbuotojus, ar pasirengęs visus dokumentus, ką reikia, ar išduotos asmens apsaugos priemonės. Po to kontroliuodavo, kaip darbuotojai dirba, kaip jie dėvi asmens apsaugos priemones, ar tinkamai naudoja darbo priemones. Tuo metu daugiau nebuvo kito asmens atsakingo už darbų saugą. Laikas nuo laiko prižiūrėdavo, kaip nustatytos tvarkos yra įgyvendinamos. Yra paskirstomos atsakomybės darbuotojams už darbuotojų saugą. Tada vykdavo kontrolė, kaip jie įgyvendina lokalinių dokumentų reikalavimus. Darbuotojai turėjo būti supažindinami su darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijomis, privalėjo būti instruktuojami su gaisrinės saugos instrukcija, supažindinami su naudojamų cheminių medžiagų saugos duomenų lapais, su profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, su rizikos valdymo kortele konkrečiame objekte. Tą supažindinimą turėjo atlikti darbų vadovai. Tiesioginiai vadovai. Konkrečiame objekte, prieš objekto pradžią turėdavo būti darbuotojai instruktuojami, supažindinami. Jei parengtos naujai instrukcijos, tai turėdavo būti nedelsiant instruktuojami su naujomis instrukcijomis. Jei buvo keičiamos, koreguojamos instrukcijos, tai po korekcijų darbuotojai turėtų būti supažindinami. Darbuotojai turėdavo būti instruktuojami konkrečiame objekte pagal konkrečiai atliekamus darbus. Įvykio metu buvo atliekami kontaktinio tinklo remonto darbai. Instaliuotojo darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija darbuotojai turėjo būti instruktuojami, t. y pareigybinė instrukcija darbams atlikti. Prieš objekto pradžią turėjo būti užpildyta profesinės rizikos valdymo kortelė ir su ta profesinės rizikos valdymo kortele turėjo būti darbuotojai supažindinti. Profesinės rizikos valdymo kortelėje yra numatyti tame objekte esantys rizikos veiksniai ir numatytos priemonės, kaip tuos rizikos veiksnius valdyti. Supažindinami pasirašytinai. Kiek atsimena, po įvykio tikrino instruktavimo registravimus, instruktavimo žurnalus. Darbuotojai buvo instruktuoti. Ir su instaliuotojo instrukcija ir su dirbančių mobilioje kilimo platformoje. Su šiomis instrukcijomis buvo instruktuoti. Mokymus vesdavo taip vadinamiems darbdavio įgaliotiems asmenims. Dalyvaudavo darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto posėdžiuose. Aptardavo darbuotojų saugos klausimus. Mokymai vykdavo pagal poreikį. Buvo nusimatę mokymo žinių tikrinimo tvarkoje, kad darbdavio įgalioti asmenys mokomi kas 5 metus. Arba kas 5 metai, arba, jei naujas darbų vadovas paskirtas, tai nedelsiant jis būdavo mokamas. Atsakydama į klausimus nurodė, kad kiek buvo sutartis su (duomenys neskelbtini), tiek ji R. B. pažįsta, t.y. nuo 2007 m. Jei konstatuodavo kažkokius pažeidimus, darydavo ataskaitą ir su ta ataskaita būdavo supažindinamas tiek instaliacinio skyriaus direktorius, tiek darbų vadovas. Jis gaudavo tą ataskaitą. Ji paminėjo, kad ji padėjo surinkti dokumentus Valstybinei darbo inspekcijai, ko Valstybinė darbo inspekcija prašė tyrimui, kokia medžiaga buvo reikalinga, tai ji ir padėjo surinkti. Tuo pačiu žiūrėjo tuos pačius instruktavimo žurnalus, ar darbuotojai buvo tinkamai instruktuoti darbui objekte. Nurodė, kad skundų iš darbuotojų dėl R. B. veiksmų arba dėl darbų saugos pažeidimų nėra gavusi. Atsakydama į klausimą dėl rizikos valdymo kortelės ir technologinės kortelės, ar yra skirtumas tarp šių dokumentų, parodė: tai ne tas pats dokumentas. Technologinę kortelę pasirengia prieš darbų pradžią. Nežino, kas įmonėje rengia. Čia jau įmonės vidaus dokumentai. Ar rengia instaliacinio skyriaus vadovas, ar inžinierius, negalį pasakyti. Jie technologinėje kortelėje apsirašo, kaip bus atliekami darbai. Tai čia ne su darbuotojų sauga susiję. Rizikos valdymo kortelė, tai jau darbuotojų saugos dalis. Yra parengiama rizikos valdymo kortelės formą. Darbų vadovus apmoko ją pildyti, kad jie prieš darbo pradžią įsivertintų visas galimas rizikas ir nusimatytų prevencines priemones, kaip nuo tų rizikos veiksnių apsisaugoti, atliekant konkretų darbą objekte. Į klausimą, ar atliekant instruktažą yra kviečiami visi darbuotojai, kurie dirbs tame objekte, instruktažui, ar dalimis, parodė: kadangi ji tų instruktažų neatliko, todėl negalį pasakyti. Instruktavimo tvarkoje buvo numatyta, kad tuos pačius, vienodus darbus dirbantys, gali būti instruktuojami vienu metu, vienoje vietoje. Konkrečiame objekte už darbuotojų saugą jau turėjo būti paskirtas konkretus darbų vadovas. Tokie įsakymai (duomenys neskelbtini) buvo. Objekte buvo paskirtas atsakingas, tiek A. A., kiek atsimena, tiek R. B.. Į klausimą, kas yra apibūdinama darbo vieta, parodė: sunku pasakyti. Darbo vietos apibrėžimas yra teisės aktais nurodytas, kas tai yra darbo vieta. Darbo vieta konkrečiame objekte jau turėjo būti apibrėžta tarp geležinkelių ir tarp (duomenys neskelbtini) kokiame ruože jie dirba, kur yra jų darbo vietos. Į klausimą, kokiu tikslu yra pasirašomas atsakomybės ribų aktas, parodė: tuo tikslu, kad būtų aišku, kas kokiam ruože ir už ką yra atsakingi, ir kas turi įgyvendinti vienas ar kitas priemones. Atsakomybės ribų aktą turi išrašyti objekto savininkas, šiuo atveju turbūt geležinkeliai. Jie turi nusimatyti tame akte, leidime atsakomybes, kas ir ką darys, pvz., kas išjungs elektrą, kaip darbai toliau turi būti daromi, kas už kokius konkrečius darbus yra atsakingas, kaip tas darbas turi būti organizuojamas, kas su kuo ką turi supažindinti, kokias galbūt kvalifikacijas turi atitikti tiek darbuotojai, tiek atsakingi asmenys. Į klausimą, kaip ta darbo vieta yra perduodama iš darbų užsakovo rangovui, šiuo konkrečiu atveju iš geležinkelių (duomenys neskelbtini) darbuotojams, parodė: ji galį tik teoriškai atsakyti. Kaip yra praktiškai, ji negalį pasakyti. Kadangi tai yra veikianti įmonė, veikiančios įmonės objektas, tai, jos supratimu, turėjo būti perduotas ruožas, kur jie gali vykdyti darbus, pasirašytas aktas, leidimas vykdyti darbus veikiančioje įmonėje ir nurodytos konkrečios ribos, kur jie dirba. Darbo vieta irgi pasirašytinai turėjo būti perduota. Į klausimą, ar tokiems darbuotojams buvo keliami papildomi atidumo, rūpestingumo reikalavimai, parodė: buvo keliami reikalavimai darbuotojų kompetencijoms, kvalifikacijoms, kokias jie turi turėti atliekant tokio pobūdžio darbus. Konkrečiai apie atidumą, negalį pasakyti. Į klausimą, kaip tas darbuotojas būdavo papildomai instruktuojamas, lyginant su tuo, kuris dirba ne pavojingą darbą, ne kontaktinį, parodė: toje pačioje instaliuotųjų instrukcijoje yra parašyti reikalavimai ir atliekant instaliacinius darbus, ir atliekant darbą dirbant prie aukštos įtampos laidų. Toje pačioje instrukcijoje yra parašyti reikalavimai ir tokiems, ir tokiems darbuotojams. Darbuotojai, kurie valdė mobilias darbines platformas, turėjo turėti mobilios darbinės platformos operatoriaus pažymėjimą, turėjo turėti elektrosaugos atitinkamą kategoriją. Atsakydama į klausimus nurodė, kad neskaitant darbo rūbų, apsauginio šalmo su dirželiu ir apsauginių diržų, įtampos indikatorių, ar kaip ta lazda vadinasi, turėjo turėti, pasitikrinti įtampos būvimą. Nors (duomenys neskelbtini) turėjo dirbti tada, kada yra jau atjungta elektra ir darbų vadovas duoda leidimą pradėti darbus. Jie turėjo darbus vykdyti, kada yra atjungta elektra. Darbų vadovas leisdavo pradėti darbuotojams dirbti tik įsitikinęs, kad elektra yra išjungta. Jam išrašytas leidimas pradėti darbus. Pats asmeniškai patikrinęs įžemiklius, ar tie įžemikliai tinkamai uždėti. Tada darbuotojai turėjo pradėti darbus. Ji toje vietoje nebuvo ir tikrai negalį pasakyti, kad darbų vadovas darbo vietoje būna, kada jam leidimą išduoda. Jis tada atvyksta į darbo vietą ir leidžia pradėti dirbti. Kol vadovo nebuvo, niekas negalėjo pradėti dirbti. O kad darbų vadovas važiavo, iki gaus leidimą pasižiūrėti kitų darbo taškų, kitų vietų, tai toks darbų vadovo darbas. Ne, nuotoliniu būdu jis negalėjo patikrinti įžemiklių, jis tik fiziškai galėjo patikrinti, bet tik tada, kada duotas leidimas pradėti darbus. Leidimas dar nebuvo duotas. Leidimas duodamas raštu. Nepasakys, ar „Lietuvos geležinkelių tiesimo centras“, ar kažkas kitas duoda leidimą. Čia reikia žiūrėti sutartinius įsipareigojimus ir atsakomybės ribų aktą. Ji dabar neatsimena.

Liudytojas J. K. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-05-16 d. metu parodė, kad tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiais yra pažįstamas, kadangi dirbo viename darbe. Yra susipažinęs su bendra informacija, kad yra nelaimingas atsitikimas darbo metu įvykęs ir žino, kas yra nukentėję asmenys. Tuo metu jau nebedirbo kartu su šiais žmonėmis. Dirbo jau kitoje įmonėje. Žino, kad buvo nelaimingas atsitikimas, elektros įtampa nutrenkti žmonės. Vienas mirtinas įvykis, kitas nukentėjusiojo neįgalumas. Sužinojo iš buvusių bendradarbių. Jei neklysta, V. B.. Jis ten dalyvavo, jis dirbęs kartu, kadangi jis (J. K. ) buvo V. B. darbų vadovas. Dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2000 m. iki 2019 m. gegužės 31 d. įvairiu metu įvairiose pareigose. Buvo inžinierius, paskutiniu metu buvo darbų vadovas. Nukentėjusieji jo manymu, buvo atsakingi žmonės ir vykdydavo darbų vadovo nurodymus. Darbų vadovas, R., jo manymu, buvo siekiantis savo ambicijų ir savo tikslų. Kartais nežiūrint į darbuotojų vienokius ar kitokius išreikštus nuogąstavimus arba pastabas. Būdavo, kad dirbdavo ir tame pačiame objekte. Pas jį (J. K.) savi žmonės, pas R. B. savi darbuotojai. Matydavo, kaip vyksta bendravimas, kaip vyksta darbų organizavimas. Darbuotojams būdavo sakoma, kad jis žino geriau, kad jie klausytų jo ir nereikštų nei savo pastabų, nei nuomonės. Reiškia, „būkite tik pavaldiniai ir vykdykite mano įsakymus“ -tai yra pagrindinis apibūdinimas. jo manymu, tai yra savų ambicijų ir savų tikslų vykdymas kitų žmonių rankomis. Savo vadovavimo jis negalį lyginti, galbūt kiti galėtų palyginti. Mano, kad buvo neįsiklausimas į bendradarbių, vienokias ar kitokias, pastabas dėl paties organizavimo ir pačių darbų atlikimo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad R. B. visada dirbdavo ne su elektros laidais, bet tai nepagrindinė jo specifika buvo. Jo pagrindinė specifika buvo prie bėgių silpnos srovės, tie darbai nesusiję su aukšta įtampa. Šiuo atveju eismo pertraukos, ar visa kita, dažniausiai būdavo organizuojamos per vieną dispečerį, per eismo dispečerį, o elektros dispečeris geležinkeliuose yra visiškai atskira pozicija. Dirbant su aukšta įtampa, šiuo atveju turi būti abiejų dispečerių leidimai vykdyti darbus. Vienas yra eismo dispečerio, o kitas yra „energo“ dispečerio, kuris išjungia elektros įtampą ir prileidžia žmones prie saugaus darbo. Galį įvertinti ir pasakyti tai, kad M. ypač visada dirbdavo pagal paliepimus ir taip, kaip jam pasakys. Net kai jie būdavo atskirai. Ne tai, kad atskirai, tačiau pvz., jis dirba, jis (J. K.) kaip darbų vadovas kartais dirbo greta, būdavo, ar viena, ar kita paprašo, tai M. visada atsiklausdavo arba skambindavo R., ar galima. Be atsiklausimo nieko nedarydavo. Net tas darbų darymas, būdavo sakoma, dirbam, jau dirbam, einam, einam, nes tuoj atvažiuos R. ir bars ar šauks, ar kažką tai kita panašaus padarys. A. Č. šiek tiek buvo paprastesnis. Galbūt ne visada taip konkrečiai sakydavo, kad tik tai su R. atsiliepimu. Bet tiek vienas, tiek kitas visada dirbdavo tą, ką būtent pasako, kad reikia tą daryti ir tai darydavo. Nes kitu atveju galėdavo užsitraukti darbų vadovo barnį, tam tikrą elgesį. Jo manymu, kaip ir sakė, R. specifika būdavo dirbti su silpnomis srovėmis, mažomis įtampomis. Dažniausiai žmonės nedirbdavo arti įtampos. Konkrečiai yra darbai su įtampa, t. y. pirmos kategorijos tam tikros priemonės reikalingos, darbų sauga ir išmanymas. Šie žmonės, ar gavę, ar negavę, leidimo ar nurodymo, kad gali dirbti, galėjo nesuprasti, kad ten yra likusi įtampa. Nebūtina prie tų laidų fiziškai prisiliesti. Ta įtampa „pramuša pro orą“. Jie gali nuotoliniu būdu būti paveikti elektros įtampos.

Liudytojas R. T. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-05-16 metu parodė, kad žino, dėl ko yra iškviestas. Tuo metu, kai atsitiko įvykis, jis nedirbo. Apie tą įvykį jam yra žinoma. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad dirbo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) preliminariai nuo 2011 m. iki 2012 m., tiksliai neatsimena, bet tame tarpe. Buvo instaliuotojas. Kaltinamasis buvo brigadininkas t.y. darbų vadovas. Su nukentėjusiuoju irgi dirbdavo, bet ne visada. Kažkokių įvykių nebuvo. Nukentėjusysis M. G. mano, kad yra geras darbuotojas, atsakingas. Kartu su juo teko mokytis kolegijoje. Galį tik pagirti.

