Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, nuteistiesiems V. A., E. B., jų gynėjams advokatams Giedrei Kazakevičienei, Vytautui Gineikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. A. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str.1 d., 214 str.1d., 215 str. 1 d. (veikos L. M. Č. atžvilgiu) ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. - 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 214 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 215 str.1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, dalinio sudėjimo būdu, šią bausmę subendrinus su bausme paskirta pagal BK 214 str.1d. ir paskirta subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai ir 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. A. pagal BK 207 str. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d. 1p., 303 str. 5 d.1p.).

V. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d. (veikos A. K. atžvilgiu) ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d.-. 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 214 str. 1 d.- 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; pagal BK 215 str. 1 d.- 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 5d. 1 p., pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, dalinio sudėjimo būdu, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal LR BK 214 str. 1 d., paskirta subendrinta bausmė - 2 (dveji) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

V. A. pagal BK 207 str. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes ir bausmes, paskirtas 2013-04-10 ir 2013-04-24 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais subendrinus dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė skirta 20 (dvidešimt) metų laisvės atėmimo. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2013-06-07. Į bausmę įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal 2013-04-10 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį, ir juo į bausmę įskaitytą laiką pagal ankstesnius nuosprendžius.

E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str. 1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d. (veikos L.M. Č. atžvilgiu) ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 214 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 215 str.1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo; Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p., pagal BK 182 str. 1d., 215 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai ir 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės atėmimo. BK 63 str. 1d., 4 d. tvarka, dalinio sudėjimo būdu, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 214 str.1 d., paskirta subendrinta bausmė 2 (dveji) metai laisvės atėmimo.

E. B. pagal BK 207 str. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių ( BPK 3 str.1d. 1p., 303 str. 5 d.1p.).

E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 str.1 d., 214 str.1 d., 215 str.1 d. (veikos A. K. atžvilgiu) ir nuteistas pagal BK 182 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 214 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; pagal BK 215 str. 1 d.- 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo; Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., pagal BK 182 str. 1 d., 215 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė 1 (vieneri) metai ir 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka, dalinio sudėjimo būdu, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

E. B. pagal BK 207 str. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str.1 d. 1 p., 303 str. 5 d.1 p.).

Vadovaujantis BK 63 str.1 d., 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtas subendrintas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios iš bausmių iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš V. A., E. B., Ž. D. ir R. S. solidariai L. M. Č. naudai priteista 625 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. A., E. B., Ž. D. ir R. S. solidariai A. K. naudai priteista 1100 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš V. A., E. B., Ž. D. ir R. S. solidariai UAB „Moment credit“ naudai priteista 1732 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti Ž. D. ir R. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. ir E. B. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrai su Ž. D. ir R. S. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įgijo, laikė ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai V. A. panaudojant naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansines operacijas naudojant svetimas elektroninių mokėjimų priemones, bei apgaule savo ar kitų asmenų naudai kitų žmonių vardu gavo kreditus, o būtent: V. A., E. B., Ž. D. ir R. S. bei tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami bendrai, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą-pinigus, V. A. būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g.10, Šiauliai, 2011-12-01 apie 16.32 val., iš mobilaus ryšio telefono jis paskambino L. M. Č. ir melagingai prisistatęs FNTT pareigūnu pranešė, kad į pastarosios banko sąskaitą AB „Swedbank“ pervesti pinigai, todėl siekiant išsiaiškinti tiriamą įvykį, nurodė susiekti su banko darbuotoju telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) . L. M. Č. patikėjusi tokiu V. A. pasakojimu, tą pačią dieną paskambinusi nurodytu telefonu, atsiliepusiam V. A., kuris jai prisistatė banko darbuotoju, telefonu padiktavo AB „Swedbank“ suteiktą vartotojo indentifikavimo numerį, PIN kodų kortelės duomenis bei slaptažodį, ir tokiu būdu įgijo AB „Swedbank“ L. M. Č. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir panaudodamas internetinę prieigą IP (duomenys neskelbtini) internetinėje svetainėje „www.momencredit.lt“ sudaręs sutartį su UAB „Moment kredit“ apgaule gavo kreditą ir į L. M. Č. sąskaitą buvo pervesti 600 Lt., kuriuos V. A. pervedė į R. S. AB „Swedbank“ sąskaitą, kurią jis sužinojo R. S. sutikimu iš Ž. D. per E. B. ir tyrimo metu nenustatytus asmenis, ir tokiu būdu, veikdami bendrai įgijo svetimą turtą-600 Lt., po kurio užvaldymo E. B. telefonu davė nurodymą Ž. D. dėl įgyto turto paskirstymo, o būtent: R. S. nuo jos sąskaitos nuimtus 600 Lt pervesti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens sąskaitą.

