Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedusiam, nedirbančiam, turinčiam 2 grupės neįgalumą, neteistam, kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. K. 2019-12-16 apie 17:50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,11 prom.), (duomenys neskelbtini), važiuodamas žvyruota kelio danga, vairuodamas neregistruotą ir civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą savadarbę transporto priemonę ir tempdamas prisikabinęs savadarbę priekabą, prikrautą malkų, keleivio vietoje, kuri nebuvo pritaikyta keleiviams vežti, vežė B. K., kuri buvo neblaivi (1,95 prom.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 14 p., (Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų), 189 p., (Keleivius vežti leidžiama tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją keleiviams skirtose vietose), keleivei nuslydus nuo sėdynės ir iškritus iš savadarbės transporto priemonės, jai per dešinę koją pervažiavo priekabos ratais, padarydamas nukentėjusiajai dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė B. K. sveikatą.

K. K. kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad maždaug prieš mėnesį laiko "A. R." laikraštyje rado skelbimą, kad parduodamas traktorius su priekaba, už 150 eurų. Važiavo su draugu Ryčiu, pavardės nežino, kuris gyvena Paupio k., apžiūrėti tą traktorių, jam tiko ir jį nusipirko. Žino, kad iš (duomenys neskelbtini), tačiau iš kokio kaimo pirko nežino, to asmens irgi nepažįsta ir jo vardo pavardės nežino. Jie pirkimo pardavimo sutarties nepildė ir jam nedavė jokių traktoriaus dokumentų. Dokumentų neturėjo, nes traktorius ir priekaba buvo savadarbiai. Traktoriaus pavadinimo nežino, koks variklis nežino. Traktorius ir priekaba yra neregistruoti, techniškai netvarkingi ir nedrausti. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi, nes nėra išsilaikęs. Traktorių pirko, nes jis buvo reikalingas namuose darbams arba ką nors parvežti, nuvežti, jis neplanavo jo registruoti. 2019-12-16 apie 17.30 val., jam būnant namuose su mama B. išgėrė alaus vieną pūslę, 7,5 stiprumo. Namų kieme stovėjo jo nusipirktas traktorius, jis į priekabą buvo primetęs sukapotų malkų, nes planavo malkas vežti tetai R. L., kuri gyvena tame pačiame kaime. Ji buvo prašiusi, kad atvežtų. Išgėrus alų jis sugalvojo malkas nuvežti tetai R.. Mama pasakė, kad važiuos kartu, padės iškrauti malkas. Jis sėdėjo vairuotojo vietoje, o mama atsisėdo šalia. Saugos diržų nėra, todėl nebuvo prisisegę. Šviesos nebuvo įjungtos, nes traktoriuje tokių nėra. Važiavo pasišviesdamas su prožektoriumi, nes jau buvo tamsu. Kodėl sugalvojo važiuoti tamsiu paros metu nežino, rimtos priežasties nebuvo. Iš namų išvažiavus važiavo žvyrkeliu, būtų reikėję išvažiuoti ir į asfaltuotą kelią. Kokiu greičiu važiavo nežino, važiavo pirma pavara, nes greičiau jis (traktorius) nevažiuoja. Nuo namų nuvažiavus apie kilometrą, jo mama nuslydo nuo sėdynės ir nukrito po traktoriaus priekabos ratais. Jis tai iškart pamatė ir sustabdė traktorių, kai traktorius sustojo jis užgesino variklį ir išlipęs ėjo žiūrėti kur mama. Mama gulėjo ant žemės, ji nebuvo prispausta, tačiau jai per kojas pervažiavo priekabos ratas. Ji gulėjo šalia rato. Mama buvo sąmoninga, sakė, kad nevaldo kojos ir prašė iškviesti greitąją. Jis su savimi neturėjo telefono, o mama sakė neturint sąskaitoje, todėl jis nubėgo pas artimiausią kaimyną, nes dar buvo nuvažiavęs netoli nuo namų. Kaimyno paprašė, kad paskambintų į greitąją. Tada nubėgęs namo pasiėmė dviratį ir važiavo iki pagrindinio kelio, laukė greitosios, kad parodyti vietą kur yra mama B.. Atvažiavusiam greitosios medicinos automobiliui jis parodė kur važiuoti. Mamą B. išvežė į ligoninę. Atvykę pareigūnai jį pristatė į komisariatą, jam nustatė girtumą virš 1 promilės, kiek tiksliai nepamena. Įteikė jam šaukimą. Jis buvo nuvažiavęs į ligoninę aplankyti mamą, jos atsiprašė. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairavo neblaivus. Supranta, kad blogai pasielgė vairuodamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti. Dėl savo elgesio gailisi. (b. l. 90-93,105-107)

Motyvuojamoji dalis

K. K. kaltę pavojingos visuomenei veikos padarymu patvirtina šie įrodymai:

Kauno teritorinei ligonių kasai dėl B. K. gydymo išlaidų padaryta 1271,39 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. (b. l. 61-70) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 400 str. 2 d., numatyta, kad teisiamajame posėdyje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo turi būti apklausti nukentėjusieji bei liudytojai, patikrinti kitokie įrodymai, kad tas asmuo yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, išklausyta eksperto išvada dėl nepakaltinamumo ar riboto pakaltinamumo ir patikrintos kitos aplinkybės, turinčios esminės reikšmės sprendžiant dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimdamas nutartį, teismas turi išspręsti šiuos klausimus: 1) ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika; 2) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama; 3) ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką tas asmuo padarė būdamas nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas; 4) ar po nusikalstamos veikos padarymo tam asmeniui sutriko psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti ir ar tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, dėl kurio reikia tik atidėti bylos nagrinėjimą; 5) ar taikytina priverčiamoji medicinos priemonė ir būtent kokia.

