Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-06 · Administracinė byla Nr. I-903-609/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-03-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-06
Bylos Nr.
I-903-609/2015
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02118-2014-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
P. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-903-609/2015Teisminio proceso Nr. 2-46-3-02118-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui P. B., pareiškėjo atstovui A. B., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovei L. A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas P. B. prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 216,98 eurus turtinės žalos ir 289,62 eurus neturtinės žalos atlyginimo.

Skunde, kurį patikslino (b.l. 3-7, 48-51, I t.) nurodė, jog 2014-04-08, apie 12:38 val., Vilniaus gatvėje, Pagėgiuose, vairuodamas jam priklausantį automobilį duomenys neskelbtini, jis buvo sustabdytas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūno R. Š., kuris surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad transporto priemonę jis vairavo neužsisegęs saugos diržo. 2014-04-08 nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam buvo paskirta 150 Lt bauda. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-11-07 nutartimi 2014-04-08 nutarimą panaikino ir administracinę bylą nutraukė. Teigia, jog dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. neteisėtų veiksmų jis patyrė turtinę žalą, kuri susidarė dėl skundų rašymo, siuntimo, įrodymų teikimo, dokumentų tvirtinimo ir vykimo į teismo posėdžius ir iš jų ir sudaro 749,28 litų (216,98 Eur). Nurodo, kad dėl pareigūnų nepagarbos ir žeminimo, ilgą laiką trunkančių pergyvenimų, nepagrįsto kaltės jausmo, sumenkusio pasitikėjimo policijos pareigūnais bei visa teisėsaugos sistema jis patyrė 1000 Lt (289,62 Eur) neturtinę žalą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaiko ir prašo jį patenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiliepimuose (b.l. 56-60, 116-118) nurodyta, kad su skundo reikalavimu nesutinkama ir prašoma skundo netenkinti. Teigiama, jog 2014-04-08 pareiškėjui buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už ATPK 134 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą bei priimtas nutarimas pareiškėjui skirti 150 litų baudą. Manoma, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūno R. Š. veiksmuose neteisėtumo nėra, nes jis administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė, vykdydamas savo tarnybines funkcijas, kada nustatė, jog transporto priemonę pareiškėjas vairavo, neužsisegęs saugos diržo. Pažymima, kad pareiškėjas ne kartą buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Manoma, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti pakankamu įrodymu policijos pareigūno veiksmų neteisėtumo konstatavimui. Teigiama, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, būtina nustatyti visus elementus, lemiančios tokios žalos buvimą. Manoma, kad žalą darantys veiksmai nebuvo intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus, kad pareiškėjas neargumentuoja reikalaujamos neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Teismo posėdžio metu Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Konstatuojama

Byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto administracinės nuobaudos paskyrimo, atlyginimo.

Iš į bylą pateiktų įrodymų apie pareiškėjo patirtos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, matyti, jog iš esmės pareiškėjo patirta turtinė žala yra siejama su civiline byla, pareiškėjo buvusia iškelta Šilutės rajono apylinkės teisme dėl antstolės veiksmų teisėtumo, administracine byla pagal pareiškėjo P. B. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimo teisėtumo ir nagrinėjama administracine byla.

Neteisėtais veiksmais pareiškėjas įvardina 2014 m. balandžio 8 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H 083615, kuris panaikintas įsiteisėjusia 2014 m. lapkričio 7 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. II-40-377/2014.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Kiek tai susiję su neteisėtais veiksmais (neveikimu) kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo, be kita ko, išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).

Nors atsakovės atstovas teigia, kad surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą ir 2014 m. balandžio 8 d. nutarimu nubausdamas pareiškėją už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, padarymą, policijos pareigūnas veikė teisėtai, iš Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio7 d. nutarties turinio matyti, jog Tauragės rajono vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio Prevencijos grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje duomenys neskelbtini buvo panaikintas ir byla nutraukta, teismui konstatavus, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 134 straipsnio 1 dalyje, be to, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės rajono vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariate, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, o administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui nebuvo tinkamai išaiškintos jo teisės, kaip to reikalauja ATPK 272 straipsnio 1 dalis.

Kadangi įsiteisėjusioje Tauragės rajono apylinkės teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo P. B. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta pažeidžiant teisės aktų (t.y. ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio) reikalavimus, darytina išvada, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūnas neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos pareigūnas privalėjo veikti.

CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos, visų pirma pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Bendriausia prasme kaip turtinė žala yra traktuojamos išlaidos, kurias asmuo patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, negali būti vertinamos kaip turtinė žala, bet gali būti priteistinos proporcingai tenkintiniems skundo reikalavimams pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnį.

