Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valerij Lauš teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal B. S. (B. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutarties, kuria netenkintas B. S. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato (toliau – ir Institucijos) 2020 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 17-ANR_N-777-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 108 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už smulkią vagystę. Institucijos 2020 m. birželio 12 d. nutarimu B. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnio 1 dalyje, nors šis straipsnis dalių neturi. Tai vertintina rašymo apsirikimu ir neturi teisinės reikšmės nei Institucijos 2020 m. birželio 12 d. nutarimo, nei skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2012). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančio institucijos (pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad B. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Teismo išvados dėl jo kaltės pagrįstos ir atitinka teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus. Skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai ir motyvuotai pasisakyta dėl B. S. veikos įrodytumo, šios išvados apelianto skundo argumentai nepaneigia.

Nors apeliantas teigia, kad jis minėtų prekių pavogti nenorėjo, nes nebuvo pasišalinęs iš parduotuvės savitarnos kasų skyriaus, iš byloje surinktos medžiagos darytina priešinga išvada. Iš vaizdo įrašo (b. l. 17) matyti, kad B. S. prieina prie savitarnos kasos su prekėmis, kurios sudėtos į pirkinių krepšį. Prekes, vieną po kitos, išima iš krepšio, tačiau jų nenuskenuoja ir nepadeda ant nuskenuotoms prekėms skirtos lentynos, o krauna jas į savo atsineštą maišelį ir pasišalina link išėjimo iš savitarnos kasų skyriaus. B. S. pirmosios instancijos teisme teisingai pažymėjo, kad pateiktas ne visas vaizdo įrašas, t. y. jame nesimato, kad jis išėjo iš savitarnos kasų skyriaus. Tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad apeliantas eina link išėjimo iš savitarnos kasų skyriaus nenuskenavęs prekių ir už jas nesusimokėjęs, bet iš pirkinių krepšio susidėjęs jas į savo maišelį. B. S. pirmosios instancijos teisme iškelta versija, kad jis ėjo prie kitos kasos, kur buvo kasininkė, kadangi prie savitarnos kasų nebuvo parduotuvės darbuotojo, kuris stebi pirkėjus, nėra įtikinama, todėl nėra pagrindo ja vadovautis. Jeigu apeliantas iš tiesų norėtų eiti prie kitos kasos, kurioje dirba kasininkė, jam nebuvo poreikio išimti prekes iš pirkinių krepšio ir susidėti jas į savo maišelį. Be to, iš vaizdo įrašo nematyti, kad B. S. būtų kilusios problemos dėl prekių nuskenavimo ir (ar) atsiskaitymo už jas, kurias išspręsti jam būtų reikalingas savitarnos kasų skyriuje budintis parduotuvės darbuotojas. Toks jo elgesys patvirtina, kad jis turėjo tikslą pasišalinti iš savitarnos kasų skyriaus, neatsiskaitęs už prekes.

Apelianto teigimu, aplinkybę, kad jis nebuvo pasišalinęs iš savitarnos kasų skyriaus, patvirtina parduotuvės apsaugos darbuotojas V. M.. Tačiau iš liudytojo parodymų (b. l. 62) matyti, kad jis, per monitorių pastebėjęs, jog asmuo, kuris savitarnos kasų skyriuje tiesiog susidėjo prekes į savo maišelį, išeidinėjo, nelaukdamas išėjo iš monitorinės ir laukė ateinančio minėto asmens. Taigi, šio liudytojo parodymai, priešingai nei teigia apeliantas, patvirtina aplinkybę, kad pastarasis turėjo tikslą pasišalinti iš savitarnos kasų skyriaus, neatsiskaitęs už prekes.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad administracinio nusižengimo teisena prieš B. S. buvo pradėta neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. negavus UAB „Norfos mažmena“ direktoriaus ar jo įgalioto asmens rašytinio pareiškimo dėl įvykio. Šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal du pareiškimus: UAB „Norfos mažmena“ materialiai atsakingo, įgalioto asmens A. K. 2020 m. gegužės 8 d. pareiškimą ir UAB „Norfos mažmena“ apsaugos darbuotojo V. M. 2020 m. birželio 4 d. pareiškimą (b. l. 10, 11). Abu šie asmenys veikė UAB „Norfos mažmena“ interesais ir, priešingai nei teigia apeliantas, šiuo atveju nėra būtinas būtent direktoriaus rašytinis pareiškimas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad B. S. pagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal ANK 108 straipsnį. Apylinkės teismas, nagrinėdamas B. S. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, nepažeisdamas proceso reikalavimų, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, kad Institucijos 2020 m. birželio 12 d. nutarimu B. S. pagal ANK 108 straipsnį yra nubaustas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingą išvadą, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir B. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.