Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jan Maciejevski teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. R., ji mirė santuokoje, jos sutuoktinis A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikimas po E. R. mirties priimtas nebuvo. Palikėja turėjo 1 vaiką – sūnų Č. S., kuris yra pareiškėjo S. S. tėvas. Č. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turėjo brolį V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Mirus palikėjai buvo gyvas jos sūnus (pareiškėjo tėvas) Č. S., todėl pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jei palikėjai nuosavybės teise ir priklausė koks nors turtas, tai palikimą priėmė jo tėvas. 2023 m. birželio mėnesį į pareiškėją kreipėsi jo tolimoji giminaitė, palikėjos dukterėčia K. K., kuri pradėjo teirautis dėl nuosavybės teisių į trijų žemės sklypų dalis įregistravimo, ir tada pareiškėjas, sužinojęs, kad palikėjai nuosavybės teise galimai priklauso kažkoks nekilnojamasis turtas, kreipėsi teisinės konsultacijos. Buvo gauti Nekilnojamojo turto registro išrašai ir nustatyta, kad palikėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į trijų žemės sklypų dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Paaiškėjus aplinkybei dėl palikėjos nuosavybės teisių į žemės sklypų dalis, pareiškėjas pradėjo ieškoti dokumentų, patvirtinančių jo ir palikėjos giminystės ryšį, tačiau paaiškėjo, jog Gyventojų registre trūko tokių duomenų, todėl pareiškėjui įrodymų teko ieškoti ir Lietuvos valstybės istorijos archyve. Taigi, tik 2023 m. gruodžio mėnesį pareiškėjui pavyko surasti visus giminystės ryšį su palikėja įrodančius dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti juos Gyventojų registre. Pareiškėjas pažymi, kad jo nesikreipimą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą faktiškai lėmė tai, kad mirus palikėjai buvo gyvas jos sūnus (pareiškėjo tėvas), bei tai, kad trys žemės sklypų dalys, kurias dabar gali paveldėti pareiškėjas, yra vienintelis palikėjos turtas, nuosavybės teisė į kurį palikėjai buvo atkurta tik 2014 m. gegužės 19 d., t. y. praėjus 18 metų po palikėjos mirties, todėl mirties dieną palikėja neturėjo jokio savo vardu registruoto turto. Termino palikimui priimti atnaujinimas jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims nesukels, tačiau leis pareiškėjui paveldėti jo senelei priklaususį turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau šis terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes.

6. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė E. R., kurios paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). E. R. mirė santuokoje, jos sutuoktinis A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2023 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 36-ojo notaro biuro rašto ir Testamentų registro išrašo matyti, kad palikimas po E. R. mirties priimtas nebuvo. Gyventojų registro duomenimis, E. R. turėjo 1 vaiką – sūnų Č. S., kuris yra pareiškėjo S. S. tėvas. Č. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas S. S. turėjo brolį V. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini).

7. Byloje taip pat pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 48S-461 E. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į trijų žemės sklypų dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodyta, jog palikėjos E. R. daiktinės teisės į šias dalis žemės sklypų yra neįregistruotos.

8. Pareiškėjo teigimu, jis laiku neatliko visų būtinų teisinių veiksmų, kad būtų priimtas E. R. palikimas, kadangi manė, jog tai padarė jo tėvas, palikėjos sūnus. Taip pat šiuo atveju palikėja mirties dieną jokio turto neturėjo, kadangi palikėjos E. R. daiktinės teisės į nekilnojamojo turto dalis buvo atkurtos praėjus 18 metų po jos mirties, todėl nebuvo žinoma apie tokį turtą. Taip pat siekiant gauti įrodymus apie pareiškėjo giminystės ryšį su palikėja, jam teko kreiptis į Gyventojų registrą bei Lietuvos valstybės istorijos archyvą, dėl ko dokumentų rinkimas užtruko dar pusę metų, ką patvirtina pareiškėjo pateiktos Gyventojų registro bei Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos. Visa tai lėmė, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą neatliko visų būtinų veiksmų dėl palikimo priėmimo.

9. Pagal kasacinio teismo praktiką, klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017).

10. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, į tai, jog daiktinės teisės į palikėjos turtą buvo atkurtos praėjus 18 metų po jos mirties, taip pat į tai, kad kitų įpėdinių priimti palikėjos E. R. palikimą nėra, o suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, sprendžia, jog terminas palikimui priimti praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas, o neatnaujinus termino – priešingai, gali būti nepagrįstai suvaržyti (pažeisti) pareiškėjo turtiniai interesai.

11. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl termino E. R. palikimui priimti atnaujinimo pripažįsta tenkintinu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui S. S. (S. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal paskutinę E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.