Be to, V. A. ir E. B., veikdami bendrai su Ž. D. ir R. S. bei tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ir turėdami tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, įgijo, laikė ir perdavė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai panaudojant naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis atliko finansines operacijas naudojant svetimas elektroninių mokėjimų priemones, bei apgaule savo ar kitų asmenų naudai kitų žmonių vardu gavo kreditus, o būtent: V. A. veikdamas bendrai su E. B., Ž. D. ir R. S. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą-pinigus, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g.10, Šiauliai, tyrimo metu nenustatytiems asmenims 2011-12-01 apie 16.21 val. iš mobilaus ryšio telefono paskambinus A. K. ir melagingai prisistačius banko darbuotojais, apgaulės būdu sužinojo A. K. AB „Swedbank“ suteiktą vartotojo indentifikavimo numerį, PIN kodų kortelės duomenis bei slaptažodį ir tokiu būdu įgijo AB „Swedbank“ A. K. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, po ko nenustatytas asmuo šiuos duomenis perdavė V. A., buvusiam Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g.10, Šiauliai, ir V. A., žinodamas A. K. AB banko „Swedbank“ suteiktus naudotojo tapatybės duomenis, bei panaudodamas internetinę prieigą IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai atliko daugiau nei vieną finansinę operaciją, t.y., iš A. K. banko sąskaitos Ž. D. telefonu E. B. nurodžius R. S. sąskaitą į šią sąskaitą pervedė 1100 Lt., priklausiusius A. K., bei internetinėje svetainėje „www.momencredit.lt“ sudaręs sutartį su UAB „Moment credit“, apgaule gavo kreditą ir į A. K. sąskaitą buvo pervesti 1000 Lt., kuriuos Ž. D. telefonu E. B. nurodžius R. S. sąskaitą į šią sąskaitą pervedė 1000 LT., ir tokiu būdu veikdami bendrai įgijo svetimą turtą - 2100 Lt. - po kurio užvaldymo, E. B. telefonu davė nurodymą Ž. D. dėl įgyto turto paskirstymo, o būtent: R. S. padedant nuo jos sąskaitos nuimtus 1800 Lt. perduoti Šakių mieste ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, o 300 Lt. pasiimti R. S. ir Ž. D. kaip atlygį.

Nuteistasis V. A. apeliaciniu skundu prašo teismo nuosprendį panaikinti ir bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti. Skunde teigiama, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas nepatikrinimo įrodymų, o rėmėsi tik jo duotais parodymais, kuriuose jis melavo, jog pats jungėsi prie nukentėjusiosios L. M. Č. sąskaitos elektroniniu būdu, nors šiuos jo parodymus būtų paneigę duomenys, gauti patikrinus IP kompiuterio adresą bazinės stoties numerį, kuriame mieste buvo jungtasi. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje nebuvo ištirti visi įrodymai, netikrinama, ar kaltę pripažinęs asmuo iš tiesų galėjo padaryti nusikaltimą, todėl prašo nustatyti visus faktus ir bylą tirti iš naujo.