Liudytojas V. Š. teisiamojo posėdžio vykusio 2023-07- 10 d. metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) inžinierius. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiaisiais yra bendradarbiai. Su kaltinamuoju giminystės ryšiai nesieja. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad prieš 5 metus buvo vykdomi kontaktinio tinklo darbai, įvyko nelaimingas atsitikimas, dėl elektros srovės vienam žmogui baigėsi mirtimi, kitas o kitas labai smarkiai nukentėjo. Žuvo A. Č., o nukentėjo M. G.. Dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1994 m. iki dabar. Dirbo apie 2 metus instaliuotoju, apie metus darbų vykdytoju, o likusį laiką inžinieriumi. Šiuo metu yra inžinierius. Įvykio metu taip pat buvo inžinierius instaliaciniame skyriuje, o dabar jau kitame skyriuje. Įvykio metu atostogavo ir internete sužinojo apie šį įvykį. Tos pačios dienos bėgyje gavo ir visuotiną generalinio direktoriaus laišką, kuriame buvo paviešinti visi (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Buvo parašyta, kad apgailestaujama, kad įvyko toks įvykis su liūdnomis pasekmėmis. Tuo metu darbai vyko Vievyje. Tose vietose jis atliko fizinius parametrų kokybės matavimus. Negalį tiksliai dabar pasakyti tuos matavimus atliko ar prieš, ar po šio įvykio. Tuo metu darbų vadovas ten buvo A. A.. Gali būti, kad matavimus atliko ir iki įvykio, ir po įvykio. Kai toje vietoje atlikinėjo darbus darbų vadovas buvo A. A.. Informaciją apie galimą darbų pradžią jis gaudavo iš A. A.. Jis žinodavo, kad yra eismo pertraukos, kurių metu vykdomi darbai. Paprastai jo darbai buvo jau į montavimo darbų pabaigą, ar tiksliai buvo sumontuota. Darbai vykdomi per eismo pertrauką. Apie eismo pertrauką informuodavo dažniausiai darbų vadovas. Galėdavo ir prieš kelias dienas informuoti darbų vadovas apie būsimą eismo pertrauką. Nebūdavo, kad informuodavo tą pačią dieną. Iš dokumentų kartais jis matydavo telegramą. Jam ją kartais persiųsdavo, bet nežino ar visada. Telegramas jam persiųsdavo projektų vadovas ar darbų vadovas, bet tiksliai jau neatsimena kas. Telegramoje užfiksuota kokioje stotyje, kokiu metu, bus daroma eismo pertrauka ir vykdomi kontaktinio tinklo montavimo darbai. Darbų vadovas ir projekto vadovas visada gaudavo telegramas. Tas kas gaudavo telegramą, jei norėdavo jo paslaugų, atsiųsdavo telegramą, kad jis planuotųsi savo darbus ir galėtų reikiamu laiku atlikti darbus. Telegramą gaudavo ne visada. Kartais žodžiu pasakydavo, kartais parašydavo laišką arba informuodavo telegrama. Gal kartais ir telefoniniu skambučiu informuodavo. Nežino ar instaliuotojai būdavo supažindinami su telegrama. Toje vietoje nuo senų kontaktinio tinklo stulpų, ant kurių kabojo laidai, pagal nustatytą grafiką, šalia buvo statomi nauji stulpai ir laidai atkalbinami nuo senų stulpų ir perkabinami ant naujų stulpų. Vievyje darbai buvo atliekami naktį, o naktį atliekami darbai visada pavojingi. Darbai atliekami geležinkelyje taip pat beveik visada yra pavojingi. Įmonėje būdavo bendro pobūdžio mokymai, ką reikalauja darbo saugos taisyklės. Kai prasidėjo darbai su kontaktiniu tinklu, prieš šiuos darbus, taip pat atrodo buvo mokymai, bendro pobūdžio supažindinimas. Mokymai buvo ne prieš 2018 metų projektą, o prieš 2016 metų. 2016 metais buvo taip kitas projektas susijęs su kontaktiniu tinklu. Šis projektas vyko Nauja Vilnia -Baltarusijos siena. Keletą mokymų ir jis buvo pravedęs. Gal dar ir kitų mokymų buvo, tiksliai negalį pasakyti. 2015-2016 metais vedė mokymus. Prieš projektą Nauja Vilnia -Baltarusijos siena taip pat vedė mokymus. Prieš pradėdamas darbus prieidavo prie darbų vykdytojo ir pažiūrėdavo ar jis tikrai turi šaknelę leidimo dirbti. Taip darydavo, nes galėtų pats nukentėti, jei nebūtų atjungtas tinklas. Leidimo dirbti šaknelėje buvo užfiksuota kokiame ruože ir nuo kurios valandos galima vykdyti darbus. Telegramoje buvo nurodyta kada, kur ir kokie darbai bus vykdomi, o šaknelė yra leidimas dirbti. Geležinkeliečių brigada atvykdavo, paruošdavo darbo vietą ir paruošę išduodavo raštišką leidimą. Geležinkeliečiai susisiekdavo su dispečeriais, kad atjungtų įtampą. Tuomet nuvažiuodavo į vieną galą, kur užkabindavo įžemiklius ir kitame gale padarydavo tą patį. Kai tai padarydavo, susisiekdavo su darbų vadovu ir išrašydavo leidimą. Visada turėjo būti leidimas įformintas raštu. Kiekvienas darbuotojas su leidimu nebuvo supažindinamas, tačiau kiekvienas sulaukdavo žodinio nurodymo iš darbų vadovo pradėti darbus. Jis (V. Š.) rodydavo iniciatyvą ir pats pasižiūrėdavo į leidimą. Raštiškai niekam nepasirašinėdavo. Labai dažnai matydavo kaip visas tas procesas vyksta ir dažnai pažiūrėdavo kas ten parašyta. Kai leidimas duotas, darbai prasideda, tada stebį procesą ir kai jau galį prieina ir išmatuoja. Be informacijos leidime jis dar fiziškai visada pažiūrėdavo ar kabo įžemikliai. Jie ne visada gerai matydavosi, būdavo ilgesnis darbų ruožas, naktis, tamsu. Kartais įžemiklis gali matytis, kartais gali nesimatyti. Įvykio dieną nebuvo ir nežino ar buvo matomi įžemikliai. Kai jis būdavo toje vietoje, jam atrodo kartais būdavo taip, kad ir nesimatydavo įžemiklių. Įžemiklius kabindavo ir už tai buvo atsakingi geležinkelių elektromechaniko brigada. Paruošti darbo vietą reikalinga tam tikra kvalifikacija, o pas juos įmonėje tokių darbuotojų nebuvo, kurie galėtų kabinti įžemiklius ir paruošti darbo vietą. Kas susiję su darbais dirbant atjungtame įtampos ruože, jie darbo vietos neruošdavo. Nukentėjusiuosius pažinojo. Jie sąžiningi, darbštūs. Su kaltinamuoju pakankamai daug darbiniais reikalais yra susidūręs. Kaltinamasis preciziškas, reiklus, žingeidus, vienas iš jo pirmesnių mokinių, kuris tikrai gerai įsisavino elektros įrenginių taisykles. Apie nukentėjusiuosius jų blogų savybių negirdėjo. Iš darbuotojų pusės teko girdėti, kad kaltinamasis per daug reiklus. Kokias pasekmes tai sukėlė neteko girdėti, o reiklumas pasireiškia tuo, kad kiti darbų vadovai tokio reiklumo ne visada parodydavo, gal būdavo mažiau atsipalaidavimo. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad ne visuomet sutapdavo elektros atjungimo darbai su laiku nurodytu telegramoje, nes viską lemdavo dispečeris. Dispečeris atsižvelgdamas į traukinių eismą laiką nurodytą telegramoje dažniausiai pavėlindavo. Pradžia galėdavo būti nustumiama, pavėlinama, bet pabaiga ne, laikas nepratęsiamas. Darbų vadovas įvertina realų išskirtą laikotarpį ir suplanuoja tokias darbų apimtis, kad viską suspėtų atlikti. Jis (V. Š.) dalyvauja darbuose siauroje apimtimi, o kitų darbų apimčių nelabai žino. Kontaktinis tinklas priklauso Lietuvos geležinkeliams. Darbo vietą (duomenys neskelbtini) paruošė Lietuvos geležinkeliai. Įtampos atjungimas, įžeminimas, įforminimas, darbo vietos perdavimas (duomenys neskelbtini) trunka nuo 10 iki 30 minučių, taip ji galvoja. Vietą kurioje įvyko šis įvykis yra Vievio geležinkelio stoties įtakos zona.

Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-01-31 d. metu parodė, kad šiuo metu dirba „(duomenys neskelbtini). 2019 m. pareigos buvo - projekto vadovas UAB ‚Geležinkelio tiesimo centre“ (toliau UAB „GTC“). Oficialiai iš to darbo išėjo 2019 m. o apie tą įvykį sužinojo tada, kai buvo iškviestas duoti parodymus. Su (duomenys neskelbtini) buvo projektas elektrifikacijos atnaujinimo, rekonstravimo. Iš UAB „GTC“ pusės vykdė polių atrėmimo pakeitimą naujomis. Kaltinamojo nepažįsta, pirma kartą pamatė jį teisme. Iš (duomenys neskelbtini) bendravo su projekto vadovu A. A.. Jis (D. M.) papasakoti galėtų daugiau iš administracinės pusės. Jam, kaip projekto vadovui, buvo aktualu terminai, finansai ir pan. O kas jau vyko statybų aikštelėje jis nežino, kadangi pro jį pareidavo tiktais eismo pertraukų suderinimai. Jis įformindavo, kada bus vykdomi darbai. Buvo derinta su eismo valdymo centru. O kas vyko statybų aikštelėje, tai gali labiau papasakoti statybų vadovai arba darbų vadovai. Turėjo būti suderinamos eismo pertraukos su eismo valdymo centru, kad galėtų vykti tie darbai. Statybos vadovas susiderindavo kada galima tuos darbus vykdyti ir jis jau žinodavo faktą, gaudavo informaciją apie tai, kada gali būti vykdomi tie darbai, kada gali būti suteikiamos tos eismo pertraukos ir tada įformindavo. Elektroniniu paštu turėdavo išleisti prašymą, kadangi buvo šiek tiek atbuline tvarka sužinodavo kada galima prašyti, nes prašyti ten galima visada, bet ne visada suteikdavo tas eismo pertraukas. Tai iš anksto susiderindavo su eismo centru, kada įmanoma vykdyti tuos darbus ir tada pagal tuos laikus rašydavo prašymą tiems darbams vykdyti. Kiekvienas taškas buvo derinamas individualiai, kadangi kai kur galima buvo iš išorės pasiekti vietas, o kai kur reikėjo eismo pertraukų, kadangi buvo atokesnės vietos, nuo geležinkelio kelio reikėjo vykdyti darbus. Tarp Geležinkelio tiesimo centro ir (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, buvo kaip partneriai ir tiesiog buvo pasidalintos atsakomybės, kuri įmonė kokius darbus turi vykdyti. Dėl leidimų išdavinėjimo jis dirbo su P. P.. Visą dokumentaciją rinko jis (D. M.) ir po to tuos leidimus pateikdavo, nes be jų negalima buvo vykdyti tų darbų. Projektui reikėjo pateikti dirbančių darbuotojų sąrašą su atitinkamomis kvalifikacijomis. Jis (D. M.) parengia įsakymą, direktorius pasirašo ir išleidžia. Po to ta komanda ir dirba. Būdavo papildomų instruktažų, bet visų dokumentų jis dabar neišvardins. Su instruktažu supažindinti darbuotojus turėjo statybos vadovas aikštelėje. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad pradžioje iš UAB „GTC“ pusės buvo vykdomi darbai, atėjus laikui (duomenys neskelbtini) darbams, jie dar nebuvo pradėję vykti, kiek jis žino, ir dėl to jis net yra kelis raštus parašęs. Būtent dėl to ir buvo paskutinis susirinkimas, po kurio jis toliau nežino kaip viskas vyko. Dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini) vėlavo nežino, nes nebuvo gavęs jokių atsakymų. Apie dokumentą „Darbų saugos atsakomybės ribų nustatymo aktas“ negalį pakomentuoti, kadangi tų dokumentų buvo ganėtinai daug. Kas ruošė šį dokumentą negalį pasakyti, tiesiog tų dokumentų buvo labai daug, nelabai atsimena. Buvo daug specifinių dokumentų, kuriuos teko jam ruošti, bet konkrečiai įvardinti negalį. Fiziškai UAB „GTC“ ir (duomenys neskelbtini) vienu metu darbus nevykdė, nes specifiškai skirtingi darbai, kol UAB „GTC“ neparuošdavo pagrindo, (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti. Eismo pertraukas derindavo tik dėl savo specifiškų darbų.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-03-29 d. metu parodė, kad iki šiol dirba firmoje (duomenys neskelbtini). Šitoje firmoje dirba 12 metų. R. B. pažįsta. Su juo susipažino darbe. Kažkada dirbo jo brigadoje, tai buvo labai seniai. Jo pareigos buvo kaip instaliuotojo. Lentvaryje dirbti neteko. Su A. Č., M. G. teko dirbti kartu. Su R. B. santykiai buvo darbiniai ir incidentu su juo nebuvo. A. Č. ir M. G. normalūs darbuotojai. Visi darbuotojai buvo atsargūs darbe. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad instruktažai buvo atliekami. Buvo pastatomos signalizacijos, žiūrėdavo ar traukiniai nevažiuoja. Darbų vadovas paskirdavo tam tikrą žmogų, kuris perspėdavo ar traukinys važiuoja, kad pasitraukti nuo bėgių. Neatsimena, kiek kartų buvo atliekami instruktažai. E. Č. ir M. G. laikydavosi darbe drausmės. Minėti asmenys be komandos ar savarankiškai darbų neatlikdavo.

Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-03-29 metu parodė, kad jis yra auto bokštelio vairuotojas-operatorius. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad R. B. jam nurodo į kokią vietą statyti mašiną. Tame objekte iki nelaimingo atsitikimo dirbo gal porą savaičių. Jie ((duomenys neskelbtini) vairuotojai atvažiuoja vakare į sutartą vietą, laukia R. ir važiuoja su juo į vietą ir jis nurodo kur reikia statyti mašiną. Maždaug prieš valandą prieš darbų pradžią jie sužino kur sustoti. Įvykio vakarą atvažiavo ir sustojo prie geležinkelio pervažos. Atvažiavo R. ir liepė važiuoti paskui jį. Jų iš viso buvo trys bokšteliai. Pas juos bokštai yra skirtingų ilgių ir tada sprendžiama prie kokio stulpo statyti kokį bokštelį. Jo darbas pastatyti mašiną, pasatyti atramas ir stovėti prie jos, kai žmonės dirba viršuje. Apie 10 min. užtrunka pasatyti mašiną ir pasatyti atramas ir tada laukia darbų pradžios. Jis paruošė mašiną į darbinę padėtį ir nuėjo prie pirmos mašinos, laukti nurodymų kada prasidės darbai. Nuo savo mašinos buvo apie 50 metrų atstumu. Kai darbuotojai lipa į bokštelį, tada jie prašo užvesti mašiną, o vėliau jie patys reguliuoja. Kas buvo prie pulto, tas ir pasakė užvesti mašiną. Jis sugrįžo prie mašinos tada, kai žmonės įlipo į bokštelį. Prie to bokštelio buvo 3 žmonės, 2 bokštelyje ir vienas apačioje, kuris paduoda instrumentus. Daugiau žmonių nebuvo. Tuo momentu niekas nebuvo priėjęs prie automobilio, darbų vykdytojo irgi nebuvo. Jam pasakė, kad jis išvažiavo į kitą vietą. Jis užvedė automobilį ir stovėjo prie jo. Pakilo žmonės į viršų ir įvyko kibirkštis. Jis galvoja, kad pakilo ant tų laidų ir užtrumpino laidus. Jis nebuvo viršuje, dėl to negalį pasakyti kaip ten viskas įvyko. Buvo tamsu. Pas darbininkus buvo ant galvos žibintuvėliai. Su juo stovėjo viršininkas J. B.. Kai įvyko kibirkštis, J. B. nuleidinėjo bokštelį, o jis (A. Š.) nelaukdamas kol juos nuleis, o nubėgo pagalbos. Pamatė, kad žmonės atbėga padėti, todėl jis bėgo į savo mašiną pasiimti gesintuvą, nes degė žmogus. Saugos instrukcijos visada praveda pirmą kartą, kad neturi vaikščioti bėgiais ir t. t., o šiaip tai jie nedalyvauja tuose darbuose, tik stovi prie mašinos. Jie nežino, ar atjungta elektra tuo metu ar ne. Geležinkeliečiai buvo, kurie atlikinėjo įžeminimą. Geležinkelio darbuotojai tuo metu nieko nedarė, jie stovėjo šone apie 100 metrų atstumu nuo bokštelio. Jis nežino ar jie matė, kad kilo bokštelis. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jų darbui vadovavo R.. Prieš išvažiuojant į kitą vietą R. kalbėjo su savo brigada. Jis negirdėjo apie ką kalbėjo, nes ten buvo daug žmonių. Apšvietimas buvo tik nuo žibintuvėlių, kuriuos turėjo ant šalmų. 10-15 metrų su žibintuvėliu galima buvo matyti. Įžeminimo darbus prie tokio apšvietimo negalima buvo matyti. Tuos tris žmones, kurie dirbo negalį charakterizuoti, nes kiekvieną kartą vis kiti žmonės dirbo. Negalį pasakyti ar galėjo savavališkai dirbti tie darbuotojai bokštelyje. Tuo metu dirbo tik jo mašina, kiti du bokšteliai nedirbo. Galimai R. davė nurodymą sustoti prie konkretaus stulpo. Negalį pasakyti kada darbų vadovas pasitraukė iš objekto į kitą objektą. Nuo darbų vadovo pokalbio su darbuotojais iki darbo pradžios praėjo gal valanda. Jis nedalyvavo pokalbyje su darbų vadovu. Nurodo, kad negalima pakelti bokštelį neužvedus automobilio. Darbų metu traukiniai buvo pravažiavę, bet nežino ar vienas ar keli. Kai traukinys pravažiavo, praėjo gal pusvalandis ir tada pradėjo kilti bokštelis. Darbuotojai pokalbiui su darbu vadovu buvo susirinkę prie kitos mašinos, ne prie jo. Jis gi nuo jų buvo apie 50 m atstumu. Atsakydamas įklausimus nurodė, kad pirma mašina buvo S. R., antra mašina buvo jo, o trečia buvo J. B.. Nežino ar prie visų trijų stulpų buvo atliekami darbai. Iki automobilio užvedimo jis kartu su J. B. stovėjo prie S. R. mašinos. Kai jo paprašė užvesti mašiną, su juo dar stovėjo J. B.. Vairuotojas operatorius ne visada valdo bokštą viršuje, o gali jį valdyti apačioje su pultu. Nematė ar turėjo laidą darbuotojai bokštelyje, kai kilo į viršų, nes buvo tamsu. Geležinkelio darbuotojų buvo, bet nežino ką jie darė, nes stovėjo prie savo automobilio su direktoriumi. Kai pravažiavo traukinys jis nematė ką darė geležinkelio darbuotojai. Jis nežino ir nematė ar buvo pildomi kokie nors dokumentai iki darbų pradžios, bokštelio pakėlimo. Jam tik pirmą kartą paaiškino, kur negalima vaikščioti ir t. t. Pagal savo pareigas jis privalo žiūrėti ar darbuotojai saugiai atlieka darbus, jie turi būti su šalmais ir diržais. Tą vakarą jie įlipo į bokštelį su šalmais ir diržais. Kad neprisiartintų prie elektros laidų jis neprižiūrėjo, nes tai jų darbas. Mašina buvo įžeminta, darbuotojai buvo su šalmais ir diržais. Iki šiol dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra vairuotojo-operatoriaus instrukcija. Kiekvienais metais praeina instruktažą ir pasirašo darbo saugos instrukcijoje. Atsakydamas į klausimą dėl „Automobilinio bokštelio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“ 50 punkto reikalavimo vykdymo nurodė, kad negalį atsakyti į šį klausimą. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad strėlė į viršų kyla 22 metrus. Į viršų tokiu atstumu jis negalėjo matyti, į šoną matė apie 10 metrų. Tam ruože papildomo apšvietimo nebuvo, tik turėjo ant galvos žibintus. Į viršų matė apie 5-7 metrus. Visi žmonės, kuriuos jis matė buvo vienoje vietoje, prie antros mašinos. Šiame ruože dirbo gal trečią ar ketvirtą kartą. jis nekreipė dėmesio kaip vyko darbai dėl įžeminimo, nes jo tai nedomino. Mašinos nebuvo užvestos to momentu, kai darbuotojai įlipo į bokštelį. Kai žmonės įlipo į auto keltuvo bokštelį jis negirdėjo ar kas davė jiems nurodymus. Tą vakarą, kai lipo į bokštelį darbuotojai, R. B. nebuvo. Jam pasakė, kad R. B. išvažiavo su Stanislovu, tik negalį pasakyti kada jis apie tai sužinojo. Visais atvejais bokštelį valdydavo darbuotojai, kurie buvo bokštelyje. Jam sakė, kad darbuotojai, kurie dirba bokštelyje turi leidimus ir yra praėję kursus. Jis neatsimena kas sakė, nes jau penki metai praėjo. Kažkas iš darbuotojų, kurie buvo bokštelyje, paprašė jo užvesti mašiną. Tada M. G. buvo prie pulto.

Jo paprašė užvesti S. R. mašiną, nes S. R. tuo metu nebuvo. S. R. grįžo prie mašinos jau po įvykio. Jam komandą, kad užvesti mašiną davė turbūt Mantas, kuris buvo bokštelyje. Visą laiką buvo taip, kad kai iš bokštelio duodavo komandą užvesti mašiną, jis užvesdavo.

