Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-26-999/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-24
Bylos Nr.
1-26-999/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59796-2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daina Dyburienė
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
I. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-26-999/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59796-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.2.1.; 1.2.5.4.1.; 2.3.6.4.5.
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 24 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Daina Dyburienė,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajam V. J.,kaltinamojo V. J. gynėjui advokato padėjėjui R. C.,nukentėjusiajai I. J., jos atstovui advokatui A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas

- 2015-11-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. J. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo bei grasino nužudyti žmogų.

Jis, 2016 m. gruodžio 24 d., apie 21.00 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini), I. J. priklausančio gyvenamojo namo patalpose, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia rankomis sudavė 3-4 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas savo buvusiai žmonai I. J. į krūtinę, tampė už plaukų, kumščiais sudavė 4-5 kartus, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, jai į galvą, rankomis spaudė jai veidą, bei sugriebęs už rankų, jas laužė, sukiojo, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. J. fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasino šaukdamas: „užmušiu tave kurva, baigės tavo gyvenimas“, tai yra grasino nužudyti, dėl ko I. J. labai išsigando, dėl ko I. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, V. J. grasino nužudyti žmogų.

Jis, 2017 m. sausio 6 d., 13.30 val. Šilalės m., J. Basanavičiaus g., I. J. einant gatve, pripuolęs prie jos, grasino šaukdamas: „aš tave papjausiu“, tai yra grasino nužudyti, dėl ko I. J. labai išsigando, dėl ko I. J. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, jog grįžo vakare, datų nepamena, buvo prieš Kūčias. Grįžo apie 2 val. pas I. J. į pastarosios namus, permiegojo. Su I. J. jau buvo išsiskyrę, bet bendravo. Ryte abu nuvažiavo į miestą, davė I. J. pinigų, apsipirko. Grįžo atgal pas I. J.. Išsimaudė, buvo Kūčių vakaras. Kai išsimaudė, I. J. jam davė atsigerti. Kas ten per gėrimas buvo, nežino, bet jam pradėjo svaigti galva ir jis „atsijungė“, tai yra, kai jis išgėrė to gėrimo, jam pasidarė bloga ir pradėjo imti miegas. Pagulėjo ant grindų. Kai prabudo, I. J. gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Jis jai sakė, kad einam miegoti ir nuėjo į 2 aukštą. Po kiek laiko jam pasidarė bloga ir jis nulipo iš 2 aukšto, I. J. niekur nebuvo. Užlipo atgal į 2 aukštą, išgirdo balsus ir nusileido į apačią. Ten jau buvo policija. Ant stalo buvo lietuviška degtinė, tačiau tai ne jo degtinė, nes jis jau 15 metų negeria. Tą vakarą jis alkoholio nevartojo. I. J. turi ne vieną vyrą, todėl gal taip norėjo juo atsikratyti. Nemušė I. J., negrasino, už plaukų netampė. Jis I. J. myli ir neturi už ką ją mušti. Niekada nėra jos mušęs. Dar prieš jam einant maudytis I. J. buvo pabėgusi. Tą vakarą jis I. J. nieko nedarė. 2017 m. sausio 6 d. į Šilalės rajono policijos komisariatą jie su I. J. atvyko kartu, abu nuėjo pas tyrėją. Kai išėjo iš tyrėjos, jis I. J. daugiau nematė. Tyrėja pirma apklausė I. J., po to – jį. Kai išėjo iš komisariato, jam pasidarė blogai ir jis nuvyko pas gydytoją K.. Tą dieną jis nėjo I. J. iš paskos.

