- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-13
- Bylos Nr.
- II-22-857/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Pažeidėjas
- R. P.
- Advokatai
- Arvydas Penelis
- Kategorijos
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.1.4Administracinių nusižengimų teisenos principai (ANK 566 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. P. ir jo atstovui advokatui Arvydui Peneliui,
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui V. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. P. skundą dėl 2017-07-22 Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK priimto nutarimo panaikinimo bei administracinio nusižengimo bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2017 m. liepos 22 d. 18.58 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d. R. P.. Protokole nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. 18.40 val. S. Daukanto-Respublikos g., Biržuose, jis vairavo automobilį kaip pradedantysis vairuotojas, būdamas neblaivus (nustatytas 0,13 promilių girtumas). Tokiais savo veiksmais R. P. pažeidė KET 14 p. reikalavimus (b.l. 10).
Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2017 m. liepos 22 d. 19.05 val. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė R. P. pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d. administracine nuobauda - 230 Eur bauda (b.l. 11).
Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirta administracine nuobauda nesutinka. Jis aprašo, už ką buvo nubaustas. Pažymi, kad 2017-07-22 18.40 val. jį sustabdė policijos pareigūnai ir jo blaivumą patikrino alkotesteriu. Pastarasis parodė 0,13 promilių neblaivumą. Jis su tuo iš karto nesutiko, nes tikrai žinojo, kad jokio alkoholio nebuvo vartojęs. Žinodamas, kad per valandą, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, taip ir padarė. Biržų ligoninėje 2017-07-22 19.15 val. buvo surašytas jo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame konstatuota, jog jis blaivus. Ši aplinkybė nustatyta netgi du kartus alkotesterio pagalba: 19.16 val. ir 19.30 val. Be to, 19.18 val. jam buvo paimtas kraujas tyrimui, kurį teismui pristatys, kai tik bus gautas atsakymas. Pažymi, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. O visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo adminsitracinėn atsakomybėn asmens naudai. Dėl visų paminėtų aplinkybių lieka nepašalintų abejonių dėl jo kaltės, todėl AN byla prieš jį nutrauktina.
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atsiliepime į skundą nurodoma, kad su R. P. skundu nesutinka. Prieš tikrinant pareigūnai R. P. teiravosi ar jis nėra vartojęs alkoholio, davė jam pačiam išsipakuoti naują nenaudotą alkoholio matuoklio antgalį. Kadangi R. P. yra pradedantysis vairuotojas ir jam nėra leistinas joks neblaivumo laipsnis, nustačius girtumą, jam buvo surašytas AN protokolas pagal ANK 422 str. 4 d. ir, išnagrinėjus bylą, skirta minimali 230 Eur bauda. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“ apibrėžta, kad „neblaivumo tikrinimas - policijos pareigūnų ir kitų subjektų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, ar kitas asmuo yra neblaivus“. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai aptariamu atveju veikė pažeisdami minėtų taisyklių reikalavimus. Be to nurodo, kad alkoholio kiekis laikui bėgant atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Pagal medicininės literatūros duomenis, suaugusio žmogaus kraujyje alkoholio koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą greičiu, todėl visai tikėtina, kad praėjus 36 min. R. P. girtumas nustatytas nebuvo. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia fakto, kad vairavimo metu R. P. buvo neblaivus. Todėl prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. P. paaiškino, kad tikrai nevartojo alkoholio, apie 16 val. vartojo energetinį gėrimą. Alkoholį buvo vartojęs prieš dvi, ar tris dienas, dvi skardines alaus. Mano, kad nustatytas neblaivumas galėjo būti nuo energetinio gėrimo, ar galėjo būti sukilusios skrandžio rūgštys. Į medicininę įstaigą nuvyko per pusvalandį nuo protokolo surašymo ir nutarimo priėmimo, kur buvo nustatyta, kad jis yra blaivus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas A. Penelis nurodė, kad palaiko skunde nurodytus motyvus ir prašo jį tenkinti, o policijos nutarimą panaikinti. Pažymėjo, kad neblaivumo buvimas kelia tam tikras abejones, nes po 38 min medicinos įstaigoje buvo nustatyta, kad R. P. yra blaivus. O Ekspertizės akto išvadų 4 punkte nurodyta, kad tiriamojo organizme alkoholio koncentracija galėjo sumažėti. Todėl eksperto daromos išvados yra prielaidinio lygio, nuo 0 prom. skaičiuojant atgal, todėl yra terpė abejonėms, kurių nėra galimybės pašalinti, tokį neblaivumą būtų galima pritaikyti bet kuriam asmeniui. O jo atstovaujamasis iš karto nesutiko su alkotesterio parodymais, nurodė, kad jis yra nevartojęs alkoholio. Nurodo, kad policijos pareigūnai, kadangi jo ginamasis nesutiko su parodymais, turėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 3, 8 ir 9 punktais, jo ginamąjį pristatyti į sveikatos įstaigą girtumo nustatymui, tačiau tų veiksmų neatliko. Be to iki alkotesterio sertifikato galiojimo pabaigos tebuvo likę 1,5 mėn.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovas V. S. paaiškino, kad pats neblaivumo faktas yra svarbus tik vairavimo metu. R. P. buvo nustatytas neblaivumas 0,13 prom. (įvertinant paklaidą - 0,11 prom.). O bėgant laikui žmogaus organizmas natūraliai skaido alkoholį, todėl po 36 min atlikus tikrinimą alkotesteriu ligoninėje, visai natūralu, kad girtumas nebebuvo nustatytas. Atsižvelgtina, kad yra daug diskusijų dėl ligoninėje naudoto alkotesterio Lion Alcolmeter patikimumo, policija tokio alkotesterio nebenaudoja. Todėl ligoninėje nustatytą girtumą reikėtų vertinti kritiškai. Po 38 min. paimtame kraujo mėginyje taip pat jau galėjo būti alkoholio neužfiksuota. Asmens neblaivumo duomenys yra užfiksuoti protokole. Todėl skundą prašo atmesti ir pripažinti nutarimą teisėtu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2017 m. liepos 22 d. 18.58 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d. R. P.. Protokole nurodė, kad 2017 m. liepos 22 d. 18.40 val. S. Daukanto-Respublikos g., Biržuose, jis vairavo automobilį kaip pradedantysis vairuotojas, būdamas neblaivus (nustatytas 0,13 promilių girtumas).
Vyriausiojo patrulio Dž. Deksnio 2017-08-14 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, 2017-07-22 dirbdami kartu su vyresniąja tyrėja L. S., buvo Biržų m., Vytauto - Pušų g. sankryžoje. Pastebėjo kaip pro juos Vytauto g. pravažiavo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo vizualiai didesniu greičiu nei leistinas važiavimo greitis, be to juos pravažiavęs, staigiai pristabdęs, įsuko į Švyturio gatvę. Norėdami sudrausminti automobilio vairuotoją, bei patikrinti staigaus nusukimo priežastį, nusprendė minėtą automobilį sustabdyti patikrinimui. Dar didesnį įtarimą toks vairuotojo elgesys sukėlė todėl, kad minėtas automobilis buvo pastebėtas ir sustabdytas Biržų m., S. Daukanto – Respublikos g. Sankryžoje, kai į tą vietą greičiau ir patogiau buvo nuvykti važiuojant Vytauto g. tiesiai. Sustabdžius minėtą automobilį nustatyta, kad jį vairavo R. P.. Buvo nuspręsta patikrinti jo blaivumą. Vairuotojui buvo paduotas išsilupti alkoholio kiekio matuoklio antgalis. R. P. buvo pasiteirauta ar jis nėra vartojęs alkoholio. Šis atsakė, kad nevartojo. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 ARKB-0227, patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini) , 18:40 val. R. P. buvo nustatytas 0,13 promilių girtumas. Pritaikius prietaiso paklaidą +- 0,017 prom. Kaltininko naudai, buvo užfiksuotas 0,11 prom. girtumas. Kadangi R. P. yra pradedantysis vairuotojas (neturi 2 m. vairavimo stažo), todėl tokiais veiksmais pažeidė, KET 14 p., už tai atsakomybė numatyta ANK 422 str. 4 d. Su tokiu užfiksuotu rezultatu vairuotojas nesutiko, teigdamas, kad alkoholio nevartojo. Kadangi alkoholio kiekio matuoklio metrologinė patikra galiojo nuo 2017-03-07 iki 2017-09-07, o dėl tokio girtumo alkoholio kvapo gali nesijausti, remdamasis alkoholio kiekio matuoklio parodymais jis R. P. surašė AN protokolą ROIK 1707422799, bei buvo priimtas nutarimas AN byloje – skirta 230 Eur bauda. Taip pat vairuotojas buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 12).