Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijaus Kairevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Andrutės Kalinauskienės,

dalyvaujant ieškovo (apelianto) atstovui advokatui D.Sauliūnui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Airo Catering Services Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Airo Catering Services Lietuva“ ieškinį atsakovui LR Žemės Ūkio ministerijai dėl konkurso dalyvio pradinio įnašo grąžinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas LR žemės ūkio ministerija, vadovaudamasi LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ (toliau - Nutarimas) bei šiuo nutarimu patvirtintomis Valstybės materialiojo turto viešo nuomos organizavimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), paskelbė Valstybei nuosavybės teise priklausančio ir atsakovo patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto - kavinės patalpų su pagalbinėmis patalpomis, esančiomis administracinės paskirties pastatuose Vilniuje, Gedimino pr. 19/ A. V. g. 1 ir L Lelevelio g. 6, (bendras plotas 571,27 kv. metro) ir kito ilgalaikio materialiojo turto (konvencinė krosnis ir indų plovykla), nuomos viešą konkursą. Skelbimas apie viešą konkursą išspausdintas 2009-10-21 dienraštyje „Lietuvos Rytas“ (b. l. 21), jame nurodyta, kad konkurse pageidaujantys dalyvauti asmenys turi sumokėti pradinį įnašą, kuris yra lygus 3 mėnesių pradiniam nuompinigių dydžiui, t. y. 24345 Lt. Ieškovas, sumokėjęs 24 345 Lt pradinį įnašą, 2009-11-02 pateikė paraišką Nr. 2076 dalyvauti minėtame Konkurse (b. l. 19, 22) ir 2009 m. lapkričio 5 d. įvykusiame posėdyje buvo pripažintas laimėtoju. Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8D-538(550) pasirašytas 2009-11-12, o 2009-11-18 ieškovui pateiktas Valstybės materialiojo turto (aukščiau minėtų patalpų su ilgalaikiu materialiuoju turtu) nuomos sutarties projektas (b. l. 23-26), kurį jis tą pačią dieną grąžino atsakovui su pastabomis ir pasiūlymais (b. l. 27-31). Atsakovas apsvarstė ieškovo siūlymus ir 2009-11-24 informavo ieškovą, kad iš dalies su pateiktais pasiūlymais sutinka (b. l. 32-36), tačiau nepritarė ieškovo 2 ir 6 siūlymams, t. y. atsisakė papildyti nuomos sutartį 8.4 ir 13 punktais, nes skelbtose konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad tokius įsipareigojimus prisiims konkurso organizatorius. Ieškovas buvo kviečiamas aptarti sutarties pasirašymo klausimus 2009-11-25 (b. l. 32), tačiau 2009-11-25 raštu paprašė perkelti susitikimo datą į 2009-11-26 (b. l. 38). 2009-11-26 įvykusio susitikimo metu ieškovas pateikė atsakovui 2009-11-25 Teisinę išvadą „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos sutarties projekto“ (b. l. 40-41). LR Žemės ūkio ministerija, išanalizavusi pateiktą išvadą, 2009-11-26 raštu Nr. 2D-6984 (14.6) informavo ieškovą, kad su išvadomis nesutinka (b. l. 43-44). Ieškovas buvo kviečiamas atvykti iki lapkričio 26 d., bet ne vėliau kaip iki 17 val. atvykti pasirašyti sutartį (b. l. 44). Ieškovas neatvyko į Žemės ūkio ministeriją, todėl sutartis nebuvo pasirašyta. Atsakovas 2009-12-24 raštu Nr. 2D-7199 (3.19) atsisakė ieškovui grąžinti jo sumokėtą pradinį įnašą (b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar teismas pagrįstai ieškovui negrąžino jo sumokėto 24.345 Lt pradinio įnašo ieškovui laimėjus konkursą, tačiau šalims nepasirašius patalpų nuomos sutarties per nustatytą terminą.

Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai apeliantui pritaikė ikisutartinę atsakomybę, neanalizavo ieškovo argumentų dėl atsakovo nesąžiningumo, nepakankamo bendradarbiavimo, apelianto ikisutartinės atsakomybės būtinų sąlygų nebuvimo. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, atmeta šiuos apelianto teiginius kaip nepagrįstus.

