Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

dalyvaujant atsakovui A. S.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei

Aprašomoji dalis

nustatė:

santuoka tarp A. S. ir L. S. (ikisantuokinė pavardė R.) įregistruota 2007-08-25 Švenčionių rajono sav. administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. 109). Sutuoktiniai bendrų vaikų neturi. I. L. S. pareiškė ieškinį ir nurodė, kad darnios šeimos sukurti nepavyko. Sutuoktinis nuolat sukeldavo konfliktines situacijas, kurių metu nevengdavo fizinio smurto prieš ieškovę, dėl ko ieškovė būdavusi priversta kreiptis pagalbos į policiją. Sutuoktinis nesirūpino šeima, pralošdavo savo pajamas ir bendras santaupas lošimo namuose, įklimpo į skolas, apgaudinėjo žmones žadėdamas atlikti tam tikrus darbus, paėmęs pinigus, jų neatlikdavo. Šeima gyveno nuomojamajame bute, atsakovas paėmė iš buto šeimininko avansą už langų sumontavimą, tačiau darbų neatliko. 2010-08-15 atvažiavus buto šeimininkui atsakovas iššoko iš antro aukšto, susilaužė kojas, yra nedarbingas. Už padarytas nusikalstamas veikas pagal LR BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. atsakovui iškelta baudžiamoji byla Nr. 1-694-203/2010, kuri nagrinėjama Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme. Toks atsakovo gyvenimo būdas ieškovei nepriimtinas, todėl nuo 2010-08-26 sutuoktiniai kartu negyvena, bendrai ūkio netvarko, santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovė prašo teismo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę Razmaitė. Sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, turto neįgijo, bendrų kreditorinių įsiskolinimų neturi, išlaikymo sau, kaip sutuoktinei ieškovė priteisti iš atsakovo neprašo (b.l. 3-4, 40, 59-60).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, pareiškė norą išsaugoti šeimą, prašė skirti terminą susitaikymui (b.l. 38). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-15 nutartimi sutuoktiniams L. S. ir A. S. paskirtas maksimalus šešerių mėnesių terminas susitaikymui (b.l. 39). Ieškovei nurodžius, kad susitaikymas neįvyko, atsakovas gyvena Švenčionėliuose, bet skambina naktimis ir terorizuoja ieškovę, be to iš ieškovės uždirbtų pinigų antstolis išieško A. S. skolas, teismo nutartimi byla buvo atnaujinta (b.l. 40, 42-44).

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Santuoką, įregistruotą 2007-08-25 Švenčionių rajono sav. administracijos CM skyriuje (įrašo Nr. 109) tarp A. S. a.k(duomenys neskelbtini) ir L. S. a.k(duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė R.), nutraukė. Pripažino kaltu dėl santuokos iširimo A. S. a.k(duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo grąžino L. S. a.k(duomenys neskelbtini) iki santuokos turėtą pavardę R.. Teismas konstatavo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, nes jis naudojo fizinį smurtą prieš sutuoktinę, buvo nesąžiningas, dėl ko buvo pažeidžiamos sutuoktinės teisės, todėl teismas, nutraukdamas santuoką, pripažino kaltu atsakovą dėl santuokos iširimo (CK 3.49 str. 2d., 3. 60 str.). Nurodė, kad gyvendami santuokoje sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, jokio turto neįgijo, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi. I. L. S. su UAB „SNORO LIZINGU“ 2008-07-14 sudarė išperkamosios nuomos sutartį (b.l. 16), pranešė kreditoriui apie iškeltą bylą (b.l. 17), prisiėmė vienasmeniškai vykdyti finansinius įsipareigojimus šiam kreditoriui. Sutuoktiniai sau išlaikymo vienas iš kito nereikalauja.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai konstatavo jo kaltę dėl santuokos iširimo, nevertino jo argumentų dėl abipusės kaltės dėl šeimoje vykusių nesusipratimų. Teismas neišsprendė dėl kreditorinių įsipareigojimų, neišsiaiškino visų esamų šeimos kreditorinių įsipareigojimų, nors posėdyje atsakovas apie tai kalbėjo, teismas turėjo duomenis iš LITEKO sistemos, kad yra įsiskolinimai AB „Snoro Lizingui“, AB „Teo LT“, neleido jam pateikti įrodymų. Pažymėjo, kad apie įvykusį 2011-01-11 d. teismo posėdį jis sužinojo visiškai atsitiktinai iš internetinio tvarkaraščio, todėl nebuvo pasiruošęs bylai, nes tą pačią dieną vyko jo posėdis baudžiamojoje byloje, teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus dėl įrodymų pateikimo, nepasiūlė pasirūpinti atstovavimu, be to, turėjo būti parengiamasis, o ne pagrindinis teismo posėdis, teismas nepagrįstai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Kategoriškai neigia faktą, kad posėdžio metu buvo prisiekiama.