Liudytojas S. R. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-03-29 d. metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) auto bokštelio vairuotoju. Įvykio vakarą trys auto bokšteliai atvažiavo pagal sutartą adresą prie Lentvario pervažos. Atvažiavo (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jie juos palydėjo iki darbo vietos. R. B. parodė kokiose vietose reikia pastatyti mašinas ir kur jie dirbs. Jie pastatė mašinas nurodytuose vietose ir tada R. pasakė, kad reikia nuvažiuoti į kitą objektą t.y. apžiūrėti ryt dienos darbų vietą. Kai buvo prie pervažos kažkas paskambino R.. Jis konkrečiai negirdėjo apie ką buvo kabama, bet po pokalbio jie pradėjo važiuoti greičiau. Į vietą sugrįžo jau po įvykio. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad su R. važiavo ji, nes ten reikėjo vairuotojo specialisto, kuris pažiūrėtų ar galima buvo mašiną statyti ar ne. R. priėjo prie jo, galbūt dėl to, kad jis (S. R.) ilgai dirba geležinkelyje. Neatsimena prie kokio stulpo buvo mano mašina. Prie kiekvieno stulpo buvo po automobilį. Reikėjo pasatyti mašiną už gabaritų į darbinę padėtį, kad neliestų geležinkelio. Turėjo pastatyti atramas ir laukti komandos kada užvesti. Komanda gaunama iš darbininkų, kurie dirba lopšyje. Jie tik pastato mašinas ir daugiau nieko nedaro. Kito objekto apžiūrėjimas vyko apie pusę valandos. Į kitą objektą kartu dar važiavo S., kurio pavadės nežino. Kai sugrįžo pamatė chaosą. Nepamena ar buvo konfliktas tarp žmonių. Lopšyje buvo du žmonės ir vieną traukė iš jo. Negalį pasakyti kurį žmogų traukė iš lopšio. Antras jau sėdėjo kažkur šalia. Prieš darbų vykdymą jis nedalyvavau darbuotojų susirinkime. Prieš darbų pradžią jokių dokumentų nepasirašinėjo. R. B. greičiausiai turėjo raciją. Jis (S. R.) girdėjo, kad R. kalbėjo per raciją, bet negirdėjo apie ką, nes traukiniai kai važiuoja, triukšminga buvo. Iki jų išvažiavimo į kitą objektą traukiniai jau buvo pravažiavę. Jis negirdėjo ar R. davė kokius nors nurodymus darbuotojams prieš važiuojant. Su (duomenys neskelbtini) dirbo ir ankščiau. Nematė kaip geležinkelio darbuotojai atjungia elektrą, tik matė kaip daro įžeminimą. Įžeminimas užtrunka apie 10 min. Įžemina liniją, tai turbūt du darbuotojai. Su saugos instrukcija yra susipažinęs. Vieną kartą į metus yra išklausomas instruktažas. Dėl saugos juos instruktuoja firma „Vildersta“. Kaip vairuotojas-operatorius buvo instruktuojamas apie darbų saugą po aukštos įtampos elektros liniją. Vieną kartą į metus firma jiems praveda instruktažą. Instruktažo metu jis sužinojo, kokiu atstumu nuo elektros linijos galima statyti transporto priemonę. Lopšelis prie aukštos įtampos gali priartėti dviejų metrų atstumu, jeigu didesnė įtampa, tada nuo keturių iki šešių metrų. Prieš darbą R. instruktavo kaip statyti transporto priemonę ir kad negalima artintis prie bėgių. Kai buvo išvažiavę su R., jų nebuvo gal 20-30 min. Buvo nuvažiavę apie 3-4 kilometrus. Kol jis buvo neišvažiavęs įžeminimo darbų niekas nevykdė. Nurodo, kad jiems (vairuotojams-operatoriams) duoda nurodymus darbininkai, kurie yra lopšyje. Nežino ar darbų vadovas, pagal instrukciją, prieš pradedant dirbti, turi jiems išduoti leidimą raštu. Tuo metu direktorius (duomenys neskelbtini) buvo J. B.. Pats direktorius jį instruktavo dėl darbo saugos, instruktavimas buvo žodinis. Darbų saugos žurnale pasirašydavo. J. B. instruktuodavo juos dėl darbo saugos, kai dirbama po aukštos įtampos linija. Ankstesniais atvejais jis matydavo, kad buvo linija įžeminta, o tą vakarą, kai išvažiavo, įžeminimas dar nebuvo padarytas. Įžeminimas daromas taip, kad geležinkeliečiai kabina kabelį nuo įtampos laidų prie žemės.

Liudytojas J. B. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-03-29 d. metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) įmonės vadovas. Tą įvykio dieną jis dirbo kaip vairuotojas, nes vienas vairuotojas neišėjo į darbą. Jis kartu dar su dviem vairuotojais t.y. su S. R. ir A. Š. atvažiavo į Lentvarį prie pervažos, o ten juos pasitiko (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Viso buvo trys mašinos. Darbų vadovas R. B. jiems parodė kur reikia pastatyti mašinas. Tai buvo apie 23:00 val. Vykdydami nurodymą pastatė mašinas tokiu atstumu, kaip buvo nurodyta ir laukė tolimesnių nurodymų iš R. arba iš darbuotojų, kurie ten dirbo. Gavo nurodymus iš Mato, kuris buvo lopšyje. Nurodymus turi duoti arba R. B. arba darbuotojai, kurie ten dirba. Kaip vairuotojas jis dirbo gal du kartus. Anksčiau, kai dirbo vairuotoju, taip pat jam nurodymus davinėjo darbuotojai, kurie dirbo lopšyje. Nurodo, kad įvykio metu buvo 10-12 metrų atstumu nuo įvykio vietos. darbininkai turėjo ant galvos šalmus su žibintais. Kai viskas įvyko, jis avariniu būdu nuleido lopšį į apačią. Kai įvyko įtampa, pultas apačioje neveikė, dėl to teko nuleisti lopšį avariniu būdu. Iškart jis paskambino telefonu R. ir pasakė, kad atsitiko nelaimė. R. iškvietė greitąją. Prie aukštos įtampos laidų oficialaus leidimo dirbti neturį. Kiekvienais metais juos instruktuoja firma ir dar papildomai prižiūri darbo saugą „Vildersta“. Atsakydamas į klausimus nurodo, kad ne iš karto buvo vykdomi darbai, kai pravažiuodavo traukiniai, apie 15 min. reikėjo laukti. Jis negalį atsakyti į klausimą ar buvo atjungta elektra, nes bokštelyje darbuotojai bendravo per raciją. Tą vakarą pravažiavo elektrinis traukinys. Kai pravažiavo traukinys jis nematė, kaip atjunginėjo elektrą. Įžeminimas trunka apie 10 min. Savo automobilio variklio jis nebuvo užvedęs. Darbų vadovas tą vakarą buvo R. B.. Iš R. B. gavo nurodymą tik pastatyti bokštelį daugiau jokių nurodymų nebuvo. M. G. davė nurodymą užvesti mašiną, nes jis jau buvo bokštelyje. R. B. tuo metu nebuvo. Už darbuotojus, kurie yra bokštelyje, atsakingas darbų vadovas, nes jo darbuotojai buvo ten. Atsakydamas į klausimą dėl „Automobilinio bokštelio vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija“ 50 punkto, nurodė, kad bokštelį valdė ne vairuotojas, o valdė darbuotojai, kurie buvo jame. Jis nematė ar darbuotojai turėjo įžeminimo kabelį, kai kilo. Gal ir buvo. Prieš išvažiuojant su darbu vadovu į kitą objektą S. paprašė prižiūrėti jo automobilį. Nukentėjusieji dar buvo įvykio vietoje, kai grįžo R. B.. Kaip vadovas jis geležinkelio ruože buvo pirmą kartą. Jis matė, kad geležinkelio darbuotojai buvo netoliese. Jis nežino kada jie turėjo daryti įžeminimo darbus. Dėl darbo saugos buvo supažindinti vairuotojai S. R., A. Š., V. V. ir jis (J. B.). Jis pats, kaip vairuotojas, taip pat yra pasirašęs saugos instrukcijoje. Instruktavimas buvo pravedamas UAB „Vildersta lietuvių ir rusų kalbomis. Jie nedirbo prie kontaktinio tinklo, nebuvo tokio instruktažo ir mokymų. UAB „Vildersta“ pravedinėjo instruktažą, bet darbo prie aukštos įtampos tinklo instruktažo nebuvo, kadangi jie nedirbo prie aukštos įtampos tinklo. Nežino kaip A. Š. užvedė automobilį, po kontaktiniu tinklu ar ne po kontaktiniu tinklu. Jeigu (duomenys neskelbtini) darbuotojai prašė užvesti mašinas, reiškia elektra buvo atjungta. Jis pats jų neklausė ar atjungta elektra. Jie bendravo per raciją ir jie turėjo žinoti dėl elektros atjungimo.

Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-04-25 metu nurodė, kad šiuo metu jau nebedirba Lietuvos geležinkeliuose. Jo pareigos buvo ūkio viršininkas. Pareigos buvo prižiūrėti ir organizuoti kontaktinių tinklų įrenginius. Jis dirbo labiau prie administracinių darbų t.y. tikrino ir derino projektą dėl darbų pakeitimo ir vėliau darbų priėmimas buvo pagal suderintą projektą. Visos instrukcijos pagal kurias turėjo vadovautis buvo surašytos sutartyje. Mano, kad darbuotojai pradėjo kilti ne laiku. R. B. pažįsta. R. B. ir visi darbuotojai buvo instruktuoti. Darbų eigą prižiūri personalas. Yra telegramos, geležinkelio personalas paruošia darbo vietą, atjungia įtampą, atlieka įžeminą, išduoda leidimą, kad toje vietoje (nuo taško A iki taško B) atjungta įtampa, įžeminta ir galima dirbti. Leidimas popierinis, raštiškas su parašu. Schema atgal neatstatoma kol negaunama iš darbų vadovo atgal to leidimo su parašu, kad darbai baigti, žmonės išvesti ir galima jungti įtampą, atstatyti schemą. Raštišką leidimą išrašo tos dienos paskirtas Lietuvos geležinkelių darbų vadovas, nes jis uždaro eismą, atjungia įtampą ir išduoda tą leidimą dirbti. Kiekvieną savaitę buvo suplanuoti darbai ir pagal telegramą buvo paskirtas darbų vadovas. Telegramas išduodavo geležinkelių eismo valdymo skyrius. (duomenys neskelbtini) siųsdavo paraišką geležinkelių eismo valdymo skyriui ir jie pagal paraišką nurodo kur kokius darbus vykdys. Tada paruošdavo telegramą, kurioje nurodyta, kad tą dieną bus nutrauktas eismas ir bus atjungta įtampa nuo taško A iki taško B ir tikslų laiką nuo iki kada. Tada operatyvinis geležinkelių darbų vadovas pagal tą telegramą, pagal nurodytą laiką uždaro eismą, skambina eismo tvarkdariui ir praneša, kad šiandien dirbam pagal tokią telegramą, prašau uždaryti eismą tokiame kelyje ir bus atjungta įtampa. Eismo tvarkdariui turi būti pranešta apie eismo uždarymą, o dėl įtampos energotvarkdariui. Tada eismo tvarkdarys duoda leidimą eismą uždaryti ir enrgotvarkdarys tada padaro operatyvinius perjungimus, vėliau atskambina, pasako, kad galima įžeminti. (duomenys neskelbtini) prieš dvi savaitės suplanuoja kokius atlikinės darbus, paduoda paraišką darbams, o pagal tą paraišką eismo organizavimo komanda išleidžia telegramą ir pagal tą telegramą operatyvinis personalas paruošia darbo vietą. Telegramą prieš savaitę gauna (duomenys neskelbtini) operatyvinis personalas, eismo tvarkdariai ir visi žino, kad tą dieną, nurodytą valandą planuojami darbai. Jeigu būna pasikeitimai, tada būna telegramos atšaukimas. Paraiškoje yra nurodoma diena, vieta kur bus vykdomi darbai, kokie darbai vykdomi, žmonės ir technika kokia dirbs. Eiliškumas kas ką daro yra instrukcijoje, kuri yra sutartyje ir su kuria jis turi susipažinti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad R. B. turbūt išklausęs reikalingus instruktažus, kitaip ir negalėjo būti, nes darbų saugos skyrius neišduotų aktą-leidimą. Kontaktinis tinklas priklauso geležinkeliui. Negalima savarankiškai dirbti darbus prie kontaktinių tinklų. Po sutarties pasirašymo, pasirašomas atsakomybės ribų nustatymo aktas. Akte nurodoma kas už ką atsako. Lietuvos geležinkelių operatyvinis personalas perduoda rangovo darbų vadovui leidimą, kuriame yra nurodyta data, laikas nuo ir iki kada atlikti darbus, konkreti vieta ir parašas. Negavus atgal to leidimo, darbų vieta neatstatoma, įtampa neįjungiama. Darbų vadovas pasirašo ant akto, vienas egzempliorius lieka pas operatyvinį, o kitas pas rangovą. Pats perdavimas vyksta vietoje, objekte. Telegramoje kisti laikas gali, tai priklauso nuo faktinės padėties. Pravažiavus elektriniam traukiniui darbo vietos paruošimas gali užtrukti apie pusvalandį. Geležinkelio operatyvinis personalas nurodo kiek turi būti padaryta įžeminimų. Ten turi būti nurodomi taškai, kur turi būti pakabintas įžeminimas. Kai įžeminimai pakabinami jis išrašo ir perduoda rašytinį leidimą rangovo darbų vadovui. Nurodymas yra patvirtinta forma. Jis gi (P. P.) sužinojo apie įvykį iš darbuotojų. Ten buvo nuvažiavęs iškart po įvykio. Vėliau išsiaiškino, kad pagal tą nurodymą, tą darbo vietą rangovams turėjo perduoti J. A.. Jis turėjo paruošti darbo vietą ir išduoti leidimą. Įvykis įvyko anksčiau už tuos numatytus darbus. Pagal telegramą buvo už dviejų valandų tas atjungimas. Pagal telegramą buvo nurodyta 00.00 val. ar 01.00 val. Ir jie visi buvo suvažiavę ten ir ruošėsi darbams, laukė to laiko. Kur įvyko įvykis yra dvi geležinkelio linijos. Įtampa nebuvo išjungta nei vienoje linijoje, nes neatėjo tas laikas darbų pradžios. Nebuvo atėjęs laikas pagal telegramą, kada rangovo darbuotojai galėtų pradėti darbą. Iki to laiko buvo likę valanda ar dvi valandos. Atsakomybės ribų nustatymo aktas jam yra žinomas. Statinio projektavimo rangos sutartis, kuri buvo sudaryta tarp trijų šalių, jam yra nežinoma. Pravažiavus traukiniui, Lietuvos geležinkelio darbuotojai greičiausiai galėtų atjungti tą ruožą per pusvalandį, bet darbuotojas iš savo darbų vadovo turi gauti nurodymą pradėti darbus, o nežiūrėti kada tas traukinys pravažiuos. Traukinių išvažiavimą iš ruožo mato eismo tvarkdariai. Rangovo darbuotojai negali pradėti dirbti be rangovo darbų vadovo nurodymų.

Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-04-25 d. metu parodė, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini). Dabar ten nedirba. Darbas buvo kontaktinių tinklų atramų keitimas. Yra skiriama eismo pertrauka ir pagal tą eismo pertrauką yra paskirtas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsakingas atstovas su kuriuo jis, kaip darbu vadovas, kontaktuoja. Kada prasideda eismo pertrauka, jis paduoda paraišką eismo tvarkdariui dėl eismo nutraukimo. Yra kontaktinio tinklo atstovas, kuris nurodytu metu atjungia kontaktinio tinklo įtampą ir daro įžeminimą. Kai jis daro įžeminimą, jis (V. M.), kaip atsakingas rangos vadovas, irgi dalyvauja kartu, kad įsitikinti, kad kontaktinis tinklas yra atjungtas ir tvarkingai įžemintas pagal visus reikalavimus. Paskui infrastruktūros atsakingas atstovas dviem egzemplioriais išrašo jam leidimą, kur pasirašo ant abiejų egzempliorių, vieną egzempliorių pasilieka sau, o kitas egzempliorius pasilieka pas infrastruktūros atsakingą atstovą, kuris atjungia įtampą ir įžemina. Dalyvauja atsakingas infrastruktūros atstovas ir jis. Įmonės, kurios keičia kontaktinį tinklą, atsakingas asmuo neturi dalyvauti kartu, kadangi jų darbai buvo skirtingi, jie keitė kontaktinio tinklo atramas ir standžias skersines, o (duomenys neskelbtini) darbuotojai darydavo paskui perkabinimus. Ir tie darbai, atramos montavimas ir perkabinimas vyko skirtingomis dienomis. Jie su (duomenys neskelbtini) niekada kartu vienu metu nedirbo. Kada jis baigia visą savo darbą, jis viską sutvarko, pastato į gabaritą ir praneša infrastruktūros atstovui, kad jo darbai baigti ir visa įranga patrauktą į gabaritą ir tada jis parašo kada yra darbų pabaiga ir savo parašu tvirtina, kad viskas yra sutvarkyta ir galima nuimti įžemiklius ir paduoti įtampą. „Pastato į gabaritą“ - tai reiškia, kad nebūtų jokių pašalinių daiktų prie to kontaktinio tinklo. Leidime yra nurodomas atjungimo laikas ir kada jis pabaigia darbą irgi nurodo laiką kada pabaigė (data ir laikas). Jeigu jie nespėja atlikti darbus, jis neišduoda leidimo. Atiduoda savo leidimą su parašu tik tada, kai darbai yra užbaigti. Savo leidimą atiduoda atsakingam infrastruktūros vadovui, kuris vykdo įžeminus. Atsakydamas į klausimus nurodo, kad jiems skirdavo visas eismo pertraukos tik nakties metu. Atstumas nuo įžeminimo darbų iki kontaktinio tinklo atramų buvo apie 50-100 metrų. Aplinkybių apie patį įvykį nežino, nes tą naktį darbų nevykdė, todėl negalį pasakyti ar buvo tamsu ar šviesu. Dėl apšvietimo man niekada problemų nebuvo. Jis, kaip darbų vadovas, gaudavo Lietuvos geležinkelių telegramą ir ten yra nurodyta, kokiu laiku Lietuvos geležinkeliai skiria darbą. Kadangi, kaip minėjo su R. viename objekte niekada nebuvo, tai jie (R. B.) gaudavo savo telegramas iš Lietuvos geležinkelių. Kada dirbdavo (duomenys neskelbtini) jis irgi nežinodavo, nes negaudavo tokios informacijos. Savo darbuotojus informuodavo, kad galima dirbti, per instruktažą. Jis jiems pasakydavo, kad be jo leidimo negalima atlikti darbų. Pas jį yra radijo stotis, jeigu žmogus negirdi balsu, tada bendravimas vyko per radijo stotį. Jis negalį palikti objekto, kadangi yra darbų vadovas ir jo pareiga kontroliuoti kaip yra vykdomas visas darbų procesas. Nebuvo taip, kad jis darbo metu būtų buvęs keliuose objektuose, nes visada dirbo prie vienos atramos šalia žmonių. Darbuotojai į darbo vietą galėjo atvykti prieš valandą, kad atnešti kokius nors įrankius, o technika negali atvykti anksčiau negu nurodyta leidime. Yra suplanuoti darbai yra telegramos, projekto vadovai, kurie turi savo grafiką ir pagal tą grafiką jie prašo kurioje tarpstotėje ir kuriame kilometre bus vykdomi darbai. Jie (geležinkelių tiesimo centro) atstovai iki eismo pertraukos pradžios bendrauja su kontaktinio tinklo atstovais ir jiems sako, kad dirbs kokiame kilometre ir prie kokios atramos ir tada apsitaria kada ir kur susitiks ir tas atstovas praneša, kad viskas yra atjungta ir tada prasideda įžeminimo darbai. Kai atjungiama įtampa, išduodamas leidimas su kontaktinio tinklo atstovo parašu ir tada leidžiama pradėti darbą.