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodo, kad nesutiko su patikrinimo rezultatais, nes žinojo, kad jokio alkoholio nebuvo vartojęs. Žinodamas, kad per valandą, nesutikdamas su alkotesterio parodymais, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis, taip ir padarė. Biržų ligoninėje 2017-07-22 19.15 val. buvo surašytas jo Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame konstatuota, jog jis blaivus. Ši aplinkybė nustatyta du kartus alkotesterio pagalba: 19.16 val. ir 19.30 val. be to, 19.18 val. jam buvo paimtas kraujas tyrimui. Minėtas aplinkybes byloje patvirtina Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK 2017-09-13 d. teismui pateikė alkotesterio patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad sertifikatas galioja nuo 2017-03-07 iki 2017-09-07 (b. l. 31). Todėl R. P. neblaivumas buvo tikrinamas galiojančiu alkotesteriu. Be to, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vairuotojui buvo paduotas išsilupti alkoholio kiekio matuoklio antgalis.
2017-08-14 d. teismui buvo pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje nurodyta išvada: R. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26).
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, esant byloje prieštaringiems duomenims, siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, 2017-09-15 d. teismas priėmė nutartį dėl ekspertizės skyrimo, nes reikalingos specialios žinios (b. l. 36-37). Nutarime ekspertams buvo pavesta atsakyti į šiuos klausimus: ar medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp 2017-07-22 d. 18.40 val. alkotesteriu Alcotest 7510 Nr.ARKB-0227 atlikto R. P. blaivumo testo parodymų – rasta 0,11 promilių etilo alkoholio ir gydymo įstaigoje 2017-07-22 d. 19.16 ir 19.30 val. alkotesteriu LION alcolmeter 500 atlikto jo blaivumo testo parodymų – rasta 0,00 promilės bei toje pačioje įstaigoje paimto 19.18 val. ir atlikto R. P. kraujo mėginio tyrimo parodymų – kraujyje etilo alkoholio nerasta? Ar leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis ir, ar šiose biologinėse organizmo terpėse esanti skirtinga alkoholio koncentracija ar jo nebuvimas gali pagrįsti asmens blaivumą ar girtumą? Ar atsižvelgiant į administracinėje byloje esančius R. P. blaivumo būklės tyrimo rezultatus, 2017-07-22 d. 18.40 val. R. P. vairavo neblaivus? Ar per laiko tarpą nuo 2017-07-22 d. 18.40 val. iki 19.18 val. galėjo tiek sumažėti alkoholio kiekis R. P. organizme? Koks yra alkoholio pasišalinimo iš sveiko vyriškos lyties asmens organizmo greitis?
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodyta, kad įvertinus R. P. bylos duomenis ir atlikus skaičiavimus matyti, kad blaivumo testo patikrinimo alkotesteriu metu, t.y. 2017-07-22, 18.40 val. R. P. kraujyje galėjo būti nuo 0,06 prom. iki 0,12 prom. etilo alkoholio koncentracija. Medicininiu požiūriu nėra prieštaravimų tarp skirtingų alkotesterio ir kraujo mėginių tyrimo parodymų, nes alkoholio koncentracija organizmo skysčiuose (t. y. šiuo atveju kraujyje) skiriasi nuo alkoholio koncentracijos iškvepiame ore. Alkoholio koncentracijos kraujyje tyrimo metodas yra patikimesnis nei koncentracijos iškvėptame ore tyrimas. Alkotesteriai matuoja tik alkoholio garų tirštumą iškvėptame oro kiekyje, o norint gauti kokybiškus ir patikimus rezultatus tiriant alkotesteriu, turėtų būti analizuojamas tik gilus plaučių (t. y. alveolinis) oras, tačiau tai patikrinti neįmanoma, nes pūtimo metu iškvėptas ir įkvėpiamas oras susimaišo, ir todėl rezultatai būna netikslūs. Kokybiškas kraujo mėginio tyrimas yra patikimas ir objektyvus, todėl skirtinga alkoholio koncentracija skirtingose organizmo terpėse leidžia pagrįsti asmens blaivumą ar girtumą. Atsižvelgiant į medicinos dokumentuose esančius R. P. blaivumo būklės tyrimo rezultatus galima teigti, kad 2017-07-22, 18.40 val. R. P. kraujyje galėjo būti nuo 0,06 prom. iki 0,12 prom. etilo alkoholio. Vidutinis alkoholio oksidacijos greitis sveiko vyro organizme teismo medicinos literatūros duomenimis yra nuo 0,10 prom. iki 0,20 prom./val. (tikėtina 0,15 prom./val.). vertinant konkretų atvejį, atsižvelgiant į tiriamojo lytį, svorį, negalima atmesti galimybės, kad nuo 18.40 val. iki 19.18 val. tiriamojo organizme alkoholio koncentracija galėjo tiek sumažėti (b. l. 43-44).
