- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2S-460-590/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-02623-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- L. B., V. B., Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys – L. B., V. B. ir Vilniaus miesto 36-ojo notarų biuro notarė J. D., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės J. D. veiksmų, prašydamas panaikinti notarės 2012-05-21 nutarimą Nr. 0082 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą ir įpareigoti notarę išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, likusią po pareiškėjo motinos M. V. 2011-10-17 mirties. Pareiškėjas nurodė, jog motina M. V. 2007-04-18 testamentu visą savo turtą paliko dukrai L. B.. Palikėjos vyras, pareiškėjo tėvas K. V. yra miręs. Nurodė, kad 2011-11-24 jis padavė Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarei J. D. pareiškimą išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po motinos M. V. mirties. 2012-01-23 raštu notarė įpareigojo pateikti dokumentus, įrodančius teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjas, vykdydamas notarės pavedimą, 2012-02-22 notarei pateikė motyvuotą pareiškimą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo, pridėjo dokumentus, įrodančius jo teises, tačiau notarė 2012-02-29 raštu Nr. 0043 nurodė kreiptis į teismą, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jam palikėjos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Teismas 2012-04-06 nutartimi atsisakė priimti tokio pobūdžio pareiškimą, nurodydamas, jog tokio pobūdžio pareiškimas nenagrinėtinas teisme bei nurodydamas kreiptis į notarą. Remdamasis teismo nutartimi, pareiškėjas V. V. 2012-04-13 dar kartą pateikė notarei pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį po motinos mirties išdavimo, tačiau notarė 2012-05-21 nutarimu Nr. 0082 atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjo nuomone, notarės atsisakymas atlikti notarinį veiksmą nepagrįstas, nes jis buvo pateikęs visus dokumentus, įrodančius jo teisę į privalomąją palikimo dalį. Prašymuose notarei buvo nurodyta apie sunkią materialinę padėtį, jog pareiškėjas gyvena su žmona L. V., visas turtas, kuris jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir kuriame gyvena, areštuotas. Jie abu su žmona yra pensininkai, kas mėnesį gauna pensijas – žmona – 604,60 Lt, jis – 925,90 Lt, iš jų pensijos kas mėnesį – iš žmonos pensijos – po 120,92 Lt, iš jo – 248,13 Lt išskaitoma Trakų r. apylinkės teismo sprendimui vykdyti. Minimu teismo sprendimu iš pareiškėjo ir jo žmonos buvo priteista 52 176,51 Lt suma, kurios išmokėjimas 2009-12-01 teismo nutartimi buvo išdėstytas. Skolos atsiradimo pagrindas yra jo ir žmonos laidavimas už sūnaus A. V. paskolą. Ši teismo nutartis taip pat patvirtina, kad pareiškėjo ir jo žmonos turtinė padėtis prasta net nuo 2009 m. Bendros jo ir žmonos šeimos pajamos atėmus minėtus privalomus išskaičiavimus per mėnesį sudaro tik 1 161,45 Lt, jos yra žemiau Lietuvoje nustatytos skurdo ribos. Kitų pajamų pareiškėjas ir jo žmona negauna ir negali gauti dėl amžiaus, jokių santaupų (išskyrus SEB banke 328,59 Lt) ir vertingo turto neturi. Pareiškėjo vardu registruotas 1989 m. gamybos automobilis Ford Sierra, kuris yra bevertis. Sumokėjus mokesčius už būstą, ne visada lieka pakankamai pinigų maistui, vaistams, būtiniems rūbams.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. B. atsiliepimu į skundą nesutiko su pareiškėjo prašymu. Nurodė, kad nors motinos M. V. gyvenama vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini), motina pastaruosius keletą metų gyveno kartu su ja (duomenys neskelbtini), nes dėl silpnos sveikatos jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, o gyvendama šalia savo sūnaus – pareiškėjo, tokios priežiūros ji negaudavo ir negalėjo tikėtis gauti. Jų santykiai dėl pareiškėjo kaltės ilgą laiką buvo įtempti, net priešiški, nepaisant giminystės ryšio įvyko susvetimėjimas. Nurodė, kad ji teikė motinai M. V. visą reikiamą ir neatidėliotiną pagalbą – apsilankymus pas gydytojus, stacionariose medicinos įstaigose, vaistų, produktų, kitų reikmenų pirkimą, kitus patarnavimus, todėl testamentu motina visą jai priklausiusį turtą paliko jai. Pareiškėjo teisė į privalomąją palikimo dalį abejotina. Jis pats pripažįsta, kad teismo iš jo ir jo žmonos priteista suma buvo dėl laidavimo už sūnaus paimtą paskolą. Tikroji išlaikymo būtinybė pareiškėjui atsirado po jo veiksmų prieš kredito įstaigą, kai jis, būdamas veiksnus, su žmona laidavo už sūnaus paimtą paskolą. Akivaizdu, kad savo sąmoningais veiksmais pareiškėjas susidarė sąlygas, kokiomis dabar gyvena. Be to, abu pareiškėjo vaikai – K. V., kuris gyvena Vilniuje, ir A. V., kuris gyvena ir dirba Olandijoje, padeda materialiai savo tėvams, ir kursto pasinaudoti padėtim. Nurodė, kad 2012-01-30 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui V. B..
