- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2094-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00829-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 2.6.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės antstolės R. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1311-722/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei antstolei R. M. dėl paveldėtų piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti valstybei iš atsakovės antstolės R. M. 55,61 Eur pinigines lėšas, esančias antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinyje nurodė, kad valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, paveldėjo 2015 m. balandžio 18 d. mirusio P. K. turtą. 2017 m. vasario 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldimą turtą sudarė mirusiojo piniginės lėšos, esančios antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje ir piniginės lėšos su palūkanomis AB DNB banke. Antstolės kontoroje vykdomas 2005 m. balandžio 1 d. Jonavos rajono apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-0398-04/2005 dėl 801,10 Eur skolos išieškojimo iš P. K. išieškotojos UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. AB DNB banko sąskaitos operacijų ataskaita patvirtina, kad antstolė areštavo lėšas ir 55,61 Eur debeto pavedimą atliko jau po P. K. mirties. Valstybinei mokesčių inspekcijai paprašius antstolę pervesti antstolės depozitinėje sąskaitoje saugomas valstybės paveldėtas 55,61 Eur pinigines lėšas per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos, antstolė su tuo nesutiko nurodydama, kad Valstybinė mokesčių inspekcija pirmiausia turėtų kreiptis dėl skolininko pakeitimo vykdymo proceso šalimi, o teismui priėmus nutartį dėl skolininko pakeitimo, bus sprendžiamas klausimas dėl lėšų pervedimo ir kitų veiksmų vykdomojoje byloje. Ieškovės manymu lėšos, esančios antstolės depozitinėje sąskaitoje, negali patekti ir į CPK 758 straipsnio 2 dalyje numatytas lėšas, dėl kurių būtų privalomai stabdomas lėšų išmokėjimas išieškotojui ir dėl kurių grąžinimo VMI prie LR FM turėtų kreiptis tik teismui priėmus nutartį dėl skolininko pakeitimo.
Atsiliepimas
Atsakovė antstolė R. M. atsiliepimu į ieškinį su reiškiamais reikalavimais nesutiko. Antstolės manymu, Valstybinė mokesčių inspekcija turi kreiptis dėl skolininko vykdomajame procese pakeitimo ir tapti vykdymo proceso šalimi, o teismui priėmus nutartį dėl skolininko pakeitimo, būtų sprendžiama dėl lėšų pervedimo ir kitų veiksmų vykdomoje byloje.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino visisškai, priteisė iš antstolės R. M. ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai 55,61 Eur pinigines lėšas, esančias antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nurodė, kad debeto operacija iš mirusiojo sąskaitos esančių lėšų buvo atlikta jau po skolininko mirties. Tai, kad skolininkas vykdomajame procese nėra pakeistas, įtakos inkasuotų pinigų grąžinimui neturi, kadangi antstolės depozitinėje sąskaitoje esančios mirusiojo asmens lėšos valstybei priklauso palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu. Kol pinigai yra antstolio sąskaitoje, jų nuosavybė nesikeičia – jie vis dar priklauso skolininkui.
Teismas be kita ko nurodė, kad valstybė vykdomojoje byloje laiku nebuvo informuota apie vykdomą išieškojimą iš mirusio skolininko išieškotojos UIAB „Jonavos paslaugos“ naudai, todėl valstybė negalėtų būti keičiama mirusiu skolininku.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė R. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
Teismas pažeidė kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ teises, nes pasisakė dėl jos teisių ir pareigų, nors UAB „Jonavos paslaugos“ nedalyvavo bylos nagrinėjime, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas sprendime nurodė, kad išieškotojas, kuris nedalyvavo byloje, neturi materialinių teisių į mirusio skolininko teisių perėmėją ir įpareigojo antstolė grąžinti valstybei lėšas, esančias jos depozitinėje sąskaitoje, tokiu būdu akivaizdžiai pažeisdamas išieškotojo teises.
Teismas be pagrindo sprendė, kad antstolės veiksmai areštuoti ir į depozitinę sąskaitą nurašyti rastas skolininko lėšas po jo mirties yra neteisėti, kadangi antstolis CPK 628 straipsnio 3 dalies pagrindu gali imtis veiksmų skolininko turtui surasti ir areštuoti net ir po bylos sustabdymo. Tokiu atveju antstolis negali tik išmokėti, paskirstyti lėšų ir realizuoti turto.