Nors R. P. prašo panaikinti policijos pareigūno nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau tenkinti tokį prašymą teisinio pagrindo nėra dėl žemiau nutartyje dėstomų motyvų.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad neblaiviems asmenims draudžiama vairuoti transporto priemonę. Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d. nustato, kad „transporto priemonių vairavimas, kai tai daro pradedantieji vairuotojai būdami neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau negu 0,4 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų trisdešimt iki trijų šimtų eurų“.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintose „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse“ apibrėžta, kad „neblaivumo tikrinimas - policijos pareigūnų ir kitų subjektų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustaoma, ar transporto priemonės vairuotojas, ar kitas asmuo yra neblaivus“.
Policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines funkcijas, pastebėjo kaip pro juos Vytauto g. pravažiavo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo vizualiai didesniu greičiu nei leistinas važiavimo greitis, be to juos pravažiavęs, staigiai pristabdęs, įsuko į Švyturio gatvę. Norėdami sudrausminti automobilio vairuotoją, bei patikrinti staigaus nusukimo priežastį, nusprendė minėtą automobilį sustabdyti patikrinimui. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnai turėjo teisėtą pagrindą sustabdyti R. P. vairuojamą transporto priemonę. Be to byloje nėra jokių įrodymų, kad policijos pareigūnai aptariamu atveju veikė pažeisdami teisės aktų reikalavimus. R. P. savo skunde ir posėdžio metu taip pat nenurodė jokių aplinkybių, kad policijos pareigūnai, jį traukdami administracinėn atsakomybėn, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
R. P. atstovas nurodo, kad policijos pareigūnai, kadangi jo ginamasis nesutiko su parodymais, turėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ 3, 8 ir 9 punktais, jo ginamąjį pristatyti į sveikatos įstaigą girtumo nustatymui, tačiau tų veiksmų neatliko. Tačiau minėtų taisyklių 3 punkte aiškiai nurodyta, kad “policijos pareigūnai tikrina transporto priemonės vairuotoją, nusikalstamos veikos padarymu įtariamą asmenį ar administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kurie įtariami esantys neblaivūs, o jeigu įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tikrinimo objektyviai neįmanoma atlikti arba per tikrinimą nustatoma, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija – daugiau kaip 1,5 promilės, arba nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo vengia tikrinimo, pristato šiuos asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros”. Kadangi minėtose taisyklėse yra aiškiai nurodyti atvejai, kada policijos pareigūnai privalo pristatyti asmenį į sveikatos įstaigą, o minėtas atvejis nepatenka į nurodytus atvejus, todėl policijos pareigūnai nepažeidė minėtų taisyklių. Kiti atstovo pasisakymai dėl esamo teisinio reglamentavimo nereikšmingi bylos nagrinėjimui ir teismas dėl jų nepasisako.
Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Teismas dar kartą pabrėžia, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nustatant sankcijoje už šį teisės pažeidimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekiama ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams, kartu atsiranda negatyvios pasekmės asmeniui, kurio atžvilgiu ta sankcija taikoma, o tokių negatyvių padarinių buvimas nubaustajam yra būtina sąlyga, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos ir nepasiektų joms keliamų tikslų. Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ypatingai griežti reikalavimai yra taikomi pradedantiesiems vairuotojams dėl jų vairavimo įgūdžių stokos ir prevencinių saugaus vairavimo tikslų.