2009 m. lapkričio 5 d. įvyko valstybei nuosavybės teise priklausančio ir Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto – kavinės patalpų su pagalbinėmis patalpomis, esančiomis administracinės paskirties pastatuose Vilniuje, Gedimino pr. 19/A. V. gt. 1 ir J. Lelevelio gt. 6 ir kito ilgalaikio materialiojo turto viešas nuomos konkursas, kurio laimėtoju paskelbtas ieškovas, konkurso protokolas pasirašytas 2009 m. lapkričio 12 d. (b.l.73-74). Konkursą atsakovas vykdė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 „Dėl valstybės materialiojo turto nuomos“ bei juo patvirtintomis Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklėmis, skelbimas apie viešą konkursą buvo išspausdintas 2009-10-21 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ (b.l.21). Ieškovas 2009-10-30 d. pateikė paraišką dalyvauti minėtame turto nuomos konkurse. Vadovaujantis Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 22 p. turto valdytojas ir nuomos konkurso laimėtojas ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo protokolo pasirašymo dienos pasirašo nuomos sutartį (pavyzdinė sutarties forma pateikta taisyklių 1 priede), remiantis taisyklių 23 p., jeigu turto nuomos konkurso laimėtojas arba jo atstovas neatvyko pasirašyti nuomos sutarties per 10 darbo dienų nuo protokolo pasirašymo dienos, konkurso rezultatai komisijos sprendimu anuliuojami ir konkursas laikomas neįvykusiu.

Taigi, toks teisinis reglamentavimas rodo, kad ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta viešo konkurso būdu, todėl aiškinantis sutarties sudarymo aplinkybes atsižvelgtina ir į šios sutarties sudarymo būdą (CK 6.162 str. – 6.187 str.). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-127/2010) dėl reikalavimo susigrąžinti sumokėtą pradinį konkurso dalyvio įnašą yra konstatuota, kad pradinio įnašo grąžinimo konkurso laimėtojui sąlygų nustatymas yra tam tikra savivaldybei priklausančio turto racionalaus panaudojimo, siekiant kuo geriau tenkinti viešuosius interesus, garantija. Jeigu asmuo, dalyvaudamas konkurse ir turėdamas visą išsamią informaciją apie siūlomą išsinuomoti turtą, sutinka su konkurso sąlygomis ir įsipareigoja sudaryti sutartį, tačiau laimėjęs konkursą jo sąlygas ima traktuoti kitaip, ir dėl to nesudaro sutarties, jis praranda teisę susigrąžinti sumokėtą pradinį konkurso dalyvio įnašą.

Nustatyta, kad viešo konkurso sąlygos buvo atskeistos viešame pasiūlyme dalyvauti konkurse. Ieškovas, pateikdamas paraišką dalyvauti konkurse, tokiu būdu sutiko su pavyzdinėmis ilgalaikio turto nuomos sutarties sąlygomis ir prisiėmė įsipareigojimą šią sutartį pasirašyti. Kadangi ieškovas jokių klausimų dėl konkurso dokumentų ar sąlygų nepateikė, darytina išvada, kad ieškovui visos konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, kaip ir sąlyga dėl nuomos sutarties termino. Kartu šalys turėjo galimybę susitarti ir dėl kitų, pavyzdinėje sutartyje nenumatytų, tačiau teisės aktams neprieštaraujančių sąlygų taikymo arba susitarti dėl kitokių, nei nustatytos pavyzdinėje sutartyje, turto nuomos sąlygų. Tą patvirtina ir atsakovo 2009 m. lapkričio 18 d. elektroninis raštas „prašome peržiūrėti kavinės patalpų nuomos sutartį, ir suderinus ją, prašome apie tai informuoti ministeriją. Jeigu būtų pastabų, jas reikėtų derinti pasitarimo metu su ministerijos vadovybe“ (b.l.23). Derybas dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų pakeitimo pradėjo ieškovas, nors prieš tai su standartinėmis nuomos sutarties sąlygomis sutiko ir nenurodė, jog laimėjęs konkursą siūlys papildyti ar pakeisti pavyzdines nuomos sutarties sąlygas. Taigi, kolegija konstatuoja, kad ieškovas dalyvaudamas konkurse ir išreikšdamas sutikimą su valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties sąlygomis, savo elgesiu atsakovui sukūrė pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis pagal viešo konkurso pasiūlytas sąlygas bus sudaryta.

