Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. J. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Naujoji Pilaitė“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytais argumentais. Prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovei J. J. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. birželio 17 d. buvo užlietas ieškovės butas (užlietos buto lubos, sienos, grindys, baldai ir buitinė technika). Iš byloje pateikto UAB „Rasų valdos“ 2020 m. birželio 17 d. avarinės tarnybos darbų užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Užsakymas) nustatyta, jog butas buvo užlietas namo garaže prakiurus šalto vandens vamzdžiui. Užsakyme nurodyta, jog avarija likviduota sumontavus remontinę movą.

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-1403/18 (2.1.1E-TD) paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, kuri teikia nurodyto namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas.

Byloje pateiktas 2018 m. birželio 19 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statinio apžiūros aktas Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, jog buvo atlikta kasmetinė namo apžiūra, kurios metu apžiūrėti šalto vandens vandentiekio vamzdynai. Apžiūros metu nustatyti vamzdynų defektai, rekomenduojamas vamzdynų keitimas. 2018 m. spalio 2 d. statinio apžiūros aktu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 6 d. statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 2 d. statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 4 d. statinio apžiūros aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti šalto vandes vandentiekio vamzdynų defektai, rekomenduojamas vamzdynų keitimas. Byloje pateiktas 2020 m. rugpjūčio 12 d. papildomai atliktos apžiūros defektinis aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kuriame nustatyta, kad rūsyje esantys vandentiekio vamzdžiai ir ventiliai yra pažeisti korozijos, remontuoti, vietomis matomos suvirinimo žymos, keliose vietose sumontuotos po avarinės apkabos. Vamzdynai izoliuti izoliacija, kuri neatitinka standartų, normų ir reikalavimų. Akte nurodyta, jog dėl avarinės būklės būtinas vandentiekio magistralinių vamzdynų ventilių ir izoliacijos keitimas.

Byloje pateiktas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) būklės nuolatinių stebėjimų žurnalas iš kurio matyti, jog namo būklė buvo nuolat stebima ir šalinami pastebėti gedimai (2019 m. gegužės 10 d. – trūko šalto vandens vamzdis rūsyje, gedimas pašalintas, 2019 m. lapkričio 16 d. rūsio koridoriuje iš vamzdžio laša vanduo, gedimas pašalintas, 2020 m. sausio 15 d. atliktas šalto vandentieko trūkusių vamzdyno keitimas, gedimai pašalinti).

Iš byloje pateikto atliktų 2019 m. sausio mėn. – 2020 m. gruždžio mėn. priežiūros darbų žiniaraščio matyti, jog 2019 m. kovo 4 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. spalio 10 d., 2019 m. spalio 14 d., 2019 m. spalio 24 d., 2020 m. kovo 4 d., 2020 m. liepos 1 d. 2020 m. spalio 20 d., atlikti profilaktiniai šalto vandentiekio darbai, 2019 m. gegužės 10 d., 2019 m. lapkričio 6 d., 2020 m. sausio 15 d., 2020 m. liepos 30 d. buvo atlikti šalto vandentiekio trūkusių dalių keitimo darbai.

Byloje pateiktas Butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. rugsėjo 30 d. (po avarijos) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl šalto vandens magistralės keitimo darbų. Balsavimas neįvyko, sprendimas dėl šalto vandens magistralės keitimo darbų nepriimtas. Nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 13 d. organizavo pakartotinį balsavimą dėl šalto vandens magistralės keitimo darbų. Iš byloje pateikto Butų ir kitų patalpų savininkų 2020 m. lapkričio 30 d. pakartotinio balsavimo raštu balsų skaičiavimo komosijos protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog pakartotinis balsavimas įvyko, priimtas sprendimas dėl šalto vandes magistralės keitimo panaudojant minimalią kaupimo įmoką.

Iš byloje pateiktų daugiabučio namo priežiūros ūkinių finansinių planų 2018 ir 2019 metams matyti, jog šalto vandens vamzdyno remontui ar keitimo darbams lėšos numatytos nebuvo.

Byloje pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2020 m. spalio 23 d. atliekamos statitinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, jog (po avarijos) apžiūrėjus daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų būklė yra patenkinama. Akte taip pat nurodyta, jog namo administratorius reguliariai vykdo stebėjimus, atliekta kasmetines ir sezonines pastato apžiūras, registruojas apžiūros aktus.

Byloje pateikta 2020 m. rugpjūčio 3 d. eksperto Tauro Mičiudos parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsakaita), kurioje užfiksuoti buto apgadinimai. Ataskaitoje nurodyta, jog bute apgadintos lubos (reikia gruntuoti ir perdažyti lubas), pažeistos sienos (jų gruntavimas ir perdažymas, kitų sienų perdažymas suvienodinant spalvas), pažeisti elektros laidai (reikalingas elektros laidų keitimas lubose ir sienose), apgadintos grindjuostės (grindjuosčių perlakavimas ir permontavimas, ties plytelėmis - keitimas naujomis), apgadintos elektrinės šildomos grindys ( reikalinga keisti naujomis), reikalingas: parketinės dangos remontas, durų remontas, virtuvinių spintelių durelių, pažeistų sienučių keitimas, buitinės technikos permontavimas, skalbimo mašinos keitimas. Iš byloje pateiktos 2020 m. rugpjūčio 3 d. lokalinės sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog buto remonto (buto lubų, sienų, grindų ir kitų papildomų darbų) suma sudaro 5463,15 Eur su PVM. Byloje pateiktas 2021 m. liepos 13 d. eksperto Tauro Mičiudos atsakymas, kuriame ekspertas nurodė, jog žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje yra apskaičiuota suma, kurią reikės išleisti apmokant už atliktus darbus bei panaudotas medžiagas, todėl nusidėvėjimas nėra vertinamas.

Pagal CK 6.266 straipsnio, reglamentuojančio statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, 1 dalies nuostatą žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.266 straipsnio 1 dalies normą, ne kartą yra pažymėta, kad ši norma nurodo griežtąją civilinę atsakomybę, t. y. atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau, nenustatytini neteisėti statinio savininko (valdytojo) veiksmai ir jo kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-611/2016 24 punktą).

Civilinės atsakomybės už statinio trūkumais padarytą žalą taikymas turi ypatumų tais atvejais, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos dėl daugiabučio namo trūkumų. Daugiabučių namų (pastatų) atvejais susiklosto dvejopo pobūdžio nuosavybės santykiai, taigi atsiranda ir skirtingi nuosavybės teisės subjektai. Pirma, daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai yra asmeninės nuosavybės teisės į atitinkamus butus ir kitas patalpas subjektai. Antra, visi daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai kartu yra ir viso pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, o šie objektai jiems priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendrojo naudojimo objektų sąrašas nustatytas CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą dvejopą nuosavybės teisės pobūdį ir skirtingus nuosavybės teisės subjektus bei objektus, deliktinės atsakomybės už daugiabučio namo trūkumais padarytą žalą rūšis priklauso nuo to, ar žala padaryta dėl bendrojo naudojimo objektų trūkumų, ar dėl vienam iš butų ir patalpų savininkų asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto ar kitų patalpų trūkumų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-16 apžvalgoje Nr. AC-48-1 „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“). Tuo atveju, kai žalą lemia pastato, kuris yra bendroji dalinė pastato savininkų (valdytojų) nuosavybė, o ne vieno iš bendraturčių asmeninė nuosavybė, defektas, tai ją turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009).

Vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Tokiu būdu, pagrindinis šalto vandens vandentiekio vamzdynas laikytinas bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Remiantis išdėstytu bei vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad atsakovei netaikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, o ieškovei tenka pareiga įrodyti visų įstatyme nustatytų civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų atsakovės deliktinei atsakomybei taikyti egzistavimą.

Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Nurodyta prievolė atsakovams kiltų tik konstatavus visas deliktinės atsakomybės sąlygas, t.y.: 1) atsakovas neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas.

Civilinėje teisėje asmens veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai šiais veiksmais pažeidžiamas tiesiogiai įstatyme įtvirtintas draudimas, kai asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įstatyme ar sutartyje nustatytas pareigas, ar net kai pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame yra ieškovės patalpos, gyvenamojo namo bendrija neįsteigta. Byloje nėra ginčo, jog patalpų užliejimo priežastis buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo šalto vandens vandentiekio vamzdžio trūkimas. Nustačius, kad patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, daugiabučio gyvenamojo namo konstrukcijos – trūkusio šalto vandes vandentiekio vamzdžio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų priemonių tokios žalos išvengti.

Pagal Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, reglamentavimą, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį administratorius, be kitų funkcijų, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (4.3 punktas).