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimu į skundą nesutiko su pareiškėjo prašymu. Nurodė, kad visas motinai L. B. priklausiusias paveldėjimo teises pagal testamentą po M. V. mirties, jis priėmė kaip apdovanotasis dovanojimo sutarties pagrindu. Pareiškėjas V. V. nepatenka į asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę į privalomąją palikimo dalį ratą, nes taip pat teismas turi vertinti, ar pareiškėjas išnaudojo visas objektyvias galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių, neturi būti vertinama kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę pareiškėjas galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, pripažintinų nesvarbiomis. Pareiškėjo nurodyta informacija apie jo ir žmonos gaunamas pajamas yra subjektyvi ir neišsami, pareiškėjas slepia, kad turi pakankamai nekilojamojo turto, kurio naudojimas nėra suvaržytas, pareiškėjas su žmona yra sodo namelio ir žemės sklypo savininkai, jie turi du pilnamečius veiksnius vaikus, kurie gali ir privalo suteikti tėvams būtiną išlaikymą. Be to, esamą padėtį pareiškėjas ir jo žmona susikūrė subjektyviais savo veiksmais laiduodami už sūnaus paskolą, kurios paskirtis nėra atskleista ir sąmoningai nesinaudoja teise pateikti atgręžtinį reikalavimą sūnui A. V.. Pareiškėjas iki motinos mirties į ją išlaikymo nesikreipė. Tai, kad jos testamentinė valia buvo būtent tokia, lėmė tai, kad pareiškėjas visiškai nesirūpino palikėja, ja rūpinosi tik L. B..
Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarė J. D. atsiliepimu į skundą nesutiko su pareiškėjo prašymu. Nurodė, kad 2012-05-21, esant ginčui tarp M. V., mirusios 2011-10-17, įpėdinių ir trūkstant įrodymų išlaikymo reikalingumo faktui dėl privalomosios palikimo dalies išdavimo įpėdiniui V. V. pagrįsti, ji priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. 2012-04-20 į notarę kreipėsi mirusiosios įpėdiniai – dukra L. B. ir anūkas V. B. ir pateikė pareiškimus, kuriuose nurodė, jog nesutinka, kad V. V. gautų privalomąją palikimo dalį. Be to, pareiškėjas V. V. notarei pateikė duomenis apie pensijos dydį, apie turimą turtą ir skolas, tačiau nepateikė informacijos, dėl kokių aplinkybių skola atsirado bei areštuotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas bei nepagrindė savo kitų išlaidų – mokesčių už butą, išlaidų vaistams, drabužiams. Įpėdiniui V. V. tenka įrodinėjimo pareiga, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą. Nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176 – 178 straipsniai). Nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 d. prasme. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jei paaiškėja, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais susikūrė savo sunkią materialinę padėtį, tai teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą. Nurodė, kad išlaikymo reikalingumo fakto buvimui patvirtinti reikia kur kas daugiau aplinkybių, nei pareiškėjas yra pateikęs notarei ir nurodęs savo skunde. Kadangi pareiškėjas papildomų įrodymų notarei nepateikė, notarui prieš apsisprendžiant atlikti ar ne notarinį veiksmą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį pareiškėjui V. V. išdavimo, kilo pagrįstų abejonių dėl išlaikymo reikalingumo pareiškėjui. Be to, tapo aišku, kad tarp palikėjos įpėdinių yra kilęs ginčas, kuris, notarės nuomone, spręstinas teisme. Notarė prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-12 nutartimi (b. l. 125-133) pareiškėjo V. V. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą atmetė. Teismas nurodė, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Teismas sutiko, kad būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas senatvės pensinio amžiaus sulaukęs palikėjos M. V. vaikas – pareiškėjas V. V. neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjas V. V. nei notarei, nei teismui nepateikė pakankamai duomenų, patvirtinančių jo teisę į privalomąją palikimo dalį (CPK 178 str.). Teismo manymu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176, 185 straipsniai), pareiškėjas nebuvo atviras ir neatskleidė visų faktinių aplinkybių, nors jam buvo siūlomai tai padaryti. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai, kad jis ir jo sutuoktinė negauna jokių kitų pajamų, išskyrus senatvės pensiją, prieštarauja bylos įrodymams. Be to, teismas pripažino, jog pareiškėjas atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiškumo kriterijui, t. y. kad jis formaliai nedarbingas dėl pensinio amžiaus ir kad jis yra sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau tuo pačiu konstatavo, jog pareiškėjas šioje padėtyje nėra dėl objektyvių nuo jo nepriklausiusių priežasčių. Teismas padarė išvadą, jog savo sunkią materialinę padėtį pareiškėjas susikūrė pats neatsakingai ir todėl kaltais veiksmais. Vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis teisės normomis, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl notarės veiksmų ir naikinti skundžiamą nutarimą bei įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, likusią po motinos mirties, kadangi tokios priemonės būtų neproporcingas testatorės laisvės ir testamentinės įpėdinės teisių ribojimas ir prieštarautų teisingumo, sąžiningumo principams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. V. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-12 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 36 notaro biuro notarės J. D. 2012-05-21 nutarimą Nr. 0082 ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, likusią po jo motinos M. V. mirties. Pažymi, jog ginčydamas nurodytus notarės veiksmus, pareiškėjas teismui nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2003-09-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-847/2003, 2004-11-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004 ir 2007-09-28 15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 377/2007, kuriose nustatytos aplinkybės yra analogiškos šioie byloje nustatytoms aplinkybėms, pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo įpėdinis atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus subjektiškumo kriterijus. Dar daugiau, pensinio amžiaus faktas preziumuoia išlaikymo reikalingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2005). Tokia teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė procesiškai reiškia tai, kad pensinio amžiaus palikėjo įpėdinis (sutuoktinis, vaikas) pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Kadangi teismų praktikoje jau buvo nurodyta, kad galioja palikėjo pensinio amžiaus įpėdinio išlaikymo reikalingumo prezumpcija, todėl notaras, nustatęs, kad palikėjo įpėdinis atitinka formaliuosius subjektiškumo pagal CK 5.20 straipsnį kriterijus, turi išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo nustatyta, jog notarei pareiškėjas pateikė įrodymus ne tik apie savo teisinį statusą, t. y. pensinį amžių, bet ir jo turtinę padėtį (pensijos dydį, turimą turtą ir skolas, banko išrašus apie piniginių lėšų likutį), todėl darytina išvada, jog notaras neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą o jo atsisakymas yra neteisėtas. Pažymi, jog pareiškėjo padėtis yra sunki, jis gyvena su žmona L. V. ir naudojasi jiems priklausančiu bendrosios nuosavybės teise turtu, kuris yra areštuotas, kitų pajamų šaltinių ar santaupų neturi, vertingo kilnojamojo turto taip pat neturi, pagal vykdomuosius raštus iš jam ir sutuoktinei priklausančių lėšų vykdomi išskaitymai, o tokioje padėtyje pareiškėjas atsidūrė tik dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Pažymi, jog teismo argumentai, jog pareiškėjas nepateikė duomenų apie tai, kad jis ieškosi darbo ar aktyviai siekia kitų galimybių pagerinti savo turtinę padėtį prieštarauja protingumo ir teisingumo principams. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjas yra pensinio amžiaus, o tai reiškia, kad įstatymai preziumuoja, jog jis yra nedarbingas dėl savo amžiaus ir jam reikalinga atitinkama parama, todėl akivaizdu, kad būdamas nedarbingas dėl amžiaus pareiškėjas negali ir neprivalo ieškotis darbo. Taip pat nurodo, kad teismas, paneigdamas savo argumentus, pats konstatavo, kad pareiškėjas yra pensinio amžiaus, nedarbingas ir sunkioje finansinėje padėtyje, tačiau laikė, kad jis tokioje padėtyje yra ne dėl objektyvių nuo jo nepriklausančių priežasčių. Nurodyti teismo argumentai yra nepagrįsti, nes pagal sudarytą laidavimo sutartį prievolė atsakyti kito asmens kreditoriui atsiranda tik tuo atveju, kai asmuo, už kurį laidavo, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės skolos atsiradimo pagrindas buvo tai, kad savo prievolės neįvykdė pareiškėjo sūnus, už kurį pareiškėjas buvo laidavęs. Akivaizdu, kad pareiškėjo sūnui vykdant verslą pareiškėjas turėjo pakankamą pagrindą tikėti, kad sūnus savo prievolę įvykdys tinkamai ir nebus pagrindo reikšti