Nukentėjusioji I. J. parodė, kad V. J. yra buvęs jos vyras, jie yra išsiskyrę apie porą metų. 2016 m. gruodžio 24 d. V. J. buvo pas ją atvažiavęs prieš dieną. Ji priėmė V. J., nors jie jau buvo išsiskyrę, nes norėjo gyventi. Apie 21 val. ruošė valgyti, o V. J. vaikščiojo lauke. Ji pažiūrėjo į telefoną. Kai V. J. grįžo iš lauko, pradėjo ją įžeidinėti, priekaištavo, kad ji žiūri į telefoną, kad laukia kito vyro. Paskui V. J. pradėjo gerti, nes turėjo atsivežęs šampano, alaus, trauktinės. Pradėjo jos telefone žinutes skaityti, pradėjo šaukti. Tada jai sudavė į krūtinę, šaukė puldamas ant jos ir vadino prostitute, tampė už plaukų. Po to spaudė veidą, sudavė į veidą, grasino, kad užmuš. Ji galvojo, kad V. J. ją užmuš. Ji V. J. net rankas bučiavo, kad ją paleistų. Po to ji atsigulė. Tuomet V. J. užsimojo šampano buteliu, bet jai netrenkė, o šampano butelį trenkė į žemę. Ji pagalvojo, kad dabar jai viskas. Tada pabėgo pas kaimynus. V. J. ją tampė už plaukų, sudavė į galvą, spaudė veidą, šaukė „Kurva, užmušiu“. Kaimynai iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas, kai V. J. prieš ją smurtauja. Alkoholio pastaruoju metu V. J. nevartojo, bet būdavo agresyvus. Ekspertas ją apžiūrėjo, ant krūtinės buvo mėlynės. Ekspertui sakė apie jai suduotus smūgius. 2016 m. gruodžio 24 d. ji jokių vaistų V. J. neuždavė ir jokio vyriškio tą dieną pas ją nebuvo. 2017 m. sausio 6 d. ji buvo iškviesta į policiją pas tyrėją. V. J. ją pasitiko prie Kelių valdybos, sakė sėsti į mašiną, tačiau ji nesėdo. Į policijos komisariatą jie įėjo kartu. Policijoje ji buvo apie 9.30 val., kur ją apklausė ir ji išėjo. Apklausa truko neilgai. Ji matė, kaip V. J. išėjo iš Šilalės rajono policijos komisariato, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Nežino, kuri galėjo tai būti valanda. Ji Šilalėje turėjo savo reikalų, todėl užtruko. Apie 13.30 val., kai ji ėjo J. Basanavičiaus gatve, Šilalės m., prie stadiono iš automobilio iššoko V. J. ir ėjo jai iš paskos, siūlė 50 eurų, siūlėsi kažką nupirkti. Ji sakė, kad jai nieko nereikia, bet V. J. ėjo iš paskos, pradėjo reikalauti, kad atiduotų kažkokį žiedą, kelnes. Ji V. J. sakė, kad iškvies policiją, tada V. J. jai pasakė, kad ją papjaus. Tuomet ji įėjo į savivaldybės patalpas ir iškvietė policiją, nes labai bijojo. Po šių įvykių ji gulėjo ligoninėje, kreipėsi į psichiatrą, jai buvo labai blogai. Yra baimė, naudoja raminamuosius vaistus. Šiuo metu taip pat tebesigydo. Negali dirbti, nes yra išsekusi. Bijo, kad V. J. grįš ir ją nužudys. Įvykio metu ji visa buvo sudaužyta, viskas skaudėjo. Palaiko civilinį ieškinį 2000 eurų sumai ir prašo jį priteisti.

Specialisto išvada Nr. G 305/2016(11) nustatyta, kad I. J. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, dešiniajame žaste, kairiajame žaste, galvos sumušimas. I. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 48).

Liudytoja L. V. parodė, jog pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. I. J. yra kaimynė. 2016 m. gruodžio 24 d. ji su vyru V. V. jau miegojo, kai apie 1 val., tai yra jau 2016 m. gruodžio 25 d., į duris pasigirdo skambutis. Vyras atidarė duris, įbėgo I. J., kuri šaukė, kad ją užmuš. I. J. verkė, buvo po kojinėmis, visa strese, prašė iškviesti policiją. Jie iškvietė policiją. Sužalojimų nesimatė. Pasakojo, kad ji ir vonioj buvo uždaryta. Ji tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. V., kurios parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad I. J. yra jos kaimynė, bet jie su ja mažai bendrauja. 2016 m. gruodžio 25 d., apie 01.20 val., į jų namus atbėgo I. J., ji buvo basa, po kojinėmis, su marškinėliais, be viršutinių rūbų. Ji buvo labai išsigandusi, ji buvo šoke, ji sakė, kad jos buvęs vyras nori ją užmušti, ji buvo tiek išsigandusi, kad nėjo jos nuraminti. Ji jų prašė, kad jie iškviestų policiją. I. J. sakė, kad ją mušė buvęs vyras V. J., kad sudavė jei smūgius į krūtinę, į galvą, kad rovė jai plaukus, kad iš jos atėmė telefoną ir neleido niekur išeiti iš namų. Taip pat pasakė, kad nutaikiusi progą, kai jis buvo tualete, ji pabėgo ir atbėgo iki jų prašyti pagalbos. Ji ant I. J. kūno jokių sužalojimų nepastebėjo. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė pagalbą, tai yra policiją. I. J. bijojo grįžti į namus, ji jų namuose laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams, I. J. kartu su jais išvyko į savo namus (t. 1, b. l. 51-52).