Byloje aptariamu atveju nuostoliai, kuriuos pareiškėjas patyrė administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais Tauragės rajono vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūno veiksmais, nes jei nebūtų priimtas pirmiau nurodytas nepagrįstas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta (b.l. 7-11, 13, I t.), jog Tauragės rajono apylinkės teisme pareiškėją atstovavo jo sūnus A. B. Nors pareiškėjas prašo priteisti išlaidas, patirtas dėl jo atstovo kelionių į Tauragės rajono apylinkės teismą, CK 6.249 straipsnio prasme tokios išlaidos nelaikytinos turtine žala ir pareiškėjui nepriteistinos, nes Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 3 punkte nurodyta, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje, kelionės išlaidos papildomai atlyginamos tik advokatui, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

Kadangi nuostoliais, t.y. konkrečiai apibrėžiamu ir apčiuopiamu turto netekimu CK 6.249 straipsnio prasme, laikytinos tik administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, skundas dalyje dėl išlaidų, pareiškėjo patirtų dėl civilinės bylos nagrinėjimo, priteisimo netenkintinas.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog už 2012-12-11 įgaliojimo nuorašo patvirtinimą pareiškėjas sumokėjo 6,00 Lt (b.l. 13, I t.), už kopijas skundžiant Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato nutarimą- 0,61 Lt (b.l. 14, I t.), už skundo dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato nutarimo panaikinimo siuntimą Tauragės rajono apylinkės teismui- 6,19 Lt (b.l. 17, I t.), už fotonuotraukas, prijungtas prie administracinės bylos- 6,00 Lt (b.l. 37, I t.).

Kadangi aukščiau nurodytos išlaidos vertintinos kaip turtinė žala dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato pareigūno neteisėtų veiksmų, jos yra pagrįstos, todėl 5,44 Eur suma pareiškėjui priteistina.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teisme administracinė byla Nr. II-40-377/2014 buvo nagrinėjama 2014-09-18 ir 2014-10-20 teismo posėdžiuose. Byloje pateikti įrodymai, jog vykdamas į Tauragės rajono apylinkės teismą 2014-09-18, pareiškėjas už kurą mokėjo 44,20 Lt (b.l. 38, I t.), o 2014-10-20- 49,97 Lt (b.l. 38, I t.).

Kadangi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinio tinklalapio http://www.atstumai.lt duomenis atstumas tarp Pagėgių (P. B. gyvenamoji vieta- duomenys neskelbtini) ir Tauragės (Tauragės rajono apylinkės teismo adresas – Stoties g. 25A, Tauragė) į vieną pusę yra apie 27,63 km., todėl laikytina, jog į abi puses pareiškėjas nuvažiavo apie 55,26 km. Pareiškėjo P. B. vairuojamo automobilio duomenys neskelbtini variklio darbinis tūris 1896 cm³, todėl linijinė kuro sąnaudų norma yra apie 5,91 litrų /100 km kuro (dyzelino), (, kur Nk – kuro norma, Vh – varikio darbinis tūris litrais. Automobilių su dyzeliniais varikliais kuro sąnaudų normai taikomas 0,6-0,7 benzininio variklio normos koeficientas), t.y. 6,6 x 1,377 x 0,65 = 5,91). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog pareiškėjui vykstant iš Pagėgių į Tauragės rajono apylinkės teismą ir atgal jo automobilio kuro sąnaudos buvo 3,27 l, kas sudaro – vykstant į teismo posėdį Tauragės rajono apylinkės teisme 2014-09-18- 14,45 Lt (4,19 Eur) (3,27 l x 4,42 Lt = 14,45 Lt (4,19 Eur), vykstant į teismo posėdį 2014-10-20- 14,06 Lt (4,07 Eur) (3,27 l x 4,30 Lt = 14,06 Lt (4,07 Eur) . Kadangi į teismo posėdžius Tauragės rajono apylinkės teisme buvo vykta du kartus, transporto išlaidų suma vertintina 28,51 Lt (8,26 Eur). Ji laikytina įrodyta ir pareiškėjui priteistina. Iš viso pareiškėjui priteistina 13,70 eurus sudaranti turtinės žalos atlyginimo suma.

Neturtinės žalos sąvoką apibrėžia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta neturtinė žala gali būti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas. Panašios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami Konstituciją, laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi neturtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi būti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėto nutarimo skirti administracinę nuobaudą jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė kaltės jausmu, pergyvenimu, kad pavienių policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais yra menkinamas pasitikėjimas policijos pareigūnais ir visa teisėsauga.

Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17- 1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Kadangi administracinė nuobauda buvo paskirta už nusižengimą, kurio pareiškėjas nepadarė, darytina išvada, jog dėl neteisėtų valstybės institucijos pareigūno veiksmų pareiškėjas galėjo patirti neigiamus išgyvenimus, o tai yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui priteistinas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pareiškėjui padaryta neturtinė žala vertintina 20 eurų suma.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, pareiškėjas prašo priteisti transporto išlaidas ir dienpinigius- 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną (b.l. 66, II t.).

