Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-406-1033/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-04
Bylos Nr.
A6.-406-1033/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00339-2023-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas
J. Č.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-406-1033/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00339-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Č., nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. būdamas UAB “(duomenys neskelbtini)”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. žinodamas, kad jo valdoma bendrovė yra nemoki, privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos UAB “(duomenys neskelbtini)” iškėlimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo ir taip nevykdė pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, dėl ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022 m. spalio 12 d. pareiškimu pati kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB “(duomenys neskelbtini)” iškėlimo ir teismas 2022 m. spalio 17 d. nutartimi iškėlė UAB “(duomenys neskelbtini)” bankroto bylą. Tokiu būdu J. Č. savo veiksmais pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pareiškime nurodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) kreditorė. Šios Bendrovės pagrindinė ir vienintelė veikla – (duomenys neskelbtini). Bendrovės vadovas yra J. Č.. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 16 d. duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka VMI sudarė 16192,76 Eur. Mokestinė nepriemoka ir delspinigiai susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais Bendrovei nesumokėjus: pelno mokesčio nuo 2021 m. birželio 15 d., pridėtinės vertės mokesčio nuo 2020 m. gruodžio 29 d. ir gyventojų pajamų mokesčio nuo 2020 m. kovo 17 d. Nuo 2022 m. sausio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. 2022 m. spalio 12 d. pareiškimu VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2022 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3108-852/2022 teismas iškėlė Bendrovei nemokumo (bankroto) bylą. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 18 d. Atsižvelgiant į tai, įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Bendrovės vadovas J. Č., būdamas vadovu nuo 2019 m. birželio 11 d. ir žinodamas, kad Bendrovė nesumoka mokesčių bei gaudamas 2022 m. sausio 20 d. VMI nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų turėjo susipažinti su valdomos Bendrijos finansine būkle ir žinojo, kad Bendrovė iš esmės yra nemoki bei pakankamai ilgą laiką buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, vadovas turėjo pareigą ieškoti sprendimų Bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia šios aplinkybės: Bendrovė nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI; priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto Bendrovė neturi; VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Taigi, galima daryti išvadą, kad Bendrovės vadovas J. Č., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI bei kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, kaip numatyta JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. VMI pažymi, kad bankroto bylos iškėlimo faktas nepašalina galimybės patraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusį vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra pasibaigęs. Už laiku neinicijuotą įmonės nemokumo procesą prašo skirti J. Č. sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 eurų baudą (b. l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi J. Č. pradėta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, remiantis VMI pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir pateiktais dokumentais (b. l. 16-18).