Teismas be pagrindo sprendė, kad areštas sąskaitai buvo taikytas tik 2016 m. gegužės 12 d., kadangi bylos duomenys patvirtina, kad areštas skolininko sąskaitai uždėtas dar 2005 m. birželio 20 d.
Teismas be pagrindo sprendė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija nebuvo informuota apie mirusio skolininko skolas, kadangi tokia informacija Valstybinei mokesčių inspekcijai yra išviešinama per Antstolių informacinę sistemą, kurios duomenų gavėju yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Atsiliepimas
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovės vertinimu piniginių lėšų nurašymas iš antstolės depozitinės sąskaitos negali įtakoti išieškotojos teisių ir pareigų, kadangi ginčas byloje kyla ne apskritai dėl piniginių lėšų nurašymo išieškojimo procese, tačiau ginčas, susijęs su paveldėjimo santykiais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių, absoliučių procesinės teisės normų pažeidimų, kai jų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, ir tarp nustatytų procesinės teisės pažeidimų ir revizuojamo teismo sprendimo neteisėtumo yra priežastinis ryšis, grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p., 329 str. 2 d. 7 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą ir patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.), konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte (pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų).
CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 str. 1 d. 1 p.) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 2 d. 2 p.). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, - kai teismas pasisako dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str., 329 str. 2 d. 2 p.). „Teismas nusprendė“ turėtų būti suprantama kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius sukėlė teismo sprendimas neįtrauktam į bylos nagrinėjimą asmeniui žr. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės R. M. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0064/05/00490 dėl išieškojimo iš P. K. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. 2015 m. balandžio 18 d. skolininkas mirė. Skolininko turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą valstybė paveldėjo skolininko pinigines lėšas su palūkanomis, esančias AB DNB banke ir 55,61 Eur lėšas, esančias antstolės R. M. depozitinėje sąskaitoje. Ieškovei kreipusis su prašymu į antstolę pervesti paveldėtas 55,61 Eur lėšas, ir šiai nesutikus to padaryti, Valstybinė mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą prašydama priteisti be pagrindo įgytas lėšas. Teismas tenkino ieškinį, teismo sprendime be kita ko išaiškindamas, kad išieškotojas, nustatytais terminais neinformavus palikimą priėmusios Valstybinės mokesčių inspekcijos apie mirusio skolininko skolą, praranda teisę išieškoti mirusio skolininko skolą vykdomajame procese (t. y. valstybė negalėtų būti keičiama mirusius skolininku).
Atsakovė, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, be kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindė ir tuo, jog šiuo sprendimu buvo nuspręsta ir dėl į bylą neįtraukto asmens teisių. Toks apeliacinio skundo argumentas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad išieškotojas UAB „Jonavos paslaugos“, kuris nedalyvavo byloje, neturi materialinių teisių į mirusio skolininko teisių perėmėją. Apeliantės nuomone, nurodyta aplinkybė suponuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo konstatavimą (CK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės reiškiamo reikalavimo, susijusio su paveldėjimo klausimais, pagrįstumą papildomai pasisakė ir dėl procesinių teisių perėmimo pakeičiant skolininką jo įpėdiniu vykdomojoje byloje, padarydamas išvadą, jog toks procesinių teisių perėmimas nagrinėjamu atveju negalimas. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas sprendime pasisakė dėl išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ teisių ir pareigų, nes sprendė, jog praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, bet kokiu atveju išieškotojas netenka materialinio reikalavimo į skolininką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jo pirmosios instancijos teismas pasisakė ne tik dėl su paveldėtu ir palikimą sudarančio turto likimu susijusių reikalavimų, tačiau ir dėl kito asmens – šiuo atveju išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“, materialinių reikalavimų egzistavimo.
Taip pat pažymėtina, kad absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo nepaneigia aplinkybė, jog sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra tiesioginio nusprendimo dėl byloje nedalyvavusio asmens. Teismo sprendimas – vientisas dokumentas, teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi būti aiškinama ir taikoma sprendimo motyvų kontekste (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. e3K-3-362-415/2015).
Konstatavus absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes šias aplinkybes iš naujo tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas.
Išdėstytos aplinkybės sudaro prielaidas panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.