Liudytojas V. V. parodė, jog I. J. yra kaimynė. 2016 m. gruodžio 24 d.vakarą jis su žmona jau miegojo, kai jau 2016 m. gruodžio 25 d., apie 1 val., pažadino skambutis į duris. Jis atidarė duris. Ten buvo kaimynė I. J. po marškinėliais, po kojinėmis. I. J. buvo šoko būsenoje, prašė kviesti policiją, nes muša vyras. Iškvietė policiją. I. J. sakė, kad ją muša, neleidžia išeiti. Sužalojimų nematė. Po ko, 2017 m. sausio 6 d. Šilalės mieste, apie 13.30 val., važiavo iš po pietų ir matė mieste, kad abu Jonikai ėjo kartu. Neatrodė, kad jie būtų susipykę. Nusistebėjo, kad jie kartu, nes neseniai pykosi ir vėl kartu.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. V., kurio parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad I. J. yra jo kaimynė, bet jie su ja mažai bendrauja Tarp jų namų yra apie 500 metrų atstumas. 2016 m. gruodžio 25 d., naktį, apie 01.20 val., į jų namus atbėgo I. J., ji buvo basa, po kojinėmis, su marškinėliais, be viršutinių rūbų. Ji buvo labai išsigandusi, ji buvo šoke, ji visa drebėjo, ji kalbėjo nerišliai, ji sakė, kad jie ją gelbėtų, kad jos buvęs vyras nori ją užmušti, papjauti. Ji prašė, kad jie iškviestų policiją. I. J. sakė, kad ją mušė buvęs vyras V. J., kad jis jai tampė už plaukų, kad iš jos atėmė telefoną ir neleido niekur išeiti iš namų. Jo žmona iškvietė policija. Atvykus policijos pareigūnams, I. J. kartu su jais išvyko į savo namus. 2017 m. sausio 6 d. po pietų apie 13.30 val. jis važiavo Šilalės m. J. Basanavičiaus g., važiuodamas pamatė, kad J. Basanavičiaus g., netoli parduotuvės „Gulbelė“ ėjo I. J., greta jos ėjo jos buvęs vyras V. J., jie kažką kalbėjo. Ar jie ginčijosi negali nurodyti, nes jis juos matė pravažiuodamas. Kur jie nuėjo, nematė (t. 1, b. l. 130-131).

Liudytojas D. V., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK, parodė, jog 2016 m. gruodžio 24 d. dirbo kartu su kolega T. S.. Gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Pranešime buvo sakoma, kad atėjo kaimynė ir prašo pagalbos, nes smurtauja kaltinamasis. Nuvykus, buvo rasta nukentėjusioji, kuri buvo strese, šoko būsenoje. Nukentėjusioji paaiškino, kad buvęs vyras ją tampė už plaukų, laužė rankas. Tada nuvyko pas nukentėjusiąją į namus, kur rado neblaivų vyrą, kuris buvo sulaikytas. I. J. sakė, kad ją tampė už plaukų, nepamena, ar sakė apie tai, kad buvo grasinama. Įvykio vietoje padarė nuotraukas. Pagal nukentėjusiąją visas konfliktas buvo virtuvėje. T. S. paėmė pareiškimą. Buvo kalba apie išrautus plaukus. Nukentėjusioji sakė, kad buvo tampoma už plaukų ir laužtos rankos. Anksčiau yra važiavęs vieną kartą pas Jonikus dėl žodinio konflikto. Ar kaltinamasis buvo agresyvus, nepamena. Ar buvo grumtynių požymių, nepamena. Kiek pamena, virtuvė buvo netvarkinga, buvo visko pridėta. Ar buvo šukių, duženų nepamena.

