- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- eI2-7167-816/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00621-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Lietuvos auditorių rūmams
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis, Danielis Urbonas
- Kategorijos
- 1.4.2Teisėtumas
- 1.4.4Proporcingumas
- 1.4.7Geras administravimas
- 3.6Administracinė diskrecija
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2024 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 1.4-3.1.16.1 (toliau – Nutarimas); 2) įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus patenkinti pareiškėjo prašymą rengti kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminus dažniau negu vieną kartą per metus ir surengti kvalifikacinį egzaminą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą „Dėl poveikio priemonės skyrimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo, inter alia (be kita ko), sustabdė pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė pareiškėjui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo šio Įsakymo įsigaliojimo dienos. AVNT direktoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V3-26 „Dėl auditoriaus A. K. 2023 m. lapkričio 27 d. prašymo“ pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas Įsakymu skirtai poveikio priemonei įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 20 d. Dėl to pareiškėjas 2023 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti audito kvalifikacinį egzaminą ne vieną kartą per metus, bet dažniau ir anksčiau (pvz., 2024 m. iki kovo 1 d. ir iki 2024 m. birželio 30 d.), o ne metų pabaigoje. Atsakovas nepagrįstai skundžiamu Nutarimu netenkino šio pareiškėjo prašymo.
Pažymi, kad vienas iš prašymo netenkinimo motyvų yra tai, jog pareiškėjui buvo suteikta galimybė perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą tris kartus. Pareiškėjo nuomone, nė vienas ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas neriboja, kiek kartų galima perlaikyti egzaminą. Ši aplinkybė negali būti priežastimi atsisakyti organizuoti audito kvalifikacinį egzaminą dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus ir dar metų pabaigoje.
Pareiškėjo vertinimu, skundžiamas atsakovo Nutarimas nesudaro pareiškėjui sąlygų kelti profesinę kompetenciją, apsunkina šį procesą. Atsakovas pažeidžia pareiškėjo interesus bei verčia jį savo teises ginti teisme.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Lietuvos auditorių rūmai turi diskreciją nustatyti egzaminų periodiškumą. Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo (toliau – FAAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Lietuvos auditorių rūmai. Be kita ko, atsižvelgiant į itin platų egzaminų metu tikrinamų žinių spektrą, Lietuvos auditorių rūmų organizuojami auditorių kvalifikaciniai egzaminai yra suskirstyti į 5 dalis: 1) bendroji dalis; 2) mokesčių dalis; 3) teisės dalis; 4) apskaitos dalis; 5) audito dalis. Kiekvienais kalendoriniais metais yra organizuojama po vieną kiekvienos dalies egzaminą, taigi faktiškai kiekvienais kalendoriniais metais įvyksta net po 5 atskirus (skirtingų sričių) egzaminus. Lietuvos auditorių rūmai, nepažeisdami FAAĮ 12 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kvalifikacinius auditoriaus egzaminus organizuoja kartą per kalendorinius metus. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų būtinybę auditorių kvalifikacinius egzaminus organizuoti dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus, taigi neįrodė reikalavimo pagrįstumo.
Atsakovo vertinimu, neturi teisinės reikšmės pareiškėjo skundo argumentas, kad 2023 metais tik audito egzaminas buvo organizuotas metų pabaigoje (lapkričio vidurį), visi kiti sėkmingai kasmet organizuojami žymiai anksčiau. 2024 metais audito egzaminas yra organizuojamas antrasis pagal eiliškumą, t. y. 2024 m. rugsėjo 16 d. (pirmasis egzaminas – „Bendroji dalis“, numatytas 2024 m. rugpjūčio 19 d.). Atsakovo nuomone, 2023 metų duomenys neturi jokios reikšmės šios bylos nagrinėjimui.
