- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- eI2-10827-1114/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07405-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Trečiasis asmuo
- D. S., Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Pareiškėjas
- E. B.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ir D. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja E. B. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau ir – Inspektorius) 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. SPR-108 (toliau ir – Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą byloje: perduoti / gražinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (toliau ir – Tarnyba); 3) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau ir – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje.
2. Skunde nurodo, kad 2023-05-09 Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau ir – Inspekcija) pateikė skundą, kuriuo prašė pašalinti pareiškėjos ir jos sutuoktinio duomenis iš /www.diena.lt/ svetainės. 2023-05-15 pareiškėja iš Inspekcijos gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad jos skundas neteismingas Inspekcijai, kad šį skundą pagal teismingumą turi nagrinėti Tarnyba, kuriai jis ir yra persiunčiamas. 2023-05-30 priimtas Tarnybos sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi nuo galimo pažeidimo įvykdymo iki pareiškėjos kreipimosi su skundu yra praėję 2 metai. Pareiškėjos manymu, minėtas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei privalo būti panaikintas.
3. Teigia, jog Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas ir jos sprendimų priėmimui, Sprendimo turiniui yra keliami ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau ir – VAĮ) reikalavimai, kurių Tarnyba, anot pareiškėjos, priimdama skundžiamą Sprendimą nesilaikė bei nukrypo ir nuo teismų praktikos. Pažymi, kad Tarnybos siūlymas ginti savo teises civiline tvarka yra nelogiškas, prieštaraujantis teisės aktams.
4. Anot pareiškėjos, nepaisant to, kad teisė į gerą administravimą ESTT jurisprudencijoje pripažinta atspindinčia bendrąjį Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės principą, t. y. iš esmės įtvirtinančia pripažintą atitinkamą procedūrinį standartą, kuris determinuoja ne tik ES institucijų, įstaigų, organų, bet tam tikrais atvejais ir nacionalinių institucijų elgesį, ši teisė expressis verbis nėra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.
5. Tvirtina, jog atsakovės priimti ginčo sprendimai yra individualūs administraciniai aktai, kuriems yra taikomi VAĮ reikalavimai. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktika teigia, jog viešojo administravimo subjektas savo sprendimą privalo grįsti tik tinkamais, patikimais, teisėtu būdu, procesiškai tinkamai įformintais duomenų šaltiniais ir / ar įrodymais, kurie nekeltų jokių abejonių dėl dokumentuose pateiktų duomenų tikslumo ir patikimumo. Priduria, jog viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.
6. Pabrėžia, kad privataus fizinio asmens – pareiškėjos, taip pat ir jos sutuoktinio D. S., asmeniniai duomenys yra saugomi: Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau ir – BDAR), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau ir – ADTAĮ).
7. Teigia, jog pagal BDAR, sutikimas tvarkyti asmens duomenis turi būti duodamas aktyvia išraiška, o sutikimo davimo aplinkybė negali būti įterpta tarp šimto sutarties sąlygų. Anot pareiškėjos, asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai nenumato blogesnės asmenų duomenų apsaugos ar nesaugojimo dėl to, kad šie duomenys yra viešame registre, o tai, kad registro duomenys pasiekiami suinteresuotiems asmenims, nėra pagrindas išvadai, jog šie asmenys gali tvarkyti asmens duomenis nesilaikydami asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų, esant neišvengiamumui, nepagrindę savo teisinio intereso pagal BDAR reikalavimus.
Šalies argumentai
8. Pareiškėjos teigimu, ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai, prieštarauja ES teisei. Tvirtina, jog kadangi tokio (ap)ribojimo tiesioginio taikymo reglamente – BDAR – nėra nustatyta, tai šiuo atveju Tarnyba privalėjo tiesiogiai taikyti ES teisės normas bei vadovautis ESTT pateiktais išaiškinimais.
9. Pareiškėjos įsitikinimu, tokio termino ribojimo (kaip du metai), pirmiausia, itin trumpo bei jo skaičiavimo eigos pradžia – ne nuo sužinojimo, o nuo pačio pažeidimo padarymo dienos, taip pat yra teisiškai yra ydinga, bei pažeidžia ir konstitucinį teisinės valstybės principą. Tvirtina, jog šiuo atveju, atsižvelgiant į ABTĮ 4 straipsnio 3 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 14 punktą, šioje situacijoje neišvengiamai yra būtina kreiptis ir į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl šio klausimų – terminų (ne)taikymo ir jų taikymo taisyklių pagal BDAR, siekiant nubausti pažeidėją (ap)ribojimo taikymo galimybės.