Liudytojas T. A. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-04-25 d. metu parodė, kad 2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), o tam projekte buvo projekto vadovas. Buvo atsakingas už medžiagų užsakymą, komandos sukūrimą ir sutarties vykdymą. Kadangi GRC turėjo jungtine veikla su(duomenys neskelbtini) tai jų (GTC) atsakomybė buvo bendri statybiniai darbai, o (duomenys neskelbtini) montavo gembes, visa kontaktinio tinklo armatūra. Sutartyje buvo nurodyta kas už ką atsako. Sutarties vykdymą kontroliavo GTC. Kiekvienas įdarbintas darbuotojas įmonėje yra instruktuojamas dėl darbo saugos. O kai darbuotojas priskiriamas objektui, darbų vadovas jį instruktuodavo pagal darbo pobūdį. Su (duomenys neskelbtini) bendravo telefonu, derino darbus. Kadangi jų (GTC) atsakomybė buvo pastatyti atramas, nes be atramos (duomenys neskelbtini) negalėjo dirbti, kai jie (GTC) pastatydavo atramas, paruošdavo darbų frontą, o (duomenys neskelbtini) užbaiginėdavo, padarydavo perjungimus, o vėliau GTC demontuodavo senas medžiagas. Kadangi dirbama veikiančiame geležinkelyje, tai visą atjungimą vykdavo geležinkelių atstovai. Kad vykdyti darbus reikėjo gauti eismo pertrauką. Kai susiderindavo eismo pertrauką, jie (GTC) prieš darbų pradžią atvykdavo į vietą ir laukdavo eismo pertraukos. Prieš eismo pertrauką darbų vadovas turėjo prisistatyti pas stoties budėtoją ir susipažinęs su telegrama, kurioje nurodyta ką kiekvienas asmuo turi atlikti, turi ją pasirašyti ir parašyti nuo kada ir iki kada vyksta darbai. Kadangi darbai vyko veikiančiame kontaktiniame tinkle, geležinkeliai su tvarkdariu turėjo susiderinti atjungti įtampą ir įžeminti darbo vietą. Įžeminę darbo vietą, jie išduodavo lapelį, kad darbo vieta paruošta ir jie (GTC), kaip rangovai, gali dirbti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jis (GTC) kaip rangovas, rašydavo geležinkeliams paraišką, kad norį tokią tai dieną, nuo tada iki tada dirbti tokioje vietoje. Geležinkeliai kas savaitę turi pasitarimus kur jie žiūri į traukinių eismą ir nusprendžia kokio ilgio eismo pertrauką gali duoti. Tame pasitarime dalyvauja eismo tvarkdariai ir atsakingi skyriai (elektrikai, automatikai) ir jie susiderindavo tą telegramą ir po to ją išleisdavo. Telegramos išleidimas eidavo ir stoties budėtojui ir rangovui. Ta telegrama yra kaip įsakymas. Leidimą išduoda Lietuvos geležinkeliai. Aktas - leidimas yra leidimas vykdyti darbus. Jeigu aktas - leidimas yra pasibaigęs galioti, tada jis turi būti pratęstas. Lietuvos geležinkelių reikia prašyti, kad pratęstų tą leidimą. Kai yra prašoma išduoti aktą – leidimą, dažniausia prašoma 2-3 mėnesiams ilgiau, negu baigiasi sutartis, kad nereikėtų pratęsinėti.

Ikiteisminio tyrimo metu LR BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais apklaustas liudytoju R. B.2019-09-16 parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirba jau 12 metų, darbų vadovo pareigose 9 metai. Taip pat yra išklausęs darbų saugos kursus ir atsakingas už darbų saugą objektuose, kuriuose būna paskiriamas atsakingu vadovo V. Z. įsakymu. (duomenys neskelbtini) jau gali būti, kad 9 metai bendradarbiauja su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jam žinoma, kad jų įmonė laimi viešuosius konkursus darbų atlikimui. Mano, kad darbai Lentvario geležinkelio stotyje galėjo būti atliekami pagal sutartį, kuri buvo sudaryta laimėjus viešąjį konkursą šių metų pradžioje. Jie vykdė įvairius darbus: įrenginėjo geležinkeliuose signalizaciją ir kontaktinio tinklo darbus. Lentvario geležinkelio stotyje buvo atliekami tik kontaktinio tinklo rekonstrukcijos darbai - keitė kontaktinį tinklą laikančias konstrukcijas - gembes. Įvykio naktį jie būtent turėjo pakeisti gembes. 2019-08-25 dirbo trys brigados, pirmoji brigada: M. G., A. Č. ir E. Č., antroji brigada: R. B., Ž. S. ir V. K., trečioji brigada: V. B. ir V. M.. Antroji ir trečioji brigada dirbo prie 194 atramos, prie jos buvo paskirta daugiau žmonių, kadangi ten turėjo būti atlikta: gembės montavimo darbai ir kompensavimo įrenginio montavimo darbai, o prie 190 atramos buvo pirmoji brigada ir ten reikėjo atlikti tik gembės montavimo darbus ir pakeisti įžeminimą. Gembė tai trikampio formos metalinė konstrukcija, kuri tvirtinama į atramą, o kiti jos galai tvirtinami prie laidų. Gembė tvirtinama į kontaktinį tinklą su gnybtais, o prie atramos žiediniais kronšteinais, ir visos metalinės konstrukcijos privalėjo būti įžemintos. Per atramą nutiesiama 10 mm storumo įžeminimo viela, kuri apačioje prijungiama prie bėgių. Ta pati komanda prie atramos Nr. 190 dirbo jau antra diena, nes dieną prieš tai jie dirbo su linija DBL, ten taip pat buvo pakeista gembė ir, kadangi liko laiko, jie padarė dalį įžeminimo ant naujos atramos, kurį turėjo pabaigti sutvarkyti 2019-08-25 naktį. Kad būtų atliekami darbai linijose tiek KT, tiek DBL, AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai privalo paruošti darbo vietą, t. y. atjungti elektros tiekimą ir padaryti įžeminimą. Darbai atliekami tik gavus „telegramą“ iš AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jie rašo paraišką Geležinkelio tiekimo centrui (GTC), kad nori tokią dieną atlikti ten ir ten darbus. GTC tą pačią paraišką persiunčia AB „Lietuvos geležinkeliams“, patikslindami darbus, kuriuos turės atlikti patys GTC darbuotojai (išraudavo senas atramas, jas pakeisdavo naujomis). AB „Lietuvos geležinkeliai“, gavę paraišką susitikrina su traukinių judėjimu, paskiria konkrečius asmenis, kurie už ką atsakingi. Jis, jau turėdamas telegramą, dar kartą pildo paraišką, konkretindamas, kad jiems per didelė darbų apimtis, kaip aptariamu atveju, telegramoje buvo nurodytos keturios atramos 190, 194, 210, 212, tačiau paraiškoje buvo pakoreguota, kad bus dirbama tik su dviem atramomis - 190 ir 194. Paraiškos originalą jis nuvežė į Lentvario geležinkelio stotį budėtojai 2019-08-25. Lentvario geležinkelio stotyje jis dirbo su keliais elektromechanikais, be J. A. dar galėjo dirbti dar du AB „Lietuvos geležinkeliai“ elektromechanikai. Naktį prieš dirbo A. G. 2019-08-24. Tai reikėtų patikslinti. Jam žinoma, kad J. A. atvykęs į darbą padaro įrašą E11 žurnale, kad tokiu ir tokiu laiku nebūtų eismo tokiose ir tokiose linijose. Jam yra tekę dalyvauti, kai jis darydavo tuos įrašus. Jis pasirašydavo pas stoties budėtoją, kad su telegrama susipažino. Stoties budėtoja, susijusi su eismo geležinkeliais nutraukimu, o elektrotvarkdarys tvarko elektros tiekimo nutraukimą. Stoties budėtojai „telegramą“ gauna faksu, o (duomenys neskelbtini) telegramą gauna elektroniniu paštu. Prisiminė, kad J. A. šiuo atveju savo patikslintos po telegramos paraiškos nesiuntė, o atvežė į rankas ir dar prieš darbą jis kalbėjo telefonu su J. A. ir nurodė tiksliai, su kuriomis atramomis jie turės dirbti. Po pokalbio telefonu su J. A. ir buvo sutarta, kad paraiškos jis nesiųstų jam paštu, o atvežtų tiesiai į stotį. Jis iš stoties budėtojos vyko į darbo vietą, ten dar kartą paaiškino darbuotojams, kokius darbus jie turės padaryti. Telegramos darbuotojai nemato, jis tik jiems žodžiu pasako, nuo kada bus išjungta įtampa ir nuo kada bus skirta eismo pertrauka. Žodžiu jis visada informuodavo, kad kai įtampa bus išjungta, jis informuos juos žodžiu atskirai apie darbų pradžią. Pas juos įmonėje yra Geležinkelio instrukcija, tačiau kas tiksliai joje įvardinta, šiai akimirkai jis negali pasakyti. Jis atskirai darbuotojams neaiškindavo, kokie tiksliai veiksmai turėjo būti atlikti, kad elektra būtų atjungta, kadangi jie jau buvo apie tai instruktuoti ir supažindinti. Jie patys vaizdžiai galėdavo matyti, ar ant laidų kabo įžeminimo lazdos. Jei jos yra, reiškia, kad elektros linijoje nėra. Jis su savo inžinieriumi S. S. ir (duomenys neskelbtini) keltuvo vairuotoju S. vyko pasižiūrėti, kur bus dirbama rytoj naktį, ar pasieks keltuvas, ar reikės specialios geležinkelių technikos. Mano, kad galėjo pravažiuoti apie 2 kilometrus, galėjo išvažiuoti 23.05 - 23.10 val., ten pasižiūrėję busimą darbo vietą, važiavo į kitą vietą. Ten važiuojant girdėjo per raciją, kaip Lentvario geležinkelio stoties budėtoja pranešė, kad 6 keliu važiuos traukinys, girdėjo, kaip M. per raciją atsakė, kad suprato ir galėjo pasakyti, kad „jie gabarite“, kad jie nuo bėgių saugiu atstumu. Kitos brigados nieko neatsakė, nes dažniausiai bendrauja tik vienas darbuotojas su stoties budėtoja. Telegramoje nurodytas laikas 23.40 val. apytikslis (tai yra tas laikas, nuo kada gali pradėti atjunginėti). 23.48 val. jiems jau grįžinėjant į darbo vietą, jam paskambino į mobilų (duomenys neskelbtini) vairuotojas J., kuris trumpai pasakė, kad jis greičiau grįžtų į darbo vietą, nes kažkas atsitiko. Jis grįžo per kelias minutes, nes jau 23:50 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Jis atvažiavęs pamatė, kad autobokštelis buvo nuleistas ir pasviręs prie atramos Nr. 190, bokštelyje dar buvo A. , negali pasakyti, ar jis buvo sąmoningas, tik lyg jo galva sujudėjo. A. ant krūtinės ir veido matė kažkokias išdegusias žaizdas, jį bokštelyje kažkas prilaikė, tai ar jis pats judino galvą, ar prilaikantysis jį sujudino, jis negali pasakyti. M. vedė R. B., paklausė, kaip jis jaučiasi, bet ar jis jam ką nors atsakė, jis negali pasakyti. Jis iš bendro vaizdo suprato, kad darbuotojai prisilietė prie įtampos, tuo metu dar tiksliai negalėjo įvardinti, prie kurios linijos jie prisilietė, ar prie DBL, ar prie KT linijos, abiejose teka ta pati 27.5 kV srovė. Negali pasakyti, ar kažkas be jo dar skambino į Bendrąjį pagalbos centrą, jis skambino du kartus, nes dar tikslino atvykimo vietą. Medikai konstatavo A. mirtį, M. sužalojimai buvo apdegę abi rankos. Medikai jį išsivežė. Su įvykio vietoje likusiu E. Č. jam pakalbėti nepavyko, nes jis buvo susijaudinęs ir kaltino visus, ir vairuotojus, kad jie nepadėjo, ir jį, kad jis nebuvo vietoje. Tik vėliau su juo pakalbėjo jų skyriaus vadovas G. V.. Šiai dienai jam nežinoma, kodėl du darbuotojai kilo prie linijos. Pagal darbo tvarką, darbuotojai turėjo sulaukti jo atvykstančio. Jis turėjo sulaukti leidimo iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ elektromechaniko, kad jis jam duotų raštišką leidimą, kuriame nurodyta, kad elektra atjungta ir padarytas linijos įžeminimas. Tada jis fiziškai pats praeina ir patikrina vizualiai, ar įžeminimo lazda prijungta prie laidų ir taip pat, ar ji pritvirtinta į bėgį. Tik tada jis pasirašo elektromechaniko leidimą ir vieną egzempliorių jis jam atiduoda. Jis informuoja savo darbuotojus, kad darbus gali pradėti. Ar darbuotojams buvo žinoma, kokia tvarka yra pasiekiamas elektros linijos išjungimas ir kad pildomi visokie papildomi dokumentai - leidimai, jis negali pasakyti, bet mano, kad iš bendros praktikos, pagal pravestus mokymus, pagal išdirbtus metus, jie turėjo tai žinoti. Į klausimą, ar pravažiavus traukiniui, jis gavo pranešimą apie išjungtą įtampą, atsakė, kad jis po traukinio pravažiavimo jokio pranešimo apie įtampos išjungimą negavo. Į klausimą, ar pro traukinio pravažiavimo jis gavo pranešimą apie linijos įžeminimą, atsakė, kad ne, negavo jokios informacijos apie linijos įžeminimą. Į klausimą, ar pravažiavus traukiniui jis gavo pranešimą, kad yra užpildytas leidimas atlikti linijos darbus, atsakė, kad ne, negavo. Į klausimą, ar iš geležinkelių gavo kvietimą patikrinti, ar išjungta įtampa ir atlikti įžeminimo darbai, atsakė, kad ne, negavo jokio AB „Lietuvos geležinkeliai“ kvietimo patikrinti linijos ir įžeminimo. Į klausimą, ar ragino darbuotojus atlikti darbus kuo greičiau ir grasino, kad nukentės atlyginimai, jei reikės geležinkeliams stabdyti eismą, atsakė, kad neragino ir grasinimų dėl atlyginimų mažinimo iš jo pusės nebuvo. Jis iš objekto išvyko, nes žinojo, kad suspės sugrįžti iki tol, kol linijoje elektra bus atjungta, nes nuo traukinio pravažiavimo iki elektros tiekimo išjungimo, KT ir DLB linijų įžeminimo atlikimo praeidavo apie 15-20 minučių. Į klausimą, ar išvažiuodamas apžiūrėti rytojaus objektą, leido darbininkams pradėti darbus, atsakė, kad ne, išvažiuodamas leidimo dirbti nedavė, pasakė, kad darbus pradėti tik žodiniu jo leidimu. Į klausimą, ar kitos brigados, antroji ir trečioji, pradėjo darbus, atsakė, kad ne, kitos brigados darbų nepradėjo, laukė jo atskiro nurodymo. (t. 8, b.l. 102-103)

2020-09-11 akistatos protokole užfiksuota, kad atlikta buvo akistata tarp R. B. ir nukentėjusiojo E. Č..

Į klausimą, kokie paruošiamieji darbai buvo atliekami 2019-08-25 prieš nelaimę atvykus į Lentvario geležinkelio stotį, E. Č. nurodė, kad jie išsikrovinėjo medžiagas, tiksliai neprisimena kokias, ėjo prie darbo vietos, atramos, kurios dabar numerio neprisimena. Su juo buvo jo tėvas ir M.. Jie: tėtis, jis ir kitos brigados darbuotojas Ž. S., atvyko vienu automobiliu, o M. vyko su kitais darbuotojais. Atliekant paruošiamuosius darbus, Ž. išėjo prie kitos atramos į kitą brigadą. Jie prie savo atramos liko trise.

E. Č. su R. B. parodymais nesutiko, nurodė, kad jiems renkant medžiagas, sujunginėjo kažką prie kažko sukdami, nes jis dabar negali įvardinti tų naudotų detalių. Atėjęs R. pasakė, kad susijungę visas detales, pravažiavus traukiniui - kylat dirbat. Jis prie jų brigados buvo apie 2 minutes, taip pat jis informavo, kad išvažiuoja iš darbo vietos apžiūrėti kitą stulpą, kiek laiko jis užtruks, jis neįvardino. Niekas jokių papildomų klausimų R. B. neuždavė, nieko nesitikslino dėl gautos komandos „pravažiuoja traukinys - kylat, dirbat“. Tai buvo pirmas kartas per jo darbo mėnesį, kai R. B. iš darbo vietos išvyko ir joje nebuvo. Matė, kad R. B. nuėjo prie kitos brigados, iki kitos brigados buvo apie 50 metrų atstumas. Matė, kad jis kažką kalbėjo su kita brigada, tačiau nesuprato, kokius konkrečiai nurodymus duoda.

R. B. su E. Č. parodymais nesutiko, nurodė, kad kategoriškai tvirtina, jog nesakė pradėti darbus, kai „pravažiuos traukinys“, nes nebuvo išjungta įtampa, nebuvo paruošta darbo vieta, iš Lietuvos geležinkelių nebuvo gautas leidimas pradėti darbus. Taip pat jo išvažiavimas iš darbo vietos buvo ne pirmas kartas, nes liekant laikui iki planuojamos eismo pertraukos suteikimo, jis pasižiūrėdavo darbus, kuriuos reikėdavo atlikti kitą dieną, negali įvardinti, kiek kartų galėjo būti išvykęs nuo objektų, nes dabar reikia žiūrėti į dokumentus. Jis pranešdavo brigadoms, kad jis išvyksta.

E. Č. paklausus, kodėl šis meluoja, kad nedavė leidimo dirbti, nes nebūtų kilę be leidimo, R. B. nurodė, kad nemeluoja, leidimo dirbti nedavė, nesakė „pravažiavus traukiniui kilti dirbti“, nes įtampa neišjungta, darbo vieta neparuošta ir leidimas nebuvo gautas.

Į R. B. klausimą, o kokius darbus jie turėjo atlikti, E. Č. atsakė, kad jo neapmokė, tai iš kur jis turėtų žinoti, kokius darbus turėjo atlikti.

Į advokato V. S. klausimą, jog jis minėjo, kad susirenkant medžiagas pravedė instruktažą, gal gali patikslinti, kokio pobūdžio instruktažas ir, ar instruktažas buvo pravedamas už instruktažą darbuotojams pasirašant, R. B. nurodė, kad kiekvieną kartą Gariūnų bazėje instruktuodavo ir supažindindavo su darbo projektu, su darbo vieta, nes pagal darbo projektą darbuotojai turėdavo patys susirinkti medžiagas, taip pat juos konsultuodavo vyr. inžinierius. Kiekvienai brigadai būdavo paduodamas atskiras brėžinys, popierinis variantas, iš kurio brigada ir suprasdavo, kokias medžiagas jie turi pasiimti. Negali atsakyti, ar darbuotojams duodavo kažkokius dokumentus pasirašyti.

Į advokato V. S. klausimą, kur stovėjo autobokštelis, atvykus į objektą atlikti gembės keitimo darbus, ar jis davė komandą, kur jis turėjo būti tiksliai pastatytas, R. B. atsakė, kad autobokštelių transportas stovėjo ant pravažiuojamojo kelio. Jis įvardino, kad prie vienos atramos turės atsistoti du autobokšteliai, o kitas prie atskiros atramos. Po jo komandos autobokšteliai, kurie buvo du prie vienos atramos, jie šiek tiek pasikoregavo, pasistumdė. Dėl autobokštelio, kuris buvo prie 190 atramos, jis nieko negali pasakyti, nes nematė.