Ginčo šalys turėjo pareigą nuomos sutartį pasirašyti laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 26 d.. Atsakovas nuomos sutarties projektą ieškovui pateikė 2009 m. lapkričio 18 d., ieškovas faksu ir registruotu laišku su įteikimu nurodė, kad pateiktas nuomos sutarties projektas neatitinka viešo konkurso sąlygų bei bendrovės interesų bei prašė leisti atlikti nuomojamų patalpų vertinimą dėl atitikties 2004 04 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 852/2004 bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus, nustatytus darboviečių įrengimui, priešgaisrinei saugai ir sanitarijai tam, kad šioms patalpoms būtų išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. Pateikė nuomos sutartį su papildymais ir pakeitimais atskirų punktų, t.y. 8.2 p., 8.4 p., 9.3 p., 9.7 p., 11 p., 13 p., (b.l. 27-31 p.). Atsakovas 2009 m. lapkričio 24 d. raštu informavo, kad ministerija išnagrinėjo pateiktas pastabas dėl nuomos sutarties ir sutiko su pasiūlymais dėl 8.2 punkto papildymo, pritarė dėl 9.3 punkto korektūros, papildė 9.7 punktą, sutiko su 11 p. siūlomų delspinigių dydžiu, tačiau atsisakė siūlomų 8.4 ir 13 p., tačiau neprieštaravo leisti atlikti nuomotinų patalpų vertinimą. Kvietė aptarti sutarties pasirašymo klausimus 2009 m. lapkričio 25 d. 10 val. ministerijoje. Ieškovo prašymu, susitikimo laikas buvo perkelas į 2009 m. lapkričio 26 d. 10 val. (b.l. 32-39). 2009 m. lapkričio 26 d. faksu ir registruotu laišku su įteikimu ieškovas nurodė, kad gavęs teisinę išvadą dėl nuomos sutarties projekto, jis nesutinka su sutarties 6 ir 13.3 punktais („nuomos sutarties terminas 5 metai su teise pratęsti dar iki 5 metų, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui ir ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui“, „sutartis pasibaigia ...nuosavybės teisei į išnuomotą turtą perėjus ir kitam asmeniui“) ir nori juos pakeisti, konkretizuojant šiuos punktus ir išdėstant taip, kad nebūtų pažeisti teisės aktai ir ieškovo teisėti lūkesčiai ir interesai. Atsakovas, įvertinęs ieškovo pateiktus siūlymus, nurodė, jog nesutinka, kad sutarties 13.3 punktas būtų išbrauktas, o 6 p. pakoreguotas, nes tai neprieštarauja Civiliniam Kodeksui, be to, nuostatos perkeltos iš pavyzdinės nuomos sutarties, todėl nėra pagrindo šiuo aktu nesivadovauti. Pažymėjo, jog konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad bus atliktas patalpų vertinimas ir (ar) pateiktas atitikties EB Nr. 852/2004 reikalavimas bei Lietuvos higienos normoms NM 15:2005 pažymėjimas ir kiti dokumentai. Pažymėjo, jog nepasirašius iki lapkričio 26 d. 17 val. sutarties, remiantis LR Vyriausybės nutarimo nuostatomis, nebus grąžinamas pradinis įnašas. Taigi, tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis siekė suderinti su ieškovu nuomos sutarties sąlygas pagal ieškovo pageidavimą, iš dalies sutiko su ieškovo pateiktais pasiūlymais todėl ieškovo tvirtinimas, kad ikisutartiniuose santykiuose nepakankamai bendradarbiavo yra laikytini nepagrįstais.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, sprendė, kad ieškovas su Taisyklėmis buvo supažindintas, prieš pateikiant paraišką dalyvauti konkurse buvo apžiūrėjęs patalpas, joms jokių priekaištų dėl sutarties dalyko charakteristikos neturėjo, o nuomos sutarties projekto 6 p. ir 13.3 punkto nurodyti terminai reiškia ne sutarties termino neapibrėžtumą ar jo neaiškumą, o terminuotos sutarties sudarymą su naikinamąja sąlyga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis teismo padarytomis išvadomis.

Atsižvelgiant į nuomos sutarties sampratą (CK 6.477 str.), esminės nuomos sutarties sąlygos yra konkretus nuomojamas turtas ir nuomos mokestis, nuomos sutartis konsensualinė, įsigalioja nuo pasirašymo dienos. Pagrindinė nuomotojo pareiga yra perduoti nuominkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą ir šios pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai. CK 6.484 str. ir 6.485 str. numatyti daikto neperdavimo ar perdavimo su trūkumais padariniai, vienas iš kurių – nuomininko teisė atsisakyti sutarties. Pažymėtina tai, kad atsakovas neprieštaravo, kad iki patalpų perdavimo – priėmimo pasirašymo ieškovas atliktų nuomojamų patalpų vertinimą, t.y. jų atitiktį higienos normų reikalavimams, priešgaisrinei saugai ir pan., o su 8.4 nuostatomis nesutiko, nes skelbtose konkurso sąlygose nebuvo numatyta, kad tokius įsipareigojimus prisiims konkurso organizatorius. Taigi ieškovui, nors jis jau ir buvo apžiūrėjęs patalpas ir dėl jų dalyko neturėjo priekaištų, buvo sudarytos sąlygos įvertinti sutarties dalyką, kita vertus, ieškovas papildytu 8.4 p. siūlė atsakovui prisiimti daugiau įsipareigojimų nei buvo numatyta viešo konkurso skelbime.