reikalavimų pagal laidavimo sutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 36-ojo notaro biuro notarė J. D. prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-11-12 nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsižvelgdama į teismų praktiką, antstolė nesutinka su atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad vien pareiškėjo pensinis amžius preziumuoja išlaikymo reikalingumą, ir kad jam turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas į privalomąją palikimo dalį. Būtent įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį (t. y. V. V.), tenka įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta. Be to, teismo posėdžių metu pareiškėjo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas ir jo šeimos poreikius buvo prieštaringi, teismo posėdžių metu pareiškėjas nepateikė pakankamai duomenų, susijusių su jo gaunamomis pajamomis, nepateikė visų įrodymų apie gaunamas pajamas ir išlaidas, kurių reikalavo teismas, todėl nustatyti tikrąją pareiškėjo finansinę padėtį buvo sudėtinga. Pažymi, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas 2007 m. balandžio mėn. jau buvo areštuotas antstolio D. B., o 2007-05-18 pareiškėjas su sutuoktine dar laidavo ir už sūnaus prievolę, dėl kurios šiuo metu taip pat vyksta išieškojimas iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės turto. Tai leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėjas pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas papildomų įrodymų išlaikymo reikalingumo faktui patvirtinti nepateikė, todėl notarei kilo pagrįstų abejonių, dėl išlaikymo reikalingumo pareiškėjui. Be to, mirusiosios dukrai L. B. (testamentinei įpėdinei) ir mirusiosios anūkui V. B. pareiškus prieštaravimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį pareiškėjui V. V. išdavimo, tapo akivaizdu, kad tarp palikėjos įpėdinių yra kilęs ginčas, kuris, notarės nuomone, spręstinas teisme. Todėl, skirtingai nei teigiama atskirajame skunde, notarė vadovaujantis Notariato įstatymo 1 straipsniu (nes kilo ginčas) ir Notariato įstatymo 40 straipsniu, negalėjo išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas V. V. yra M. V., mirusios 2011-10-17, sūnus. M. V. 2007-04-18 testamentu, patvirtintu Vilniaus m. 34 notarų biuro notaro E. A., notarinio registro Nr. ERN-1420, savo mirties atveju patvarkė jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), palikti dukrai L. B.. Pareiškėjas V. V. kreipėsi į Vilniaus m. 36 notarų biurą su prašymais dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. 2012-05-21 nutarimu Nr. 0082 notarė J. D. atsisakė atlikti notarinį veiksmą, t. y. atsisakė išduoti pareiškėjui V. V. paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį po M. V., mirusios 2011-10-17, mirties dėl įrodymų trūkumo ir dėl to, kad tarp įpėdinių kilęs ginčas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto 36 notaro biuro notarės J. D. 2012-05-21 nutarimą Nr. 0082 ir įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui V. V. paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį, likusią po M. V. mirties. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-11-12 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas V. V., nesutikdamas su minėta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.
Atskirajame skunde pareiškėjas V. V. nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą. Pareiškėjo nuomone, tokia teismų praktikoje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė procesiškai reiškia tai, kad pensinio amžiaus palikėjo įpėdinis (sutuoktinis, vaikas) pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jei jam preziumuojamas išlaikymo reikalingumas nepaneigtas bendra tvarka (CPK 182 straipsnio 4 punktas), o įrodinėjimo, siekiant paneigti išlaikymo reikalingumą, našta tenka testamentiniam įpėdiniui, ginčijančiam šią prezumpciją pagal įstatymą. Nurodo, kad notarei pareiškėjas pateikė įrodymus ne tik apie savo teisinį statusą, t. y. pensinį amžių, bet ir savo turtinę padėtį, todėl notarė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, o jos atsisakymas yra neteisėtas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi įstatyme įtvirtinta teisė į privalomąją palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja testamento laisvės principo veikimą, kuriuo vadovaudamasis palikėjas gali savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reglamentavimą, yra pabrėžęs, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Procesiškai tai reiškia, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo vaikas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiškinimo taisyklė formuojama teismų praktikoje ir yra paskelbta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal M. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-33/2008, Teismų praktika 29, p. 134-139; 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-596/2008, Teismų praktika 31, p. 102-107; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. S. T., bylos Nr. 3K-3-183/2009, Teismų praktika 31, p. 108-115; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. V. ir V. V. skundą, bylos Nr. 3K-3-131/2010; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2010). Taigi kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra pasikeitusi, joje akcentuojama, kad palikėjo įpėdinio (nagrinėjamoje byloje vaiko) nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo ir atitinkamai nesudaro pagrindo vien dėl to fakto jį traktuoti CK 5.20 straipsnio 1 dalyje įvardintu subjektu, turinčiu teisę į privalomąją palikimo dalį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo pozicija, jog šiuo atveju turi būti taikoma išlaikymo reikalingumo prezumpcija pensinio amžiaus įpėdiniui, yra nepagrįsta, o pareiškėjo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra neaktuali.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. V. vedęs, 1980-02-28 įregistruota jo ir L. V. santuoka (b. l. 12-13). Iš pateiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymų matyti, kad pareiškėjo pensija 2012-01-01 – 2012-02-29 laikotarpiu buvo 925,90 Lt per mėnesį (b. l. 15), o pareiškėjo sutuoktinės L. V. senatvės pensija 2012-01-01 – 2012-02-29 buvo 604,60 Lt per mėnesį (b. l. 14). Iš pareiškėjo V. V. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. S-1390-239/09, VSDFV Vilniaus skyriuje gautą 2009-09-01, šiuo laikotarpiu buvo išskaitoma po 248,13 Lt kas mėnesį ir pervesta antstoliui R. V. (b. l. 17), o iš pareiškėjo sutuoktinės L. V. pagal vykdomąjį dokumentą Nr.S-1390-239/09, VSDFV Vilniaus skyriuje gautą 2009-09-01, šiuo laikotarpiu buvo išskaitoma po 120,92 Lt kas mėnesį ir pervesta antstoliui R. V. (b. l. 16). Šios pažymos patvirtina, kad kreipimosi į notarę dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu, pareiškėjo ir jo sutuoktinės senatvės pensijos, atskaičius pagal vykdomuosius dokumentus iš abiejų daromas 369,05 Lt išskaitas, sudarė 1 161,45 Lt (1 530,50 Lt - 369,05 Lt). Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kokios pareiškėjo ir jo sutuoktinės pensijos buvo palikėjos M. V. mirties dieną – 2011-10-17, duomenų nei notarei, nei teismui šioje byloje nebuvo pateikta, tačiau galima daryti išvadą, jog pensijos ir išskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dydis buvo panašus. Šioje byloje pareiškėjas pateikė pažymas apie tai, kad jo sąskaitos likutis SEB banke 2012-02-29 buvo 328,59 Lt, jo sutuoktinės sąskaitos likutis šiuo laikotarpiu buvo 0 Lt (b. l. 26-27). Taip pat pateiktos pažymos, kad pareiškėjo sutuoktinė L. V. UAB „Medicinos banke“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filiale sąskaitų neturi (b. l. 102-103). Pareiškėjas duomenų apie savo turėtus indėlius bankuose palikėjos mirties dieną nei notarei, nei teismui nepateikė. Iš VĮ Regitra Vilniaus filialo 2012-03-05 pažymos matyti, kad V. V. vardu nuo 2005-07-15 yra registruota transporto priemonė Ford Sierra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminta 1989 m (b. l. 25). Pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-02-29 išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjui V. V. ir jo sutuoktinei L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 4411/1246 dalys 0.1246 ha ploto gyvenamosios teritorijos žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo vertė 21 447,00 Lt, vidutinė rinkos vertė 412 000,00 Lt), pareiškėjui V. V. nuosavybės teise priklauso 33/100 dalys 148,18 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė masinio vertinimo būdu 135000,00 Lt), ir 33/100 dalys dviejų pagalbinio ūkio ūkinių pastatų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (vertė nenurodyta), 33/100 dalys pastato – garažo, kurio unikalus numeris 1094-0079-5071 (vertė nenurodyta), bei 33/100 dalys kitų statinių – (inžinerinių) kiemo statinių (lauko tualetas, tvora), kurių unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 965,00 Lt), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-24). Kaip matyti iš registruotų juridinių faktų, pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas nuo 2007-04-11 areštuotas antstolio D. B., nuo 2009-05-25 areštuotas Trakų rajono apylinkės teismo, nuo 2009-08-31 areštuotas antstolio R. V. (apribota disponavimo teisė).