Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-18703-1154/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2YT-18703-1154/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14026-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Navickytė
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-18703-1154/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14026-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.4.5.1; 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po jos motinos E. G. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, priėmė E. G. sutuoktinis (pareiškėjos tėvas) A. A. G. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. G. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas A. A. G. Pareiškėjos tėvai turėjo du vaikus – S. G. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir pareiškėją. Pareiškėjos motina ir tėvas gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po A. A. G. mirties palikimą priėmė pareiškėja. Po E. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjos motinos mirties momentu jai priklausė (duomenys neskelbtini) dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl prastos sveikatos būklės A. A. G. negalėjo tinkamai pasirūpinti jam priklausančiu turtu, todėl (duomenys neskelbtini) sudarė įgaliojimą dukrai – pareiškėjai, atstovauti tėvo teisėms ir interesams, susijusiems su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymu, taip pat Nacionalinėje žemės tarnyboje atliekant veiksmus, susijusius su valstybinės žemės sklypo išpirkimu ir įregistravimu. Pareiškėja paaiškino, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas siejamas su jos, kaip A. A. G. įpėdinės, teisėmis, nes kitos galimybės gauti paveldėjimo teisės liudijimą nėra. A. A. G. po sutuoktinės mirties liko gyventi tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jam atiteko E. G. santaupos, taip pat jo vardu pagal (duomenys neskelbtini) įgaliojimą visus klausimus, susijusius su E. G. priklausančia sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, tvarkė pareiškėja.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimu į pareiškimą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė spręsti dėl pareiškėjos L. J. pareiškimo pagrįstumo atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus, argumentus ir motyvus, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu nėra pareikšta jokių reikalavimų, susijusių su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių ir įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, ji neprieštaraus, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. A. G. priėmė savo sutuoktinės E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123 ir 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja L. J. yra E. G., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. A. G., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Gyventojų registro duomenimis, E. G. ir A. A. G. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu E. G. ir A. A. G. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas taip: (duomenys neskelbtini) dalis – A. A. G. vardu (įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini))), (duomenys neskelbtini) dalis – L. J. (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) dalis – sutuoktiniams E. G. ir A. A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). E. G. mirė (duomenys neskelbtini), o A. A. G. – (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro duomenų matyti, kad E. G. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, taip pat nėra įregistruotų jos sudarytų testamentų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

7. Remiantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

9. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad po pareiškėjos motinos E. G. mirties name, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau faktiškai liko gyventi pareiškėjos tėvas A. A. G., kuris namu rūpinosi, disponavo juo kaip savo nuosavybe iki savo mirties – (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) A. A. G. dukrai suteikė įgaliojimą tvarkyti ir valdyti visą jam nuosavybės teise priklausančio turto dalį: pastato – gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismui pateikė įrodymus apie (duomenys neskelbtini) pavedimais jos atliktus 3959,09 Eur mokėjimus Nacionalinei žemės tarnybai už žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

10. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad po E. G. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, jog į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po E. G. mirties pareiškėjos tėvas A. A. G. (ir pareiškėja įgaliojimo pagrindu) namą prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi turtu kaip savo nuosavybe. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) A. A. G. atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl laikomas priėmusiu visą palikimą.

11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos tėvas A. A. G. po sutuoktinės E. G. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrįstas ir tenkintinas.

12. Pažymėtina, kad už pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paduotą elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas 47 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Pareiškėja sumokėjo 94 Eur žyminio mokesčio, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis jai grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos L. J. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Grąžinti pareiškėjai L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47 Eur (keturiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 23 d. (mokėjimo užduoties kodas (duomenys neskelbtini)), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lina Navickytė