Kauno apygardos teismo nutartis

2018-03-15 · Civilinė byla Nr. e2S-796-221/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2018-03-15Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-03-19Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
e2S-796-221/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-01000-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Brikers LT“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Lapresta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-796-221/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01000-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.3; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brikers LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brikers LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lapresta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2 925,69 Eur skolą, 33,15 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas 2 958,84 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei atlikti bet kokius mokėjimus, išskyrus atsiskaitymus su ieškove, atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose nesant pakankamai piniginių lėšų, areštuoti kitą atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Ieškovė prašyme nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovei sužinojus apie bylos iškėlimą teisme, gali būti bandoma išvengti atsakovės prievolių ieškovei vykdymo. Atsakovė neatsiskaito su ieškove nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., vengia bendrauti telefonu, neteikia paaiškinimų dėl skolos sumokėjimo. Atsakovė turi kitų teisminių ginčų dėl skolos priteisimo, „Creditinfo“ informacinėje sistemoje atsakovės finansinė padėtis nurodyta kaip rizikinga.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas sprendė, kad ieškinio suma (2 958,84 Eur) santykinai nėra didelė ūkine komercine veikla užsiimančiam juridiniam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomo privataus interneto tinklalapio („Creditinfo“) duomenys nėra oficialūs, jie nėra renkami, naujinami ir saugomi kokia nors specialia teisės aktų nustatyta tvarka, todėl gali būti vertinami tik atsižvelgiant į oficialių informacinių sistemų duomenis, taip pat valstybės institucijų oficialiai pateiktus duomenis ir registrų duomenis. Patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, teismas nustatė, kad 2015–2018 metais atsakovė be civilinių bylų dėl tos pačios skolos, dėl kurios yra pareikštas ieškinys šioje civilinėje byloje, Kauno apylinkės teisme dalyvavo tik civilinėje byloje Nr. eL2-4897-1052/2018, kurioje 2018 m. sausio 11 d. yra priimtas teismo įsakymas dėl santykinai mažareikšmės 527,46 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės. Teismas vertino, kad atsakovės įsiskolinimo Sodrai suma (1 031,87 Eur) ūkine komercine veikla užsiimančiam juridiniam asmeniui santykinai nėra didelė. Teismas konstatavo, kad ieškovė nenurodė ir nepateikė kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog atsakovės, kaip ūkinės komercinės veiklos subjekto, turtinė ir finansinė padėtis šiuo metu yra arba ateityje gali būti sunki. Teismas pažymėjo, kad ieškovės argumentas, jog atsakovė skolos nesumoka nežiūrint ieškovės raginimų, pats savaime negali sudaryti pagrindo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovė savo turtą būtų bandžiusi slėpti, jį slepia šiuo metu, atsakovė ketina parduoti savo turtą, perleisti jį kitiems asmenims artimiausioje ateityje.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Neišsamiai išanalizuoti ieškovės su ieškiniu pateikti dokumentai, iš kurių matyti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškinio suma nėra didelė. Atsakovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. sausio 6 d., jos įstatinis kapitalas yra minimalus (2 500 Eur), ši įmonė dar nėra pateikusi metinės finansinės atskaitomybės dokumentų, jos vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, todėl atsakovei 2 958,84 Eur suma laikytina didele. Turtinei padėčiai pagrįsti atsakovė nepateikė jokių dokumentų, todėl atsakovė nepaneigė prezumpcijos, jog reikalaujama priteisti pinigų suma jai yra didelė. Atsakovei 2 958,84 Eur suma yra didelė, nes ji neatsiskaito su ieškove nuo 2017 m. rugpjūčio 30 d., nereaguoja į raginimus atsiskaityti geruoju. Atsakovei yra sunku sumokėti ir 527,46 Eur skolą kitam kreditoriui, ji skolinga Sodrai.

Atsakovė iki šiol nėra pateikusi metinės finansinės ataskaitos, todėl ji laikytina padidintos rizikos skolininke. Atsižvelgiant į tai, galima numatyti, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bus vengiama atsiskaityti su ieškove. Ieškovė neturi informacijos apie atsakovės skolas kitiems asmenims, informacijos apie turimą turtą ir t. t., kadangi šie duomenys viešai neprieinami.

Ieškovė, teikdama ieškinį, nežino ir negali žinoti, kad atsakovė bando perleisti ar įkeisti turtą, tai nėra viešai prieinama informacija, bet ieškovė daro prielaidą, jog atsakovė veikia nesąžiningai, nes ji delsia apmokėti skolą, neteikia paaiškinimų dėl skolos grąžinimo, neatsiunčia grafiko dėl skolos apmokėjimo, neatsakinėja į skambučius.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314, 338 straipsniai). Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau neprašo jų priimti, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti.

Dėl ieškovės atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliacine tvarka revizuojamoje nutartyje faktiškai nepasisakė dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo. Ieškovė teigia, kad teismas neišsamiai išanalizavo jos su ieškiniu pateiktus dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis ieškovės atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas nekonstatavo ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimų tikėtino nepagrįstumo. Šiuo atveju nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko apskritai ar sprendė, jog ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas, jog ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti, sprendė, kad nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš apeliacine tvarka revizuojamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ne dėl to, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, o dėl to, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.

Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ieškovė įrodinėja iš esmės didelės ieškinio sumos atsakovei kriterijumi ir atsakovės nesąžiningumu, nevykdant įsipareigojimų ieškovei, vadovaujasi teismų praktikos, kuri jau yra pasenusi, išaiškinimais dėl didelės ieškinio sumos įtakos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai.

Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-769/2014; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017).

Ieškovė nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodinėjo atsakovės nesąžiningumo, nenurodė konkrečių duomenų apie jos ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pažymėtina, kad galiojantys įstatymai asmens nesąžiningumo, sprendžiant dėl jo turto arešto ar kitų ribojimų jam nustatymo, nepreziumuoja, taigi nurodyti ir įrodyti tokias aplinkybes pareiga šiuo atveju tenka būtent ieškovei. Ieškovei nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir nepateikus bent tikėtinų duomenų, kad atsakovė turi ketinimų paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims jai priklausantį turtą ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, susijusių su šiuo turtu, apeliacinės instancijos teismui taip pat neturint pagrindo jų konstatuoti, darytina išvada, jog vien deklaratyvūs ieškovės argumentai apie galimą tokios situacijos susiklostymą, atsakovės nesąžiningumo nepreziumuoja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl įsipareigojimų pagal sutartį tinkamo vykdymo, nesudaro pagrindo spręsti apie vienos iš šalių (atsakovės) nesąžiningumą, keliantį realią grėsmę nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovės įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, jos nenagrinėtinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovei nepateikus konkrečių duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ją vertinti kaip blogą, dėl kurios ji negalėtų įvykdyti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės nagrinėjamoje byloje ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra prielaidų pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimo, ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirojo skundo argumentai, susiję su netinkamu jos pateiktų argumentų ir duomenų vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad šalys civiliniame procese yra lygios (CPK 17 straipsnis), todėl vien tik ieškovės kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą ir reikalavimų, nagrinėtinų pagal ginčo teisenos taisykles, pareiškimas neteikia jam pranašumo antrosios ginčo šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo areštuoti atsakovės turtą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė