Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. S., M. V., J. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas 2017-02-13 skundu prašė panaikinti antstolio 2017-01-20 patvarkymą dėl turto arešto panaikinimo Nr. S1b-05776 toje dalyje, kurioje sukaupta 2016-01-18 turto arešto aktu Nr. S1a-2438 darbo užmokesčio dalis (nuo 2016-02-09) iš J. P. mokamo darbo užmokesčio, kuris saugomas įmonėje UAB ,,Duomenys neskelbtini“, išmokėtas J. P.; paskirstyti išieškotojui D. V. sukauptą 2016-01-18 turto arešto aktu Nr. S1a-2438 darbo užmokesčio dalį (nuo 2016-02-09 iki 2016-12-29) iš P. J. mokamo darbo užmokesčio. Nurodė, jog su antstolio patvarkymu nesutinka toje dalyje, kurioje sukaupta Turto arešto aktu darbo užmokesčio dalis (nuo 2016-02-09) nurodyta išmokėti J. P.. Teigė, kad patvarkymas šioje dalyje yra nepagrįstas, nes antstolio išvados apie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimą neatitinka faktinės situacijos. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1292-512/2016 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutartimi atnaujintas procesas dalyje dėl skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo. Atnaujinus procesą teismų sprendimai, kuriais patvirtintas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodyta bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalinimas, įsiteisėjo priėmus 2016-12-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Šios aplinkybės liudija, jog nors skolininko ir jo sutuoktinės santuokos registracijos įrašas panaikintas 2016-02-09, tačiau teismo sprendimu bendroji jungtinė nuosavybė padalinta tik 2016-12-29. Teigė, jog antstolis privalėjo sukauptas iki 2016-12-29 Turto arešto aktu J. P. darbo užmokesčio dalis paskirstyti išieškotojui. Skundžiamu patvarkymu antstolis nepagrįstai ir neteisėtai paskirstė tik iki 2016-02-09 sukauptas lėšas.Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0010/15/02929 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmetė. Aplinkybę, jog santuokos metu įgytas turtas nebuvo padalintas naikinant apskaitos įrašą, o padalintas tik 2016-12-29, vertino kaip nesudarančią pagrindo išvadai, jog laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-12-29 vieno iš buvusių sutuoktinių įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi, teismo vertinimu, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Teismas pažymėjo, kad 2016-12-29 sprendimu buvo padalintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise esantis J. P. ir M. V. turtas, įgytas jiems būnant santuokoje, ir atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo įsiteisėjo 2016-02-09.Nurodė, kad pajamos, kurias laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-12-29 iš darbo santykių įgijo J. P., ir kurių paskirstymo išieškotojui reikalauja pareiškėjas, po santuokos nutraukimo nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių, kadangi bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė nutraukus santuoką.Nurodė, kad J. P. iš darbo santykių gaunamos pajamos po 2016-02-09 yra įgyjamos po santuokos nutraukimo, todėl yra J. P. asmeninė nuosavybė, iš kurios išieškojimas pagal M. V. asmeninę prievolę, negalimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kada J. P. ir M. V. bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė išieškotojo atžvilgiu. Teismas neįvertino, kad dalyje dėl bendro turto padalinimo procesas buvo atnaujintas ir bendrąja jungtine nuosavybe esantis turtas padalintas tik 2016-12-29 priėmus Klaipėdos apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1708-479/2016. Išieškotojui nesant įtrauktam į santuokos nutraukimo procesą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimas dėl M. V. ir J. P. santuokos nutraukimo neturi res judicata galios išieškotojui.Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas klaidingai aiškina sprendimo, kuriuo nutraukta suinteresuotų asmenų santuoka, įsiteisėjimo datą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl faktinių aplinkybių