Teigia, kad Lietuvos auditorių rūmų organizuojamų auditorių kvalifikacinių egzaminų periodiškumas niekaip nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Pažymi, kad 2024 m. kvalifikacinių auditoriaus egzaminų sesijos grafikas yra patvirtintas 2024 m. vasario 20 d. Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 1.4-9.2.5.1. Audito egzaminas yra numatytas 2024 m. rugsėjo 16 d., taigi pareiškėjas turės galimybę kvalifikacinį egzaminą laikyti iki AVNT direktoriaus Įsakyme nustatyto termino, t. y. iki 2024 m. gruodžio 20 d. Atsakovo nuomone, nustatyta egzamino data neapriboja pareiškėjo galimybės pasinaudoti teise laikyti egzaminą ir tinkamai jam pasirengti.
Pažymi, kad AVNT direktoriaus Įsakymas, kurio pareiškėjui buvo paskirta poveikio priemonė, buvo priimtas 2021 m. gruodžio 20 d., taigi pareiškėjui jau buvo sudaryta galimybė audito egzaminą laikyti 2 kartus – 2022 ir 2023 metais. AVNT direktoriui priėmus 2023 m. gruodžio 15 d. Įsakymą, pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas, taigi pareiškėjas audito egzaminą turi teisę laikyti ir 2024 metais. Pareiškėjas pasinaudojo teise laikyti audito egzaminą ir 2022, ir 2023 metais, tačiau egzamino neišlaikė. Lietuvos auditorių rūmų įsitikinimu, asmens galimybė perlaikyti kvalifikacinį audito egzaminą net 3 kartus (įskaitant teisę laikyti egzaminą 2024 metais) negali būti laikoma pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Pareiškėjas turi teisę laikyti kvalifikacinį egzaminą ir 2024 metais ir pakankamai laiko jam pasirengti, dėl to nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjo skundžiamas Prezidiumo Nutarimas kažkaip pažeidžia pareiškėjo teises.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas turi visas galimybes kelti profesinę kvalifikaciją, dalyvauti Lietuvos auditorių rūmų organizuojamuose mokymuose bei rengtis audito egzaminui. Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad organizuojant audito egzaminą vieną kartą per metus neva yra kažkaip apribojama jo teisė ar galimybė kelti kvalifikaciją. Taip pat pažymi, kad FAAĮ 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau jam galioja šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta pareiga kelti profesinę kvalifikaciją. Taigi pareiškėjas turi ne tik galimybę, bet ir pareigą kelti profesinę kvalifikaciją auditoriaus pažymėjimo sustabdymo laikotarpiu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškė atsisakantis dalies skundo reikalavimų t. y. reikalavimo įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus patenkinti pareiškėjo prašymą rengti kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminus dažniau negu vieną kartą per metus ir surengti kvalifikacinį egzaminą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad skundo dalies atsisako, nes pareiškėjas išlaikė auditoriaus egzaminą. Taip pat pareiškėjas šiuo pareiškimu pateikė prašymą administracinės bylos dalį nutraukti, kadangi nebeliko ginčo objekto. Kitą skundo dalį pareiškėjas, jo atstovas prašė patenkinti, rėmėsi skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė skundą atmesti, paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš esmės netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos dalis nutrauktina.
Ginčas tarp šalių kilo dėl Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2024 m. sausio 19 d. nutarimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas rengti kvalifikacinį audito egzaminą dažniau negu vieną kartą per metus, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat teismo prašo įpareigoti atsakovą patenkinti jo prašymą.
Bylos duomenimis nustatyta:
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą „Dėl poveikio priemonės skyrimo“, kuriuo sustabdė pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė pareiškėjui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Vėliau priimtu AVNT direktoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V3-26 „Dėl auditoriaus A. K. 2023 m. lapkričio 27 d. prašymo“ pareiškėjui buvo suteiktas papildomas terminas Įsakymu skirtai poveikio priemonei įgyvendinti iki 2024 m. gruodžio 20 d.
Pareiškėjas 2023 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Lietuvos auditorių rūmus su prašymu organizuoti audito kvalifikacinį egzaminą dažniau negu vieną kartą per metus ir anksčiau nei metų pabaigoje (pvz., 2024 m. iki kovo 1 d. ir iki 2024 m. birželio 30 d.). Pareiškėjo teigimu, vieną kartą per metus rengiamas egzaminas sudaro pagrindą jaustis neužtikrintai dėl gręsiančios tikimybės jo neišlaikyti ir dėl to prarasti auditoriaus pažymėjimą visam laikui.
Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2024 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 1.4-3.1.16.1, tarpe kitų klausimų, spręstas auditoriaus prašymas ir jis netenkintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d.; šiuo metu galiojančios redakcijos pavadinimas - Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.6 (toliau – Tvarkos aprašas, 2023 m. gegužės 25 d. akto redakcija).
Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas (ginčui aktualios redakcijos FAAĮ 70 str.). Tarpe kitų pareigų Auditorių rūmai organizuoja kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, sudaro sąlygas Egzaminų komisijai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas (FAAĮ 73 str. 1 d. 2 p.). Auditorių rūmų sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus FAAĮ 76 straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Skundžiamas atsakovo sprendimas nepatenka tarp sprendimų, skundžiamų AVNT, todėl jis nagrinėtinas teismine tvarka ABTĮ tvarka.
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir nevykdo atitinkamos srities politikos, o tik sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (2011 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2013 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-634/2013). Kita vertus, tai nereiškia, kad viešojo administravimo funkciją atliekantis subjektas jo kompetencijai priskirtoje srityje srityje gali veikti nevaržomai. Jį saisto ir bendrieji teisės principai (pvz., proporcingumo, vienodo vertinimo), ir specialiosios teisės srities ar bendrosios viešojo administravimo normos (pvz., FAAĮ 12 str. 1 d., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3, 10 str.).
Ginčui aktualios redakcijos FAAĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Auditorių rūmai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad auditorių rūmai, suderinę su auditorių, audito įmonių ir užtikrinimo specialistų viešąją priežiūrą Vyriausybės įgaliota atlikti įstaiga: 1) nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką; 2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas (FAAĮ 12 straipsnio 11 dalis).
Taigi iš paminėto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad Lietuvos auditorių rūmai auditorių egzaminą privalo organizuoti ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus. Retesnis nei vieną kartą per kalendorinius metus egzaminų organizavimas galėtų būti pagrindu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą ir nepagrįstą įstatyme nustatytos teisinės prievolės nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminų organizavimo ir laikymo tvarkos aprašas nustato egzaminų užduočių rengimo tvarką, pasiruošimo egzaminams tvarką, egzaminų laikymo tvarką ir eigą, egzamino vertinimo tvarką, susipažinimo su egzamino įvertinimu tvarką bei mokesčio už egzaminą dydį. Tvarkos aprašo 9 punkte nustatyta, kad Lietuvos auditorių rūmai iki einamųjų metų balandžio 1 dienos nustato ir Lietuvos auditorių rūmų interneto tinklalapyje paskelbia einamųjų metų egzaminų grafiką ir egzaminų programas, o ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki atitinkamo egzamino dienos Lietuvos auditorių rūmų interneto svetainėje paskelbia tikslią egzaminų vietą ir laiką bei raštu informuoja asmenis, kuriems buvo leista laikyti egzaminus. Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad šio aprašo 14 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai priimami Lietuvos auditorių rūmuose. Einamųjų metų egzaminams laikyti dokumentai priimami nuo balandžio 1 dienos iki balandžio 20 dienos.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Lietuvos auditorių rūmų organizuojami auditorių kvalifikaciniai egzaminai yra suskirstyti į 5 dalis: 1) bendroji dalis; 2) mokesčių dalis; 3) teisės dalis; 4) apskaitos dalis; 5) audito dalis. Kiekvienais kalendoriniais metais yra organizuojama po vieną kiekvienos dalies egzaminą, taigi faktiškai kiekvienais kalendoriniais metais įvyksta net po 5 atskirus (skirtingų sričių) egzaminus.
Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu organizuoti vieną iš penkių auditorių kvalifikacinių egzaminų – audito kvalifikacinį egzaminą – dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus.
