- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- 1A-1189-318-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04726-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Viktoras Dovidaitis, Stasys Punys
- Nuteistasis
- R. G.
Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-1189-318/2011 Teisėjas Antanas Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04726-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.6.3., 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.;
2011 m. gruodžio 2 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1, 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad pažeidė viešąją tvarką, t.y. 2010-12-21 apie 09.00 val., būdamas viešoje vietoje - prie vaikų darželio „Boružėlė“, Latvių g. 40 Vilniuje, įžūliu elgesiu, vartodamas necenzūrinius žodžius sukėlė konfliktą, priėjo prie R. F., jį užpuolė, pradėjo stumdyti. Pastarajam pradėjus gintis, nuteistasis išsitraukė revolverį ME 38 Compact-G, skirtą šaudyti revolverių šoviniais su guminėmis kulkomis, ir du kartus šovė į orą. Tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
R. G. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, t.y. 2010 m. spalio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, Ukmergės turguje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą, skirtą šaudyti revolverių šoviniais su guminėmis kulkomis – 380 kalibro revolverį ME 38Compact-G – priskiriamą šaunamųjų ginklų C kategorijai, kurį laikė, nešiojo ir gabeno su savimi iki 2010-12-21 09.00 val., kol viešoje vietoje – Latvių g. 40 Vilniuje – jį panaudojo, t.y. muštynių metu iššovė du kartus guminėmis kulkomis į orą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį panaikinti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str., atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba pakeisti teismo nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę bei sutrumpinti jos vykdymo atidėjimo terminą iki 1 metų.
Nuteistasis tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jis prisipažino, davė išsamius parodymus, taigi padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti visas įvykio aplinkybes, dėl įvykio gailisi. Teigia, jog liudytojai R. F., A. F. ir A. K., kurie nors ir nepripažinti nukentėjusiaisiais, buvo įvykio dalyviai ir jam jokių pretenzijų neturi. R. F. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme paaiškino, kad pareiškimą policijai parašė pasikarščiavęs. Taigi, nuteistojo manymu, yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos: 1) padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimas; 2) niekam nepadaryta jokios žalos; 3) nors ir nėra nukentėjusiojo šioje byloje, tačiau tiesioginiai įvykio dalyviai jam jokių pretenzijų neturi, iš esmės su jais susitaikyta; 4) teismas priėjo išvados, kad jis nedarys naujų nusikaltimų.
Nuteistasis mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai jam paskyrė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir nustatė per ilgą jos vykdymo atidėjimo terminą. R. G. manymu, buvo ir yra visos sąlygos taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę nei numato įstatymas, nes jis prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui šias veikas išaiškinti. Žala jo veiksmais padaryta nebuvo. Nuteistasis pažymi, jog su A. K. gyveno faktinėje šeimoje, kuri pastarosios pasirinkimu iširo. Darbo jis neturi. Nors registruotas darbo biržoje, tačiau tai jam nepadeda susirasti darbą.
Teismo posėdyje nuteistojo R. G. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, tinkamai įvertino ir jų pagrindu R. G. nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 253 str. 1 d.
Kaip matyti iš nuteistojo R. G. ir liudytojo R. F. parodymų, konfliktas tarp jų įvyko dėl moters, t.y. A. K.. Iš liudytojų R. F., A. F., A. K. parodymų matyti, kad konfliktą atėjęs į įvykio vietą inicijavo nuteistasis, pastumdamas R. F.. Po to abu vyrai susikibo. Grumtynių metu nuteistasis vartojo necenzūrinius žodžius, po to išsitraukė šaunamąjį ginklą – 380 kalibro revolverį ME 38Compact-G – ir du kartus iššovė, būdamas prie vaikų darželio pastato, aplinkui esant kitiems asmenims.
Įvykio aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis R. G. neturėjo jokio pagrindo naudoti šaunamąjį ginklą gynybai, nes joks realus pavojus jo gyvybei ar sveikatai negrėsė. Todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad R. G., šaudydamas viešoje vietoje, šalia esant kitiems asmenims, demonstravo nepagarbą visuomenėje susiklosčiusioms bendro elgesio taisyklėms, sutrikdė visuomenės rimtį. Taigi pastarojo asmeninės paskatos peraugo į chuliganiškas. Todėl šaudymą be pagrindo viešoje vietoje apylinkės teismas pagrįstai įvertino kaip ypač įžūlius chuliganiškus veiksmus, atitinkančius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
Pagrįstas nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 253 str. 1 d., jam paskyrė aiškiai per griežtas bausmes.
Bylos duomenimis, R. G. praeityje buvo teistas 2001-04-10 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, tačiau teistumas už šį nusikaltimą yra išnykęs (b.l. 59-60), taigi jis teistumo neturi.
Lietuvos Respublikos BK 55 str. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apylinkės teismas šių įstatymo nuostatų nesilaikė: neteistam asmeniui už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau tokio savo sprendimo nemotyvavo.
Kolegijos manymu, byloje nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą R. G. skirti laisvės atėmimo bausmes, todėl apylinkės teismo nuosprendis bausmių skyrimo dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.
Parinkdama R. G. skiriamos bausmės rūšį ir dydį, kolegija atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, jų padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.
R. G. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
R. G. padarė du skirtingo pobūdžio nusikaltimus: nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir apysunkį nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais. Konfliktas, kurio metu R. G. pažeidė viešąją tvarką, kilo dėl asmeninių paskatų, reali žala jo veiksmais padaryta nebuvo. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, praeityje buvo nusikaltęs, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b.l. 45-46, 47-51, 61, 62). Įvertinusi šių aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., bus pasiekti nuteistajam R. G. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 253 str. 1 d., paskiriant arešto bausmes, artimas Lietuvos Respublikos BK 49 str. 3 d. nustatytam šios bausmės vidurkiui.
R. G. padaryti nusikaltimai pagal pavojingumą ir kategorijas labai nesiskiria, nėra idealios nusikalstamų veikų sutapties, todėl už atskirus nusikaltimus nuteistajam paskirtos bausmės bendrintinos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d.).
Svarstyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 1 d. nuostatų taikymo R. G. atžvilgiu klausimą nėra įstatyminio pagrindo, nes nuteistasis pats savo noru neatvyko ir nepranešė apie padarytas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. įtvirtintų sąlygų byloje taip pat nėra.
Nuteistojo R. G. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.
Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. reglamentuoja, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, net ir nustačius visas įstatyme įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, šio instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Šiuo konkrečiu atveju R. G. padarė dvi nusikalstamas veikas. Liudytojas R. F. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog pretenzijų dėl įvykio R. G. neturi, tačiau R. G. nusikalstamus veiksmus, užpuolant R. F., jį stumdant ir panaudojant šaunamąjį ginklą, matė liudytojos A. F., A. K. ir kiti įvykio metu aplinkui buvę žmonės, kurių rimtis šiais veiksmais buvo sutrikdyta. Duomenų, kad nuteistasis būtų susitaikęs su šiais asmenimis, byloje nėra. Taigi, esant šių aplinkybių visumai, kolegija daro išvadą, jog taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytas nusikalstamas veikas nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 7 d. nuosprendį pakeisti:
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. paskirti areštą 40 parų;
pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. paskirti areštą 50 parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinę bausmę R. G. paskirti areštą 65 paroms, bausmę atliekant areštinėje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.