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/15/02929 medžiagos nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą pagal 2015-05-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsakymą Nr. eL2-7835-796/2015 dėl 12 381,11 Eur skolos, 10 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 9 570,00 skolos sumos nuo 2015-05-07 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 12 131,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-08 iki teismo įsakymo įvykdymo išieškojimo iš skolininko M. V. išieškotojo D. V. naudai.Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis 2016-01-18 turto arešto aktu Nr. S1a-2438 areštavo skolininkui M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą – skolininko sutuoktinės J. P. darbo užmokesčio, mokamo UAB ,, Duomenys neskelbtini“, dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimu skolininko M. V. ir J. P. santuokos, sudarytos 2013-07-19, apskaitos įrašas panaikintas, patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimas įsiteisėjo 2016-02-09. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-25 nutartimi procesas civilinėje byloje pagal M. V. ir J. P. pareiškimą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo atnaujintas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo (c. b. Nr. eA2-4268-676/2016). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-4268-676/2016 pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-01-07 sprendimo dalį dėl pareiškėjų pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, atsiradusių panaikinant santuokos apskaitos įrašą – sprendimo rezoliucinės dalies 4 dalies 10, 11 punktai pakeisti ir išdėstyti nauja redakcija - sprendimo 4 dalies 10-14 punktai laikyti 12-16 punktais, kita sprendimo dalis nebuvo pakeista. T. y. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-10 sprendimu buvo patvirtinta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismo sprendimu nustatyta, jog kreditinis reikalavimas D. V. yra asmeninė skolininko M. V. prievolė. Vykdomojoje byloje yra pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismo informacinis pranešimas, kuriuo nurodoma, jog teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1292-512/2016 dėl santuokos apskaitos akto įrašo civilinės metrikacijos skyriuje panaikinimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu įsiteisėjo 2016-02-09. 2017-01-20 patvarkymu dėl turto arešto panaikinimo Nr. S1b-5776 antstolis panaikino areštą, kuriuo 2016-01-18 turto arešto aktu Nr. S1a-2438 buvo areštuotas skolininkui M. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei J. P. UAB ,, Duomenys neskelbtini“, remdamasis aplinkybe, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė; patvarkė sukauptą darbo užmokesčio dalį nuo 2016-02-09 iš J. P. mokamo darbo užmokesčio, kuris saugomas UAB ,,M Duomenys neskelbtini“, išmokėti J. P..

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendroji jungtinė nuosavybė nutrūko įsiteisėjus teismo sprendimui dėl suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka ir pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).Santuokos nutraukimas reiškia santuokinių – asmeninių ir turtinių – teisinių santykių pasibaigimą ar pasikeitimą, pvz., padalijamas (pasidalijamas) santuokoje įgytas turtas (CK 3.59 straipsnis), išsprendžiami vaikų ir tarpusavio išlaikymo klausimai (CK 3.72, 3.193 straipsniai), pasibaigia šeimos turto teisinis režimas (CK 3.59 straipsnis, 3.86 straipsnio 1 dalis) ir kt. Teismas, nutraukdamas santuoką, toje pačioje byloje turi išspręsti visus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis, 3.53 straipsnio 3 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog kai, nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas jiems nepadalijamas, pvz., kai nesąžiningi sutuoktiniai nurodo, jog bendro turto neturi, nors vėliau paaiškėja, kad tokio turto yra, ir pan. Tokiu atveju santuoka nutraukiama, o sutuoktiniams priklausantis turtas jiems nepadalijamas, tačiau jo teisinis režimas pasikeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Pažymėtina, kad nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-369/2011). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika ir nurodytu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad nutraukus santuoką ir suinteresuotiems asmenims nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos. Tai kartu reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai).Kaip jau minėta, suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu. CK 3.100 straipsnio 4 punkto nurodyta norma ir kasacinio teismo praktika leidžia konstatuoti, kad nutraukus santuoką bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Šių aptartų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pajamos, kurias laikotarpiu nuo 2016-02-09 iki 2016-12-29 iš darbo santykių įgijo J. P., ir kurių paskirstymo išieškotojui reikalauja pareiškėjas, po santuokos nutraukimo nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių, kadangi bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė nutraukus santuoką.Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (LR CPK 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties

Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus atskirąjį skundą apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Suinteresuoti asmenys teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.