Byloje iš atsakovo pateikto Prezidiumo Nutarimo, įtvirtinto 2024 m. sausio 19 d. protokole, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo prašymą, matyti, kad Nutarime yra visų pirma akcentuojama, jog auditoriui (pareiškėjui) 2021 m. AVNT nurodymu buvo sustabdytas auditoriaus pažymėjimo galiojimas ir pavesta perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per 2 metų laikotarpį. Auditorius (pareiškėjas) laikė audito kvalifikacinį egzaminą du kartus, tačiau neišlaikė. 2022 m. lapkričio 14 d. vykusio egzamino darbas įvertintas 53,80 balų, 2023 m. lapkričio 13 d. vykusio egzamino darbas įvertintas 52,20 balų. Egzaminas yra išlaikytas, jeigu teisingi atsakymai sudaro 65 ir daugiau balų. 2023 m. gruodžio mėn. AVNT nurodymu auditoriui buvo suteiktas papildomas terminas perlaikyti audito egzaminą iki 2024 m. gruodžio 20 d. Atsakovas ginčijamame Nutarime auditoriaus prašymo organizuoti audito kvalifikacinį egzaminą dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus netenkino, nes: pirma, auditoriui buvo suteikta galimybė perlaikyti kvalifikacinį auditoriaus audito egzaminą net 3 kartus; antra, vadovaujantis Tvarkos aprašo 16 punktu, einamųjų metų egzaminams laikyti dokumentai priimami nuo balandžio 1 d. iki balandžio 20 d. ir atsižvelgiant į tai, kad paruošti egzamino užduotis užtrunka, nes yra rengiamos naujos užduotys kasmet, egzaminai yra organizuojami vieną kartą metuose metų pabaigoje.
Taigi iš ginčijamo atsakovo Prezidiumo Nutarimo, atsakovo atsiliepimo ir pareiškėjo skundo teiginių darytina išvada, kad atsakovas sudarė galimybę pareiškėjui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą ne anksčiau kaip po 6 mėnesių tris kartus per trejus metus imtinai. Pareiškėjo atsakovui pateiktas prašymas rengti audito egzaminą du ir daugiau kartų per kalendorinius metus grindžiamas aplinkybe, kad AVNT 2021 m. gruodžio 20 d. priėmė įsakymą „Dėl poveikio priemonės skyrimo“, kuriuo sustabdė pareiškėjo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir pavedė pareiškėjui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą per ne ilgesnį negu 2 metų laikotarpį nuo Įsakymo įsigaliojimo dienos. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad atsakovas sudarė galimybę pareiškėjui ne anksčiau kaip po 6 mėnesių perlaikyti audito egzaminą, taip pat tai, kad AVNT pratęsė terminą pareiškėjui perlaikyti audito kvalifikacinį egzaminą, prieina prie išvados, kad atsakovas motyvuotai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl kvalifikacinio audito egzamino rengimo periodiškumo.
Nėra aktualūs pareiškėjo teiginiai, kad egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas, nes nagrinėjamu atveju pareiškėjas kvalifikacinį egzaminą turėjo išlaikyti per AVNT įsakymuose nustatytą terminą, o jo neišlaikęs, pakartotinai galėjo laikyti nurodytą egzamino dalį ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas pažeidžia jo teisėtus interesus. Vien tai, kad pareiškėjas mano, jog egzaminas (jo dalis) galėtų būti organizuojamas dažniau nei vieną kartą per kalendorinius metus, nėra teisinis pagrindas, įvertinus esamą teisinį reguliavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, naikinti skundžiamą administracinį sprendimą.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kvalifikacinio egzamino struktūrą ir jo organizavimui keliamus reikalavimus, reikalingus atliktus parengiamuosius veiksmus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo Nutarimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl kvalifikacinio audito egzamino dalies rengimo periodiškumo, yra pagrįstas teisiniais argumentais ir faktiniais duomenimis, todėl atitinka FAAĮ 12 straipsnio 1, 11 dalis ir VAĮ reikalavimus (nustatytus 10 straipsnyje), o pareiškėjo argumentai dėl Nutarimo neteisėtumo ir nepagrįstumo yra atmestini.