10. Anot pareiškėjos, BDAR neįtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad tyrimo termino pradžia būtų skaičiuojama (užskaitoma) tik nuo dokumento ištirti asmens duomenų apsaugos pažeidimą pateikimo išimtinai nacionalinei asmens duomenų apsaugos oficialiai institucijai fakto / momento, o ne būtų skaičiuojam nuo kreipimosi į bet kurią kompetentingą tai tirti nacionalinės valstybės instituciją, kaip ir yra šiuo atveju – 2023 m. gegužės 9 d. dieną pareiškėjai pateikus pareiškimą Inspekcijai. Akcentuoja, jog šios teisiškai reikšmingos aplinkybės Tarnyba priimdama skundžiamą Sprendimą irgi ne(į)vertino.
11. Pareiškėjos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko skundą; paaiškino, kad neaišku, kaip atsakovė nustatė, kad publikacija buvo paskelbta būtent 2019-10-10, D. S. nuomone, tiksli publikacijos paskelbimo data nenustatyta – gal buvo paskelbta anksčiau nei 2019-10-10, o gal vėliau; byloje kyla ginčas dėl byloje teisiškai reikšmingos aplinkybės – kada paviešinta publikacija, atsakovas įrodymų nepateikė. Dėl poveikio priemonės skyrimo paaiškino, kad, nenustačius publikacijos paskelbimo datos, negalima skaičiuoti ir senaties termino eigos pradžios; pažeidimas nėra pašalintas, jis buvo ir 2023-05-09, kai pareiškėja su skundu kreipėsi į Inspekciją; tai tęstinis pažeidimas, jeigu tęstinis pažeidimas nešalinamas, jis atsinaujina kiekvieną dieną; pareiškėja neprašė taikyti poveikio priemonių; paaiškina, kad negalima remtis LVAT 2023-05-17 sprendimu byloje, nes šioje byloje pareiškėjas buvo viešas asmuo, kuris prieš tai buvo informuotas, kad apie jį renkami duomenys; nė viena atsakovės nurodyta LVAT byla nėra analogiška šioje byloje nagrinėjamai situacijai, nė vienoje iš jų neanalizuota situacija per BDAR prizmę; senaties termino pradžia turi būti pradedama skaičiuoti nuo sužinojimo apie pažeidimą dienos. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-08 nutarimu. Pabrėžė, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo yra privatūs asmenys, jiems taikomas BDAR. Nelogiškas siūlymas spręsti klausimą civilinio proceso tvarka. Paaiškino, kad D. S. apie publikaciją sužinojo darbe 2023-05-07 ar 2023-05-08, kai buvo informuotas, kad per „Google“ galima rasti publikaciją. Teismo posėdžio metu D. S. prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurioje nustatytas 2 metų naikinamasis terminas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nepažeidžia teisės į teisminę gynybą, nes susidaro įspūdis, kad dabar ginamas pažeidėjas, o ne nukentėjęs asmuo. Paaiškino, kad skiriasi publikacijos paskelbimas internete ir publikacijos paskelbimas televizijoje, spaudoje; jeigu 2019 m. atsirado publikacija, nepaneigta aplinkybė, kad sužinojo apie ją 2023 m. gegužės mėn. Atsiliepime remiamasi 2014 m. LVAT praktika, tačiau ji nieko bendro neturi su šia byla, nėra analizės per BDAR prizmę; teisinis reguliavimas neturi būti toks, kuris padeda pažeidėjams išvengti padaryto pažeidimo. Neaišku, kada pažeidimas padarytas, ar jis yra tęstinis, kaip jis turi būti traktuojamas.
Atsiliepimas
12. Atsakovė Tarnyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriamą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
13. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė, kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ nustatytų pareigų, todėl mano, kad priimtas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į imperatyvias teisės aktų nuostatas bei į LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
14. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, kad ji, kaip viešojo administravimo subjektas, priimdama Sprendimą nesilaikė VAĮ reikalavimų, teigia, jog ji įvertino pareiškėjos pateiktą skundą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) ir ADTAĮ nustatytos kompetencijos ribose ir laikėsi VAĮ nustatytų pareigų, todėl priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir priešingai nei teigia pareiškėja, atsisakymas nagrinėti skundą yra motyvuotas. Atsakovės manymu, pareiškėjos pateikta informacija buvo įvertinta atsižvelgiant į imperatyvias teisės aktų nuostatas ir aktualią LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose.
15. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos skundo teiginiais, kad ji priimdama sprendimą nukrypo nuo teismų praktikos, pažymi, jog šiuo atveju, nors pareiškėja ir pabrėžia, jog daug dėmesio reikia skirti LVAT praktikai, tačiau ignoruoja faktą, kad publikacijai yra suėjęs dvejų metų senaties terminas, kurį savo praktikoje ne kartą pažymėjo LVAT. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skunde nepagrindė ir nemotyvavo, kaip atsakovė nukrypo nuo LVAT formuluojamos praktikos, taip pat į tai, kad pareiškėjos skunde pateikiama LVAT praktika „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas įvairaus pobūdžio ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, ne kartą rėmėsi Chartijos nuostatomis, įskaitant Chartijos straipsnius, įtvirtinančius šias teises ir laisves <...>“ yra išvestinė, nesusijusi su LVAT praktika dėl informacijos sklaidos internete senaties taikymo.
16. Atsiliepime teigia, jog Sprendime pasisakė, kad VIĮ nėra konkrečiai įtvirtinti terminai žurnalistų etikos inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti, o LVAT praktikoje ši situacija laikoma teisės spraga, kuri sprendžiama pritaikius įstatymo analogiją. Remdamasi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalimi, bei LVAT praktika daro išvadą, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos, todėl atsakovė negalėjo taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ ir ADTAĮ, o pateikto skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, todėl būtų neteisėtas.
17. Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjos pozicija, jog itin trumpo dvejų metų senaties termino ribojimas, kuris įtvirtintas ADTAĮ bei jo skaičiavimo eigos pradžia ne nuo sužinojimo, o nuo pažeidimo padarymo dienos, teisiškai ydinga bei pažeidžia konstitucinį teisinės valstybės principą, pabrėžia, jog LVAT ne kartą yra nurodęs, jog poveikio priemonės taikymo terminas negali tęstis neapibrėžtą laikotarpį, kaip ir ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį, jeigu nuo skunde ar jo dalyje nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip dveji metai.
18. Pažymi, jog šiuo atveju publikacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo paskelbti viešai iki šiol prieinamame interneto tinklalapyje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja apie savo neturtinės teisės pažeidimą sužinojo vėliau negu publikacija paskelbta bei, kad ji neturėjo galimybes per daugiau nei trejų metų terminą kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo VIĮ ar ADTAĮ nustatyta tvarka. Akcentuoja, kad naikinamasis 2 metų senaties terminas skundų nagrinėjimui yra parinktas siekiant neapsunkinti tyrimų ir greitai atstatyti pareiškėjų status quo, sudaryti objektyvias galimybes institucijoms ištirti skundus, surinkti įrodymus, priimti sprendimą ir taikyti poveikio priemones. Pabrėžia, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių teisiškai pagrįstų pagrindų nukrypti nuo ankstesnėje LVAT praktikoje suformuluotų senaties termino skaičiavimo aiškinimo taisyklių.
19. Atsakovė taip pat nepritaria pareiškėjos siūlymui kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo. Pažymi, kad Europos Sąjungos Sutarties (toliau ir – ESS) 19 straipsnio 3 dalies b punkte ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau ir – SESV) 267 straipsnyje numatyta galimybė kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo yra esminis Europos Sąjungos teisės mechanizmas. Juo siekiama užtikrinti vienodą šios teisės aiškinimą ir taikymą Sąjungoje, suteikiant valstybių narių teismams priemonę, kuria naudodamiesi jie gali prejudicine tvarka pateikti ESTT klausimus dėl ES teisės išaiškinimo ar dėl ES institucijų, įstaigų ar organų priimtų aktų galiojimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir – ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad taikydamas ES teisės normas, teismas taip pat vadovaujasi ES teisminių institucijų sprendimais. Įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Ši procedūra yra aktuali tais atvejais, kai nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje kyla naujas ES teisės aiškinimo klausimas, svarbus bendrajam interesui vienodai taikyti šią teisę, arba jeigu esamoje jurisprudencijoje nėra reikiamo išaiškinimo, atsižvelgiant į naują teisinę situaciją.