Teismo posėdyje J. Č. pripažino, kad neinicijavo nemokumo proceso įmonei ir paaiškino, jog 2019 m. pabaigoje jis pradėjo verslą, atidarė (duomenys neskelbtini), buvo vienintelis įmonės akcininkas. Iš pradžių verslas gerai sekėsi, bet praėjus keliems mėnesiams susidūrė su Covid pandemija, todėl viskas užsidarė, nežinojo, kaip toliau elgtis. Visi tiekėjai pasakė, kad reikia mokėti į priekį ir į kreditą prekių neteiks. Tada reikėjo verslą uždaryti, tačiau norėjo jį išsaugoti, buvo investavęs lėšų, galvojo per „Bolt“ programėlę pardavinėti maistą. Kai kovidinis laikotarpis baigėsi, toliau atsiskaitinėjo su Sodra, VMI ir nors mokėjimai dažnai vėluodavo, bet įmokas mokėjo. Po 2020 m. paskutinės Covid bangos, situacija prastėjo, buvo pasiskolinęs lėšų per savo asmeninius kanalus ir nusprendė įmonę gelbėti. Iš asmeninės sąskaitos skolino įmonei, kad ji galėtų dengti įsipareigojimus, įnešė į bendrovę savo asmenines lėšas – 20 000 Eur, iš kurių dengė didžiąją dalį įsipareigojimų, tačiau klientų srautai neatsirado ir verslas neišsilaikė. Jis rašė prašymą į VMI dėl mokėjimų išskaidymo, tačiau VMI nesutiko, „užrakino“ sąskaitas ir jis neturėjo lėšų, atsidūrė aklavietėje. Savo veiksmais niekada nesistengė sukelti įmonei bankrotą, priešingai – visaip stengėsi įmonės mokumą išlaikyti, jokio atlyginimo sau neėmė, tik skolino įmonei savo asmenines lėšas. VMI pareiškime nurodė, kad jis nesistengė su atsiskaitymais, bet jis stengėsi visomis išgalėmis įmonę išsaugoti, savo nuosavomis lėšomis stengėsi dengti įsipareigojimus, atlyginimą gaudavo iš įmonės 48 Eur per mėnesį, nulinio atlyginimo negalėjo imti pagal įstatymą. Nematė išeities skelbiant įmonei bankrotą, norėjo išsaugoti įmonę. Be to, jis negalėjo matyti pilnos situacijos dėl įmonės buhalterijos, nes buhalterė vėluodavo įkelti dokumentus, todėl siųsdavo jai raginimus paskubėti su finansinėmis ataskaitomis, kadangi reikėjo deklaruoti ir, kad jis galėtų matyti, kiek reikia mokėti PVM, GPM ir pan. Buhalteriją tvarkė atskiras asmuo, kuris dirbo nuotoliniu būdu, kas jiems nepasiteisino, pastoviai siunčiant raginimus buhalterei turėdavo gauti suvestus duomenis į VMI ir Sodros paskyras. Iš dalies pripažįsta administracinį nusižengimą, atsakomybę prisiima, bet mano, kad niekam rizikos nesukėlė, mokėti mokesčių VMI ir Sodrai nevengė, mokesčiai galėjo vėluoti dėl susidariusios sunkios situacijos, nesielgė nesąžiningai nei prieš valstybės iždą, nei prieš trečiuosius asmenis. Todėl prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo, nes sunki jo finansinė padėtis, turi paėmęs būsto paskolą iš banko, išlaiko šeimą, žmona dirba tik puse etato, reikia mokėti dideles kredito grąžinimo įmokas (padidėjus palūkanų normoms, jų kredito įmoka padidėjo beveik 400 eurų), todėl didelės baudos paskyrimas sukeltų jam sunkių finansinių pasekmių.

Šalies argumentai

J. Č. rašytiniuose paaiškinimuose taip pat prašė taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinės nuobaudos. Nurodė, kad jis gailisi dėl padaryto nusižengimo, jo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, todėl didelės baudos paskyrimas neigiamai paveiks nepilnamečius vaikus, nes šeimos finansinė padėtis pablogės. Jų šeimos pajamos nėra didelės, jo vidutinės mėnesinės pajamos sudaro (duomenys neskelbtini) Eur, iš kurių turi išlaikyti nepilnamečius vaikus (gimusius (duomenys neskelbtini) metais), mokėti mokesčius už būstą ir dengti kredito įmokas, todėl didelės baudos paskyrimas taps šeimai didelė našta. Jis neturi galimybės sumokėti net minimalios 1400 Eur baudos. Stengėsi išsaugoti verslą ir įmonės mokumą, nuosavomis lėšomis padengė bendrovės skolas ir skyrė paskolų už daugiau negu 18 000 eurų. Savo asmeninėmis lėšomis visada stengėsi padėti įmonei ir skolindavo pinigus iš savo asmeninės sąskaitos – 500 Eur 2021-09-22. Be to, gelbėdamas prastą finansinę situaciją, skyrė pinigus iš kitų jo vadovaujamų įmonių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-16 – 400 Eur, 2021-11-12 – 200 Eur, 2021-10-28 - 100 Eur, iš įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021-11-29 – 300 Eur. Tokiu būdu visais būdais stengėsi išlaikyti įmonės mokumą. Atsiskaitydamas su kreditoriais niekada nesistengė sistemingai pažeisti atsiskaitymo eiliškumo. Covid-19 ir situacija po pandemijos ženkliai sumažino pajamų srautus, mokėjimai valstybės institucijoms buvo nepaslankūs, todėl norint išgelbėti verslą ir atsiskaityti pilnumoje, reikėjo į priekį tiekėjams ir tuo pačiu dengti VMI ir VSDFV skolas. Įrodymai, jog tokie mokėjimai buvo daromi pateikti priede Nr. l. Buvo atlikti mokėjimai VMI: 2021-11-23 - 319,5 Eur, 2021-11-22 - 115.21 Eur, 2021-09-21 – 40 Eur, 2021-08-26 – 500 Eur. Taip pat buvo daromi mokėjimai VSDFV: 2021-12-01 - 709.57 Eur, 2021-11-19 – 100 Eur, 2021-11-17 - 309.05 Eur, 2021-11-16 - 315.02 Eur, 2021-10-28 - 189.38 Eur, 2021-10-22 - 296.94 Eur, 2021-10-13 – 309 Eur, 2021-09-26 – 600 Eur, 2021-09-22 - 249.59 Eur, 2021-09-20 – 309 Eur, 2021-09-21 - 130 Eur, 2021-08-31 – 702 Eur, 2021-08-27 – 200 Eur, 2021-08-26 – 500 Eur, 2021-08-23 - 332.64 Eur, 2021-07-22 - 388.63 Eur (žr. Priedas Nr.l). Mokesčių inspekcijos rašte nurodoma, jog J. Č. žinojo, kad bendrovė iš esmės yra nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų mokumui atkurti. Banko išrašuose akivaizdžiai matosi, kad jis savo asmeninėmis lėšomis stengėti padėti bendrovei ir skolino jai pinigus iš asmeninės sąskaitos ir tikėjo, kad verslas atsigaus, tačiau taip neįvyko.