VšĮ Raseinių psichikos sveikatos centro įskaitoje K. K. įrašytas dėl funkcinio CNS susirgimo (F71.0). (b. l. 117)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-5/2020 konstatuota, kad K. K. reikalinga atlikti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. (b. l. 121)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-148/2020 konstatuota, kad pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Pagal savo psichinę sveikatos būklę K. K. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. K. K. negali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo įstaigose, jis negali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje. K. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą, ir esant reikalui gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą (Raseinių psichikos sveikatos centre). (b. l. 130-132)

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios B. K. parodymus, eksperto parodymus, kitus rašytinius įrodymus - Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadą Nr. 93TPK-5/2020, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 83TPK-148/2020, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta, kad K. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,11 prom.), važiuodamas žvyruota kelio danga, vairuodamas neregistruotą ir civilinės atsakomybės draudimu neapdraustą savadarbę transporto priemonę ir tempdamas prisikabinęs savadarbę priekabą, prikrautą malkų, keleivio vietoje, kuri nebuvo pritaikyta keleiviams vežti, vežė B. K., kuri buvo neblaivi (1,95 prom.), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p., 189 p., reikalavimus, keleivei nuslydus nuo sėdynės ir iškritus iš savadarbės transporto priemonės, jai per dešinę koją pervažiavo priekabos ratais, padarydamas nukentėjusiajai dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė B. K. sveikatą. Teismas konstatuoja, kad K. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį. Tačiau nustatyta, kad jis baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BPK 403 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-148/2020 nustatyta, kad pavojingos visuomenei veikos padarymo metu K. K. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Pavojingos visuomenei veikos padarymo metu ir šiuo metu K. K. konstatuojamas psichikos sutrikimas - vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F71.0). Pagal savo psichinę sveikatos būklę K. K. šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. K. K. negali dalyvauti ir būti apklausiamas teismo posėdyje. K. K. reikalinga taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą, ir esant reikalui gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamą vietą.

Ekspertas teismo posėdyje patvirtino savo išvadas, pateiktas ekspertizės akte.

Teismas laiko įrodyta, kad K. K. nustatyti tiek medicininis, tiek teisinis nepakaltinamumo kriterijai, todėl pripažintina, kad baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymo metu jis buvo nepakaltinamas, jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė.

Teismas, atsižvelgdamas į specialisto išvadą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-148/2020 išvadą, teismo posėdžio metu duotą eksperto paaiškinimą matyti, K. K. reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį, ekspertų išvadą, siekiant užtikrinti, kad K. K. būtų nuolat stebimas, jam būtų užtikrintas tinkamas gydymas, skirtina specialistų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 1 d.) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 str. 2 d.), tarp kurių nėra nurodytas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas, kuriame sprendžiama dėl asmens, BK uždraustos veikos darymo metu buvusio nepakaltinamumo būsenos (LAT nutartys Nr. 2K-385-222/2018, 2K-253-976/2019). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, K. K. už BK 281 straipsnio 2 dalyje uždraustos veikos padarymą negali būti skirtos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kauno teritorinei ligonių kasai dėl B. K. gydymo išlaidų padaryta 1271,39 eurų turtinė žala, kuri neatlyginta. (b. l. 61-70) Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, nagrinėjant baudžiamąją bylą atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamasis nusikalstama veika. Baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kurią padarė nepakaltinamas asmuo, nėra nusikaltimas, nes nėra visų jo sudėties požymių – nėra vieno iš subjektyviosios nusikaltimo pusės požymių – subjekto, nes nepakaltinamas asmuo nėra nusikaltimo subjektas ir toks asmuo nėra kaltinamasis. Baudžiamojo proceso normos numato tik žalos, padarytos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, išieškojimo tvarką. Šiuo atveju K. K. nėra kaltinamasis, jo atžvilgiu nepriimamas apkaltinamasis nuosprendis, o pagal Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio nuostatas, teismas gali ir privalo išspręsti civilinius ieškinius, tik priimdamas kaltininko atžvilgiu nuosprendį. Dėl paminėtų aplinkybių teismas negali spręsti civilinio ieškinio klausimo, nes tokios galimybės nenumato Baudžiamojo proceso kodeksas. Kadangi teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad K. K. nusikalstamas veikas padarė nepakaltinamumo būsenoje, jis negali atsakyti ir už jo veiksmais padarytą žalą. Teismui nutarus asmens atžvilgiu taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, civilinio ieškinio klausimas jo atžvilgiu nesprendžiamas ir civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę šį klausimą kelti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 440 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

nutaria:

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir esant reikalui gydymą psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą ,- Raseinių psichikos sveikatos centre.

K. K. iki nutarties įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Savadarbę transporto priemonę (variklio Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurios prikabinta savadarbė priekaba su malkomis, saugomą UAB ,,Tomadas“ saugojimo aikštelėje, grąžinti K. K. motinai B. K..

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusieji, jų atstovai ir prokuroras.