- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- AS-353-143/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00451-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja R. S. (toliau – pareiškėja) 2017 m. vasario 10 d. kreipėsi su skundu, kurį 2017 m. kovo 1 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2017 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (6.5) I-377 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“; 2) priteisti iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) jai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., – 1 844,49 Eur. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. mokėjo jai sumažintą – 732,80 Lt (212,23 Eur) pensiją, dėl to susidarė 1 844,49 Eur pensijos nepriemoka. Dėl jai neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi į teismą, tačiau kreipimosi į teismą metu dar nebuvo priimtas Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymas (toliau – ir Kompensavimo įstatymas). Kompensavimo įstatymas buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d., o šio įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimai buvo priimti 2016 m. gruodžio 20 d. Atsižvelgdama į tai, prašė terminą skundui dėl neišmokėtos pensijos dalies atnaujinti, jį skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 30 d. Dėl jai neišmokėtos pensijos dalies negalėjo kreiptis anksčiau, nei buvo priimtas Kompensavimo įstatymas, todėl nuo 2010 m. trejų metų terminas yra praleistas dėl pateisinamos priežasties.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus jai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., – 1 844,49 Eur (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 4 p.).
Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Pažymėjo, jog, susipažinus su pareiškėjos patikslintu skundu, paaiškėjo aplinkybė, kad pareiškėja yra anksčiau kreipusi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo. Vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-570-629/2013 nepatenkino pareiškėjos skundo atsakovams Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Sveikatos priežiūros tarnyba). Šioje byloje pareiškėja, be kita ko, prašė priteisti jos naudai iš atsakovo 1 857,52 Lt pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią už 2010 m. sausio–2011 m. vasario mėn. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6477-968/2015 pareiškėjos skundo atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, VSDFV Utenos skyriaus, Vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., nutraukė ir kitą skundo dalį atmetė. Šioje byloje pareiškėja, be kita ko, prašė priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos 1 306,51 Eur dydžio neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 28 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 18 d.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ginčas dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos jau yra išspręstas. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja šį reikalavimą kelia kitai proceso šaliai – VSDFV Utenos skyriui, nei administracinėse bylose Nr. I-570-629/2013 ir Nr. I-6477-968/2015 nurodytoms proceso šalims, nėra teisiškai reikšminga, kadangi, kaip buvo nurodyta teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartyje, VSDFV Utenos skyriui nuo 2015 m. sausio 1 d. buvo perduota Vidaus reikalų ministerijos paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimo funkcija. Atsižvelgęs į tai, kad teismas administracinėse bylose Nr. I-570-629/2013 ir Nr. I-6477-968/2015 jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos reikalavimus priteisti jos naudai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus jai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., – 1 844,49 Eur, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismui atsisakius priimti skundo dalį dėl šio reikalavimo, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus jai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., – 1 844,49 Eur, nebuvo sprendžiamas.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį ir pašalintas iš proceso šalių VSDFV Utenos skyrius, ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 15 d. nutartyje analogiškoje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014 pasisakė, jog priežastys dėl įstatymų neapibrėžtumo ir pareiškėjo teisėtų lūkesčių tikėtis, kad praradimai bus kompensuoti teisėkūros subjektų nustatyta tvarka ir terminais, turėtų būti laikytinos svarbiomis. Šiuo atveju 3 metų terminas kreiptis į teismą neturi būti vertinamas neatsižvelgiant į individualias faktines aplinkybes, ir skundas turėtų būti priimamas ir nagrinėjamas. Paskirtos pensijos sumažinimas buvo tęstinis, t. y. jis tęsėsi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pažymi, kad dėl neišmokėtos pensijos dalies į teismą kreipėsi 2015 m. sausio 30 d., tačiau tuo metu dar nebuvo priimtas Kompensavimo įstatymas. Šis įstatymas buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d. Nors sprendimas administracinėje byloje Nr. I-6744-968/2015 priimtas 2015 m. rugsėjo 3 d., Vilniaus apygardos administracinis teismas dėl Kompensavimo įstatymo nuostatų nieko nepasisakė. 2016 m. gruodžio 20 d. Kompensavimo įstatymas buvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, jog Kompensavimo įstatymas buvo priimtas 2015 m. birželio 30 d., o jo pakeitimas – tik 2016 m. gruodžio 20 d., prašo terminą skundui paduoti dėl neišmokėtos pensijos dalies atnaujinti, jį skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 30 d. Dėl neišmokėtos pensijos dalies negalėjo kreiptis anksčiau, nei priimtas Kompensavimo įstatymas, 3 metų terminas yra praleistas dėl pateisinamos priežasties. Be to, sumažinus pensiją nuo 2010 m. sausio 1 d., negalėjo žinoti, kokiu mastu ir kiek laiko bus mokama sumažinta pensija, todėl pažeidimas (ne visos pensijos mokėjimas) buvo tęstinis. Šias aplinkybes Vilniaus apygardos administracinis teismas vertino netinkamai, neatsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio paties pobūdžio bylose yra nevienoda, todėl terminas skundui paduoti dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo turėtų būti atnaujintinas ir sprendžiamas klausimas iš esmės dėl 1 844,49 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies, pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio nuostatas, priteisimo iš atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
VSDFV nurodo, kad teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teisingai konstatavo, jog ginčas dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies jau yra išspręstas, ir argumentavo, kodėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja šį reikalavimą kelia kitai proceso šaliai (VSDFV Utenos skyriui), nei administracinėse bylose Nr. I-570-629/2013 ir Nr. I-6477-968/2015 nurodytoms proceso šalims, nėra teisiškai reikšminga. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėse bylose Nr. I-570-629/2013 ir Nr. I-6477-968/2015 jau yra išnagrinėjęs pareiškėjos reikalavimus priteisti jos naudai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus jai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., – 1 844,49 Eur, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas nutartyje taip pat teisingai nusprendė, jog, teismui atsisakius priimti skundo dalį dėl šio reikalavimo, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV Utenos skyriaus jai neišmokėtą pensijos dalį, susidariusią už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., – 1 844,49 Eur, nesprendžiamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalis atsisakyti priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. – 1 844,49 Eur (dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies galėjo būti duodamas atskirasis skundas). Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šią pareiškėjos patikslinto skundo dalį, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, konstatavęs, kad toks ginčas jau yra išspręstas, t. y. įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-570-629/2013, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1425/2013, ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-6477-968/2015 jau yra išnagrinėti pareiškėjos reikalavimai priteisti neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu <…>. Skundą (prašymą, pareiškimą) šiuo pagrindu atsisakytina priimti išsiaiškinus, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas pagal tapatų pareiškėjo skundą (prašymą, pareiškimą).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies kompensavimo pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo nuostatas. Nurodytose administracinėse bylose buvo sprendžiama dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., taikant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, o Kompensavimo įstatymo nuostatos nebuvo paminėtos.
Taigi, kaip matyti, šioje administracinėje byloje pareiškėja 2010 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. negautą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį siekia susigrąžinti kitu, nei aptartose administracinėse bylose, pagrindu. Tai yra pakankama priežastis konstatuoti, kad paminėti įsiteisėję teismo sprendimai nėra priimti pagal tapatų pareiškėjos skundą.
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalis atsisakyti priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjos patikslinto skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 151 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. S. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutarties dalį panaikinti ir perduoti patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.