20. Atkreipia dėmesį į tai, kad Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į imperatyvią ADTAĮ įtvirtintą nuostatą bei į aktualią ir nuoseklią LVAT suformuotą praktiką neturtinių teisių gynimo bylose. Akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje prejudicinis sprendimas nėra reikalingas, nes pareiškėjos keliamais klausimais ADTAĮ nuostatos yra aiškios, nenustatyti jokie teisiškai pagrįsti pagrindai nukrypti nuo LVAT praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles, todėl Pareiškėjos siūlymas atmestinas.
Atsiliepimas
21. Atsakovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko atsiliepimą, Sprendimas yra pagrįstas, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad publikacijos paskelbimo data nurodyta pačiame Sprendime, ji matosi iš pačios viešai paskelbtos publikacijos, kad ji paskelbta 2019-10-10; atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pateikė į bylą publikaciją tokiu formatu, kad matytųsi, kaip atsakovės atstovė teigia, jos paskelbimo data – 2019-10-10. Skirtumas turi būti daromas tarp informacijos, skelbiamos internete, ir informacijos, skelbiamos kitose žiniasklaidos priemonėse, pavyzdžiui, laikraštyje, žurnale. Publikacija buvo prieinama viešai, prieinamumas nėra ribojamas, pareiškėjai nebuvo apribotos galimybės kreiptis dėl, jos nuomone, teisių pažeidimo; jeigu būtų neapibrėžtas laikas, kada asmuo gali kreiptis, tai sukeltų galimai sunkumų žiniasklaidos priemonėms, būtų suvaržomos jos gynybos priemonės; būtų teisinis neapibrėžtumas, jeigu asmuo galėtų bet kada kreiptis dėl galimai pažeistų teisių. Akcentavo LVAT 2023-05-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023. Atsakovės atstovė dėl D. S. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą paaiškino, kad nemato būtinybės, remiantis analogiškais argumentais kaip ir dėl pareiškėjos prašymo kreiptis į ESTT. Atsakovas Sprendimą priėmė remdamasis nuoseklia LVAT praktika panašaus pobūdžio bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspektoriaus Sprendimo, kuriuo nuspręsta atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą dėl suėjusio senaties termino, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja teismo prašo: 1) panaikinti Inspektoriaus Sprendimą; 2) priimti naują sprendimą byloje: perduoti / gražinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Tarnybai; 3) kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurioje nustatytas 2 metų naikinamasis terminas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nepažeidžia teisės į teisminę gynybą.
23.1. Pareiškėja ir D. S. yra sutuoktiniai, Kaune sudarę santuoką 2019-10-10; tai patvirtina į bylą pateiktas pareiškėjos ir D. S. Santuokos sudarymo įrašas.
23.2. 2023-05-09 pareiškėja elektroniniu paštu kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad tinklalapyje www.kauno.diena.lt skiltyje „Kas tuoksis šią savaitę? (jaunavedžių sąrašas)“, buvo paskelbta, jog 2019-10-10 13.50 val. Kauno mieste tuokiasi D. S. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja paaiškino, kad paskelbti duomenys pažeidžia pareiškėjos privatumą, jie atviri, ji nesutinka, kad jie būtų toliau viešinami, prašė imtis priemonių, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio (privačių ir fizinių asmenų) duomenys būtų pašalinti iš interneto svetainės, nebūtų skelbiami viešai.
23.3. Atsakovė į bylą pateikė tinklalapio https://kauno.diena.lt ekrano vaizdo nuotrauką su publikacija „Kas tuoksis šią savaitę? (jaunavedžių sąrašas) su nurodyta paskelbimo data „2019-10-10 05:00:00“, kurioje pateikta informacija, kas „šią savaitę Kauno mieste tuokiasi“ spalio 10 d. (ketvirtadienį), spalio 11 d. (penktadienį), spalio 12 (šeštadienį), kas „šią savaitę Kauno rajone tuokiasi“ spalio 11 d. (penktadienį), spalio 12 d. (šeštadienį). Prie įrašo „šią savaitę Kauno mieste tuokiasi“ spalio 10 d. (ketvirtadienį), be kita ko, nurodyta: „13.50 val. – D. S. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (duomenys neskelbtini)“.
23.4. Inspekcija 2023-05-16 sprendimu Nr. 2R-2908 (2.13.Mr.) nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą kaip nepriklausantį Inspekcijos kompetencijai, nes pareiškėja skundžiasi dėl asmens duomenų atskleidimo visuomenės informavimo ir žiniasklaidos tikslais, bei persiųsti skundą Tarnybai pagal kompetenciją nagrinėti.
23.5. Inspektorius, išnagrinėjęs gautą skundą, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, remdamasis LVAT praktika, priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti nagrinėti pareiškėjos skundą, kadangi ginčo publikacija paskelbta 2019-10-10 (yra suėjęs 2 metų senaties terminas), todėl Inspektorius negali taikyti jokių poveikio priemonių, nurodytų VIĮ ir ADTAĮ, o pareiškėjos skundo detalesnė analizė ir galimas pažeidimų konstatavimas be poveikio priemonių taikymo prieštarautų viešojo administravimo principams, taigi būtų neteisėtas.
24.1. Inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais; Inspektorius atlieka BDAR nustatytas priežiūros institucijos užduotis ir turi BDAR nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus; Inspektoriui netaikomi BDAR 57 straipsnio 1 dalies j–l ir n–t punktai, 58 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, 2 dalies e, g, h ir j punktai, 3 dalies a, c ir e–j punktai (ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalis).
24.4. Priežiūros institucija (Inspekcija, Inspektorius), baigusi skundo ar jo dalies nagrinėjimą, motyvuotai nusprendžia: 1) pripažinti skundą ar jo dalį pagrįsta; 2) atmesti skundą ar jo dalį (31 straipsnio 1 dalis). Kai skundas ar jo dalis pripažįstama pagrįsta, Inspektorius motyvuotai teikia duomenų valdytojui ir (ar) duomenų tvarkytojui nurodymus, rekomendacijas ir (ar) taiko kitas BDAR 58 straipsnio 2 dalyje ir ADTAĮ 33 straipsnyje nurodytas priemones (31 straipsnio 3 dalis).
26. VIĮ nustatyta, kad Inspektorius atlieka šias funkcijas: 1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo; 2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse; 3) nagrinėja duomenų subjektų pagal BDAR 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus ADTAĮ nustatyta tvarka; nagrinėjant šiuos skundus, VIĮ 50 straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos; <…>; 5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų; <…> (50 straipsnio 1 dalis). VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokį sprendimą (įskaitant kokias poveikio priemones gali taikyti), atlikdamas VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, Inspektorius gali priimti.
28. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad, neaišku, kaip atsakovė nustatė, kad ginčo publikacija paskelbta būtent 219-10-10; jo nuomone, tiksli ginčo publikacijos paskelbimo data nenustatyta.
29. Kaip minėta, atsakovė į bylą pateikė tinklalapio https://kauno.diena.lt ekrano vaizdo nuotrauką su publikacija „Kas tuoksis šią savaitę? (jaunavedžių sąrašas), kurioje nurodyta jos paskelbimo data – „2019-10-10 05:00:00“. Teismas, vertindamas bylos medžiagą, be kita ko, kada pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo sudarė santuoką, atsakovės pateiktos publikacijos (ekrano vaizdo nuotraukos, iš kurios, kaip paaiškino atsakovės atstovė teisme, ir buvo nustatyta, kada paskelbta ginčo publikacija) turinį - nurodyta, kas tuokiasi Kauno mieste ir Kauno rajone spalio 10-12 dienomis, tai, kad pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo neginčija, jog pateiktoje ekrano vaizdo nuotraukoje su ginčo publikacija jų asmens duomenys (vardai, pavardės, gimimo datos, santuokos sudarymo vieta, data) nurodyti teisingi, daro išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su atsakovės pozicija, jog ginčo publikacija paskelbta 2019-10-10. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų, pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti, kad ginčo publikacija paskelbta 2019-10-10.
30. Kaip minėta, pagal VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktą, gavęs duomenų subjekto skundą, kad su juo susijęs asmens duomenų tvarkymas atliekamas pažeidžiant BDAR, Inspektorius tokį skundą nagrinėja ADTAĮ nustatyta tvarka. Kaip minėta, pagal ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, Inspektorius priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo praėjo daugiau kaip 2 metai.
31. Nagrinėjamu atveju Inspektorius atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes nustatė, kad pagal suformuotą LVAT praktiką, sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos; publikacija buvo paskelbta 2019-10-10, pareiškėja su skundu kreipėsi 2023-05-09, t. y. praleidusi 2 metų senaties terminą.
32. Pareiškėjos atstovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo byloje teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažeidimas nėra pašalintas, nes jis buvo ir 2023-05-09, kad tai tęstinis pažeidimas, jeigu tęstinis pažeidimas nepašalinamas, jis atsinaujina kiekvieną dieną; kad senaties termino pradžia turi būti pradedama skaičiuoti nuo sužinojimo apie pažeidimą dienos.
33. Teismo vertinimu, šiuo atveju aktuali yra LVAT praktika. Kaip matyti iš LVAT 2021-09-08 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, pareiškėjas pastarojoje byloje argumentavo, kad trunkamojo pažeidimo atveju skundo pareiškimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui dienos; kad ginčo publikacijos kreipimosi į Inspektorių metu vis dar buvo viešai prieinamos, nebuvo pašalintos, t. y. daromas pažeidimas nenutrūko (tęsėsi), todėl terminas turėjo būti skaičiuotas ne nuo publikacijų paskelbimo dienos, bet nuo pažeidimo pabaigimo. LVAT 2021-09-08 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, pasisakydamas dėl senaties termino taikymo ir termino pradžios rėmėsi, LVAT 2014-03-12 d. nutartimi, atmetė apelianto argumentus, kad trunkamojo pažeidimo atveju skundo pareiškimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tokio pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui dienos, pažymėjo, kad publikacijos skelbtos viešai, todėl buvo prieinamos laisvai, taigi senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo data.
34. Atsižvelgiant į pateiktą LVAT praktiką, sutiktina su Tarnybos pozicija, kad ginčo publikacija su aiškiai identifikuojama pareiškėja ir jos sutuoktiniu buvo paskelbta viešai bei laisvai prieinama interneto tinklalapyje visą laiką, todėl nagrinėjamu atveju senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. 2019-10-10.
35. Pareiškėja, trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėja neprašė taikyti poveikio priemonių, kad negalima remtis LVAT 2023-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023, nes šioje byloje pareiškėjas buvo viešas asmuo, kuris prieš tai buvo informuotas, kad apie jį renkami duomenys; nė viena atsakovės nurodyta LVAT byla nėra analogiška šioje byloje nagrinėjamai situacijai, nė vienoje iš jų neanalizuota situacija per BDAR prizmę. Teismas atmeta šiuos pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus kaip nepagrįstus, remdamasi žemiau išdėstytais motyvais.
36. Pareiškėja neprašė taikyti poveikio priemones, tačiau, kaip matyti iš aptarto ADTAĮ 31, 32 straipsniuose, BDAR 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, Inspektoriaus įgaliojimai taikyti ar netaikyti poveikio priemones motyvuotai pripažinus, kad skundas ar jo dalis pagrįsta, nepriklauso nuo to, ar skundą padavęs asmuo prašo taikyti poveikio priemones ar neprašo; ar taikyti poveikio priemones ir kokias, sprendžia Inspektorius.
37. Šiame kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas remtis LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis ir kitose vėliau LVAT išnagrinėtose iš esmės panašiose bylose, kuriose priimtomis nutartimis remiasi Inspektorius Sprendime, t. y. LVAT 2018-10-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1592-520/2018, LVAT 2021-09-08 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1059-1062/2021, LVAT 2022-04-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022, LVAT 2023-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023.