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsnių nuostatas galima atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota šalis teismui turi pateikti ne tik prašymą dėl išlaidų atlyginimo, bet ir išlaidų paskaičiavimą ir pagrindimą. Teismas gali priteisti tik pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Transporto išlaidomis laikytinos tiesioginės kelionės išlaidos ir tokioms išlaidoms nepriskirtinos automobilio amortizacijos išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-70/2008, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-543/2011). Šioms išlaidoms pagrįsti būtina įrodyti, kad atitinkamos kelionės išlaidos susijusios būtent su tam tikru teismo procesu, t. y. vykta į konkretų teismo posėdį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525–32/2012).

Kadangi pareiškėjas P. B. gyvena Pagėgiuose, todėl tikėtina, jog dėl atvykimo į 2015-03-26 ir 2015-04-16 teismo posėdžius Klaipėdoje jis turėjo transporto išlaidų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad spręsdamas dėl transporto išlaidų, kai jos patiriamos proceso šaliai vykstant į teismą savo transporto priemone, pagrįstumo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 405 patvirtintos Automobilių kuro normų nustatymo metodikoje (toliau – ir Metodika) pateiktomis orientacinėmis kontrolinėmis kuro sąnaudomis pagal automobilio markę, modelį ir kuro rūšį (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-543/2011, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-721/2011).

Kadangi pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos internetinio tinklalapio http://www.atstumai.lt duomenis atstumas tarp Pagėgių (P. B. gyvenamoji vieta- duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos (Klaipėdos apygardos administracinio teismo adresas- Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda) į vieną pusę yra apie 78,78 km., laikytina, jog į abi puses pareiškėjas nuvažiavo apie 157,56 km.. Kaip minėta, pareiškėjo P. B. vairuojamo automobilio duomenys neskelbtini variklio darbinis tūris 1896 cm³, todėl linijinė kuro sąnaudų norma sudaro apie 5,91 litrų /100 km kuro (dyzelino), todėl pareiškėjo automobilio kuro sąnaudos vykstant iš Pagėgių į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir atgal sudarė 9,31 l. Vykstant į teismo posėdį 2015-03-26 transporto išlaidos buvo 10,05 Eur (9,31 l x 1,08 Eur = 10,05 Eur), o vykstant į teismo posėdį 2015-04-16 – 9,78 Eur (9,31 l x 1,05 Eur = 9,78 Eur)), kas sudaro 19,83 Eur.

Pareiškėjas nurodė, jog 2015-03-26 iš Pagėgių vykstant į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir atgal jis už kurą mokėjo 21,60 Eur (b.l. 66, II t.), o 2015-04-16- 38,69 Eur (b.l. 66, II t.).

Iš teismui pateiktų kasos kvitų (b.l. 67, II t.) matyti, kad 2015-03-25 pareiškėjas įsigijo kuro (dyzelino) už 21,60 Eur, o 2015-04-15- už 38,69 Eur.

Vadovaujantis Metodikoje nustatytu kuro sąnaudų apskaičiavimu vertintina, kad kartu su prašymu pateiktuose kasos kvituose nurodytos pareiškėjo patirtos transporto išlaidos neatitinka Metodikoje nurodytų kuro sąnaudų normų, todėl pareiškėjui galėtų būti priteista tik 19,83 Eur transporto išlaidų suma.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).

Kadangi teismo sprendimu pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, todėl laikytina, jog pareiškėjas įgijo teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog apytiksliai yra patenkinta tik trečioji skundo reikalavimo dalis, pareiškėjui proporcingai atlygintina 1/3 galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma, vertintina 6,61 eurais.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė bylą laimėjusiai šaliai atlyginti gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas patirtas ir dienpinigių- 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną- išlaidas.

Nustatyta, jog pareiškėjas P. B. dalyvavo 2015-03-26 ir 2015-04-16 teismo posėdžiuose, tačiau prašyme dėl išlaidų atlyginimo priteisimo nenurodė, kad dėl vykusių teismo posėdžių jis nuomojo gyvenamąją patalpą.

Kadangi neįrodyta, jog dėl vykusių teismo posėdžių pareiškėjas buvo apsistojęs kitoje nei yra jo gyvenamoji vieta, vietoje, reikalavimas apmokėti dienpinigius už dieną, kurią vyko teismo posėdžiai, laikytina nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 44-45 straipsniais teismas

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 13,70 (tryliką eurų, 70 ct) turtinės žalos atlyginimo P. B.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 15 (penkiolika eurų) neturtinės žalos atlyginimą P. B.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės rajono apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 6,61(šešis eurus 61 ct) bylinėjimosi išlaidų P. B.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėja Eglė Kiaurakytė