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjo padėtis yra labai sunki, visas turtas areštuotas, bendros jo šeimos pajamos, atėmus privalomus išskaičiavimus, per mėnesį sudaro tik 1161,45 Lt, sumokėjus mokesčius, susijusius su gyvenamuoju būstu, ne visada lieka pakankamai pinigų maisto produktams, vaistams, būtiniems rūbams. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Pažymėtina, jog antstolio R. V. pažyma apie skolos iš pareiškėjo ir jo sutuoktinės išieškojimą patvirtina, jog vykdant išieškojimą nuo 2011-10-17 iki 2012-08-08 per šį laikotarpį apimantį 9 mėnesius, skola kas mėnesį buvo dengiama didesne suma, nei nurodyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymose: pagal pažymas mėnesio išskaita sudaro 369,05 Lt, o iš antstolio pažymos matyti, kad kas mėnesį skola buvo dengiama 601 Lt suma, t. y. žymiai didesne suma (b. l. 96). Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas V. V. 2012-10-22 vykusio teismo posėdžio metu nurodė, jog pirko malkas už atidėtus pinigus, turėjo santaupų (b. l. 117-122). Aukščiau nurodytos aplinkybės, t. y. kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė skolą kas mėnesį dengė didesne suma nei vykdant išieškojimą turėtų būti dengiama, bei tai, kad pareiškėjas bei jo sutuoktinė iš gaunamų pajamų sugebėjo sukaupti santaupų, rodo, kad pareiškėjo turimų pajamų pakako ir pakanka jo būtiniausioms gyvenimo reikmėms patenkinti ir be išlaikymo, o tai reiškia, jog nėra pagrindo išvadai, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme išlaikymas pareiškėjui buvo reikalingas.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad jei byloje paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą iškyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgiu apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai) ir CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirties – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).
Kaip jau minėta, pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas nuo 2007-04-11 areštuotas antstolio D. B., nuo 2009-05-25 areštuotas Trakų rajono apylinkės teismo, nuo 2009-08-31 areštuotas antstolio R. V. (apribota disponavimo teisė). Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto antstolio R. V. 2012-08-07 rašto, antstolis vykdo Trakų rajono teismo 2009-07-19 išduotus vykdomuosius raštus Nr.S-1390-239/09 dėl solidaraus išieškojimo iš skolininkų V. V., L. V. ir A. V. išieškotojo Trakų kredito unijos naudai (b. l. 96). Iš pareiškėjo pateikto Trakų rajono apylinkės teismo 2009-05-05 preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. S2-1390-239/2009 matyti, kad šiuo sprendimu iš pareiškėjo sūnaus A. V., pareiškėjo V. V. ir jo sutuoktinės L. V. solidariai buvo priteista 35 000 Lt negrąžintos paskolos, 7 928,22 Lt palūkanų, 4 333,57 Lt delspinigių ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 47 261,79 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-04-27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Trakų kredito unijai, taip pat po 236,33 Lt bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo (b. l. 97-98). Teismo sprendime nurodyta, kad skola priteista 2007-05-18 paskolos sutarties Nr.07-00077, 2007-05-18 laidavimo sutarties Nr.07-00084 ir 2007-05-18 laidavimo sutarties Nr.07-00085 pagrindu. Taigi, pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas areštuotas bei išskaitymai iš pareiškėjo bei jo sutuoktinės gaunamų pajamų buvo vykdomi dėl paties pareiškėjo laisva valia 2007-05-18 laidavimo sutartimi prisiimtos prievolės – laidavimo už sūnaus paskolą. Jis nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepagrindė tokio savo veiksmo būtinybės, o pirmosios instancijos teismui netgi nurodė, jog nežino, kur sūnus išleido pinigus. Paminėtina ir tai, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės turtas dar 2007-04-11, t. y. dar prieš prisiimant laidavimo prievoles, buvo areštuotas antstolio D. B., o tai rodo, kad pareiškėjas už kito asmens prievoles laidavo visu savo turtu jau turėdamas finansinių sunkumų. Laikytina, jog pareiškėjas, prisiimdamas minėtą laidavimo prievolę, veikė neatsakingai ir nerūpestingai. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas savo finansinę padėtį apsunkino savo paties sąmoningais kaltais veiksmais, todėl ir dėl šios priežasties yra pagrindas nepripažinti išlaikymo pareiškėjui reikalingumo fakto, būtino siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.