38. Administracinėje byloje, kurioje priimtas LVAT 2023-05-17 sprendimas, ginčas kilo dėl Inspektoriaus 2021-05-10 sprendimo, kuriuo Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, atsisakė nagrinėti asmens skundą dėl to, kad informacija interneto tinklalapyje www.lrytas.lt paskelbta 2014-10-11 (atnaujinta 2018-01-27), asmuo su skundu į Inspektorių kreipėsi 2021 m. balandžio mėn., t. y. suėjus 2 metų senaties terminui. Pareiškėjas paaiškino, kad negalima remtis LVAT 2023-05-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023, nes pastarojoje byloje pareiškėjas buvo viešas asmuo, kuris prieš tai buvo informuotas, kad apie jį renkami duomenys. Teismas pažymi, kad, kaip matyti iš LVAT 2023-05-17 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023, pastarojoje byloje esminės reikšmės neturėjo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, esminę reikšmę turėjo terminas, per kurį asmuo nuo publikacijos apie jį paskelbimo interneto tinklalapyje www.lrytas.lt kreipėsi į priežiūros instituciją, o kreipėsi suėjus 2 metų senaties terminui. Asmuo, padavęs skundą teismui administracinėje byloje, kurioje buvo priimta LVAT 2023-05-17 nutartis, kaip ir pareiškėjas skunde argumentavo, kad publikacija interneto tinklalapyje www.lrytas.lt paskelbta 2014-10-11, tačiau publikacijos turinys apie asmenį, jo asmens duomenys prieinami (skelbiami) internete ir skundo teismui padavimo metu, todėl asmens teisės skundo padavimo metu pažeidžiamos tiek pat, kiek ir 2014-10-11, tačiau LVAT 2023-05-17 nutartyje konstatavo, kad senaties (2 metų) termino skaičiavimo pradžia yra galimo pažeidimo įvykdymo diena, t. y. publikacijos paskelbimo interneto tinklalapyje www.lrytas.lt diena.
39. Pareiškėjas teigia, kad nė viena atsakovės nurodyta LVAT byla nėra analogiška šioje byloje nagrinėjamai situacijai, nė vienoje iš jų neanalizuota situacija per BDAR prizmę, tačiau teismas pažymi, kad administracinėje byloje, kurioje priimta LVAT 2023-05-17 nutartis, pareiškėjas skundėsi ir dėl to, kad jo asmens duomenys prieinami (skelbiami) internete, Inspekcijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą priimtas vadovaujantis tomis pačiomis teisės aktų nuostatomis kaip ir nagrinėjamoje byloje Sprendimas, t. y. VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Kaip matyti iš LVAT 2022-04-27 nutarties administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022, Inspektorius, priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti asmens skundą taip pat rėmėsi ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalie 8 punktu, kai asmuo Inspektoriaus prašė išnarinėti jo skundą dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo socialiniuose tinkluose, dėl pažeistos teisė į privataus gyvenimą apsaugą.
40. Išplėstinė teisėjų kolegija 2014-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A(662)-996/2014 išaiškino, kad VIĮ nėra įtvirtinti terminai Inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti , t. y. šiame įstatyme nėra nustatytas įspėjimo bei įpareigojimo paneigti informaciją skyrimo senaties terminas, ir tai laikytina teisės spraga; ši teisės spraga privalo būti užpildyta taikant įstatymo analogiją; įvertinus tai, jog Inspektoriaus sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriamas įspėjimas laikytinas poveikio priemone, o panašaus pobūdžio poveikio priemonės (įspėjimas) yra numatytos ir kituose įstatymuose (Vertybinių popierių įstatyme, Draudimo įstatyme, Finansinių priemonių rinkų įstatyme, Mokėjimo įstaigų įstatyme, Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Bankų įstatyme, Kredito unijų įstatyme, Centrinės kredito unijos įstatyme, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, kt.), yra pagrindas, taikant įstatymo analogiją, atsižvelgti būtent į šiuose įstatymuose įtvirtintas poveikio priemonių skyrimo terminų skaičiavimo taisykles; Vertybinių popierių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos, o esant tęstiniam ar trunkamajam pažeidimui, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos ar trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir kituose įstatymuose; VIĮ konstatavus teisės spragą, būtent ši bendro pobūdžio taisyklė pagal įstatymo analogiją taikytina Inspektoriui pagal VIĮ sprendimu viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams skiriant poveikio priemones (įspėjimą bei įpareigojimą paneigti informaciją) (LVAT 2022-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-304-525/2022; 2023-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-247-1188/2023).
41. Taigi, išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad VIĮ nėra įtvirtinti terminai Inspektoriaus taikomoms poveikio priemonėms skirti. VIĮ tokios poveikio priemonės nustatytos VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje. Pagal VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris aktualus nagrinėjamoje administracinėje byloje, nagrinėjant skundus pagal BDAR dėl su asmeniu susijusio asmens duomenų tvarkymo atliekamo pažeidžiant BDAR, VIĮ 50 straipsnio 3 dalis netaikoma. Tačiau poveikio priemonės, kurias Inspektorius gali taikyti nagrinėjant skundus pagal VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatytos ADTAĮ ir BDAR, tarp kurių yra ir įspėjimas, ir įgaliojimai nustatyti laikiną ar galutinį duomenų tvarkymo apribojimą, įskaitant tvarkymo draudimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į VIĮ 50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas poveikio priemones, kurias gali taikyti Inspektorius, ADTAĮ 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas poveikio priemones, kurias gali taikyti Inspektorius, tai, kad ginčai pagal skundus pagal VĮĮ 50 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktus yra panašūs pagal savo pobūdį, atsižvelgiant į byloje kilusio ginčo pobūdį, LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-996/2014 pateikti išaiškinimai aktualūs ir nagrinėjamoje byloje. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie teisiškai pagrįsti pagrindai, kodėl Sprendimas negalėjo būti priimtas remiantis ADTĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punktu, ar kad nagrinėjamu atveju poveikio priemones, nustatęs pažeidimą, Žurnalistų etikos inspektorius galėtų taikyti ir suėjus 2 metų senaties terminui.
42. Teismas, vertindamas Sprendimo turinį, kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos argumentus, kad Sprendimas priimtas nesilaikant VAĮ nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, Sprendimą priėmė įgaliotas viešojo administravimo subjektas, Sprendime nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo Inspektorius rėmėsi priimdamas Sprendimą.
43. Atsižvelgiant į išdėstytą, ginčijamas Sprendimas, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis VAĮ 10 straipsnio nuostatas, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Ginčijamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinį reikalavimą – priimti naują sprendimą byloje: perduoti / gražinti šios administracinės bylos medžiagą toliau ir / ar iš naujo tirti Tarnybai.
44. Pareiškėja prašo teismo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo dėl BDAR nuostatų išaiškinimo.
45. Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Teismui nusprendus kreiptis į ESTT, pagal ABTĮ 101 straipsnio 4 punktą, nagrinėjama administracinė byla sustabdoma, iki bus gautas ESTT prejudicinis sprendimas.
46. Pagal ESTT ir LVAT praktiką nacionaliniai teismai nėra saistomi proceso šalių iniciatyvos dėl prejudicinio sprendimo. ESTT yra nurodęs, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 267 straipsnis nėra nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos šalims suteikiama kreipimosi į ESTT priemonė, ir dėl to vienos šalies tvirtinimo apie byloje kylantį klausimą dėl Europos Sąjungos teisės išaiškinimo nepakanka, kad atitinkamas teismas privalėtų laikyti, jog iškilo klausimas SESV 267 straipsnio prasme (ESTT 2006 m. sausio 10 d. sprendimas byloje Nr. C-344/04 International Air Transport Association ir kt., p. 28). Tik pats bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas gali nuspręsti, ar ESTT pateiktas Europos Sąjungos teisės išaiškinimas yra svarbus bylai, t. y. galėtų turėti reikšmės ginčo baigčiai. Pagal ESTT praktiką, būtent bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, kuris atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti reikalingumą pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, kad galėtų priimti savo sprendimą bei įvertinti ESTT pateikiamų klausimų svarbą (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2006 m. birželio 15 d. sprendimo Acereda Herrera, C-466/04, 47 p., taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-250/2012, 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2969-1062/2019).
47. Teismo vertinimu, byloje aktualus teisinis reglamentavimas yra aiškus ir nekelia teisės aiškinimo klausimų, todėl pareiškėjos prašymas dėl BDAR nuostatų išaiškinimo kreiptis į ESTT yra netenkintinas.
48. Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostata, kurioje nustatytas 2 metų naikinamasis terminas, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nepažeidžia teisės į teisminę gynybą.
49. LVAT suformuotoje praktikoje dėl kreipimųsi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad toks pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (esant konkrečiai situacijai). Tai jo (galinčio besikreipti teismo į Konstitucinį Teismą) diskrecijos teisė, o kartu ir pareiga. Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant disputą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556–2184/2013; 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2110-502/2021, LVAT 2023-04-05 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-321-525/2023 ir kt.).
50. Teismui, atsižvelgiant į išdėstytą, ypač atsižvelgiant į aptartą LVAT praktiką dėl senaties termino skaičiavimo pradžios, nekyla pagrįstų abejonių dėl ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatų konstitucingumo, todėl pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
51. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.