Nors R. P. nurodo, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo adminsitracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tačiau asmens neblaivumo duomenys yra užfiksuoti protokole. Ekspertizės akte nurodyta, jog atsižvelgiant į medicinos dokumentuose esančius R. P. blaivumo būklės tyrimo rezultatus galima teigti, kad 2017-07-22, 18.40 val. R. P. kraujyje galėjo būti nuo 0,06 prom. iki 0,12 prom. etilo alkoholio. Vidutinis alkoholio oksidacijos greitis sveiko vyro organizme teismo medicinos literatūros duomenimis yra nuo 0,10 prom. iki 0,20 prom./val. (tikėtina 0,15 prom./val.). vertinant konkretų atvejį, atsižvelgiant į tiriamojo lytį, svorį, negalima atmesti galimybės, kad nuo 18.40 val. iki 19.18 val. tiriamojo organizme alkoholio koncentracija galėjo tiek sumažėti. Be to teismas sutinka su Panevėžio apskrities VPK Biržų r. PK argumentais, kad alkoholio kiekis laikui bėgant atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Nors R. P. atstovas nurodo, kad ekspertizės aktas yra prielaidinio pobūdžio, tačiau Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) nepaneigia fakto, kad vairavimo metu R. P. buvo neblaivus ir teismas byloje esančioje medžiagoje, tame tarpe ir ekspertizės akte, nemato prieštaravimų dėl R. P. kaltumo dėl administracinio nusižengimo padarymo. Tačiau, esant nustatytoms aplinkybėms, keistinas 2017-07-02 nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. nustatyto girtumo laipsnis nurodant jį buvus 0,06 prom.
Policijos pareigūnai R. P. asmeniškai nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, jie įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti tarnybinio pranešimo nepatikimu. Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad R. P. vairavo automobilį kaip pradedantysis vairuotojas, būdamas neblaivus (nustatytas 0,13 promilių girtumas). Tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d., sudėtį, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, nagrinėdamas R. P. administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgė į tai, jog kaltininko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad R. P. per metus yra baustas kartą pagal Lietuvos Respublikos ANK 432 str. 1 d., kad vairavo automobilį neprisisegęs įrengto saugos diržo (bauda sumokėta) ir nei karto praeityje. Todėl įvertinant minėtas aplinkybes tokiam asmeniui už šį nusižengimą policijos pareigūnas paskyrė sankcijoje numatytą minimalią baudą.
ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos iš esmės atitinka galiojusio (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, dėl kurių Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).
Atsižvelgiant ir į tai, kad R. P. neteistas (LITEKO duomenys), administracine tvarka baustas vieną kartą už KET pažeidimą, baudą susimokėjo, teigiamai charakterizuojamas (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), (duomenys neskelbtini) (b. l. 28), (duomenys neskelbtini) (b. l. 29), įvertinant R. P. nežymų neblaivumo laipsnį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, R. P. asmenybę, jauną kaltininko amžių, atsižvelgiant, kad iki minėto nusižengimo nėra baustas už analogišką pažeidimą, laikytina, kad jo poelgis buvo atsitiktinis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad keistinas policijos pareigūno nutarimas šioje dalyje, paskiriant mažesnę nei straipsnio dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, kurios dydis nustatytinas atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą (tyčia) ir rūšį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes – į tai, kad pažeidimas padarytas vakare mieste, t.y. skirtina pusė minimalios baudos (ANK 34 str. 5 d.).
Ši paskirta administracinė nuobauda atitinka individualios atsakomybės principą ir turi auklėjamąjį poveikį, leidžia užtikrinti administracinių nuobaudų paskirtį. Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, R. P. skundas tenkintinas iš dalies ir nutarimas pakeistinas - sumažintina bauda iki pusės minimalios baudos už šį nusižengimą (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 6 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 32 straipsnio 1-2 dalimis, 34 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4-6 dalimis, 675 straipsnio 1-2 dalimis, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2017 m. liepos 2 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo R. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d., pakeisti:
Nurodant, kad R. P. nustatytas 0,06 prom. Girtumas bei R. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 4 d. ir skirti administracinę nuobaudą – vieno šimto penkiolikos eurų baudą.
Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. 17070422799 ir įmokos kodą, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.