Ieškovė atsiliepimo teismui nepateikė.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais (CPK 320 str. 1 d.), t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo apeliacinio skundo ribose – ar teisingai taikytos materialinės teisės normos santuokos nutraukimo byloje, ar buvo nuspręsta dėl trečiųjų asmenų – kreditorių teisių ir pareigų, ar nebuvo pažeistos apelianto teisės į tinkamą dalyvavimą bylos procese.

Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., nes abipusės kaltės buvimo faktą konstatuoti užteko šalių paaiškinimų. Kolegija šį argumenta atmeta kaip nepagrįstą. Remiantis CK 3.60 str. 2 d., sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Įstatymas nustato prezumpciją, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpina. Taigi, sutuoktinio kaltei pripažinti pakanka faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas sutuoktinių tapo negalimas. Remdamasis ieškovės paaiškinimais bei pateiktais rašytiniais įrodymais (b.l.7-10), teismas turėjo pagrindo padaryti išvadai, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes šių įrodymų atsakovas leistinais įrodymais nepaneigė, patvirtino aplinkybę, kad smurtavo pries ieškovę (b.l.61). Pažymėtina tai, kad atsakovas neįrodinėjo ieškovės ar abiejų kaltės dėl santuokos iširimo, jo pozicija buvo grindžiama tuo, kad jis nenori skirtis, nes yra neabejingas (b.l.61). Teismo išvada nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės yra pagrįsta ir teisėta.

Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl kreditorinių įsipareigojimų, nesidomėjo jų dydžiu, nėra padalintos santuokos metu įgytos skolos ir kreditoriniai įsiskolinimai. Remiantis CK 3.126 str. sutuoktiniai privalo nurodyti žinomus kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdami ieškinio kopiją, kreditoriai turi teisę įstoti į bylą kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 str. 1-3 d.). Solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo pasiima paskolą arba perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems sutuoktinių poreikiams tenkinti. Bendrosios sutuoktinių prievolės yra vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė pranešė teismui apie kreditorių UAB “Snoro lizingas” ir AB bankas “Snoras” , informavo juos apie iškeltą bylą. Atsakovas teismui nepateikė duomenų, kad teismo sprendimais (b.l.48-49) priteistos skolos buvo gautos siekiant bendrų šeimos poreikių tenkinimo, šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų jis nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str.), todėl kolegija šį apelianto argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, laiko, jog teismas nepažeidė CPK 156 str. 4 d., 161 str., 231 str. normų, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas 2010 05 10 d. (b.l.29), teismui jis pateikė atsiliepimą, apie parengiamąjį teismo posėdį, kuris įvyko 2010-12-10 d. atsakovas buvo informuotas (b.l.37,46), į jį neatvyko, gautas prašymas atidėti teismo posėdį dėl atsakovo ligos. Teismas šį prašymą tenkino (b.l.54). 2011 01 11 d. atsakovas teismui pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, motyvuodamas laikinu nedarbingumu, kuris tęsiasi iki 2011-01-17 d. (b.l.57), tačiau į teismo posėdį atsakovas atvyko ir jame dalyvavo (b.l.59). Įstatymas numato, kad teismas privalo imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkinimui, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu (CPK 7 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog ligos priežastis buvo tokia, kuri būtų sutrukdžiusi jam tinkamai dalyvauti procese, kai jis į teismo posėdį atvyko. Kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant jam galimybę pateikti papildomus įrodymus, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybės pasirūpinti įrodymų pateikimu į bylą - ieškinys jam buvo įteiktas 2010 05 10 d., šiuos įrodymus jis galėjo teismui pateikti ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Susipažinus su teismo posėdžio, kuris įvyko 2011-01-11 d. protokolo turiniu, nenustatyta, kad atsakovas būtų prašęs teismo atidėti teismo posėdį dėl tos priežasties, kad jam reikalinga advokato teisinė pagalba, atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad byla nebus vedama per advokatą, o ir bylą nagrinėjęs teismas nenustatė, kad atsakovas be atstovo pagalbos nesugeba tinkamai ginti savo teisių, todėl nelaikytina, kad buvo pažeista apelianto teisė į tinkamą procesą. Kolegija atkreipia dėmesį, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Apeliantas, laikydamas, kad liga jam gali kliudyti tinkamai pasirūpinti procesu, galėjo imtis priemonių tam, kad pasirūpintų, jog jam būtų atstovaujama procese.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 329-330 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.