Privalomieji reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. D1-971 patvirtintame statybos techniniame reglamente (toliau- reglamentas) STR 1.07.03:2017. Šis reglamentas privalomas gyvenamųjų namų naudotojams, techniniams prižiūrėtojams, savivaldybių administracijoms, vykdančioms statinių naudojimo priežiūrą (6 punktas). Žalos padarymo metu galiojusioje STR 1.07.03:2017 redakcijoje (galiojusi nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 2 d.) buvo įtvirtinta, kad valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (85 punktas). STR 1.07.03:2017 96 punkte numatyta, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.07.03:2017 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013, 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad patalpų užliejimo metu atsakovė buvo atsakinga už viso pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog patalpų užliejimas įvyko dėl trūkusio bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio. Iš byloje esančių kasmetinių statinio apžiūros aktų matyti, kad bendro naudojimo šalto vandens vamzdyno defektai jau buvo nustatyti 2018 m. birželio mėn. 19 d. bei rekomenduota atlikti keitimo darbus. Pažymėtina, jog šalto vandens vamzdynų defektai buvo nustatyti dar 2019 m. bei 2020 m. kasmetinių apžiūrų metu, tačiau atsakovė gyventojų balsavimo ir sprendimo priėmimo dėl nusidėvėjusio šalto vandens vamzdyno keitimo neorganizavo. Iš byloje pateiktų Būklės nuolatinių stebėjimų žurnalų matyti, kad šalto vandens vamzdyno avarijos įvyko jau ne pirmą kartą (2019 m. gegužės 10 d. – trūko šalto vandens vamzdis rūsyje, 2019 m. lapkričio 16 d. rūsio koridoriuje iš vamzdžio laša vanduo). Šalto vandens vamzdyno defektus taip pat patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. atliktas papildomas apžiūros defektinis aktas. Akte nurodyta, jog dėl avarinės būklės būtinas vandentiekio magistralinių vamzdynų ventilių ir izoliacijos keitimas. Dėl nurodytų priežasčių, teismas sprendžia, jog šalto vandens vamzdyno defektai atsirado ne buto užpylimo metu, o ženkliai anksčiau (2018 m birželio 19 d. atlikus kasmetinę pastato apžiūrą bei buvo fiksuoti 2018 m. spalio 2 d., 2019 m. gegužės 6 d. 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. birželio 4 d. statinio apžiūros aktais). Pažymėtina, jog pažeistą vamzdyną buvo rekomenduojama keisti, kas iki užpylimo (avarijos) padaryta nebuvo. Byloje nepateikta, jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė iki įvykio ėmėsi konkrečių veiksmų, susijusių su šalto vandens vamzdyno keitimu (CPK 178 straipsnis). Taip pat byloje nepateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė nuo 2018 m. birželio 19 d. akto surašymo iki avarijos būtų atlikusi specializuotas šalto vandens vamzdyno apžiūras, kaip tai numatyta STR 1.07.03:2017 88 punkte. Vien aplinkybė, jog atsakovė atliko šalto vandens vamzdyno avarijų (įvykusių iki užpylimo) šalinimo darbus ir profilaktinius darbus (nenurodant darbų pobūdžio) nepašalina jos atsakomybės dėl butui esančiam, (duomenys neskelbtini), užpylimo metu atsiradusios žalos. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė balsavimus dėl šalto vandens vamzdyno keitimo organizavo tik po buto užpylimo (2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2020 m. lapkričio 13 d.), todėl pažeidė STR 1.07.03:2017 85 punktą. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, turėjo pareigą atlikti vamzdyno priežiūros ir pagal poreikį keitimo darbus net ir nesant namo bendraturčių sutikimo, nes tokią pareigą nustatė tuo metu galiojusio STR 1.07.03:2017 85, 96 punktų nuostatos. Vien atliktos kasmetinės apžiūros, surašyti aktai, kuriuose nurodyta, jog šalto vandens vamzdynai yra su defektais, nėra prilyginami jų remontui. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai (rūpestingai) nevykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, pareigų. Nustačiusi, jog pagrindinis šalto vandens vamzdis yra nusidėvėjęs ir su defektais, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų privalomiems remonto darbams atlikti. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017.

Konstatuotina, jog atsakovė neužtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo pagal STR 1.07.03:2017 (85, 96 punktų reikalavimus). Darytina išvada, kad atsakovė netinkamai atliko administravimo paslaugas, neužtikrino tinkamos pastato priežiūros ir avarijų prevencijos (neteisėtas neveikimas). Atsakovė neįrodė, kad siekė ir ėmėsi visų būtinųjų atlikti veiksmų užkirsti kelią bendro naudojimo šalto vandens vamzdžio avarijai. Teismas sprendžia, jog dėl atsakovės neteisėto neveikimo, įvyko buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimas (priežastinis ryšys) ir buvo padaryta žala.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Nagrinėjamu atveju ieškovės žalos sumą sudaro tiesioginės buto remonto atstatymo (atkūrimo) išlaidos, paskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtintą „Sistela“ programą sąmatoms sudaryti. Teismui pateikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita ir lokalinė sąmata, (parengtos Tauro Mičiudos, turinčio leidimą eiti ypatingo statinio specialiųjų darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, eiti ypatingo statinio projekto dalies, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas) kurių pakanka žalai apskaičiuoti. Tuo tarpu atsakovė nepateikė kitokių skaičiavimų, paneigiančių nurodytus dokumentus, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis).

Be to, Turto remonto sąmatoje nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, ar kitokio žalos dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje pateiktais įrodymais. Dėl atsakovės neteisėto neveikimo, ieškovė patyrė turtinę žalą. Konstatuotina, kad priežastinis ryšis ir ieškovei padaryta 5463,15 Eur dydžio žala yra įrodyti (CPK 185 straipsnis).

Remiantis išdėstytu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, t.y. nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 5463,15 Eur dydžio žalą.

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5463,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė iš viso patyrė 823,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 123,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 450,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 250,00 Eur išlaidų žalų eksperto išlaidoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 10 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistina 823,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Naujoji Pilaitė“, į. k. 121483560, 5463,15 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus 15 ct) žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5463,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 11 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 823,00 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.