Nuteistasis E. B. prašo teismo nuosprendį panaikinti ir priimti jį išteisinantį nuosprendį. Teigia, kad nuosprendis neteisėtas, todėl naikintinas. Apeliantas nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas kaip kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta, jis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais. Nurodo, kad jis savo kaltės nepripažino, bet teismas jo parodymus vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės ir jais nesivadovavo. Skunde teigiama, kad nuosprendyje konstatuota, jog nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų L. M. Č., A. K. atžvilgiu įvykdė ne jis, o nenustatytas asmuo. Nuosprendyje taip pat nustatyta, kada ir iš kur nukentėjusiajai L. M. Č. buvo skambinta, nors jis tuo metu buvo visiškai kitoje vietoje – Alytaus pataisos namuose, nors apie tai nuosprendyje nutylima, taigi, apelianto nuomone, nuosprendžio argumentai patys sau prieštarauja. Skunde nurodoma, jog iš nuosprendžio teksto neįmanoma suprasti, kad yra AB „Svedbank“ išduoti vartojo PIN kodai ir kas yra laikoma elektronine mokėjimo priemone. Apeliantas nurodo, jog visiškai nesuprantamas civilinių ieškinių bendrovei „Moment Credit“ patenkinimas, nes civilinis ieškinys turi būti pagrįstas duomenimis, pagrindžiančiais jo pagrindą ir dydį, kad buvo sudarytos kredito sutartys su UAB „Moment Credit“, grindžiama tik šių bendrovių pateikta informacija apie suteiktą kreditą, o byloje nepateikta rašytinės paskolos sutarties bei kredito įstaigos veiklos licencijos. Apeliantas įsitikinęs, kad nors teismas konstatuoja, jog jo kaltė įrodyta neginčytinais įrodymais, tačiau iš tiesų nuosprendį jis grindė tik prielaidomis ir spėliojimais. Nurodo, kad kaltinamasis V. A. pats pripažino, jog jis iš A. K. gavo sąskaitos numerį, tačiau nurodo, kad yra nustatyti ir E. B. veiksmai įgyjant nukentėjusiųjų numerius, taigi akivaizdu, kad teismas pats sau prieštarauja. E. B. skunde tvirtina, kad dėl nesurinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų jis turi būti išteisintas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų V. A. ir E. B. apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis šio kodekso 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino, nustatė tikrąsias įvykių aplinkybes bei nuteistųjų kaltę padarius nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvadomis, jog V. A. ir E. B. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais duomenimis. Skundžiamo nuosprendžio išvados yra pagrįstos patikimais įrodymais, įvertinant jų tarpusavio ryšį ir visumą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, tarp jų nuteistųjų ir nukentėjusiųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje vertino visų bylos duomenų visete ir ne taip, kaip norėtų nuteistieji, neduoda jokio pagrindo teigti, jog skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir (ar) nepagrįstas. Pažymėtina, kad daugelis apeliacinių skundų argumentų dėl to, jog pirmos instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir nepateikė motyvuotų išvadų, yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais ir teismo atlikto įrodymų vertinimo kritika. Tačiau tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas, savo 2005-06-23 nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ nurodęs, kad ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­dyje (nu­tar­tyje) iš­dės­ty­tos mo­ty­vuo­tos iš­va­dos dėl ape­lia­ci­nio skun­do es­mės neturi būti su­prantamos kaip rei­ka­la­vi­mas pa­teik­ti de­ta­lų at­sa­ky­mą į kiek­vie­ną ar­gu­men­tą, bet turi būti atsakyta į apeliacinio skundo prašymus ar es­mi­nius ar­gu­men­tus.

Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog abiejų apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta. Pripažindamas apeliantus kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Dėl nuteistojo V. A. apeliacinio skundo.