Liudytojas T. S., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK reagavimo skyriuje, parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta iš matymo. Buvo 2016 m. gruodžio 24 d. į 25 d., dirbo kartu su patruliu D. V.. Gavo pranešimą, kad buvęs vyras smurtauja prieš buvusią žmoną, kuri yra pas kaimynus. Nuvykus į vietą, nukentėjusioji buvo rasta verkianti. Tarnybiniame automobilyje paėmė iš nukentėjusiosios pareiškimą ir nuvyko į nukentėjusiosios namus. Ten rado kaltinamąjį neblaivų, kuris buvo sulaikytas. Nukentėjusioji buvo persigandusi, verkė, sakė, kad ją smaugė ir, kad ji pabėgo. Nuvykus į namus kaltinamasis 2 aukšte miegojo. Buvo nustatytas girtumas. Nukentėjusioji sakė, kad konflikto pradžia buvo virtuvėje, bet išvartytų daiktų nebuvo. Apie grasinimus nukentėjusioji nieko nesakė. Nukentėjusioji pas kaimynus buvo be batų. Nerodė, ar buvo išrauti plaukai. Nuo pranešimo gavimo iki nuvyko į vietą praėjo gal 10 min. Paėmė pareiškimą iš nukentėjusiosios ir tada parvažiavo į jos namus. Užtruko ilgiau negu 10 min. Kaltinamasis buvo nuėjęs į 2 aukštą, pats nusileido iš 2 aukšto. Kaltinamasis buvo išgėręs. Virtuvėje ant stalo buvo degtinės, alaus, išvartytų daiktų nebuvo.

Liudytojas A. L., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK, parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją yra matęs – tai yra Jonikai. Buvo gautas pranešimas, kad vyras persekioja nukentėjusiąją po miestą. Jis dirbo kartu su kolega V. V. ir jie nuvyko prie savivaldybės. V. V. nuėjo į savivaldybę ir grįžo kartu su nukentėjusiąja, su kuria parvyko į policijos komisariatą. V. V. bendravo su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, vos nerėkdama kalbėjo. Sakė, kad vyras ją persekioja, grasina sumušimu. Konkrečiai kaip grasino, negali pasakyti.

Liudytojas V. V., dirbantis Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK tyrėju, parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją yra matęs. Tą dieną jis dirbo operatyvinės grupės sudėtyje. Jis priėmė pareiškimus iš nukentėjusiosios ir kaltinamojo. Kaltinamasis pats pas jį atėjo, o nukentėjusioji buvo Šilalės rajono savivaldybėje. Buvo gautas pranešimas dėl grasinimo. Nuvykus į savivaldybę, ten ir rado nukentėjusiąją. Pastaroji buvo truputį išsigandusi. Pamena, kad sakė, jog nukentėjusiosios buvęs vyras bandė susidoroti su ja, ėjo iš paskos. I. J. parsivežė į policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą, po to ją parvežė namo. I. J. sakė, kad jai grasino. Nepamena, ar I. J. buvo savivaldybės pastate, ar prie pastato.

Liudytoja B. E., dirbanti Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK tyrėja, parodė, jog kaltinamąjį ir nukentėjusiąją pažįsta, ji atliko ikiteisminį tyrimą šioje byloje. 2017 m. sausio 6 d. kaltinamasis ir nukentėjusioji atvykti kartu nebuvo kviesti. Kaltinamasis buvo kviestas 11 val., o nukentėjusioji - 10 val. Kvietė panašiu laiku, nes norėjo atlikti akistatą, bet į policijos komisariatą jie atvyko kartu apie 10 val. Pirma apklausė nukentėjusiąją, kurios metu nukentėjusioji atsisakė atlikti akistatą, sakė, kad nenori matyti buvusio vyro. Kaltinamąjį apklausė vėliau. Pastarasis iš jos išėjo apie 11.30 val. Nukentėjusioji išėjo apie 11 val. Kaltinamasis buvo susinervinęs. Įtarimas pagal BK 145 str. atsirado dėl to, kad atliekant papildomą nukentėjusiosios apklausą, nukentėjusioji nurodė, kad jai buvo grasinama, todėl teikiant galutinį kaltinimą ir atsirado BK 145 str. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 140 str. Galutinis kaltinimas buvo pareikštas pagal BK 140 str. ir 145 str. Kaltinamasis rašytinį pasižadėjimą neišvykti pasirašė ne prie jos. Ji mano, kad kaltinamasis suprato savo veiksmus, nėra jokių duomenų, jog kaltinamasis savo veiksmų nesuprastų. Savivaldybė buvo užklausta dėl vaizdo kamerų, yra byloje tarnybinis pranešimas. Ji pati skambino į savivaldybę ir jai buvo pasakyta, kad iš lauko pusės nėra vaizdo kameros, yra tik iš kiemo pusės. Įvykis buvo prie savivaldybės, o ne prie mokyklos, todėl ir nereikalavo vaizdo įrašo nuo mokyklos vaizdo kameros. 2017 m. sausio 12 d. apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad matė kaimynas kaip kaltinamasis jai sekė iš paskos, todėl tada liudytoją ir pasikvietė atvykti.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), I. J. priklausantis gyvenamasis namas (t. 1, b. l. 1-6).

Patikrinimo alkoholiu testu Nr. 7023 nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 25 d., 02.19 val., V. J. nustatytas 1,37 promilių girtumas (t. 1, b. l. 74).

Šalies argumentai

Pareiškimu nustatyta, jog 2017 m. sausio 6 d. į Šilalės rajono policijos komisariatą kreipėsi I. J. nurodydama, jog minėtą dieną, apie 13.45 val., ėjo Šilalė m., Basanavičiaus gatve, ir pajuto, kad iš galo eina jos buvęs vyras V. J.. Pastarasis prašė jos atleidimo, prašė kartu gyventi. Ji liepė nesiartinti prie jos, kad iškvies policiją, tuomet V. J. pasakė, kad ją vis tiek papjaus, todėl ji įėjo į Šilalės rajono savivaldybės pastatą ir paskambino į policiją (t. 1, b. l. 28).

Koordinacinio centro „Gilė“ pateikta 2017 m. sausio 5 d. pažyma Nr. SPC2017/4, 2017 m. sausio 4 d. pažyma Nr. SPC2017/3 nustatyta, jog I. J. informavo centrą, kad buvęs sutuoktinis V. J. kiekvieną dieną skambina, rašo grasinančias žinutes, todėl šią situaciją centras vertina kaip aukštą rizikos laipsnį, keliantį grėsmę moters saugumui, sveikatai ir gyvybei (t. 1, b. l. 71, 72).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog nukentėjusioji I. J. 2017 m. sausio 6 d. tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (t. 1, b. l. 105).

Daiktų apžiūros protokolu, fotolentelėmis nustatyta, jog apžiūrėtas tyrimui pateiktas nukentėjusiosios I. J. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, kuriame adresatų knygoje V. J. telefonas įrašytas kaip Vytas M. R. tokios žinutės: 2016 m. lapkričio 26 d., 21.39.20 val. V. J. atsiuntė žinutę, kurios tekstas „Matai kiek su tuo naneliu vyru numilžai man tu jaučio balsu baubsi bet tavęs niekas neizgirs bet puota as tau pakelsiu nors busi murus bet drebesi negyva acimink as savo plano nekeisiu nesk zinutes y policija manes uz ta neuždarys as apginsiu savo teises paruosk ja esi skolinga kad be lermu ciskaitai išvazuoju nepaklusi bus kitaip lauk atvyksiu busiu vienas pagalba tau nepadės ackaitai isvažiuoju iki pasimatymo“; 2016 m. lapkričio 27 d. 20.56.11 val. gauta žinutė „neatsiliepsi atvazuoju ir likimas išsprestas“; 2017 m. sausio 4 d., 18.53.07 val., atsiųsta žinutė „ Aš durnyne ka planavau padarysiu už mano gyvenimo sugadinima imamantas tau neatleis paklausk joneliu as savo padarysiu“ (t. 1, b. l. 107-116).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog 2017 m. sausio 10 d. nukentėjusioji tyrimui pateikia kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais (t. 1, b. l. 119).