Į advokato V. S. klausimą, jog jis kaip darbų vadovas susipažino su dokumentacija, ar pagal darbų sutartį ir dokumentaciją buvo konkrečiai fiksuotos autobokštelių stovėjimo vietos, R. B. atsakė, kad jis nėra susipažinęs darbų sutartimi, autobokštelių statymas vyko pagal geležinkelio taisykles, jos yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Jis yra susipažinęs su tomis taisyklėmis.

Į advokato V. S. klausimą, kas atsakingas už autobokštelių pastatymą - ar geležinkeliai, ar jis darbo vietoje, R. B. nurodė, kadangi autobokšteliai dirba jiems, tai jis ir atsakingas už jų pastatymą prie atramos.

Į advokato V. S. klausimą, ar konkrečiai nurodė autobokštelio vairuotojui, kur jis tiksliai turi atsistoti prie 190 atramos, R. B. atsakė, kad jis bendrai įvardino, konkrečiai autobokšteliui nurodymų prie 190 atramos nedavė.

Į advokato V. S. klausimą, ar išvykdamas iš objekto įpareigojo ką nors vykdyti jo funkcijas, R. B. atsakė, kad neįpareigojo, nes įtampa nebuvo išjungta, darbo vieta nebuvo paruošta ir nebuvo gautas leidimas. Jų darbas prasideda tik gavus leidimą atlikti darbus iš geležinkeliečių. Darbuotojams buvo duotas nurodymas laukti, kol grįš.

Į advokato V. S. klausimą, ar dirbančiose brigadose pakilus autobokšteliu paskirdavo, kas vadovaus darbams, R. B. atsakė, kad kai įtampa išjungta, darbo vieta perduota jam, tada jis visada būdavo vietoje ir visada komandas duodavo jis, būnant autobokštelyje darbuotojams vadovauti vienas kitam nereikėjo, tuo užsiimdavo jis. Kad viršuje būtų girdimos jo komandos, bendravimas vyko radijo ryšiu.

Į advokato A. Petrausko klausimą, po kiek laiko pravažiavus elektriniam traukiniu, jie pradėjo darbus, E. Č. atsakė, kad po 10-15 minučių.

Į advokato A. Petrausko klausimą, ar tą naktį matė Lietuvos geležinkelių darbuotojus, ką jie darė, E. Č. atsakė, kad taip, matė, jie vaikščiojo, bet ką tiksliai darė, negali pasakyti.

Į advokato A. Petrausko klausimą, kai elektrinis traukinys pravažiavo, ar jie gavo leidimą dirbti, E. Č. atsakė, kad per tas 10-15 minučių jokio leidimo iš R. B. ir geležinkeliečių jie negavo, R. B. jau buvo davęs komandą anksčiau.

Į advokato A. Petrausko klausimą, kai pravažiavo elektrinis traukinys, ar matė, ką darė kitos brigados, E. Č. atsakė, kad matė, jog kita brigada dėliojo medžiagas, manė, kad jie nespėjo, todėl nekilo.

Į advokato A. Petrausko klausimą, su kokiu automobiliu jie išvažiavo pasižiūrėti kitos atramos ir kas su jais važiavo, R. B. atsakė, kad išvažiavo su savo darbiniu automobiliu, kartu su juo važiavo vyr. inžinierius S. S. ir autobokštelio vairuotojas.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. B., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, 2021-02-09 parodė, kad dėl pateikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta. Pranešimas apie įtarimą įteiktas, jo esmė aiški. Iš esmės laikosi savo ankstesnių parodymų, tik nori papildyti. Su įtarimu nesutinka, nei vienam iš darbuotojų nedavė nurodymo dirbti, nes nebuvo gautas AE-10 formos raštiškas leidimas iš „Lietuvos geležinkelius“ aptarnaujančio personalo. Taip pat nebuvo paruošta darbo vieta ir pasirašytinai nebuvo perduota jam. Įtampa nebuvo atjungta, darbo vieta nebuvo paruošta ir neįžeminta. (t. 10, b.l. 142)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G.2019-09-09 parodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigose dirba 8 metus su pertraukomis, yra visą laiką bendradarbiaujama su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Įvykio dieną, 2019-08-25, galėjo būti jo 7 ar 8 darbo diena. Prisimena, kad teko pasirašyti kažkokį dokumentą, kuriame buvo nurodyta, kad dirbs naktimis, nakties laikas skirdavosi. Juos apie darbo tikslią pradžią informuodavo naktinės pamainos pabaigoje. Visas tas 7 ar 8 dienas jis įmonės buvo apgyvendintas viešbutyje. Kartu su juo užduotis vykdydavo A. Č.. Jo ir kolegų darbų užduotis buvo elektrinių traukinių senosios linijos keitimas nauja. Stulpus statydavo kita įmonė, jų užduotis buvo perkelti laidus nuo senosios linijos ant naujosios. Jų darbų vadovas R. B. duodavo nurodymus, kada jie gali kilti prie laidų ir atlikti darbus. Jie darbus atlikdavo su racijomis, jas išduodavo (duomenys neskelbtini)“ įmonė, jie nusistatydavo vienodą dažnį ir girdėdavo ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ operatorės balsą. Girdėdavo, kai ji informuodavo apie važiuojančius traukinius kitais bėgiais. Iš senosios linijos elektra buvo atjungiama AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų. Atjungimo darbus yra matęs, prie laidų buvo pridedamos įžeminimo lazdos. Jos buvo dedamos nebūtinai jiems matomoje vietoje, jos galėjo būti uždėtos linijos pradžioje ir joje būdavo saugu dirbti. Jie visą laiką laukdavo komandos „dirbti“ iš R. B.. Jis nurodymus duodavo arba tiesiogiai, arba per raciją. Iš jų dviejų komandos raciją turėdavo jis. Prie laidų jie keldavosi su samdytu kitos įmonės keltuvu, būdavo keltuvo vairuotojas, tačiau įlipus į lopšelį, jie jau galėdavo patys jį valdyti. Jis visą laiką spausdavo pultelį, kad pakelti lopšelį. Pakildavo apie 5 m į aukštį, laidus galėjo paliesti rankomis, nes reikėjo demontuoti konstrukcijas. Įvykio dienos jis iš viso neprisimena, bet kategoriškai tvirtina, kad nei jis, nei A. nebūtų kilę, jei nebūtų gavę komandos, kad linija saugi. Jis tik prisimena save greitosios pagalbos automobilyje ir girdėjo, kaip šaukė A. sūnus E., tuo metu jis galvojo, kad A. susižalojo sunkiau nei jis, kad jis žuvo, to jis nežinojo. Jų buvo 6 darbuotojai padalinti po tris. Su jais buvo E., jis visą laiką būdavo apačioje, jis jiems ką nors paduodavo per nuleistą virvę. Kitoje komandoje buvo: R. B., V. K. ir Ž. S.. Jie dažniausiai dirbdavo prie tos pačios linijos ir jie turėjo girdėti tą pačią informaciją, kaip ir jų komanda. Įmonėje buvo pravedami mokymai dėl aukštos įtampos, taip pat buvo pasakojama, kaip darbai turi būti atliekami. Praktinių mokymų nebuvo. Dažniausiai į metus 1 ar 2 kartus pasirašydavo už instrukcijas, pačių instrukcijų smulkiai neaptarinėdavo. Mano, kad racija buvo girdima ir šalia esantiems kitos komandos darbininkams. Jis niekada nėra matęs kažkokių rašytinių nurodymų, kada linija saugi, visą laiką komandą duodavo R.. Jis neprivalėjo pagal instrukcijas per raciją informuoti, kad komandą girdėjo, vykdo. AB „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų kiekvieną kartą būdavo skirtingas žmonių skaičius. Jų nei vieno nepažįsta. Taip pat prie jų būdavo keltuvo vairuotojas, jie taip pat keisdavosi, jų anketinių duomenų nežino. (t. 1, b.l. 139-141)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G.2019-11-11 papildomai parodė, kad pageidauja duoti parodymus apie savo darbų vadovą R. B.. Nori pasakyti, kad darbuotojai, kurie dirbdavo su juo, bijodavo jam skambinti, pasakyti, kad darbus atliko ar, kad baigėsi medžiagos. Jis prisimena, kad jis ir kolegos yra savo pastebėjimus dėl R. B. bendravimo išsakę pavaduotojai L. B., kuri jiems po testų sprendimo Klaipėdoje paaiškino, kad R. taip pat sunku, kad siųs jį į mokymus, kad jis išmoktų bendrauti su darbuotojai, bet situacija nesikeitė. Taip pat nori pasakyti, kad buvo atvejų, kurie įrodo, kad R. atsainiai žiūrėjo į savo atliekamas pareigas. Iš bendradarbių pasakojimų žinojo, kad buvo toks atvejis, kai reikėjo „Draugystės“ stotyje Klaipėdoje iš vagonėlių atjungti elektrą ir R., kaip visą laiką, skubindamas darbus liepė darbuotojui R. T., apie 30 m. amžiaus, nelipti ant vagonėlio ir atjungti, o paimti ir nukirpti laidą apačioje. Jis tikino R., kad elektros nėra, tačiau kirpimo metu sužaižaravo ir replės išsilydė, tą kartą R.. nenukentėjo. Taip pat buvo atvejis su juo pačiu, kai dirbant Kyviškių ir Kenos tarpstotyje, įrenginėjant naują kontaktinę liniją, R. duodamas komandą pasakė, kad jie reguliuodami kontaktinio tinklo stygas, pasižiūrėtų ir šalia esančios linijos stygas, nors leidimas dirbti prie tos linijos nebuvo gautas. Autokeltuvas bokštelį buvo pastatęs prie kontaktinio tinklo linijos, su kuria ir turėjo dirbti, kadangi R. liepė pažiūrėti ir gretimas stygas prie kito kontaktinio tinklo linijos, jie kartu su darbuotoju V. A. (apie 40 metų amžiaus) su bokšteliu nepasiekė kitos linijos, bet tada autokeltuvo vairuotojas pasakė, ko jie čia bijo, ir tada jis svirčių pagalba išstūmė bokštelį maksimaliai prie kitos linijos, bet tada bokštelis užsikirto ir juos stebintis darbuotojas, gal A. G. (išvykęs į užsienį), informavo per raciją, kad važiuoja traukinys. Tą kartą R. nebuvo šalia, nes jis turėdavo 3-4 brigadas ir jas prižiūrėdavo. Jie, būdami lopšelyje, mojavo šalmais ir liemenėmis, kad traukinys sustotų. Jiems pavyko jį sustabdyti. Po šio įvykio jie su V. gavo po 50 Eur baudas, bent jau taip jiems nurodė R., nes atlyginimo lapelių negaudavo, todėl jokių baudų nematydavo, ar jos buvo skiriamos, ar R. juos tik gąsdindavo. O jis dažnai gąsdindavo 50 Eur baudomis. Šis įvykis galėjo būti 2016-2017 rudenį. Tada R. suvertė kaltę dėl to, kad jie nepadėjo avarinio ženklo (švilpuko). Tik atėjus į (duomenys neskelbtini) jam kiti darbuotojai pasakojo, kad dėl R. B. šaukimo ant darbuotojų A. Č. buvo už kaklo prispaudęs R.prie sienos ir davė kumščiu per sieną, net sienoje liko skylė. Taip pat jis ir pats matė, kaip A. buvo pakėlęs ranką prieš R., bet tą kartą jam nesudavė. Jis daugiau jokių smulkmenų neatsiminė, tik prisimena vieną situaciją, kad per raciją jis girdėjo, kaip kažkas pranešė, kad atvažiuoja traukinys, tačiau neprisimena, ar tai buvo moteriškas ar vyriškas balsas, jis dar prisimena, kad pasakė, kad suprato. Dabar jam kažkaip dėliojasi, kad jis galėjo komandą pradėti dirbti išgirsti per raciją, nes niekaip kitaip negali paaiškinti, kodėl jie kilo prie linijos. Jis be jokios komandos tikrai nebūtų pradėjęs darbų, šiuo atveju vienokiu ar kitokiu būdu R.buvo davęs komandą. (t. 1, b.l. 144-146)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 122/2020(01), remiantis M. G., gim. 1990 m., gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis, konstatuota, kad:

1. M. G. nustatytas aukštos įtampos elektros srovės išlydžio poveikis su abiejų rankų plaštakų, dilbių, kairio žasto cirkuliariu ir abiejų pėdų padų giliu (III°) terminiu nudegimu, apėmusiu apie l4,5% viso kūno paviršiaus ir sukėlusiu nudegusių galūnių audinių nekrozę ir gangreną, privedusią prie gyvybinės rankų amputacijos: dešinės rankos iki dilbio viršutinio (proksimalinio) trečdalio ir kairės rankos iki žasto vidurio.

3. Sužalojimas vertinamas visumoje ir atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl gilaus, daugiau 10% kūno paviršiaus nudegimo, atitinka sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.16 p. ir dėl nudegimo netekus (amputavus) rankų (dešinės iki dilbio viršutinio trečdalio ir kairės iki žasto vidurio) netekus pilnai (100%) bendro darbingumo atitinka taisyklių 6.11. p.