Iš nuteistojo V. A. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis skundžiasi, jog pirmosios instancijos teismas aplaidžiai tyrė nusikalstamų veikų aplinkybes, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas rėmėsi tik jo duotais parodymais, kuriuos būtų paneigę duomenys, gauti patikrinus IP kompiuterio adresą bazinės stoties numerį, kuriame mieste buvo jungtasi, todėl jo įsitikinimu, nebuvo ištirti visi įrodymai, netikrinama, ar kaltę pripažinęs asmuo iš tiesų galėjo padaryti nusikaltimą, dėl ko bylą reikia tirti iš naujo. Kolegijos nuomone, su šiais apeliacinio argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija nenustatė BPK pažeidimų, kurie būtų sukliudę pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Nuosprendis pagrįstas ne išimtinai tik nuteistojo prisipažinimu, nerinkus ir netyrus kitų įrodymų, kaip nurodoma skunde, bet teisiamajame posėdyje atskirai ištyrus ir patikrinus visus byloje esančius įrodymus bei įvertinus kiekvieną jų kitų įrodymų kontekste. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę dėl nusikaltimo sukčiaujant nukentėjusiosios L. M. Č. atžvilgiu pripažino, nuosekliai nurodė savo atliktų veiksmų eigą, kad būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje neteisėtai turėjo kompiuterį, kuriuo pasinaudojo gaunant greitąjį kreditą nukentėjusiosios vardu, jo parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai - kitų kaltinamųjų parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Nuteistasis V. A. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad analogišku būdu pasinaudodamas kompiuteriu, nukentėjusiosios A. K. vardu, gavus prisijungimo duomenis, paėmė minėtą kreditą. Nors nuteistasis bylą nagrinėjant teisme tai paneigė, tačiau pirmos instancijos nuosprendyje pakankamai motyvuotai pasisakyta dėl ko tokie nuteistojo aiškinimai atmesti, kokiais patikimais įrodymais remdamasis teismas padarė išvadą dėl V. A. kaltės padarius minėtas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėti, kad minėtomis aplinkybėmis paimant kreditą L. M. Č. vardu ir nukentėjusiosios A. K. vardu buvo naudotasi ta pačia internetine prieiga IP (duomenys neskelbtini) ir laiko atžvilgiu operacijas skyrė pusvalandis, o būtent 2011-12-01, 17:17:14 ir atitinkamai 17:48:57. Vertindamas šią aplinkybę pirmos instancijos teismas, įrodymų viseto pagrindu, padarė pagrįstą išvadą, kad šias abi kredito paėmimo operacijas atliko vienas ir tas pats asmuo V. A. ir abejoti jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir jų patvirtinimui rinkti dar naujus, perteklinius įrodymus, nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams nei teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Todėl atmestini apelianto skundo argumentai, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jį padarius nusikalstamas veikas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiųjų L. M. Č. ir A. K. vardu kreditai buvo paimti 2011-12-01. Ikiteisminio tyrimo metu V. A. kaltu dėl nusikalstamų veikų abiejų nukentėjusiųjų atžvilgiu iš esmės prisipažino. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme kaltę pripažino tik dėl kredito paėmimo nukentėjusiosios L. M. Č. vardu. Nuteistasis V. A. dėl skundžiamo nuosprendžio apeliacinį skundą padavė 2013-06-18 ir jame nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepatikrino pagal IP kompiuterio bazinės stoties numerio ir kuriame mieste buvo prisijungta. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir prašė patikrinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Lietuvos Respublikos elektronių ryšių įstatymo 66 str. 5 d. numatyta, kad ,,abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo srauto duomenys gali būti saugomi ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo ryšio datos...“. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis V. A., žinodamas šias įstatymo nuostatas, kad praėjus tokiam laiko tarpui tai nustatyti nėra galimybės, tokiu būdu siekia paneigti pirmos instancijos nuosprendyje nustatytas aplinkybes ir išvengti atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, todėl šie jo prašymai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl E. B. apeliacinio skundo.

