Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-686-175/2015;

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01071-2014-8;

2015 m. spalio 7 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu paskirtos bausmės dalį pridėjus prie 2015-02-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės, V. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., V. K. išteisintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 str. 1 d. 1 p. , 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad jis pasikėsino pagrobti automobilį, o būtent: 2014 m. liepos 4 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, sugadinęs automobilio durų spyneles bei išmušęs automobilio kairės pusės galinį stiklą, taip patekęs į automobilį, pasikėsino pagrobti S. J. priklausantį automobilį Fiat Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo pastebėtas ir sulaikytas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

V. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad suklastojo dokumentus, o būtent: 2014-07-04, apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini), parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, sulaikytas įsibrovęs į jam nepriklausantį automobilį Fiat Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pristatytas į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, adresu (duomenys neskelbtini) pareigūnams prisistatė D. J. bei dokumentuose: 2014-07-04 alkotesterio „Lionalcolmeter 500“ parodymų kvite, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), alkotesterio panaudojimo žurnale, 2014-07-05 pažymoje apie liudytojo asmens duomenis bei liudytojo apklausos protokole pasirašė D. J. vardu ir išgalvotu parašu, tačiau dėl šios veikos išteisintas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti nuteistojo V. K. apeliacinį skundą ir jam švelninti paskirtą bausmę nėra pagrindo. V. K. anksčiau teistas net dešimt kartų, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus. Jam ne kartą buvo skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos taikymas prevencinio poveikio neturėjo, nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė. Nuteistasis baustas administracine tvarka, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, lėšų pragyvenimui gauna nusikalstamu būdu. Nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis pažeidė probacijos sąlygas ir buvo pasiųstas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. V. K. nusikaltimus nuo 2004 m. daro sistemingai, nusikalstamos veikos, taip pat ir veika, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos neišnykus teistumui. V. K. padarytas nusikaltimas tyčinis, nebaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl šio nusikaltimo V. K. savo kaltę pripažino iš dalies (pripažino kai kurias kaltinime nurodytas aplinkybes). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, pataisos namų administracijos charakterizuojamas teigiamai. Paminėtą padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančių nuostatų, numatytų BK 54 str. nepažeidė, atsižvelgė į BK 59, 60, 61 str. nurodytas aplinkybes, BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė mažesnę, negu sankcijos vidurkis, bausmę, kuri šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Dar labiau švelninti paskirtą bausmę pagrindo nėra.

Priešingai, negu teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p.

BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-479/2014 ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. dėl BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo savo kaltę pripažino tik iš dalies, t. y. pripažino tik kai kurias su šiuo nusikaltimu susijusias faktines aplinkybes. Be to, apklausiamas teismo posėdyje V. K., nors ir nurodė, kad gailisi dėl nusikaltimo, gailestį siejo su neigiamų pasekmių atsiradimu jam pačiam, t. y. kad turės nereikalingą teistumą, pailgės bausmės terminas, jokios naudos iš nusikaltimo neturėjo. Iš tokių paaiškinimų akivaizdu, kad nuteistasis V. K. savo elgesio kritiškai nevertina ir savo gailestį sieja tik su jam pačiam nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis, kas negali būti vertinama kaip nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo. Atsižvelgiant į tai, nustatyti V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Taip pat nebuvo pagrindo į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį V. K. buvo laikomas suimtas nuo 2014 m. liepos mėnesio iki 2015 m. balandžio mėnesio. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. šioje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas 2015-04-21 nuosprendis, iki nuosprendžio paskelbimo suimtas nebuvo. 2014-07-22 pagal 2014-06-18 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį jis buvo pasiųstas atlikti neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies (9 mėn.), paskirtos 2012-11-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Taigi, nuteistasis V. K. nuo 2014 m. liepos mėnesio atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu nuosprendžiu, kurios neatlikta dalis buvo bendrinama su vėlesniais nuosprendžiais atitinkamai pagal BK 64 str. (2015-02-27 nuosprendis) ir BK 63 str. 9 d. (skundžiamas 2015-04-21 nuosprendis) taisykles.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį keisti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t aria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.