Daiktų apžiūros protokolu nustatyta, jog perklausius garso įrašą, nustatyta, kad vyriškas balsas, kuris yra V. J., kalba grasinančiais žodžiais, tokius kaip „aš galėjau jums snukius išdaužyti, aš nenoriu sėst į kalėjimą, jeigu aš padarysiu, tai padarysiu, atsėdėsiu porą metų, bet padarysiu“. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, bylai reikšmingų aplinkybių nenustatyta (t. 1, b. l. 121-122).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog buvo susipažinta su V. J. priklausančio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pagal teismo patvirtintą nutarimą leisti susipažinti su minėto telefono išklotinėmis ir nustatyta, kad V. J. I. J. nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 7 d. skambino 38 kartus, 194 kartus rašė SMS žinutes (t. 1, b. l. 142).

Medicininio dokumentų išrašu/siuntimu nustatyta, jog V. J. 2017 m. sausio 6 d., apie 13.05 val., lankėsi pas gydytoją K. K. dėl stresinės situacijos (t. 2, b. l. 46).

Policijos įvykių paieškos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. sausio 6 d. 13.53 val., gautas iškvietimas, jog moteris pranešė, kad buvęs sutuoktinis seka moterį su automobiliu ir moteris lauks savivaldybėje (t. 2, b. l. 54-56).

Tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2017 m. vasario 1 d. paskambinus į Šilalės rajono savivaldybę ir kalbantis su Komunikacijos ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiuoju specialistu, buvo paaiškinta, kad prie Šilalės rajono savivaldybės pastato vaizdo stebėjimo kamera yra tik iš kiemo pusės, kur filmuojamas savivaldybės pastato kiemas. Lauke prie savivaldybės, kad būtų filmuojama J. Basanavičiaus g. ir prie centrinio įėjimo nuo parkelio pusės jokios vaizdo kameros nėra ir šioje vietoje vaizdas nėra filmuojamas (t. 2, b. l. 57).

Kaltinamojo V. J. pateikto asmens paso kopija nustatyta, jog kaltinamasis V. J. 2017 m. balandžio 19 d. pasikeitė pasą, kurio Nr. 24389581, nes ankstesnio paso asmens kode buvo klaidingai nurodyta gimimo data, tai yra asmens kodas buvo 3620221554, o turėtų būti (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 206).

Dėl 2016 m. gruodžio 24 d. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo bei grasinimo nužudyti.

Kaltinamasis V. J. neigia jam pareikštus kaltinimus dėl fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiosios I. J. atžvilgiu ir dėl grasinimų ją nužudyti. Nurodo, kad nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nenaudojo ir negrasino.

Tokie kaltinamojo parodymai paneigtini ir atmestini kaip neatitinkantys faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių, vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamasis V. J. 2016 m. gruodžio 24 d. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios I. J. atžvilgiu - rankomis sudavė 3-4 smūgius į krūtinę, tampė už plaukų, kumščiais sudavė 4-5 kartus į galvą, rankomis spaudė veidą, sugriebęs už rankų, jas laužė. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nors kaltinamasis V. J. neigia jam pareikštus kaltinimus teigdamas, kad nukentėjusioji pavaišino jį gėrimu, po kurio kaltinamajam paliko bloga ir jis užmigo. Tačiau apklausti byloje asmenys ir rašytiniai įrodymai paneigia šią kaltinamojo pateiktą versiją. Nukentėjusioji I. J. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu laikėsi savo parodymų patvirtindama, jog jai buvo suduoti kaltinime nurodyti smūgiai. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojai L. ir V. V.. Minėti liudytojai nurodė, kad 2016 m. gruodžio 25 d. naktį pas juos į namus atbėgo nukentėjusioji I. J., kuri žiemos metu buvo tik su kojinėmis, marškinėliais, verkė, buvo strese ir prašė gelbėti bei iškviesti policiją. Nukentėjusioji I. J. liudytojams L. ir V. V. nurodė, kad mušė buvęs vyras V. J., kad sudavė smūgius į krūtinę, į galvą, kad rovė jai plaukus.