Prie rašytinių paaiškinimų J. Č. pateikė vaikų gimimo liudijimų kopijas, bankų kreditų sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą dėl atliktų finansinių operacijų, mokėjimo nurodymus dėl iš asmeninės sąskaitos Bendrovei suteiktų paskolų ir mokėjimų Bendrovės kreditoriams, el. laiškus (raginimus) buhalterei dėl finansinių ataskaitų pateikimo (b. l. 37-178).

Šalies argumentai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo J. Č. prašė nagrinėti bylą pareiškėjo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis nuo 1400 iki 3000 eurų.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tokia pat pareiga juridinio asmens vadovui numatyta ir JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punktą juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-06 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Tam, kad įmonės vadovas (ar kiti asmenys pagal kompetenciją) būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą neveikimą ar netinkamą veikimą – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą (ar pavėluotą pateikimą) teismui, būtina nustatyti tokias sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje (šis įstatymas, galiojo iki 2020-01-01, o nuo 2020-01-01 galioja JANĮ) nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui (ar kitam asmeniui pagal kompetenciją) kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-03 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad J. Č. nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (b. l. 13-15). Iš VMI pareiškimo bei pateikto Moksečių apskaitos informacinės sistemos išrašo (UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso) matyti, kad Bendrovė yra VMI skolininkė, 2023 m. kovo 16 d. duomenimis Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 16192,76 Eur (mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei nesumokėjus 1136,40 Eur pelno mokesčio, 5191,71 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 9864,65 Eur gyventojų pajamų mokesčio) (b. l. 6). Mokestinė nepriemoka 16192,76 Eur susidarė nuo 2022-05-09, tai yra J. Č. esant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Šios Bendrovės balansas už laikotarpį nuo 2019-06-12 iki 2019-12-31 patvirtina, kad Bendrovė turėjo turto už 10315 Eur sumą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 6645 Eur (b. l. 6). VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto nekilnojamojo ir kilnojamjojo turto UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi (b.l. 7, 8). VMI pareiškime nurodyta, jog Bendrovė nuo 2022 m. sausio 20 d. nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. 2022-01-20, 2022-03-21 2022-04-07 ir 2022-08-22 buvo priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, o 2022-05-09 buvo priimtas VMI sprendimas išieškoti 16192,76 Eur mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, kurį nuo 2022-06-09 vykdė antstolė N. Š.-S., tačiau mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai buvo nesėkmingi (b. l. 9). J. Č. pateikė SEB banko mokėjimo nurodymus, kad 2021-09-22 suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur paskolą, 2021-11-28 suteikė 700 Eur paskolą, 2021-12-06 suteikė 1000 Eur paskolą, 2021-12-21 suteikė 2000 Eur paskolą, 2021-12-29 suteikė 1700 Eur paskolą. Taip pat J. Č. sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios bendrovės kreditoriams: 2021-11-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur, 2021-11-30 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 500 Eur, 2021-12-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2141,32 Eur, 2021-12-20 AB „(duomenys neskelbtini)“ 5000 Eur, 2022-03-03 UAB „(duomensy neskelbtini)“ 1000 Eur, 2022-03-24 AB „(duomenys neskelbtini)“ 650,54 Eur (b. l. 44-56). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos VMI išieškojimo metu nuo 2022-01-20 iki 2022-08-22 J. Č. 2022-03-03 ir 2022-03-24 atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tačiau mokėjimų VMI nevykdė. J. Č. pateikė į bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą iš „Luminor“ banko už laikotarpį nuo 2020-04-05 iki 2021-12-05 apie Bendrovės vykdytas finansines operacijas (b. l. 68-178), tačiau šis laikotarpis neapima mokestinės nepriemokos VMI išieškojimo laikotarpio nuo 2022-01-20 iki 2022-08-22, todėl šis išrašas nepagrindžia Bendrovės mokėjimų VMI 2022 metais. Nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos, VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir teismas 2022-10-17 nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą.

