Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) operatore-surinkėja, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. S. J., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus – 2024 m. gruodžio 31 d. apie 00.22 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi (00.27 val. jai buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, o 00.43 val. – 1,66 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

II. Byloje surinkti įrodymai, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

10. 2025 m. sausio 2 d. išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės apie kelių transporto priemones nurodyta, jog transporto priemonės VW GOLF valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja – savininkė yra S. J. (b. l. - 38).

11. VšĮ „Emprekis“ 2025 m. sausio 2 d. pažymoje apie autotransporto kainas Lietuvoje nurodyta, kad lengvojo automobilio VW Golf TDI kėbulo tipas - hečbekas, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris - 1896 cm3, variklio galia - 66 kW/90 AG, gamybos periodas 1997-2003 metai (pasirinkti metai - 1998 m.), vidutinė kaina Lietuvoje 2025 m. sausio mėnesį buvo – 853,20 Eur be PVM mokesčio, bei - 1080 Eur su PVM mokesčiu (b. l. – 39).

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad S. J. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad ji, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ir jai buvo nustatytas 1,64 promilių girtumas.

14. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, jos paaiškinimus patvirtina byloje surinkti įrodymai – tarnybiniai pranešimai, „Body“ kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, alkotesterio parodymo duomenys, kita rašytinė medžiaga. S. J. veikė tiesiogine tyčia, kadangi žinojo, jog Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

15. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad S. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

16. S. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Baudžiamojoje byloje 2025 m. sausio 8 d. buvo pateiktas prašymas atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos motinos R. Z. laidavimą (b. l. 88).

18. BK 40 straipsnis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1-3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

19. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji S. J. ir laiduotoja R. Z. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

21. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad laiduotoja R. Z. neteista, metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka, yra kaltinamosios artima giminaitė – mama. R. Z. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamąja sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui.

22. Byloje nustatyta, kad S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Ji dirba, turi du mažamečius vaikus, kuriuos augina viena, neteista, turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų nėra padariusi, nebausta administracine tvarka. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį yra pagrindas manyti, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

23. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai S. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutraukiama (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalis).

24. Spręsdamas dėl laidavimo užstato, teismas atsižvelgia į laiduotojos turtinę padėtį: ji gauna nedidelį atlyginimą, kuris artimas minimaliam darbo užmokesčiui, papildomų pajamų negauna, gyvena viena, kito turto, išskyrus butą, kuriame gyvena, neturi. Remiantis šiomis aplinkybėmis, teismas vertina, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojos R. Z. atsakomybei be užstato.

25. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams.

IV. Draudimas vairuoti transporto priemones

26. BK 67 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

27. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.

28. Šiuo atveju kaltinamoji S. J. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Jai buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jos padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, todėl jai skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad S. J. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, ji neteista, administracine tvarka nebausta, anksčiau teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai nebuvo taikytas, turi du mažamečius vaikus, kurie turi sveikatos problemų ir kuriuos augina viena, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio.

29. Kaltinamoji teismo prašė taikyti trumpesnį nei 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes teisė vairuoti jai reikalinga tam, kad galėtų vykti į darbą, pasirūpinti mažamečiais vaikais. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tiek dėl asmeninių, tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, darbo pobūdžio ir kt., turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Šiuo atveju S. J., žinodama, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina rūpinantis vaikais, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusikaltimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Dėl to S. J. dėstomi neigiami padariniai dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nėra pakankamas pagrindas neskirti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar skirti šią priemonę trumpesniam nei numatyta įstatyme terminui.

30. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad S. J. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 8 d., tai yra, nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, kuomet kaltinamajai realiai buvo suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

V. Transporto priemonės konfiskavimas

31. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

32. Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog S. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „VW GOLF,“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis „VW GOLF,“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajai.

33. Nuspręsdamas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, teismas turi vadovautis BK 72 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, be viso kito turi būti vertinamas ir tokio konfiskavimo proporcingumas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis iš šios taisyklės – kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Aiškinant turto konfiskavimo netikslingumo nuostatą, visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagrindą išvadai, jog turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021).

34. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

35. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl turto konfiskavimo, atsižvelgia į aplinkybę, kad kaltinamoji S. J. yra anksčiau niekada neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, viena augina du mažamečius vaikus, kuriems nustatyti įvairūs sveikatos sutrikimai, gauna nedidelį atlyginimą, kuris artimas minimaliam darbo užmokesčiui, vaikų tėvas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Teismo vertinimu šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios nusikalstamas elgesys buvo vienkartinis ir atsitiktinis, ir transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju, atsižvelgiant į kaltinamosios šeiminę situaciją ir jos nepilnamečių vaikų interesus būtų neproporcinga priemonė ir prieštarautų teisingumo principui. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu yra tikslingesnis dalies automobilio vertės išieškojimas, kas taip pat pasiektų baudžiamojo poveikio priemonės tikslus.

36. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas, vadovaudamasis teisingumo, ekonomiškumo, racionalumo kriterijais, sprendžia, kad iš S. J. konfiskuotina pinigų suma – 540 Eur, atitinkanti 1/2 automobilio „VW GOLF“ vertės (BK 72 straipsnio 5 dalis).

VI. Kiti klausimai

37. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.

38. Automobiliui „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) 2025-01-02 prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2025-01-02 iki 2025-07-02 (b.l. 82-844). Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės apribojimas panaikinamas nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 432 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laiduotojai R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą S. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti S. J. baudžiamojo poveikio priemones:

- 1 (vienerius) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 8 d.;

- konfiskuoti iš S. J. ½ transporto priemonės – „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą – 540 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Automobiliui „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025-01-02 prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti S. J. ir R. Z., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.