4. Medicininių duomenų, kad M. G. su elektros srovės laidininku rankomis kontaktavo betarpiškai, duomenų nėra.

5. Tikėtina, kad rankomis priartėjus prie elektros laidininko su aukštos įtampos srove įvyko elektros iškrova, sukėlusi rankų audinių elektroterminį pažeidimą. Negalima atmesti, kad elektros srovės išlydis galėjo įvykti per kitą (nuo elektros srovės traumos žuvusį) asmenį. Neatmetama, kad riboti M. G. kojų padų elektroterminiai nudegimai galėjo įvykti dėl šių kūno dalių kontakto su įžeminančiu elektros laidininku. (t. 1, b.l. 159-160)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5977/2019(01) nustatyta, kad M. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b.l. 150)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Č.2019-09-11 parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo du mėnesius, instaliuotojo pareigose. Jis atėjo dirbti į įmonę iš karto po vidurinės mokyklos, nieko bendro su instaliuotojo darbu prieš tai nebuvo turėjęs. Jį tikriausiai įdarbino, nes toje įmonėje taip pat dirbo jo tėtis A. Č.. Jis dirbo apie 13 metų ir taip pat instaliuotojo pareigose. Jam įsidarbinant buvo pateikti dokumentai iš kelių lapų, kuriuose jis neatskleis informacijos apie darbų planus tretiesiems asmenims. Įmonė jam suteikė avalynę, rūbus turėjo jo tėtis, tai iš įmonės negavo, neprisimena, ar jis pasirašė už tuos suteiktus daiktus. Iš pradžių darbus atlikinėjo Klaipėdoje naftos įmonėje, tuo metu buvo kitas darbų vadovas. Trys savaitės prieš įvykį 2019-08-25, juos kartu su tėčiu A. Č. perkėlė į Vilnių, darbas buvo visą laiką naktimis, per tas tris savaites tėtis turėjo vieną laisvą naktį, jis, kadangi turi antrą darbą, tai savaitgaliais važiuodavo į Šiaulius, tačiau sekmadienį vėl dirbdavo. Jis jau yra gavęs vieną atlyginimą. Perkėlus į Vilnių, jų įmonė (duomenys neskelbtini) bendradarbiavo su AB „Lietuvos geležinkeliai“. Jam tokio pobūdžio darbas buvo pirmas gyvenime. Įmonė jokių apmokymų nepravedė, taip pat jokie praktiniai mokymai nebuvo pravesti. Jis daugiau atliko pagalbinio funkcijas, nes dažniausiai būdavo ant žemės ir padavinėdavo reikalingus įrankius per virvę į lopšelį. Visas tris savaites jų darbai vyko geležinkelio stotyse. Dirbo dvi brigados: Ž. S., R. su dar vienu darbuotoju, kurio vardo dabar neprisimena, ir antroji brigada buvo jo tėčio A. Č., su jais buvo M.. Įvykio naktį (jam pirmą kartą matoma) buvo suformuota ir trečia brigada iš jų įmonės, tuos žmones matė pirmą kartą, jų vardų, pavardžių nežino. Apie tai, kad jam nelipti į lopšelį ir nedirbti prie laidų, įmonėje niekas neinformavo, tiesiog to nedarė, nes jam tėtis kol kas neleido. Taip pat prie kiekvienos brigados būdavo po keltuvą su vairuotoju. Tai buvo nuomojama technika. Jie visą laiką susitikdavo prie Gariūnų, jų įmonės bazėje, pasiimdavo reikalingas medžiagas ir važiuodavo į objektą, įvykio naktį, kaip ir prieš tai tris savaites, jie važiavo į Lentvario stotį. Darbų vadovas R. į objektą atvažiavo atskirai. Jis pasakydavo, kokias jiems medžiagas reikia pasiruošti - sujungti tarpusavyje. Jo komanda įvykio naktį buvo: „pravažiavus traukiniui kilti ir dirbti“. Jis pasakė, kad važiuoja su vairuotoju apžiūrėti kitą vietą, ir išvažiavo. Jų brigadoje raciją turėjo tik M., jam ji buvo priskirta oficialiai ir jis buvo už ją atsakingas. Jam racija kaip ir nebuvo paskirta, tačiau R. kartas nuo karto liepdavo jam taip pat pasiimti raciją, jos būdavo pas tokį darbuotoją R. automobilyje. Dažniausiai jam liepdavo pasiimti tam, kad esantiems viršuje nereikėtų šūkauti, jei jiems ko nors prireiktų. Per racijas jie girdėdavo Lietuvos geležinkelių darbuotojų pokalbius. Keltuvas stovėjo lygiagrečiai bėgiams, jis virš savęs matė juos. Traukinys pravažiavo, jie dar buvo ant žemės pravažiavus traukiniui, M. ir tėtis švilptelėjo keltuvo vairuotojui, kad jis užkurtų, kad jie galėtų lipti į lopšelį ir kilti prie laidų. Vairuotojas link jų ėjo nuo kitos atramos, šis užkūręs vėl nuėjo prie kitos brigados, medžiagas jau tėtis su M. buvo susikrovę į lopšelį, kitos brigados dar tik ruošėsi medžiagas ir nematė, kad jie būtų kilę. Neprisimena, kad M. prieš kildamas dirbti kažkieno būtų klausęs ar kalbėjęs. Tik prieš pravažiuojant traukiniui jis girdėjo Lentvario stoties budėtojos balsą, kad ji informavo apie atvažiuojantį traukinį, dar M. patikslino, kad jie saugiu atstumu ir, kad ruošiasi. Bendravimas racijomis su darbų vadovu R. vykdavo nuolatos, jis, jei būdavo ne vietoje, tai dažnai paklausdavo, kaip sekasi, tačiau įvykio naktį, kaip tyčia racija tylėjo ir jis jokių klausimų neuždavė, nieko nesiteiravo. M., vadovaudamasis R. žodiniu nurodymu, kilo jau nebeklausdamas per raciją, ar jis tai gali daryti. Traukinys jau buvo pravažiavęs ir Lentvario stotį, kai jo brigada pradėjo kilti, keltuvo vairuotojas grįžo prie kitos brigados palikęs juos tris. Lopšelis valdomas iš vidaus ir jį valdė M.. Jis kelioms minutėms nuleido galvą ir tik žiūrėdamas į žemę pamatė didelį liepsnos pliūpsnį, pakėlęs akis nieko nematė. Negali nurodyti, kaip stovėjo M. ar jo tėtis, ir kuris prie ko prisilietė. Jis taip suprato, kad jie prisilietė prie laidų, su kuriais ir turėjo dirbti. Jis pradėjo šaukti, kad jam kas nors padėtų juos abu nuleisti. Įvykio vieta nebuvo apšviesta, jie dirbo tik pasišviesdami ant galvų dėvimais prožektoriais. Jis matė, kad jų keltuvo vairuotojas pradėjo bėgti nuo keltuvo kažkur, jam į pagalbą atbėgo visai kito keltuvo vairuotojas, kuris avariniu būdu nuleido lopšelį. Pirmi nukrito šalmai. Lopšelyje M. buvo nukritęs ant lopšelio dugno dešiniu šonu, o tėvas buvo sukniubęs ant priekio lopšelio atitvarų. M., jau iškeltas ant žemės, kartas nuo karto lyg pabusdavo ir klausdavo, kas čia buvo, jo tėtis gyvybės ženklų nerodė. Iš lopšelio M. ir jo tėvą traukė Ž., R. ir dar vienas tos brigados darbuotojas, buvo dar kažkoks ketvirtas žmogus, bet jis jau neprisimena. Matė, kad buvo Lietuvos geležinkelių darbuotojai, tačiau, ką jie tiksliai darė, jis negali pasakyti, kad jie būtų ėję pro juos ir kažką su jais kalbėję dar prieš įvykį, jis to tikrai neatsimena. Mano, kad galėjo praeiti apie 10 minučių nuo tėčio nutrenkimo elektra, kol į vietą atvažiavo R., jis iš karto, jau eidamas link jų, šaukė, kad jis leidimo nedavė. Jis jam liepė dingti iš akių. Kitos brigados darbuotojai jų nieko neklausė ir jiems nieko nesakė, jis taip pat paties įvykio metu negirdėjo, kad jiems kas nors šauktų, kad jie negali kilti. Negali pasakyti, ar R. galėjo duoti tą patį nurodymą: „pravažiavus traukiniui kilti“, kitoms brigadoms, nes tarp atramų nemažas atstumas. Jis yra matęs, kaip yra įžeminami elektros laidai, ant laidų yra dedamos lazdos, kurios apvyniotos laidu, būtent tą laidą turi užmesti ant elektros linijos. Jam atrodo, kad įvykio metu jis matė tris - keturis Lietuvos geležinkelių darbuotojus. Įvykio naktį jis nestebėjo, ar prie jų darbo vietos yra padaryti įžeminimai, dažnai įžeminimai būdavo padaromi tokiu atstumu, kad jų net nesimatydavo. Jis mano, kad ir M. su A. kilo prie linijos įsitikinę, kad elektros juose jau nėra. R. visą laiką ragindavo viską daryti greitai. Nėra girdėjęs R. esant šalia, kad jis per raciją ar telefoninio pokalbio metu būtų gavęs kažkokias komandas. Jo nuomone, darbai vykdavo tokiu principu, kad R. jiems duodavo komandas dirbti žiūrėdamas į laikrodį, nes jis žinodavo, kada yra „langas“ ir kada elektra bus atjungta. Niekada nematė, kad R. kas nors iš AB „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų perduotų dokumentus. Jiems, darbuotojams, jokie dokumentai apie „langus“ nebuvo pateikiami, jie niekada nieko nežinodavo, visada aklai turėdavo pasitikėti R. nurodymais, taip pat būdavo gąsdinami, jei nespės per „langą“, kad nukentės jų atlyginimai. Dėl tėčio žūties pageidauja, kad jį pripažintų nukentėjusiuoju, kadangi jis patyrė neturtinę žalą. (t. 1, b.l. 58-59)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Č.2019-09-11 parodė, kad A. Č. buvo jos sutuoktinis, jie gyveno santuokoje 23 metus. Jis įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo 13 metų, instaliuotojo pareigose. Jo pagrindinė darbo vieta Klaipėdoje, tačiau jį kartais komandiruodavo į Vilnių. Vilniuje jai buvo žinoma, kad tuo metu darbų vadovas buvo R.. Vyras A. pasakodavo, kad su juo konfliktuodavo, nes jis labai nemandagiai bendraudavo su visais darbuotojais. A. jai yra pasakojęs apie dar vieną nelaimingą atsitikimą, kuris buvo prieš keletą metų, kai dirbant tunelyje važiavo traukinys, tuomet visi darbuotojai sušoko ant laidų ir tuomet buvo išvengta labai daug aukų, tačiau tuomet vėl buvo darbų vadovas R.. Jai buvo žinoma, kad A. įvykio dieną dirbo 8 naktį iš eilės, nes jis paskutiniu metu buvo įmonės apgyvendintas viešbutyje ir namo negrįždavo. Žinojo, kad darbai atliekami Lietuvos geležinkeliuose, nes taip pat šioje įmonėje dirbo ir jos sūnus E., jis savaitgaliais grįždavo į Šiaulius, nes dirbdavo kitoje įmonėje. E. daug nieko nepasakodavo apie darbo sąlygas, nes jis daugiau buvo kaip pagalbinis darbuotojas. Jis sakydavo, kad sunku dirbti naktimis, apšvietimas tik nuo šalmo prožektoriaus ir darbas su laidais, jis minėdavo, kad tėčiui A. , jo manymu, yra sunku dirbti. Kiek žino, darbų vadovas prašė patyrusių žmonių ir įvardino, kad nori būtent, kad jos vyras dirbtų pas jį. Grįžęs A. vienai parai sakė, kad darbas naktimis vargina, tačiau daugiau jokių smulkmenų neminėjo. Apie vyro mirtį jai pranešė dukra, nes E. bijojo pasakyti, kad žuvo A. , todėl jis paskambino sesei. Sekančią dieną pas ją į namus Šiauliuose buvo atvykęs įmonės vadovas G., kuris patikino ją, kad netiki, kad A. kilo prie įtampos be leidimo, nes jis taip pat žinojo, kad A. yra patyręs darbuotojas. Jis pažadėjo visokeriopą pagalbą. Šiai dienai yra apmokėtos laidojimo išlaidos, taip pat E. yra išmokėta pašalpa. Taip pat norėtų prie apklausos pridėti antstolio R. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kur A. siuntė žinutę R., prašydamas laisvos dienos (pridedami 2 lapai), bet R. į tai visiškai nesureagavo. Mano, kad tiek A. , tiek E. buvo pavargę, tai taip pat galėjo turėti įtakos šių įvykių kilimui. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, nes dėl sutuoktinio netekties patyrė neturtinę žalą. (t. 1, b.l. 73)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. Č.2020-01-08 parodė, kad A. Č. buvo jos tėvas, ji gyvena kartu su mama, tėčiu ir broliu E. Č., (duomenys neskelbtini). Šeimoje jos tėtis ir mama abu dirbantys, todėl jie išlaikė šeimą, jos brolis dar mokosi profesinėje mokykloje, ji šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Vaikui šiuo metu 2 metai. Ji mėnesiui gauna tik vaiko pinigus 50 Eur, daugiau jokių pajamų neturi. Tėčio gaunamas atlyginimas jai buvo labai didelė parama. Šiuo metu jų šeimai yra labai sunku, nes mama vienintelė išlaiko jų 4 asmenų šeimą. Su tėčiu ją siejo labai artimi santykiai, todėl jo netektis jai labai skaudi. Jai apie tėčio netektį pranešė brolis telefonu 2019-08-25, nakties metu, mama dar nežinojo. Jai teko pasakyti mamai. Po įvykio namuose visą laiką yra daug kalbama apie tėčio mirtį, todėl ji jau negalėjo susitvarkyti su savo jausmais ir išgyvenimais. Kadangi jai brolis E. buvo papasakojęs, kaip viskas įvyko, tai ji net pradėjo sapnuoti visą tai ir pati išgyveno tą skausmą ir baimę. Jai net po tėčio žūties teko keletą kartų lankytis psichologinių paslaugų centre. Šiai dienai gydymas yra nutrauktas, bet psichologė ją informavo, kad jos savijautai pablogėjus, ji bet kada gali kreiptis. Jai brolis pasakojo, kad darbai buvo vykdomi geležinkelio stotyje ir jiems reikėjo dirbti prie elektros laidų, brolis nurodė, kad darbų vadovas (kurio duomenų ji nežino), davė leidimą dirbti, pasakydamas, kad „pravažiuoja traukinys, kylam dirbti“, o pats iš darbo vietos išvažiavo. Taip pat brolis pasakojo, kad tėtis, pasikėlęs su lopšeliu prie laidų, užsidegė ir viskas atrodė kaip pragare, kad brolis visus kvietė pagalbos, bet niekas prie brolio ir tėčio nėjo, nes bijojo elektros iškrovos. Brolis minėjo, kad jam padėjo tik darbuotojas R.. Dėl šios nelaimės ji patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 30 000 Eur. Taip pat prašo iš (duomenys neskelbtini) priteisti advokato paslaugų išlaidas - 900 Eur. Viso jos civilinį ieškinį sudaro 30 900 Eur suma, prašo šiai sumai pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones įmonės (duomenys neskelbtini) turtui. (t. 1, b.l. 90)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. G.2019-09-20 parodė, kad M. G., gim. 1990 m., jos vienintelis sūnus. Jis (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti prieš 8 metus. Baigęs Vilniaus technologijos ir dizaino kolegiją, įgijo transporto inžinerijos specialybę, (duomenys neskelbtini) jo pirma darbovietė po mokslų. Jis jai yra pasakojęs, kad jam toje įmonėje darbas patiko, bet jam labiau patikdavo dirbti su signalizacijomis. Jis dažnai būdavo komandiruojamas į kitus miestus. Vilniuje jis buvo komandiruotas iki įvykio prieš 2-3 savaites. Paskutiniu metu jis gyveno su drauge Kaune, tai ji sakė, kad paskutiniu metu ji M. nematė visą savaitę ir jis dirbdavo naktimis ir be laisvų dienų. M., kai grįždavo namo, pasakodavo apie savo darbų vadovą R. B., kad jis labai piktas, agresyvus, kad šaukdavo ant darbuotojų necenzūriniais žodžiais, išvažiuojant iš sandėlio sakydavo, kad kai kurių medžiagų neimti, tačiau nuvykus į objektą pradėdavo šaukti, kodėl nepasiėmė, kad kaip jis dabar dirbs. Taip pat M. pasakojo, kad R.su A. Č. net yra susimušę dėl nesutarimų darbe. Tiek ji, tiek vyras M. sakydavo, kad jie visi eitų pas administraciją ir prašytų pakeisti jiems darbų vadovą, tačiau, kiek žino, jiems kreipusis į personalo darbuotą žodžiu, jokių sprendimų nebuvo imtasi. Iš M. kalbų ji suprasdavo, kad jis šiek tiek prisibijo R., nes jis prieš visus darbuotojus naudoja psichologinį spaudimą. Ji girdėdavo iš M., kad R. visą laiką ragindavo skubėti, nes neva visi objektai yra „degantys“. Vienas iš įvykių buvo, kai jiems dirbant lopšelyje, jis užstrigo ir jo negalėjo nuleisti, jie kažkaip su kolega iš lopšelio išlipo, tačiau tada pasakojo, kad pamatė atvažiuojantį elektrinį traukinį ir jie bėgo ir suko liemenes, kad sustabdyti traukinį. Kaip galėjo būti, kad linijoje, kurioje dirbo darbuotojai, galėjo judėti traukinys, negali paaiškinti, tačiau susidarė tokį vaizdą, kad saugios darbo sąlygos (duomenys neskelbtini) nebuvo užtikrintos. Jie net buvo suradę jam kitą darbovietę, tačiau jis norėjo imti paskolą, todėl nenorėjo keisti darbovietės kol kas. Apie įvykį ji sužinojo iš M. draugės, jai per „Messangerį“ parašė R. B., kad atsitiko nelaimė. Mato draugė pranešė jai, kad M. atsitiko nelaimė, tą pačią dieną, apie pietus jiems važiuojant iš ligoninės, su jais susisiekė G. V. pranešti apie nelaimę, bet ji pasakė, kad viską žino. Apie patį įvykį M. jai nieko negali papasakoti, nes nieko neprisimena, tik jai žinoma, kad jis buvo atsargus visada, turėdavo visas apsaugos priemones. Iš R. B. girdėjo, kad A. Č. būdavo perdėtai atsargus ir, jei jis matydavo ar jausdavo kažkokį nesaugumą, tai R. pasiųsdavo ir nevykdydavo užduoties. Taip pat jos vyras pabendravęs su R. B. minėjo, kad buvo tokių atvejų, kad jie yra dirbę po įtampa. Jai nežinoma, kokios įtampos linijos tiksliai yra ir, kaip ten tokie darbai po įtampa gali būti atliekami, bet R. B. galėtų papasakoti daugiau. Šiai dienai M. yra amputuota kairė ranka žemiau peties ir dešinė ranka žemiau alkūnės, todėl jis žodžiu pageidavo, kad ji būtų pripažinta jo atstove ikiteisminiame tyrime, kadangi jis jokių procesinių dokumentų pasirašinėti nebegalės. (t. 1, b.l. 188)

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrius 2019-09-13 raštu Nr. 41D(V)-1714 pateikė centro informacinėje sistemoje 2019-08-25 registruotų trijų pranešimų, susijusių su įvykiu Lentvario geležinkelio stotyje, Vilniuje, skaitmenines garso įrašų kopijas. Iš garso įrašų stenogramos matyti, kad garso įrašai įvardinti kvietimo data, laiku ir kviečiančiojo telefono numeriu.

Įraše Nr. 1. download_10.102.186.21_2019-08-25_23-46-34_25.00, 37064690404, pranešėjas informuoja, jog skubiai reikalinga greitoji Lentvaryje prie geležinkelio. Pranešėjas nurodo, kad nukratė elektra, dega žmogus, prisilietė prie elektros aukštos įtampos laidų. Pranešėjas yra šalia. BPC operatoriui paklausus tikslesnio adreso, girdimi kiti balsai, kaip pranešėjas tikslinasi, tuomet nurodo, kad prie 196 geležinkelio stulpo. BPC operatoriui paklausus, ar žmogus be sąmonės, ar mato jį, pranešėjas nurodo, kad šis pakilęs ant bokštelio. BPC operatoriui tikslinantis, kam jisai lipo ten, pranešėjas nurodo, kad šis tikriausiai pagalvojo, kad yra jau įžeminta. Išsiaiškinama, kad nukentėjusysis yra darbininkas, taip ir pranešėjas, įmonės (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu pranešėjas dar nurodo, kad žmogus be sąmonės, jisai prisilietė prie laidų, sukibirkščiavo ir užsidegė, dabar jau nedega.

Įraše 2. download_10.102.186.21_2019-08-25_23-50-15_25.04, 37069855026 nustatyta, kad girdimas R. B. ir BPC operatoriaus pokalbis. R. B. nurodo, kad greitoji reikalinga į Lentvarį, sudegė žmogus nuo įtampos. BPC operatorius tikslinasi, kokia gatvė, pranešėjas nupasakoja koordinates, nurodo, kad pasitiks. BPC operatoriui paklausus, kas ten nutiko, pranešėjas nurodo, kad nuo įtampos sudegė žmogus vienas ir dar vienas, du žmonės yra, du vyrai. BPC operatoriui tikslinantis, kad nutrenkė juos elektra, įtampa, pranešėjas nurodo, kad jis važiuoja prie pervažos pasitikti, kad greičiau siųstų mašiną, prie įtampos aukštos 27 kilovoltų.

Įraše 3. download_10.102.186.21_2019-08-25_23-56-45_25.02, 37069855026 girdimas R. B. ir BPC operatoriaus pokalbis. Pranešėjas nurodo, kad nori patikslinti adresą greitajai, pakartoja, kad sudegė nuo įtampos aukštos, apdegė žmonės 2. Laukia prie geležinkelio pervažos, Trikampio ir Trakų gatvių sankirtos. BPC operatoriui pasitikslinus, pranešėjas nurodo, kad jam atrodo du vyrai yra, vienas trisdešimt, vienas smarkiai, apie 40 metų, o kitas sąmoningas, vienas nesąmoningas. (t. 1, b.l. 17-20)

2019-08-26 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – teritorija prie geležinkelio stulpo Nr. 190, ir A. Č., a/k (duomenys neskelbtini) lavonas. Apžiūros metu nustatyta, kad į įvykio vietą patenkama važiuojant keliu link Trakų pusės. Pravažiavus geležinkelio pervažą, esančią Trakų kelyje, pasukama iškart į dešinę ir važiuojant privažiuojami geležinkelio bėgiai. Kitoje geležinkelio bėgių pusėje matomas namas, Dzūkų g. 24. Įvykio vietoje, šalia geležinkelio bėgių stovi du geležinkelio aukštos įtampos stulpai. Ant vieno iš stulpų matoma iškaba su skaičiumi 190. Šalia stulpų stovi automobilis su pakeliamu bokšteliu. Automobilis - tai sunkiasvorė a/m MAN 8-163, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Ant a/m kabinos matomi užrašai „(duomenys neskelbtini) A/m stovi priekiu į Vilniaus pusę. A/m pakeliamas bokštelis pakeltas ir nusuktas į Trakų pusę. A/m bokštelyje guli akumuliatoriniai įrankiai, įrankių dėžė. Bokštelis valdomas iš pačio bokštelio, matomas pritvirtintas prie bokštelio valdymo pultas, taip ir iš pulto, kuris pritvirtintas prie a/m rėmo, netoli dešinės pusės galinio rato. Apžiūros metu valdymo pultas, kuris pritvirtintas prie a/m, atidarytas. A/m stabilizavimo ir pakėlimo visos keturios kojos ištiestos ir įremtos į žemę. A/m vairuotojo durelės atidarytos. A/m kabinoje ant sėdynių ir grindų sudėti krepšiai su maistu. Šalia a/m ant žemės guli metalinis ilgas laidas, gesintuvas, dvi dėžės su įrankiais, pilkos spalvos darbinis švarkas, rausvos spalvos šviesą atspindinti liemenė. Šalia a/m bokštelio, ant žemės guli vyriškos lyties lavonas. Lavonas su drabužiais - darbinėmis pilkos spalvos kelnėmis su petnešomis, pilkos spalvos darbiniu švarku, geltonos spalvos šviesą atspindinčia liemene, darbiniais batais, baltos ir mėlynos spalvų dryžuotais trumpomis rankovėmis marškinėliais, raudonos spalvos apatinėmis kelnaitėmis. Ant lavono šlaunų ir juosmens matomi pritvirtinti saugos diržai. Prie pritvirtinto saugos diržo, iš nugaros pusės, pritvirtintas metalinis kablys. Ant rankų plaštakų užmautos baltos spalvos darbinės pirštinės. Apžiūrint lavoną, matoma, kad lavonas guli ant nugaros, kojos ištiestos, pražergtos. Kairė ranka ištiesta prie šono, kairė ranka sulenkta per alkūnę krūtinės aukštyje. Apžiūrint lavoną matomi lavono sužalojimai - apdeginta kairės rankos plaštakos dalis, delnas, tarp nykščio ir smiliaus pirštų. Ant dešinės rankos matoma apanglėjusi oda. Ant dešinio šono matoma paraudusi apsilupusi oda. Lavono drabužių kišenėse rasta cigarečių pakelis, dujinis žiebtuvėlis, pieštukas, varžtai. Šalia lavono ant žemės guli du apsauginiai šalmai, ant kurių pritvirtinti žibintuvėliai. (t. 1, b.l. 22-33)

1. A. Č. mirė nuo dirbtinės elektros srovės poveikio. Į tai nurodo: krūtinės ląstos dešinės ir dešinės rankos visame ilgyje, krūtinės ląstos kairėje išoriniame paviršiuje oda pilkšvai raudona, epidermis juosvas, plaukai odos paviršiuje išdegę, kairio delno paviršiuje keletas kraterio pavidalo, pilkšvai juodos spalvos odos defektų, siekiančių raumeninį sluoksnį, dešinės plaštakos odos išpjovoje su elektros žyme yra metalizacijos variu ir cinku pėdsakai, taškinės kraujosruvos širdies ir plaučių paviršiuje, skystas kraujas širdies ertmėse, veninė vidaus organų pilnakraujystė.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2019-08-27 10.00 val., rodo, kad nuo mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 12 - 36 val. laiko.