Kita bylos dalis nutrauktina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškė atsisakantis dalies skundo reikalavimų t. y. reikalavimo įpareigoti Lietuvos auditorių rūmus patenkinti jo prašymą rengti kvalifikacinių Lietuvos auditorių rūmų narių egzaminus dažniau negu vieną kartą per metus ir surengti kvalifikacinį egzaminą per vieną mėnesį nuo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nurodė, kad skundo dalies atsisako, nes pareiškėjas išlaikė auditoriaus egzaminą. Taip pat pareiškėjas šiuo pareiškimu pateikė prašymą administracinės bylos dalį nutraukti, kadangi nebeliko ginčo objekto. Pareiškėjas nurodė, kad jam suprantamos skundo dalies atsisakymo pasekmės.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 50 straipsniu suteikiama teisė pareiškėjui atsisakyti skundo bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, atsisakius pareiškėjui skundo, byla nutrauktina.
Nustatyta, kad pareiškėjas pasinaudojo įstatymo jam suteikta galimybe atsisakyti skundo dalies, atsisakymas nuo skundo dalies yra besąlyginis ir galutinis, o administracinės bylos nutraukimas šiuo atveju nepažeidžia kitų asmenų interesų, neprieštarauja įstatymui (ABTĮ 55 straipsnio 2 dalis). Pagrindų atsisakyti priimti pareiškėjo pareiškimą dėl bylos dalies nutraukimo nenustatyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Todėl, sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (kai nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016).
Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad negalima daryti išvados, jog pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo įvykdytas geruoju dėl to, kad jis kreipėsi į teismą, kadangi minėtas skundo reikalavimas tapo pareiškėjui nebeaktualus, jam išlaikius auditoriaus egzaminą. Taigi nėra ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas ir šiuo aspektu.
Atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 1 279,57 Eur: 977,07 Eur už atsiliepimo į skundą parengimą (2024 m. kovo 28 d. PVM sąskaita faktūra serija 001 Nr. 2024-033; 2024 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas), 302,50 Eur už atstovavimą teismo posėdyje (2024 m. spalio 25 d. PVM sąskaita faktūra serija 001 Nr. 2024-083; 2024 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymas).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatyta, jog už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojama priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Rekomendacijų 8.19 papunktyje numatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistina suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 2,5 sandaugai. Rekomendacijų 8.20 papunktyje numatyta, kad kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, teikimo valandą priteisti suma yra lygi užpraėjusio ketvirčio vidutinio bruto darbo užmokesčio ir koeficiento 0,1 sandaugai.
Atsiliepimas teismui pateiktas 2024 m. I ketvirtį, todėl aktualus 2023 m. III ketvirtis – 2 018,2 Eur. Teismo posėdis vyko 2024 m. IV ketvirtį, teismo posėdis truko apie 38 min.
Atsakovas prašo priteisti jo naudai 1 279,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė įrodymus, kad tokias išlaidas realiai patyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas dėl Nutarimo panaikinimo atmestas, ir į tai, kad pareiškėjas atsisakė skundo dalies dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus, į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, taip pat į Rekomendacijų 8.2, 8.19 papunkčius, 9 punktą, atsakovui iš pareiškėjo priteistina 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus ir yra proporcinga, neviršijanti Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Pažymėtina, kad didesnės apimties bylinėjimosi išlaidų priteisimas nėra atsakovo pakankamai motyvuotas būtinumo jas patirti aspektu, kadangi pirmojoje instancijoje profesionalus atstovavimas nėra būtinas ir viešojo administravimo funkcijas atliekantis subjektas gali savarankiškai save atstovauti administracinėje byloje, kurios objektu yra jos priimtas administracinis sprendimas, arba privalo įtikinti teismą dėl poreikio patirti atstovavimo teisme išlaidas bei būtinumo jas atlyginti iš priešingos ginčo šalies pilna apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 50, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 104 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atmesti pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą dėl Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2024 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. 1.4-3.1.16.1 panaikinimo.
Administracinės bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti atlikti veiksmus nutraukti.
Atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Iš dalies patenkinti atsakovo Lietuvos auditorių rūmų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti atsakovui Lietuvos auditorių rūmams iš pareiškėjo A. K. (A. K.) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.