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad J. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, žinojo situaciją apie Bendrovės finansinę padėtį, kad Bendrovė ne vėliau, kaip nuo 2022-01-20 (mokestinės nepriemokos išieškojimo pradžia) negali vykdyti savo turtinių prievolių kreditorei VMI, t. y. mokėti mokestinę nepriemoką, kas rodė, jog Bendrovė yra nemokumo būsenos (JANĮ 2 str. 7 d.), tačiau vadovas nevykdė pareigos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai jam tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad Bendrovė yra nemoki, inicijuoti nemokumo procesą, kaip nustato JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 3 punktas, todėl pažeidė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą privalomą pareigą inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Bankroto procesas teisme pradėtas tik gavus VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimus dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

Vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nemokiai įmonei iškėlimo yra imperatyvi ir JANĮ nuostatos nenumato išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

J. Č. teigia, kad jo vadovaujama Bendrovė nesiekė išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, stengėsi su jais atsiskaityti, atkurti įmonės mokumą, iš nuosavų lėšų jis dengė Bendrovės skolas ir suteikė Bendrovei paskolų už daugiau negu 18 000 eurų, tačiau atkurti įmonės mokumą ir išsaugoti verslą nepavyko. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal teismų praktiką neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą, atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija, nors ir formaliai atitinkanti nemokumo apibrėžimą, turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (pvz., kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo laikotarpiu nuo 2022-01-20 iki 2022-08-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI įmokų nemokėjo, o 2022-03-03 ir 2022-03-24 J. Č. atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, bet ne su VMI, tokiu būdu galimai buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais kreditorių eiliškumo, todėl galima įžvelgti, kad šiais veiksmais J. Č. galėjo pažeisti aukštesnės eilės kreditorės VMI teises. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkto nuostatas mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas šio reikalavimo nesilaikė.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad J. Č., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir žinodamas apie vadovaujamos Bendrovės finansinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo nedelsdamas (per 5 dienas) pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau į teismą nesikreipė ir taip neįvykdė pareigos, nustatytos JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, todėl šiais veiksmais (neveikimu) pažeidė kreditorės VMI teises. Jo kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

J. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą J. Č. atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo trukmę (nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo mažiausiai 7 mėnesius (skaičiuojant nuo 2022-01-20 iki 2022-08-22), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, dirba, išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų pagal sudarytas su bankais kredito sutartis, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.

J. Č. prašo taikyti jam ANK 36 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, tačiau tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo, nes nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių (nusižengimą pripažino iš dalies) ir nėra išimtinių aplinkybių dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninanama. Vien tai, kad jis turi du nepilnamečius vaikus ir kreditorinių įsipareigojimų bankams bei gauna vidutinės mėnesines pajamas ((duomenys neskelbtini) Eur) negali būti traktuojama kaip išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti nuobaudą. Nepilnamečių vaikų auginimas ir/ar paskolų turėjimas yra daugelio šeimų įprastos gyvenimo aplinkybės, kurios nėra laikomos išimtinėmis. Be to, pažymėtina, kad J. Č. per pakankamai trumpą 6 mėnesių laikotarpį (nuo 2021-09-22 iki 2022-03-24) iš asmeninių lėšų suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5900 Eur paskolų ir sumokėjo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios bendrovės kreditoriams 9791,86 Eur įmokų, todėl laikytina, kad jo finansinė padėtis nėra tokia sunki, kaip deklaruoja. Dėl to, teismo vertinimu, nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. Č. už administracinį nusižengimą sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Tačiau, atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį ir J. Č. nurodytas aplinkybes apie jo šeiminę ir turtinę padėtį, yra pagrindas jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui - 10 mėnesių, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

J. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti nuobaudą – 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą J. Č. išdėstyti 10 (dešimt) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-406-1033/2023. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

Teisėjas Rolandas Bužinskas