Be to, iškviestiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, kurie teisme buvo apklausti liudytojais, D. V. ir T. S., nukentėjusioji taip pat nurodė, kad buvęs vyras I. J. tampė už plaukų, laužė rankas. Be aukščiau aptartų įrodymų, jog nukentėjusiosios I. J. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina ir teismo medicinos eksperto pateikta specialisto išvada Nr. G 305/2016(11), iš kurios matyti, jog I. J. buvo padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, dešiniajame žaste, kairiajame žaste, galvos sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes. Poodinės kraujosruvos dešiniajame ir kairiajame žastuose galėjo atsirasti spaudžiant I. J. rankas, rankomis. Tai, jog minėtoje specialisto išvadoje nėra užfiksuotas sužalojimas krūtinės srityje, nepaneigia tos aplinkybės, jog nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusioji parodė, jog jai buvo suduoti 3-4 smūgiai rankomis į krūtinę, o teismas netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais neturi jokio pagrindo.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už tokią veiką, padarytą artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Tai yra tyčinė nusikalstama veika.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, jog aukščiau aptartų įrodymų visuma, teisme apklaustų asmenų – nukentėjusiosios I. J., liudytojų L. V., V. V., D. V. ir T. S. parodymais bei teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais neabejotinai yra įrodyta, kad kaltinamasis V. J. tyčiniais veiksmais 2016 m. gruodžio 24 d. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją I. J., sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nukentėjusioji I. J. taip pat nurodė, jog 2016 m. gruodžio 24 d. kaltinamasis V. J., naudodamas fizinį smurtą prieš pastarąją, naudojo grasinančius ir necenzūrinius žodžius: „kurva, užmušiu, baigėsi tavo gyvenimas“. Nukentėjusioji nurodė, jog ji taip išsigando dėl savo gyvybės, kad net bučiavo kaltinamajam rankas, jog tik pastarasis ją paleistų ir jos neužmuštų. Tai, jog jai buvo grasinama, nukentėjusioji nurodė ir liudytojams L. V. ir V. V., pasakodama, jog jos buvęs vyras nori ją užmušti, papjauti. Be to, minėti liudytojai apibūdino ir nukentėjusiosios būklę, kuomet ji atbėgo pas juos šauktis pagalbos: buvo strese, šoko būsenoje, išsigandusi. Šios aplinkybės taipogi parodo, kad nukentėjusioji realiai buvo įbauginta.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, jog kaltinamasis V. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, naudodamas nukentėjusiosios atžvilgiu fizinį smurtą, vartojo pastarosios atžvilgiu grasinančius žodžius, teismas daro išvadą, jog ši situacija sudarė nukentėjusiajai realų pagrindą manyti, kad kaltinamasis gali savo grasinimus įvykdyti. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

Dėl grasinimo nužudyti 2017 m. sausio 6 d.

Kaltinamasis V. J. neigia aplinkybę, kad persekiojo nukentėjusiąją I. J. J. Basanavičiaus gatvėje, Šilalės m., tik nurodo, jog buvo pastarąją susitikęs Šilalės rajono policijos komisariate, kai vyko į apklausą pas tyrėją. Jis tuo metu, apie 13.00 val., buvo pas gydytoją V. K.. Iš byloje esančio medicininio dokumento išrašo matyti, jog apie 13.05 kaltinamasis, iš tiesų, buvo pas gydytoją V. K.. Nukentėjusioji parodė, jog 2017 m. sausio 6 d., 13.30 val., susitiko kaltinamąjį. Iš pranešimo policijai suvestinės matyti, jog nukentėjusioji skambino pagalbos telefonu 13.53 val., liudytojas V. V. parodė, jog galėjo matyti kaltinamąjį ir nukentėjusiąją apie 13.30 val. Turint omenyje, kad atstumas nuo poliklinikos iki J. Basanavičiaus gatvės, Šilalės m., nėra didelis, apie 1 km, iki stadiono, kur, pasak nukentėjusiosios, kaltinamasis V. J. paliko automobilį, apie 1,4 km, darytina išvada, kad kaltinamasis po poliklinikos pilnai turėjo laiko susitikti nukentėjusiąją. Nukentėjusioji teigė, kad 2017 m. sausio 6 d., kaltinamasis ėjo jai iš paskos J. Basanavičiaus gatvėje, Šilalės m., prašydamas susitaikyti ir gyventi kartu, o pastarajai nesutikus, pagrasino ją papjauti. Nukentėjusioji realiai išsigandusi tų grasinimų įėjo į Šilalės rajono savivaldybės pastatą ir iškvietė policiją. Kaltinamojo V. J. nurodytą aplinkybę, kad tą dieną jis nebuvo kartu su nukentėjusiąja Šilalės m., J. Basanavičiaus gatvėje, paneigia liudytojo V. V. parodymai, kuris patvirtino, jog tą dieną matė kaltinamąjį V. J. ir nukentėjusiąją I. J. einančius kartu J. Basanavičiaus gatve, Šilalės m. Be to, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai V. V. ir A. L. patvirtino, jog nukentėjusioji I. J. buvo išsigandusi ir sakė, kad buvęs vyras grasina susidorojimu, sumušimu. Atsižvelgiant į tai, jog 2016 m. gruodžio 24 d. nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, į tai, jog kaltinamajam V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimu nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, į po to sekusius V. J. veiksmus konstatuotina, jog nukentėjusioji galėjo pagrįstai manyti, kad grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Tokiu būdu darytina išvada, kad V. J. kaltė pilnai įrodyta ir veika kvalifikuojama pagal BK 145 str. 1 d.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis V. J. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus. Anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, teistumas yra neišnykęs, tačiau kaltinamasis dirba, turi legalų pragyvenimo šaltinį, darbovietės ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vainuto seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 48-49).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė epizode dėl 2016 m. gruodžio 24 d. padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – nusikalstamos veikos padarytos apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, artimą nustatytam jos minimui, be realaus jos atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (t. 1, b. l. 88-89).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. gruodžio 25 d., 01.32 val. iki 2016 m. gruodžio 25 d., 17.21 val., 2017 m. sausio 6 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (t. 1, b. l. 77, 91, 151, 169-170, t. 2, b. l. 189-190).

