Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės,

dalyvaujant pareiškėjai R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotasis asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Bylos dalis nutrauktina.

1. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad: valstybinė pensija pareiškėjai paskirta nuo 2004-07-09 (b. l. 20); pareiškėja 2014-11-25 pateikė prašymą VRM, kuriuo prašė informuoti, kokia valstybinės pensijos nepriemoka susidarė už 2012-2013 m. laikotarpį bei kokia tvarka ir terminais numatoma ją kompensuoti (b. l. 24); VRM 2014-12-17 sprendime Nr. 1D-9356(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemokos neturi teisinio pagrindo (b. l. 25). Kartu su sprendimu Nr. 1D-9356(11) VRM pareiškėjai pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos 2014-12-10 pažymą Nr. 11DP(P)-6217 (b. l. 26–27), iš kurios matyti, kad pareiškėjai, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31 buvo neišmokėta 4 511,12 Lt (1 306,51 Eur) dydžio valstybinės pensijos dalis.

2. Įvertinus skundo turinį visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjos teisės į 4 511,12 Lt (1 306,51 Eur) dydžio valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį. Taip pat pareiškėja ginčija VRM 2014-12-17 sprendimo Nr. 1D-9356(11) teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Dėl 3 metų termino kreiptis į teismą.

LVAT praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus dėl paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo taikant Laikinąjį įstatymą, be kita ko, pateiktas teisės normų aiškinimas, kad reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pareikšti procesinis terminas yra 3 metai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir kt.). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui procesinio termino pradžia. Pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (LVAT 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos aplinkybės, sudarančios kliūtis asmeniui laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus, paprastai tokios aplinkybės yra objektyvaus pobūdžio, nepriklauso nuo asmens valios (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.); sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, atsižvelgiama į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, į tai, ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą, taip pat vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, be to, pažymėtina, kad kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2013-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2085/2013).

Pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies, susidariusios nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, priteisimo paduoti. Paaiškina, kad, jos nuomone, ji 3 metų termino nepraleido, nes šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2012-09-21, t. y. kada buvo paskelbtas ir įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas.

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl valstybinės pensijos pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas mažinimo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2013-12-31. Laikinojo įstatymo (2009-12-09 įstatymas Nr. XI-537) 15 straipsnis numatė, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-28 paskelbtu Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja inter alia šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms išmokoms (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) iki 2012-12-31. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92) 1 straipsniu Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktą, išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013-12-31“. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011-12-20 įstatymas Nr. XI-1821) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012-12-20 įstatymas Nr. XII-92). Taigi pareiškėjos teisės į paskirtą valstybinę pensiją galimas pažeidimas, atsižvelgiant į paskirtos pensijos perskaičiavimo teisinius pagrindus (Laikinojo įstatymo 4, 5, 15 straipsniai), gali būti suskirstytas į atitinkamus etapus, kurie procesinių prielaidų kreiptis į teismą prasme turi būti analizuojami atskirai.

Nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT suformuotos teismų praktikos kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja skunde išdėstyto prašymo dalį priteisti jai dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidusi nustatyto 3 metų termino, tačiau dėl skunde išdėstyto prašymo dalies priteisti jai dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ji padavė šį terminą praleidusi. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir priežastys, dėl kurių, jos teigimu, ji praleido specialų 3 metų terminą kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, nelaikytinos objektyviomis, svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios (tokiomis priežastimis galėtų būti pripažįstamos, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią, ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, netenkintinas.

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus. Todėl bylos dalis dėl pareiškėjos prašymo priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutrauktina.

4. Dėl pareiškėjos teisės į valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.

Nustatyta, kad pareiškėjos reikalavimo priteisti jai nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią pensijos nepriemoką teisėtumas ir pagrįstumas tiesiogiai susijęs su Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimo 2012–2013 metams konstitucingumu.

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir Laikinojo įstatymo galiojimo pratęsimas 2012–2013 m. neprieštaravo Konstitucijai, konstatuotina, kad pareiškėjai valstybinė pensija nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį buvo sumažinta teisėtai. Todėl jos prašymas priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.

5. Dėl VRM 2014-12-17 sprendimo Nr. 1D-9356(11).

VRM 2014-12-17 sprendime Nr. 1D-9356(11) nurodė, kad patenkinti pareiškėjos prašymą neturi teisinio pagrindo.

Šiame sprendime netenkinus pareiškėjos prašymo dėl specialaus 3 metų termino skundui dėl laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 sumažintos valstybinės pensijos priteisimo paduoti atnaujinimo ir šioje dalyje bylą nutraukus, o pareiškėjos prašymą priteisti valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, atmetus kaip nepagrįstą, kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiškėjos prašymas panaikinti VRM 2014-12-17 sprendimą Nr. 1D-9356(11).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 7 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Bylos dalį dėl prašymo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią nuo 2011-03-01 iki 2011-12-31 dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo, nutraukti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.