- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- e2YT-6293-985/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05512-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas
- Advokatai
- Rūta Januškaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo priėmimo tikslu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti paveldėjimo tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo A. K. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Pareiškėjo atstovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas A. K., kurio paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjo tėvui, atsirado palikimas, t. y. turtinė teisė į 244/487 dalis 4,8700 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). Iki mirties savo turėto turto A. K. nebuvo palikęs testamentu. Palikėjo tėvai jo mirties dieną jau buvo mirę. Pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai sūnus A. K. ir žmona M. K. per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notaro kontorą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Palikėjo žmona M. K. mirė (duomenys neskelbtini) Kalvarijos savivaldybės notaro biuro notarės L. V. liudijimas patvirtina, kad A. K. palikimą priėmė, t. y. kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą palikėjo sesuo G. V. L., tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas, (duomenys neskelbtini) ji mirė. Pareiškėjo tėvas prieš mirtį gyveno Kalvarijos socialinės globos namuose, jam mirus pareiškėjas pasiėmė iš globos namų tėvo turėtus asmeninius daiktus, t. y. laikrodį ir radijo grotuvą. Pareiškėjas savo lėšomis tėvą palaidojo, sutvarkė kapavietę ir iki šiol pats vienas prižiūri ir tvarko tėvo kapą, kuris yra (duomenys neskelbtini) kapinėse. Taip pat po savo tėvo mirties pareiškėjas iš karto ėmė tvarkyti nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo dokumentus, tai yra vyko į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyrių, teikė reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui dokumentus, vėliau žemės sklypą perleido naudotis dėdei, mokėjo mokesčius, palikimu tapusiu turtu rūpinosi kaip savo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pareiškimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokiam fakto nustatymui reikalingų įrodymų, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini), pareiškėjo mama M. K. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 14, 15). Po A. K. mirties liko turtinės teisės į 244/487 dalis 4,8700 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-8). 1964 m. CK 587 straipsnio, kuris taikytinas nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą taikant 1964 m. CK 587 straipsnį, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G.,bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. F. ir kt. v. T. F., bylos Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovė nurodė, kad mirus pareiškėjo tėvui pareiškėjas priėmė tėvo asmeninius daiktus, tai yra laikrodį ir radijo grotuvą ir iš karto pradėjo tvarkyti dokumentus, reikalingus atkurti nuosavybės teisę į žemę (duomenys neskelbtini), tačiau dėl ilgai trukusių procedūrų sprendimas atkurti nuosavybės teisę priimtas tik 2000 metais, pareiškėjas savo dėdei ūkininkui iškarto leido naudoti žemę, ją dirbti, kad žemė nebūtų apleista. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad jeigu įpėdinis atlieka veiksmus, nukreiptus į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, ar įgyvendina palikėjo ar savo vardu, užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), tai jie gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007). Kaip matyti iš į bylą pateikto 2000 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos viršininko administracijos sprendimo A. K. atkurta nuosavybės teisė į nekilnojamojo turto dalį (b. l. 12, 13). Aplinkybes, kad pareiškėjas iš karto po tėvo mirties priėmė asmeninius jo daiktus, tvarkė reikalingus dokumentus atkurti nuosavybės teisę į žemę patvirtino ir liudytojai D. L. ir A. V.; be to liudytojai nurodė, kad pareiškėjas iš karto po tėvo laidotuvių susitarė su liudytojo A. V. tėčiu, kad šis prižiūrės žemę, ją dirbs, kuri dirbama iki šiol. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis, vertintinas kaip palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo tėvo palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti ir šiuo turtu rūpinosi kaip savo, paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo palikimą neišduotas (b. l. 9, 28). Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis priėmė tėvo A. K. palikimą, todėl prašomas faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po tėvo A. K. mirties, asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.