Skunde apeliantas nurodo, kad nuosprendyje konstatuota, jog nusikalstamas veikas nukentėjusiųjų L. M. Č., A. K. atžvilgiu įvykdė ne jis, o nenustatytas asmuo, kad buvo nustatyta, kada ir iš kur nukentėjusiajai L. M. Č. buvo skambinta, nors jis tuo metu buvo visiškai kitoje vietoje – Alytaus pataisos namuose, ir tai, kad V. A. pripažino, jog jis iš A. K. gavo sąskaitos numerį, tačiau nuosprendyje teismas nurodo, kad yra nustatyti ir E. B. veiksmai įgyjant nukentėjusiųjų numerius, ir kad šios jo nurodytos aplinkybės parodo, jog nuosprendžio argumentai patys sau prieštarauja. Kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir konstatuoja, kad šie skundo argumentai yra deklaratyvūs, prieštaraujantys nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Iš teismo įrodytomis pripažintų aplinkybių matyti, kad inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti bendrai veikiant grupėje: V. A., E. B., Ž. D., R. S. bei tyrimo metu nenustatytam asmeniui, ir kiekvieno iš jų, tame tarpe ir E. B. atlikti veiksmai aprašyti ir įrodyti byloje esančiais įrodymais. E. B. nėra kaltinamas skambinęs nukentėjusiajai L. M. Č. ir A. K.. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad nukentėjusiosioms skambino nuteistasis V. A., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jis tą pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (tik dėl L. M. Č.), ką patvirtino ir rašytiniai bylos duomenys, taigi jokio ginčo bei prieštaravimų dėl šių aplinkybių nėra. Nors V. A. savo parodymuose nurodė nukentėjusiųjų banko sąskaitos duomenis gavęs ir A. K., tačiau pirmosios instancijos teismas argumentuotai, remdamasis kitais bylos įrodymais, tokius jo parodymus paneigė ir konstatavo, jog minimus duomenis V. A. perdavė ne kas kitas, o nuteistasis E. B., todėl dėl šios skunde nurodytos aplinkybės jokių prieštaravimų skundžiamame nuosprendyje nėra.

Taip pat visiškai nepagrįstas skundo argumentas, kad UAB „Moment Credit“ civilinis ieškinys nepagrįstas, nes byloje nepateikta rašytinės paskolos sutartys bei kredito įstaigos veiklos licencijos. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad UAB „Moment Credit“ byloje pateiktus dokumentus tvirtino originalius bendrovės antspaudu, iš AB Swedbank sąskaitos išrašų matyti, kad UAB „Moment Credit“ nurodytas juridinio asmens kodas, kad bendrovė nukentėjusiosioms į sąskaitas pervedė paraiškose nurodytas pinigų sumas, kas nekelia jokių abejonių, kad UAB „Moment Credit“ veikė teisėtai, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnams bei teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl jos veikos vykdymo neturint tam licenzijos. Byloje esantis UAB „Moment Credit“ raštas dėl informacijos suteikimo ( t. 1, b. l. 51-52) patvirtina, kad bendrovė fiziniams asmenims trumpalaikius kreditus teikia tik internetu, todėl rašytinės kredito sutartys nėra sudaromos, o dokumentai, įrodantys kredito sutarties sudarymą ir kredito suteikimo faktą, yra laikomi išrašai iš banko sąskaitų, kuriuose yra duomenys apie kredito suteikėją ir gavėją bei juos identifikuojantys duomenys. Šie dokumentai nagrinėjamoje byloje yra pateikti ir jie įvertinti kaip įrodymai.

Pir­mo­sios instancijos teismas, skirdamas kaltinamiesiems V. A. ir E. B. bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistųjų asmenybes bei visas bylos nurodytas ap­lin­kybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Paskirtos bausmės nuteistiesiems subendrintos teisingai ir nepa­žei­džiant BK 63 str. nuostatų.

Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio išvados dėl nuteistųjų kaltės, bausmių paskyrimo ir subendrinimo bei civilinių ieškinių priteisimo pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistųjų V. A. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.