3. A. Č. lavone nustatytas dirbtinės elektros srovės poveikio požymis, pasireiškęs krūtinės ląstos dešinės ir dešinės rankos visame ilgyje, krūtinės ląstos kairėje išoriniame paviršiuje oda pilkšvai raudona, epidermis juosvas, plaukai odos paviršiuje išdegę, kairio delno paviršiuje keletas kraterio pavidalo, pilkšvai juodos spalvos odos defektų, siekiančių raumeninį sluoksnį. Sužalojimas padarytas aukštos įtampos elektros srovės poveikyje neilgai trukus iki mirties. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (6.6.15 punktas).

4. A. Č. lavono kraujyje ir šlapime metilo, etilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2020-08-30.

5. A. Č. lavono kraujyje amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, difenhidramino, efedrino, fenotiazinų, kokaino, kokaino metabolitų, metamizolio, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų nerasta. Lavono šlapime amfetaminų, amitriptilino, barbitūratų, benzodiazepinų, efedrino, fenotiazinų, metamizolio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta. Tyrimo objektas bus sunaikintas 2020-10-11 (t. 1, b.l. 49-54)

2020-04-22 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-478(20) nustatyta, kad:

1. Tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: tuo metu, kai KT ir DLB linijose dar nebuvo atjungta 27 kV įtampa ir nebuvo uždėti įžemikliai, M. G. ir A. Č., kylant su autobokšteliu, priartėjo nesaugiu atstumu prie DLB linijos laido su aukšta įtampa, dėl ko jie buvo paveikti elektros srovės bei susidariusio elektros lanko temperatūros ir patyrė sunkias traumas. Tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad darbai buvo pradėti, kol darbo vieta dar nebuvo paruošta (elektros įtampa neatjungta ir linija neįžeminta) ir tai, kad darbuotojai, esantys lopšyje, priartėjo nesaugiu atstumu prie aukštos įtampos elektros laidų. Tai, kad (duomenys neskelbtini) darbuotojams, vykdant antros kategorijos darbus, nebuvo įformintas Nurodymas, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

2. Tiriamuoju atveju traumą sukėlęs veiksnys buvo elektros srovė ir susidariusio elektros lanko temperatūra, o pavojingo veiksnio šaltiniu buvo aukštos (27 kV) įtampos DLB laidas, prie kurio darbuotojai priartėjo nesaugiu atstumu.

3. Jeigu įmonės (duomenys neskelbtini) brigadai nebuvo nurodyta, kad darbo vieta paruošta ir galima vykdyti darbus, o darbuotojas A. Č., negavęs leidimo, pradėjo darbus ir priartėjo nesaugiu atstumu prie aukštos įtampos laidų, tai tokie jo veiksmai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui ir sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą.

4. Jeigu įmonės (duomenys neskelbtini) darbuotojas M. G. negavo darbų vadovo leidimo pradėti darbus, bet valdydamas autobokštelį pradėjo kilti ir priartėjo nesaugiu atstumu prie aukštos įtampos laidų, tai tokie jo veiksmai turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui ir sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą.

6. Įmonės (duomenys neskelbtini) autobokšteliu dirbant elektros linijų apsaugos zonoje turėjo būti surašyta Paskyra - leidimas. Pagal paslaugų teikėjo sutarties 5 p., tokį dokumentą turėjo parengti užsakovas - (duomenys neskelbtini). Nėra pagrindo teigti, kad minėto dokumento neparengimas sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą.

7. Nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamo įvykio atveju nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos tai, kad įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas nebuvo supažindintas su AB „LG“ „Darbuotojų, dirbančių elektrifikuotame geležinkelyje, saugos taisyklėmis“ Nr. AE/84.

8. Prieš atliekant darbus AB „LG“ kontaktiniame tinkle, (duomenys neskelbtini) darbuotojams turėjo būti įformintas Nurodymas darbams. Minėto dokumento neparengimas, darbuotojų nesupažindinimas su juo, nagrinėjamo įvykio atveju organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

9. Nagrinėjamo įvykio atveju nėra pagrindo teigti, kad nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ aktas-leidimas Nr. LS(DI)-2659 (7 tomas, 17 lapas) įvykio dieną 2018-09-25 negaliojo.

10. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl netiriamas.

11. Nagrinėjamo įvykio atveju nėra pagrindo teigti, kad nelaimingo atsitikimo kilimui turėjo įtakos tai, kad žuvusysis A. Č. nebuvo supažindintas su „Rangovo darbuotojo, atliekančio darbus AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ elektros įrenginiuose, saugos ir sveikatos instrukcija“ Nr. 40, nes A. Č. turėjo PK elektrotechninio personalo kategoriją ir buvo instruktuotas pagal Instrukciją Nr. 30.

12. Klausimas nėra darbų saugos specialisto kompetencija, todėl netiriamas.

13. Ar yra elektros srovė aukštos įtampos laiduose, galima patikrinti su aukštos įtampos indikatoriumi, kuris turi įtampos diapazonų pasirinkimo galimybę.

14. Tiriamuoju atveju vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 79 p., 80 p., 119 p. reikalavimų, kad, prieš pradedant vykdyti 79 p. nurodytus darbus, būtina įvykdyti 80 p. ir 119 p. nurodytas technines priemones ir tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą. Organizaciniu požiūriu vykdyti darbai neatitiko Taisyklių [3] 49 p. reikalavimo, kad antros kategorijos darbai atliekami pagal galiojantį rodymą, ir tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.(t. 8, b.l. 61-71)

Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus specialistė pateikė paaiškinimą dėl 2020-04-22 specialisto išvados Nr. 11-478(20), kad nurodant taikytų norminių aktų sąrašo eilės numerius, dėl techninės klaidos buvo praleistas 3 numeracijos punktas, todėl visur, kur specialisto išvadoje Nr. 11-478(20) yra nurodyta Taisyklės [3], turi būti nurodyta Taisyklės [4]. Nurodyta klaida įtakos išvadoms neturėjo. (t. 9, b.l. 41-42)

Lietuvos teismo ekspertizių centro 2020-04-17 specialisto išvadoje Nr. 11-706 (20) nurodyta, kad:

1. Nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (darbų vadovas V. S.) 15 puslapyje, 9 eilutėje nuo apačios, grafoje „Parašai...instruktuojamojo“, pasirašė R. B., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamoje dalyje.

2. Nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (darbų vadovas V. S.) 15 puslapyje, 10 eilutėje nuo apačios, grafoje „Parašai...instruktuojamojo“, pasirašė Ž. S., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamoje dalyje.

3. Nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (darbų vadovas V. S.) 15 puslapyje, 11 eilutėje nuo apačios, grafoje „Parašai...instruktuojamojo“, pasirašė A. Č., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių nurodytų tiriamoje dalyje. (t. 1, b.l. 131-133)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2020-07-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-36537-19 analizuojant išklotines nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo duomenimis priklausantis J. A., išklotinės pateiktos nuo 2019-08-12. 2019-08-12 dienos metu iki 21.58 val. telefono naudojimas fiksuojamas celėse 861A/861B Trakų r. sav., Senųjų Trakų sen., Senųjų Trakų k., Plačioji g. 27. Nuo 2019-08-12 21.58 val. celėse: 114B (Naugarduko g. 41, Vilnius), 11FB (Panerių g. 39,Vilnius), 160 B (Tyzenhauzų g. 10, Vilnius), naudojamas iki 2019-08-13 2.08 val. Vėliau telefonas naudojamas Vilniaus miesto celėse, nuo 2019-08-16 15.31 val. iki 2019-08-19 7.53 val. telefonas buvo naudojamas celėse: 738A (Varėnos r. sav., Valkininkų sen., Paklėštarės k.) ir 67DA (Šalčininkų r. sav., Kalesninkų sen., Kalesninkų k., Jono Pauliaus II g. 17). Vėliau telefonas vėl naudojamas Vilniaus miesto celėse iki 2019-08-23 15.45 val, tuo laiku fiksuojamas naudojimas celėje 139D (Lentvario m., Kestučio g. 1) . Paskutinis skambutis prieš įvykį (2019-08-26 00.10 val.) fiksuojamas 2019-08-25 8.40 val. Nuo 2019-08-25 8.15 val. išklotinėse matomas nustatytas peradresavimas, todėl minėtu ir įvykio laiku nėra nurodytos celės, kuriose naudojamas telefonas. Po įvykio pirmasis skambutis iš J. A. telefono (duomenys neskelbtini) fiksuojamas 2019-08-26 1.22 val., skambina numeriui (duomenys neskelbtini). Pridedama J. A. numerio įvykio dienos (iš 25 į 26) skambučių ekrano kopija, Lapas Nr. 1.

Siekiant nustatyti bendravimą su AB „Lietuvos geležinkeliai“ kontaktinio tinklo pogrupio vyresniuoju elektromechaniku J. A., išklotinėse buvo suvesta į filtrą telefonų numeriai: (duomenys neskelbtini) darbų vadovo R. B. ((duomenys neskelbtini)), Lentvario geležinkelio stoties budėtojos K. G. ((duomenys neskelbtini)), AB „Lietuvos geležinkeliai“ energijos tvarkdario A. B. ((duomenys neskelbtini)), pridedamos kontaktų ekrano kopijos, Lapas Nr. 2. Bendrauta tik su numeriu (duomenys neskelbtini) (priklauso R. B.) vienintelis įeinantis skambutis 2019-08-25 8.40 val.

Mobilaus ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo duomenimis priklausantys R. B., išklotinės pateiktos nuo 2019-08-12. Didžioji telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių dalis yra naršymas internete. Įvykio dieną 25 paskutinė išeinanti trumpoji žinutė 11.10 val. numeriui (duomenys neskelbtini). Sekantis kontaktas tik 26 dieną 7.21 val. išeinantis praleistas skambutis numeriui (duomenys neskelbtini). Iš R. B. numerio (duomenys neskelbtini) kontaktų su kitų analizuojamų asmenų numeriais nėra. Numeris (duomenys neskelbtini) galimai yra R. B. asmeninis.

Kitas R. B. numeris (duomenys neskelbtini) yra naudojamas dažniau bendravimui, šis numeris dažnai veikia ir naktimis. Numeris bendravo su J. A. numeriu (duomenys neskelbtini) 2019-08-25 ryte 8.40 val. pridedamas lapas Nr. 3, bendravo su Lentvario geležinkelio stoties budėtoja K. G. numeriu 852824903 nuo 2019-08-13, paskutinis užfiksuotas išeinantis skambutis prieš įvykį 2019-08-25 22.59 val., sekantis išeinantis šiuo numeriu 2019-08-26 4.53 val., pridedamas lapas Nr. 4. Taip pat pridedamas lapas Nr. 5, kur padaryta R. B. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių ekrano kopija iš 25 į 26 dieną. Pirmasis skambutis iš R. B. numerio(duomenys neskelbtini) Bendruoju pagalbos numeriu 112 fiksuojamas 2019-08-25 23.50 val. Per pokalbių laikotarpį su bendruoju pagalbos numeriu, R. B. buvimo vieta celėse keitėsi iš Lentvario m., Kęstučio g. 1 į Lentvario m. Ryto g. 5.

Stacionaraus telefono (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo duomenimis įvykio dieną besinaudojusio Energijos tvarkdario A. B., išklotinės pateiktos nuo 2019-08-12. Bendravimo su kitais analizuojamais numeriais nenustatyta. Paskutinis išeinantis skambutis prieš įvykį 2019-08-25 17.16 val., po įvykio pirmas išeinantis skambutis 2019-08-26 8.17 val. numeriu (duomenys neskelbtini).

Energetikos tvarkdario A. B. numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių analizės metu nenustatyta kontaktų su kitais analizuojamais numeriais. Pridedamas lapas Nr. 6, kur užfiksuota A. B. telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių iš 25 į 26 dieną ekrano kopija.

Stacionaraus telefono (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo duomenimis įvykio dieną numeriu naudojosi Lentvario geležinkelio stoties budėtoja K. G., išklotinės pateiktos nuo 2019-08-12. Bendravimas su R. B. numeriu (duomenys neskelbtini) aptartas aukščiau, pridedamas lapas Nr. 7. Pridedamas lapas Nr. 8, kuriame užfiksuota telefono numerio (duomenys neskelbtini) išklotinių iš 25 į 26 dieną ekrano kopija. (t. 3, b.l. 194-200)

2019-09-27 AB „Lietuvos geležinkeliai“ raštu Nr. SD(DI)-2553 pateikė 2019-08-25 garso įrašus, susijusius su darbu Lentvario geležinkelio stotyje. Surašyta stenograma. Pirmas įrašas įvardintas 1. MY_Rcentras_2191667, girdimas moters ir J. A. pokalbis. J. A. pristato ir nurodo, kad eismo pertrauka Lentvario stotyje nebus imama. Moteriai pasiteiravus, kas nutiko, J. A. nurodo, kad negeras pas rangovus dalykas įvyko. Moteriai pasiteiravus, ar pas GTC, J. A. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) subrangovas. Moteris pasitikslina, ar nuo 1.15 val. nebus, J. A. patvirtina, kad nebus, negalima jau dabar. Moteriai pasiteiravus, ar įtampą jungs, ar nejungs, J. A. nurodo, kad dabar įtampa yra atjungta, įjungs laiku įtampą, viskas bus gerai. Moteris patikslina, kad suprato, traukinius leidžia, viskas tvarkoje, J. A. patvirtina, kad normaliai, grafiku. Antrasis įrašas, padavimu 2. MY_Rcentras_2191712, girdimas moters ir J. A. pokalbis. Moteris nurodo girdėjusi, kad žmogų srovė partrenkė, J. A. patvirtina. Moteris nurodo, kad jiems pranešimą reikia duoti, klausia, kelintą tai buvo, kas ten per žmogus, į ką J. A. atsako, kad (duomenys neskelbtini). Moteris teiraujasi, tai kelintą tai įvyko, ir duoda ragelį kitai moteriai, kuri prisistato koordinatore, klausia, kokius jie duomenis turi, kada įvyko, J. A. atsako, kad kai pastebėjo, iš toliau laukė tvarkdario įsakymo, jau žiūri, kažkas ten kaip fakelas aukštai. Jis paskambino tvarkdariui, kad atjungtų DLB liniją, 23.47 val. Jis atjungė 23.48 val., jei jis teisingai atsimena, ir tada jis uždėjo įžemiklius ant laidų, prie kurių prisilietė tie subrangovo rangovai. Tai tokia situacija. Moteris teiraujasi, tai kas įvyko, ar gali jis jai tiksliai pasakyti, J. A. atsako, kad pakliuvo, prisilietė prie laidų, esančių po įtampa. Moteris klausia, tai darbuotojas sužalotas nuo ko, į ką J. A. atsako, kad nuo elektros srovės. Moteris klausia, kurioje būtent vietoje, J. A. atsako, kad atrama 190, o pagal tiketa dabar ir nepasakys, tamsu, čia kažkur 18 + turbūt. Bet 190 atrama, jei norės patikslinti. Moteris tikslinasi, ar įvyko kažkur 23.47 val., J. A. atsako, kad panašiai. Moteris tikslinasi, kad darbuotojas ten vyras (duomenys neskelbtini), J. A. nurodo, kad 2 vyrai. Moteriai klausiant, ar 2 vyrai sužaloti, J. A. patvirtina, nurodo, kad kokioje stadijoje tai jis nežino. Greitoji buvo atvažiavus, išvežė vieną kol kas, jis nežino, atvažiavę tyrėjai. Moteris tikslinasi, ar šis nežino ar vieną, ar du, J. A. atsako, kad nežino, gali pasiklausti. Moteris teiraujasi, su kuo ji tada kalbėjo dabar, J. A. pristato. Moteris tikslinasi, ar sužalotas darbuotojas nuo elektros srovės, du darbuotojai, J. A. atsako, kad vienas kaip ir atsigavęs kažkiek, kitas gulėjo, kiek matė gulėjo. Moteris teiraujasi, ar du išvežė greitoji, J. A. atsako, kad tikriausia ne, šito jis net nežino. Nurodo, kad kažkas tai išaiškės, tie atvažiavę dabar viską apžiūrinėja, pasakė niekur neiti, tai jie laukia, bet sužaloti du. Kokiam laipsnyje, negali pasakyti. Moteris pasako, kad turėjo prasidėti eismo pertrauka, į ką J. A. atsako, kad dar iki eismo pertraukos tolokai, eismo pertrauka po pirmos valandos, čia jiems įtampos atjungimas anksčiau buvo. Moteris tikslinasi, du darbuotojai sužaloti nuo elektros srovės, o ko jie tada ten lindo prieš eismo pertrauką, J. A. atsako, kad čia jau kitas klausimas ko jie ten lindo. Nežino, čia jau reikia darbų vadovo klausti. Moteris tikslinasi, ar daugiau nieko nežino, J. A. atsako, kad kol kas nieko, vienas tai sužalotas sunkiai, gulėjo kaip ir nejudėdamas. Moteris nurodo, kad tada ieškos rangovo, pokalbis baigiamas. (t. 6, b.l. 174, 191, 192)