Ikisutartinių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas, vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str., 6.163 str. straipsniuose. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, gavęs 2009 m. lapkričio 18 d. nuomos sutarties projektą tik 2009 m. lapkričio 26 d., t.y. paskutinę dieną nurodė atsakovui, kad jo netenkina sutarties 6 ir 13.3 punkto nuostatos, t.y. iškėlė naujas sąlygas sutarties derinimui, kurių nebuvo nurodęs anksčiau. Dar daugiau, šios sutarties sąlygos iš esmės keitė valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinės sutarties nuostatas, kuriomis ministerija privalomai turėjo vadovautis rengdama valstybės materialiojo turto nuomos sutartį. Ginčo patalpos ministerijai priklausė ne nuosavybės, o patikėjimo teise, todėl bet kokius sprendimus dėl nuosavybės teisės perleidimo gali priimti ne institucija valdanti jas patikėjimo teise, o valstybės turto savininko funkcijas įgyvendinanti institucija, valstybės turto perdavimas kitų asmenų nuosavybėn yra ribotas ir galimas tik įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka (Lietuvos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. 1 d., 17 str.). Ieškovui, kaip sąžiningam ir rūpestingam ūkio subjektui buvo žinomos (turėjo būti žinomos) būsimos pavyzdinės nuomos sutarties nuostatos, t.y. kad jos bus parengtos pagal Valstybės materialiojo turto nuomos pavyzdinę sutartį. Teismas sutinka su atsakovo nurodytais teiginiais, kad nuomos sutarties 6 p. nustatytas nuomos sutarties terminas yra aiškus, jis apibrėžtas kalendorine data, tai yra terminuotos nuomos sutarties sudarymas su naikinamąja sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis Nr. 3K-3-22/2009).

Taigi, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, priešingai, laimėjęs konkursą ieškovas pradėjo ir jis inicijavo derybas dėl pavyzdinės nuomos sutarties sąlygų papildymo ir jų pakeitimo, esminius sutarties papildymus pateikė atsakovui paskutinę sutarties pasirašymo dieną, nevykdė prisiimto įsipareigojimo nustatytu terminu pasirašyti nuomos sutartį (CPK 178 str.). Atsakovas sutarties projektą ieškovui pateikė nepažeisdamas konkurso organizavimo taisyklių 23 p. nustatytų terminų. Kolegija konstatuoja, jog atsakovo parengta nuomos sutartis nepakeitė pavyzdinėje nuomos sutartyje nustatytų ieškovo teisių ir pareigų, taip pat nenustatyta, kad atsakovas vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo būtų pažeidęs sąžiningos dalykinės praktikos principus (CK 1.5 str., 6.4 str., 6.158 str., 6.163 str.) ar jo veiksmai būtų apgaulingi dėl viešo konkurso nuomos santykių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir sprendžia, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.).

Apeliaciniame skunde ieškovo pareikštas procesinis prašymas remiantis CPK 3 str. 3 d. sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į LR Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar LR Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių 1 Priedo 6 ir 13.3 punktai, ta apimtimi, kiek numato, kad valstybės turto nuomos sutartis pasibaigia nuosavybės teisei į išnuomotą turtą perėjus kitam asmeniui neprieštarauja LR CK 6.494 str. 1 – 2 d., atmestinas. Įvertinusi prašyme nurodytus argumentus dėl ginčijamos normos prieštaravimo CK 6.494 str. 1-2 d., kolegijos nuomone, jie nesudaro pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą. LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas yra speciali norma CK atžvilgiu, reglamentuojanti valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką, sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus šioje srityje. Remiantis šio įstatymo 14 str. 4 d. 3 p. pavesta LR Vyriausybei nustatyti pagrindinius nuomos sutarties reikalavimus ir patvirtinti pavyzdinę nuomos sutartį, kuri yra Valstybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso organizavimo taisyklių sudėtinė dalis.

Pažymėtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime nurodyta jo priėmimo ir paskelbimo data 2009 m. gruodžio 21 d., tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdis vyko ir sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2010 m. gruodžio 21 d., t.y. teismo sprendimo įžanginėje dalyje nurodant sprendimo priėmimo laiką – yra rašymo apsirikimas nurodant klaidingus metus 2009 m., kai faktiškai sprendimas buvo paskelbtas 2010 metų gruodžio 21 d.. Tokiu būdu laikytina, kad apeliaciniu skundu buvo skundžiama būtent Vilniaus miesto 2 apylinkės 2010 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir procesinis sprendimas priimamas būtent dėl šios datos sprendimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

Nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 21 d. spendimą palikti nepakeistą.