Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. I. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2022 m. birželio 12 d., apie 20.59 val., (duomenys neskelbtini) aikštės, žiedinėje sankryžoje, būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio matuokliu (,,Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0240, patikros sertifikato Nr. 1660062) nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią (G. Š. valdomą) transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviems.

Kaltinamoji P. I. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad birželio 12 d. vakare vyras išleido ją atsipalaiduoti. Nuvažiavo su drauge prie prūdo, su kuria iš pradžių kartu ir buvo. Tada atvažiavo jos kaimynas G. Š.. Alkoholį vartojo automobilyje prie prūdo (duomenys neskelbtini), taip jie vadina prūdą (duomenys neskelbtini). Iš viso kartu išgėrė 12 „bambalių“ alaus, iš pradžių trise, o po to dviese su G. Š.. Su alkoholiu ji problemų neturi. Draugas užmigo automobilyje. Ji užsinorėjo namo, pasuko automobilio rakčiuką ir nuriedėjo iki centro. Atstumas iki centro yra kokie 2-3 km nuo tos vietos, kur jie vartojo alkoholį. Teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo. Viskas įvyko per alkoholį. Atsitrenkė į aikštės statinį. Iš priekio važiavo mašina, ji pasuko vairą ir atsitrenkė į statinį. Išlipo iš automobilio ir ten stovintiems vyrams pasakė, kad iškviestų policiją. Atvyko policijos pareigūnai, surašė protokolą. G. Š. miegojo keleivio pusėje. Rakteliai buvo įkišti į užvedimo spynelę. G. Š. atsibudo, kai jie atsitrenkė, ir labai išsigando. Sutinka, kad įpūtė 1.86 promilės. Ji iš pradžių sėdėjo keleivio pusėje. G. Š. išlipo „nusimyžti“. Grįždamas užmigo, o ji persėdo į vairuotojo pusę. Miesto centras nuo tos vietos yra už 2-3 km. Ji automatiškai užsivedė automobilį. Iki tol net nėra vairavusi. Juos turėjo parvežti kitas asmuo. Jų šeimos pajamos per mėnesį yra 1300 Eur. Šeima susideda iš šešių asmenų. Iš jų keturi vaikai. Vyriausiajai mergaitei yra 13 metų. Nėra registruota Užimtumo tarnyboje. Nedirba dėl vaiko negalios. Bandė ieškotis darbo, bet dėl vaiko nepriima. Mergaitei 3-4 kartus per mėnesį užeina epilepsijos priepuoliai. Tada ji su ja sėdi apie 3 savaites namie. Su ja reikia būti, nes viena negali. Nukentėjusysis dėl automobilio neturi pretenzijų. Po metų laiko pirmą kartą išgėrė. Potraukio neturi. Niekas jai nepadeda auginti vaikų. Norėtų, kad teismas baudą dalimis jai priteistų, nes visos sumos neišgalės sumokėti. Labai blogai vertina savo elgesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, kaltę prisipažino, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji ir jos gynėja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios duotų parodymų, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti žiedinė sankryža. Sankryžos pietų pusėje yra aikštė. Aplink šią aikštę yra betoniniai borteliai, kurie skiria gatvę, nuo aikštės ribų. Ties betoniniais borteliais, ant trinkelių stebimos žemės, bei automobilio vėžės, stabdymo žymių nėra. Kiek toliau į pietus, ant pėsčiųjų ir dviračių tako, priekiu į pietus stovi automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, 2009 metų laidos. Ties automobilio priekiu ir ant betoninio borto matosi automobilio plastikinės detalių nuolaužos, kiek toliau į pietvakarius ant žolės yra automobilio valstybinis numerio ženklas. Priešais automobilį, tiek ant trinkelių, tiek ant betoninio borto matosi tamsios spalvos dėmės. Apžiūrint minėtą automobilį pastebėti šie apgadinimai: apgadintas variklio dangtis, priekinis buferis, dešinės pusės priekinis sparnas, nėra kairės pusės priešrūkinio žibinto. Apžiūrint automobilio saloną, jame matosi išgertuvių požymiai, mėtosi plastikiniai alaus buteliai (b. l. 10-20).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2022-06-12 P. I. 21.06 val. nustatytas 1,86 promilės girtumas, 21.26 val. nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 21).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad transporto priemonė „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduota saugoti įmonei UAB „Sauda“, adresu Naujoji Akmenė, J. Dalinkevičiaus g. 3 F (b. l. 22).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad G. Š. savanoriškai pateikė UAB (duomenys neskelbtini), automobilio „Citroen C5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) lizingo sutartį (b. l. 37-62).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Citroen C5“, vidutinė transporto priemonės rinkos kaina Lietuvoje 2070 Eur (b. l. 108).???

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. Š. nurodė, kad 2022 m. birželio 12 d., tikslaus laiko nurodyti negali, tačiau jau buvo vakaras, kartu su P. I. nuvažiavo jo nuosavu automobiliu „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą, prie esančio tvenkinio, kur sėdėdami automobilio salone gėrė alkoholinius gėrimus, t. y. alų. Alaus kartu išgėrė nemažai, kiek jau nepamena. Kol vartojo alkoholį automobilį žadėjo palikti prie tvenkinio ir jį ateitį pasiimti sekančią dieną. Kiek pamena, automobilio rakteliai buvo spynelėje, o jis pradžioje sėdėjo vairuotojo vietoje. Kas toliau buvo, dėl išgerto didelio alkoholio kiekio jau nepamena. Atsimena, kad atsibudo, kai automobilis jau buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) centrinę aikštę. Pradžioje, kas atsitiko, nelabai suprato. Išlipęs iš automobilio pastebėjo daug žiūrinčių asmenų. Po to suvokė, kas atsitiko. Su pareigūnais mažai kalbėjo, jie tik nustatė jam girtumą, kiek pamena 2,51 promilės. D. P. I. jokių pretenzijų neturi, jie išsiaiškins tarpusavyje, civilinio ieškinio nereikš, pareiškimo nerašys, jei yra galimybės, norėtų, kad automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nekonfiskuotų (b. l. 33-36).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta N. R. nurodė, kad kad 2022 m. birželio 12 d., apie 20.50 val., ji važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatve link žiedo, kai dešinėje pusėje pamatė juodos spalvos automobilį Citroen, kuris buvo įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) miesto centrinę aikštę, šalia fontanų. Ji su savo automobiliu sustojo kelkraštyje ir išlipo pasižiūrėti, kas nutiko. Priėjus arčiau pamatė vairuotojo vietoje sėdinčią moterį, juodų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, kuri, jos nuomone, buvo apie 45 metų, ir šalia priekyje keleivio vietoje sėdintį vyriškį, apie 29 metų amžiaus, kuris buvo smulkaus kūno sudėjimo, rusvų plaukų. Išskirtinių bruožų ant jų nepastebėjo. Tuo metu ji paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Laukiant kol atvyks policijos pareigūnai, moteris ir vyriškis išlipo iš automobilio. Suprato, kad jie abu yra neblaivūs, kadangi vyriškis su moterimi vos pastovėjo ant kojų, nerišliai kalbėjo. Ji sulaukė kol atvyks policijos pareigūnai, o vėliau iš karto išvažiavo namo. Paties eismo įvykio ji nematė (b. l. 81-84).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog P. I. 2022 m. birželio 12 d., apie 20.59 val., (duomenys neskelbtini) aikštės, žiedinėje sankryžoje, būdama neblaivi (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,86 prom. neblaivumas), vairavo automobilį. Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino P. I. pareikštą kaltinimą. Apklausta teisme ir ikiteisminio tyrimo metu P. I. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes. Tai, jog P. I. vairavo transporto priemonę – automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, be pačios kaltinamosios prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos apžiūros protokole, neblaivumo nustatymo akte, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale ir kt. užfiksuoti duomenys. Darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi P. I. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui – vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, asmuo rizikavo ne tik savo, bet ir kitų asmenų gyvybe), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininkės asmenybę (neteista, trejų metų laikotarpiu nebausta administracine tvarka), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. I. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, artimą sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į kaltinamosios pateiktą prašymą, skirtinos baudos dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – dvylikos mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 str. 2 d. 1 ir 7 p., 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. I. nusikalstamą veiką padarė neturėdama specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones (nėra įgijusi). Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio svarstyti klausimui dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu.

P. I. elgėsi ypač neatsakingai, nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasi transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu, automobilį vairavo neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, todėl P. I. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 str.). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis bei tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų.

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. I. jai inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodama UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią (G. Š. valdomą) transporto priemonę „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi nėra duomenų, kad G. Š. žinojo arba turėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti, teismas vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, turi teisę konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl nurodytų priežasčių kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 2070 Eur, konfiskavimas (b. l. 108). Teismas sprendžia, jog šios konfiskuotinos turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas nėra per griežta baudžiamojo poveikio priemonė ir bus tinkama prevenciniams tikslams įgyvendinti. Prašymas išdėstyti šios sumos mokėjimą netenkinamas, nes priešingai nei baudos bausmės atveju, teisės aktai nenumato išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško sumokėjimo būdo ar galimybės jos mokėjimą išdėstyti dalimis (BPK 357 straipsnio 6 dalis, BK 72 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu P. I., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, gali kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir tokiu būdu aktyviai bendradarbiaudama gali susitarti su antstoliu, t. y. mažinti būsimo priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) 2022 m. birželio 13 d. nutarimu P. I. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 130-133), paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis (G. Š. valdomas) automobilis „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti transporto priemonės valdytojui G. Š., – paliktini G. Š.; automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo bei UAB (duomenys neskelbtini) lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių kopijos (b. l. 41-62) paliktinos prie bylos.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (285,78 Eur advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajai buvo privalomas pagal procesinius įstatymus (pagreitintas procesas), į kaltinamosios turtinę padėtį, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš P. I. nepriteistinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

P. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti P. I. paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų). Paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801). Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, P. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, P. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2070 Eur (du tūkstančius septyniasdešimt eurų).

P. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis 285,78 Eur) priteisimo (BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį (G. Š. valdomą) automobilį „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintus transporto priemonės valdytojui G. Š., – palikti G. Š.;

automobilio „Citroen C5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo bei UAB (duomenys neskelbtini) lizingo (išperkamosios nuomos) sutarčių kopijas palikti prie bylos.

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjusi baudą nuteistoji nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistosios gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistoji neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Telšių apylinkės teisme.