Dėl civilinių ieškinių

Civilinės ieškovės – Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai, kadangi yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais įrodymais. Iš kaltinamojo V. J. Valstybinės ligonių kasos naudai priteistina 159,22 Eur I. J. gydymo išlaidų (t. 1, b. l. 60-62; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.283 str.).

Nukentėjusioji I. J. pareiškė kaltinamajam 2000 € ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 2, b. l. 127-128).

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016).

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai I. J. buvo padaryti įvairūs sužalojimai: poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, dešiniajame žąste, kairiajame žąste, galvos sumušimas, sukėlę nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 48). Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Smūgiai buvo suduoti į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą. Be patirto fizinio skausmo I. J. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė išgąstį, stresą, pažeminimą, psichinį ir dvasinį sukrėtimą, jai buvo teikiama psichologo konsultacija, diagnozuotas potrauminis stresinis sutrikimas, sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais (t. 2, b. l. 129, 130, 177-178). Nukentėjusioji patyrė ir kitus nepatogumus – didelę įtampą, baimę, nemigą, o tai turėjo neigiamos reikšmės jos gyvenimo kokybei. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiosios I. J. sveikata buvo sutrikdyta dėl kaltinamojo V. J. tyčios, taip pat atsižvelgiama ir į suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir I. J. priteistina 1000 € neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusiajai I. J. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2-)-17-T-111-4360 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba paskiriant jos interesus baudžiamojoje byloje atstovauti advokatą (t. 2, b. l. 132). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2017-04-13 pažymą Nr. NTP-7-4550 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų - 231,60 Eur apmokėjimo (t. 2, b. l. 181) ir 2017-05-09 pažymą Nr. NTP-7-5668 – 127,38 Eur išlaidų apmokėjimo (t. 2, b. l. 204), viso 358,98 Eur. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. T. V. garantuojamos teisinės pagalbos Klaipėdos skyriui priteistina 358,98 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo V. J..

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais – paliktinas saugoti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimą 1 metams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2016-12-24 grasinimo nužudyti) – laisvės atėmimą 1 metams;

pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2017-01-06 grasinimo nužudyti) – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę V. J. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams.

Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 8 ir 9 punktus, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nebendrauti su nukentėjusiąja I. J..

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2016 m. gruodžio 25 d., 2017 m. sausio 6 d. (dvi paras) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 7 d. iki 2017 m. balandžio 14 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės vykdymo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. J. 159,22 € (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 22 centus) išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. J. 1000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai I. J..

Priteisti iš kaltinamojo V. J. 358,98 € (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus, 98 centus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui už advokato pagalbą atlyginti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilalės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daina Dyburienė