2019-10-09 AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė Energijos tvarkdario pokalbių garso įrašus. Surašyta stenograma. Įrašas, įvardintas 1. MY_Rcentras_2191367, nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu (skambučio laikas 2019-08-25 20.04). Įraše, įvardintame 2. MY_Rcentras_2191626, pokalbis nevyksta, tik kvietimo signalas, kuris nutrūksta 2019-08-25 23.49 val. Įraše, pavadinimu 3. MY_Rcentras_2191628, skambučio laikas 2019-08-25 23.49 val., pokalbis tarp moters ir A. B., šis prisistato energijos tvarkdariu, klausia, ar gali atjungti lyginį kontaktinį kelią Lentvario stotyje. Moteris pasitikslina, kad lyginį, šeštą kelią, A. B. patvirtina, kad šeštą kelią, patikslina, kad ir antrą figelį jau atjungęs yra, pagal Lentvaris – Vievis telegramą. Moteris patvirtina, kad suprato, pokalbis baigiamas. Įraše, pavadinimu 4. MY_Rcentras_2191642, pokalbis nevyksta, tik kvietimo signalas, skambučio laikas 2019-08-26 00.03 val. Įraše, įvardintame 5. MY_Rcentras_2191645, skambučio laikas 2019-08-26 00.06 val., vyriškio ir A. B. pokalbis. A. B. prisistato ir nurodo norintis pranešti, jog žuvo žmogus, rangovas (duomenys neskelbtini), Lentvario stotyje ant DLB linijos po įtampa pakliuvo. Vyriškis teiraujasi, o kaip jis ten dirbo, A. B. atsako, kad jie nesulaukė darbų vykdytojo, savavališkai su bokšteliu pakilo prie linijos, buvo dar neatjungta, įžeminta ir prieš laiką lango ir pakliuvo po įtampa, jis kiek žino, jam skambino vykdytojas A. J., yra vietoje, jisai prileidžia (duomenys neskelbtini), berods, vienas žmogus žuvo, antras yra sužalotas, praneša tą dalyką. Jie ten vietoje dabar. Vyriškis klausia - tik dabar neseniai, į ką A. B. atsako, kad gal prieš minučių 20 kokių čia įvyko tas dalykas, gal pusvalandis panašiai. Jam paskambino, kad greitai atjungtų liniją, jis greitai atjungė, bet jie jau buvo papuolę po įtampa. Vyriškis tikslinasi, ar iš jų pusės viskas tvarkoje, A. B. atsako, kad iš jų pusės viskas tvarkoje, jie savavališkai pakilo, jie net negavo leidimo, jokių įsakymų, nieko. Vyriškis liepia žiūrėti, viską užfiksuoti, klausia, ar pranešė P., A. B. nurodo, kad P. pranešė, bandė M. paskambinti, bet jis nekelia ragelio. Nurodo, kad gali duoti A. numerį, jeigu nori pasiskambinti ten vietoje. Vyriškis atsako, kad ką ten dabar žmonėms, jei jis sako, kad lindo be žinios, į ką A. B. atsako, kad atlėkė į vietą, sakė greičiau atjunginėt. Pokalbis baigiamas. Įraše, pavadinimu 6. MY_Rcentras_2191652, skambučio laikas 2019-08-26 00.16 val., A. B. ir vyriškio pokalbis. Atsiliepia A. B., vyriškis nurodo, kad Mindaugas trukdo, klausia, kokius čia jie darbus darė, į ką A. B. atsako, kad pas jį nurodyme parašyta aptarnavimas (duomenys neskelbtini), vykdant kontaktinio tinklo pakabos montavimo darbus IV, V, VI keliuose ir DLB linija. Vyriškis tikslinasi, ar čia Lentvaryje – Vievis, A. B. atsako, kad čia būtų pačioje Lentvario stotyje. Vyriškis teiraujasi, o su GTC kokie čia darbai, A. B. atsako, kad ne, čia (duomenys neskelbtini) Vyriškis teiraujasi, bet prie ko čia (duomenys neskelbtini) ir kokius darbus ji gali Lentvario stotyje daryti, A. B. atsako, kad parašyta, kad tinklo pakabos montavimo darbus, kontaktinio tinklo. Vyriškis tikslinasi, ar pačioje Lentvario stotyje, A. B. patvirtina, kad taip, ir 190 atrama pakliuvo po įtampa kaip tik, kur pradžia turėtų būti darbo to. Vyriškis teiraujasi, ar nebus čia GTC pasamdę, kur jie sakė keisti linijas, A. B. atsako, kad nežino jis. Pokalbis baigiamas. Įrašas, pavadinimu 7. MY_Rcentras_2191709, skambučio laikas 2019-08-26 1.18 val., nesusiję su ikiteisminiu tyrimu. Įraše, pavadinimu 8. MY_Rcentras_2191837, skambučio laikas 2019-08-26 3.30 val., A. B. ir vyriškio pokalbis. Atsiliepia vyriškis, prisistato eismo tvarkdariu. A. B. prisistato energotvarkdariu, Lentvario stotis, nurodo, kad lyginis kontaktinis po įtampa, kol kas nejungs. Vyriškis pasitikslina, kad DLB linija čia, A. B. nurodo, kad nuo Lentvario iki Vievio fligelio, kol kas nebus atjungtas. Vyriškis patvirtina, kad suprato. Pokalbis baigiamas. Įrašas, pavadinimu 9. MY_Rcentras_2192122, skambučio laikas 7.58 val., nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu. (t. 6, b.l. 194, 199-200)

2021-02-03 (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimą (reg. Nr. SP21-086) dėl R. B. supažindinimo su (duomenys neskelbtini) darbų vadovo pareigybės nuostatais, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini) savo veikloje naudoja duomenų valdymo sistemą, kuri skirta, įskaitant bet neapsiribojant, tiesiogiai darbuotojus supažindinti su vidiniais (duomenys neskelbtini) dokumentais. Duomenų valdymo sistema užtikrina, kad sudaroma galimybė pasirašytinai susipažinti su (duomenys neskelbtini) konkrečiai tam asmeniui skirtais norminiais aktais ir kitais dokumentais, įskaitant pareigybės nuostatus. (duomenys neskelbtini) pateikė ištrauką iš duomenų valdymo sistemos, kurioje matoma, jog R. B. buvo pasirašytinai supažindintas su (duomenys neskelbtini) darbų vadovo pareigybės nuostatais 2018-11-27. Taip pat (duomenys neskelbtini) pateikė minėtus Instaliacinio sk. darbų vadovo pareigybės nuostatus (Versija 2/2003.10.28), patvirtintus (duomenys neskelbtini) prezidento V. B.. (t. 10, b.l. 93-94)

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio vykusio 2024-06-26 metu parodė, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovo pareigose dirba 14 metų. Darbus su AB „Lietuvos Geležinkeliai“ (toliau LG) vykdo 13 metų. 2019-08-25 darbus Lentvario stotyje turėjo vykdyti 3 brigados: 1) M. G., A. Č. ir E. Č.; 2) R. B., Ž. S. ir V. K.; 3) V. B. ir V. M.. Darbai turėjo vykti prie dviejų atramų t. y. Nr.190 ir Nr.194. Pirmoji brigada darbus turėjo vykdyti prie 190 atramos. Antroji ir trečioji prie 194 atramos. Pirmoji brigada prie atramos Nr. 190 dirbo jau antra diena, nes dieną prieš tai jie dirbo su 27kV elektros tiekimo linija du laidai bėgiai ( toliau DLB), ten taip pat buvo pakeista gembė ir taip pat jie padarė dalį įžeminimo ant naujos atramos, kurį turėjo pabaigti sutvarkyti 2019-08-25 naktį.

Įvykio dieną apie 22.00 val. jis su darbuotojais ir inžinieriumi S. S. susitiko (duomenys neskelbtini) bazėje Gariūnuose, pravedė instruktažą. Darbuotojams buvo pasakyta kokiomis brigadomis prie kokių atramų dirbs, ką ir kaip reikės padaryti, tada bazėje susirinko reikiamas medžiagas darbams, ir išvažiavo į Lentvario geležinkelio stotį. Iš bazės išvažiavo apie 22.30 val. ir važiavo į Lentvario geležinkelio stotį pas budėtoją pateikti patikslintą paraišką darbams. Pateikęs paraišką perskaitė telegramą, pagal kurią turės dirbti ir pasirašė ant telegramos, kad „susipažino su eismo pertrauka“. Iš stoties nuvažiavo tiesiai į darbo vietą prie darbuotojų, tai buvo apie 23.00 val. Darbo vietoje darbuotojams dar kartą pasakė kur reikės dirbti, ir ką reikės padaryti jau esant prie atramų darbo vietoje. Priminė, kaip ir kiekvieną dieną, kad žodiškai praneš kada bus paruošta darbo vieta, t. y. išjungta įtampa, įžeminta darbo vieta ir iš „LG“ gautas raštiškas leidimas pradėti dirbti. Esant darbo vietoje darbuotojams pasakė, kad su inžinieriumi S. S. ir (duomenys neskelbtini) autobokštelio vairuotoju S. R. išvažiuoja apžiūrėti darbo vietos, kur reikės dirbti kitą dieną. Prieš išvažiuodamas pasakė, kad dar turi pravažiuoti elektrinis traukinys ir kad kol negrįš ir negaus iš „LG“ leidimo dirbti, darbų nepradėti. Apie 23.10 val. išvyko apžiūrėti darbo vietos, kur bus dirbama rytoj naktį, ar vykdant reikės keltuvo, ar reikės specialios geležinkelių technikos. Apžiūrėję vieną darbo vietą (apie 2km), važiavo į antrą darbo vietą, kuri buvo šalia. Bevažiuojant girdėjo per raciją, kaip Lentvario geležinkelio stoties budėtoja pranešė, kad šeštu keliu važiuos elektrinis traukinys, girdėjo, kaip M. G. per raciją atsakė, kad “suprato” ir „jie gabarite“ t. y. darbuotojai ir autobokštelis saugiu atstumu nuo bėgių, nuo kontaktinio tinklo (KT) ir nuo 27kV elektros tiekimo linijos (DLB). Kitos brigados nieko neatsakė, nes bendrauja tik vienas darbuotojas su stoties budėtoja. Telegramoje nurodytas laikas 23.40 val. yra apytikslis, tai yra tas laikas nuo kada planuojama pradėti ruošti darbo vietą (t. y. atjungti įtampą, įžeminti darbo vietą ir išduoti Leidimą kad galima pradėti darbus). 23.48 val. grįžtant į darbo vietą, jam paskambino į mobilų telefoną (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. B., kuris trumpai pasakė, kad jis greičiau grįžtų, nes kažkas atsitiko. Jie grįžo per kelias minutes, nes jis (R. B.) jau 23:50 val. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Buvo šokiruotas nuo to įvykio.

Nustatyta, kad be nukentėjusiųjų M. G. ir E. Č., nei vienas iš apklaustų, tą vakarą dirbusių (duomenys neskelbtini) darbuotojų, neparodė, kad jiems būtų buvęs duotas R. B. leidimas pradėti darbus, o būtent:

Liudytojas R. B. patvirtino, kad įvykio vakarą R. B. jiems nurodė, kas, kur ir ką turėjo daryti, todėl jie pradėjo pasiruošimą, išsikraudinėjo medžiagas. Kalbos apie darbų pradžią nebuvo, iš R. B. tą vakarą leidimo pradėti darbus negavo.

Analogiškus parodymus davė liudytojai V. K. Ž. S., S. S., V. B., V. M..

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad įvykio vietoje buvę bokštelių vairuotojai-operatoriai A. Š., S. R., J. B. taip pat parodė negirdėję, kad R. B. būtų liepęs pradėti darbus. Be kita ko, kaip parodė liudytojai A. Š. ir J. B., bokštelį nurodė užvesti M. G., kuris pulto pagalba pats valdė bokštelį.

Taigi, kad jiems buvo duotas R. B. leidimas dirbti nurodo tik vieninteliai nukentėjusieji E. Č. ir M. G. kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tačiau, nukentėjusieji taip pat pripažino, jog dėl įvykio sukeltų išgyvenimų ir patirto šoko tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių, todėl jų parodymai vertinami visų įvykio aplinkybių visumoje lyginant su kitais turimais įrodymais ir ištirtomis įvykio aplinkybėmis.

Tuo tarpu M. G. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu skirtingai nei E. Č. parodė, kad R. B. nesakė kilti montuoti ir liestis prie kontaktinio tinklo, o nurodė sumontuoti įžeminimo vielą. Kaip paaiškino M. G., prie jų brigados priėjo R. B. ir pasakė, kad pravažiuos traukinys bei davė užduotį, kai pravažiuos traukinys tada susimontuoti ant stulpo įžeminimo vielą. Pasak M. G., montuojant įžeminimo vielą, jiems nereikėjo liestis prie kontaktinio tinklo, tą darbą galima padaryti neatjungus elektros. M. G. taip pat parodė, kad vos pravažiavus traukiniui, jie su A. Č. ėmė keltis bokšteliu, bei kartu kėlė apie 6 metrų įžeminimo vielą, ją laikė rankomis, viela buvo iškelta jiems virš galvų.

Teisminio tyrimo metu nustatyta, kad A. Č., M. G. ir E. Č. šiame objekte dirbo 5-6 naktis, o A. Č. naktimis dirbo daugiau kaip savaitę laiko. Be to, E. Č. patvirtino, kad tuo metu dirbo per du darbus, kad (duomenys neskelbtini) dirbo tik 1,5 mėnesio, Lentvaryje tokį darbą dirbo apskirtai pirmą kartą, kadangi buvo neseniai pradėjęs dirbti, tai visų darbų nelabai suprato. M. G. parodė, kad dirbant naktimis buvo nuovargis, neturėjo pilnaverčio poilsio.

Tokie nukentėjusiųjų parodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusieji M. G. ir A. Č. dėl nuovargio ir jo sąlygoto neatidumo ir neapdairumo, o E. Č. dar ir dėl patirties tokiame darbe trūkumo, tinkamai neįvertino ir klaidingai suprato R. B. duotą darbinę užduotį kaip nurodymą ir leidimą pravažiavus traukiniui nedelsiant pradėti dirbti. Aukščiau aptarti liudytojų parodymai patvirtina, kad R. B. nei vienam iš darbuotojų nedavė leidimo dirbti, o ir tokio leidimo negalėjo duoti, kol nėra atjungta įtampa ir nėra atliktas linijos įžeminimas.

Apklausti liudytojai R. B., V. K., Ž. S., V. B., V. M., parodė, jog jiems buvo žinoma, kad darbo vietą paruošia, t. y. įtampą atjungia ir linijas įžemina geležinkelio darbuotojai ir tik po to, kai geležinkeliečiai paruošia darbo vietą, jiems duodamas leidimas dirbti. Kaip parodė minėti liudytojai, jiems visiems buvo žinoma, kad pirmiausia yra atjungiama įtampa, o vėliau vyksta linijos įžeminimas, t. y. geležinkeliečiai ant linijos laidų iš abiejų pusių užkabina įžeminimo lazdas - įžemiklius, kurie būna vizualiai matomi. Tik esant atliktiems šiems darbo vietos paruošimo darbams, jiems suteikiamas leidimas pradėti darbus. Kad jam yra žinoma tokia darbo vietos paruošimo tvarka, patvirtino ir M. G..

Liudytojai R. B., V. K., S. S., V. B., patvirtino, kad tą vakarą matė geležinkelio darbuotojus, kurie išsidėliojo, pasiruošė įžeminimo lazdas bei laukė, kol bus galima atjungti įtampą ir sukabinti įžemiklius ant linijų laidų. Liudytojais apklausti (duomenys neskelbtini) instaliuotojai patvirtino ir tai, kad darbų nepradėjo, laukė kol jiems bus duotas leidimas dirbti, kol bus matomi sukabinti įžemikliai ir tik jau po to būtų buvę galima pradėti dirbti.

Liudytojai R. B., V. K., Ž. S., V. B., V. M. paaiškino, kad prieš pradedant darbus, net ir gavus leidimą dirbti, pagal saugos reikalavimus, jie ir patys turi įsitikinti bei įvertinti, kad dirbti yra saugu, turi apsižiūrėti ar ant laidų yra uždėti įžemikliai, kas rodo, kad įtampos linijoje nėra ir galima dirbti.

Taigi akivaizdu, kad tokių darbo saugos reikalavimų, prieš pradėdama dirbti, privalėjo laikytis ir nukentėjusiųjų A. Č., M. G. ir E. Č. brigada. O būtent, būdami apmokyti, instruktuoti ir patyrę darbuotojai, prieš pradedant darbus, M. G. ir A. Č. privalėjo patikrinti ir įsitikinti, kad darbo vieta yra paruošta, t. y., kad įtampa atjungta ir ant linijos laidų yra sudėti įžemikliai, tačiau to nepadarė. M. G. ir A. Č. ne pirmą kartą atliko tokio pobūdžio darbus, nukentėjusiųjų M. G., A. Č. ir E. Č. brigada matė, kad kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai darbo nepradėjo, taip pat, kaip patvirtino M. G., matė, kad ant laidų nėra sukabintų įžemiklių, todėl, akivaizdu turėjo suprasti, kad įtampa linijoje nėra atjungta ir pradėti darbų negalima. M. G. turėdamas raciją galėjo susisiekti su darbų vadovu ir pranešti apie darbų pradžią, tačiau to nepadarė.

Nagrinėjamu atveju elektros įtampa linijose turėjo būti atjungta ir darbo vieta pradėta ruošti po to, kai pravažiuos elektrinis traukinys. Apie tai, kad pravažiuoja elektrinis traukinys stoties budėtoja pranešė per raciją. Visi tą vakarą dirbę (duomenys neskelbtini) darbuotojai, apklausti kaip liudytojai patvirtino, jog jie girdėjo per raciją, kaip stoties budėtoja įspėjo, kad važiuoja elektrinis traukinys, taip pat girdėjo, kaip į stoties budėtojos perspėjimą M. G. atsakė, jog suprato bei nurodė, kad jie yra „gabarite“, t. y. saugiu atstumu nuo bėgių.

Kaip parodė liudytojai S. S., V. M., V. B., tai, kad pravažiuoja elektrinis traukinys, rodo, kad elektros įtampa yra. (duomenys neskelbtini) instaliuotojai R. B., V. K., V. B., V. M., apklausti liudytojais, taip pat parodė, kad elektra pradedama atjunginėti pravažiavus traukiniui, kad įtampos atjungimas ir įžemiklių sudėjimas paprastai užtrunka iki valandos laiko.

Taigi, matyti, jog įvykio metu dirbę (duomenys neskelbtini) darbuotojai suprato, jog pravažiavus traukiniui iš karto pradėti darbų negalima, suprato, kad po traukinio pravažiavimo turi laukti kol geležinkelio darbuotojai paruoš darbo vietą. Pagrįstai konstatuotina kad tą, kaip ne kartą atlikę tokio pobūdžio darbus, turintys ilgametę patirtį bei būdami instruktuoti apie darbo saugą bei darbų atlikimą geležinkelyje, turėjo suprasti bei suprato ir M. G. bei A. Č..

Kaip paaiškino Lietuvos Geležinkelių darbuotojas, vyriausiasis elektromechanikas J. A., jis ir kartu buvęs mašinistas A. V., laukė kol pravažiuos elektrinis traukinys, laukė patvirtinimo iš stoties budėtojos, kad galima pradėti įtampos atjungimo ir darbo vietos paruošimo darbus. Kaip parodė J. A., įvykis įvyko anksčiau, ir jis net nespėjo kreiptis į stoties budėtoją, kad būtų galima pradėti ruošti darbo vietą.