Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, nuteistojo V. V. (V. V.) gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) ir jam skirta 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, V. V. skirta 26 parų arešto bausmė.

X. Lietuva, UAB civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš V. V. X. Lietuva, UAB naudai priteista 200,03 Eur (dviejų šimtų eurų ir 3 centų) turtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

II. Apeliacinio skundo argumentai.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo V. V. apeliacinio skundo turinio seka, jog jis neginčija faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Tačiau nesutinka su priteistu civilinio ieškinio dydžiu, vertindamas, jog apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo bendrą galutinę turtinės žalos sumą, kuri, nuteistojo vertinimu, yra 152,80 Eur, o ne 200,30 Eur. Taip pat apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jam paskirta bausme, prašydamas ją sušvelninti.

Dėl civilinio ieškinio

7. Kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su iš jo priteistu civilinio ieškinio dydžiu, nurodydamas, jog apylinkės teismas neteisingai apskaičiavo bendrą galutinę turtinės žalos sumą. Pažymi, kad 4 vnt. degtinės butelių ,,Grey Goose Original“ bendra suma yra 143, 85 eurų, pakuotė dribsnių „Nestle Lion su šokoladu“ – 3,49 eurų, 1 pakas mandarinų – 2,67 eurų, 3 spurgas – 2,07 eurų, todėl bendra žala yra 152,80 eurų, o ne 200,30 eurų.

8. Byloje ginčo nėra, ir to neneigia apeliantas V. V., jog jis kaltinime nurodytu laiku būdamas UAB „P.“ priklausančioje parduotuvėje „X.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje nuo prekių lentynų paėmė 4 vnt. degtinės butelių ,,Grey Goose Original“, pakuotę dribsnių „Nestle Lion su šokoladu“, vieną paką mandarinų, 3 spurgas ir įsidėjęs minėtas prekes į pirkinių krepšelį, nesumokėjęs už prekes, pasišalino iš parduotuvės ir tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „P.“ priklausantį turtą.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad X. Lietuva, UAB (toliau – ir Bendrovė) 2023-03-06 pareiškime dėl 2023-02-16 vagystės bei pareikštame civiliniame ieškinyje nurodė, kad bendrovei padaryta bendra 200,03 Eur dydžio žala (t. 1, b. l. 6; 20). Iš prie ieškinio pridėtų žalą pagrindžiančių dokumentų – parduotuvės nuostolių nurašymo aktų (t.1, b.l. 10-12; 21-23), ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo G.K. (UAB „E.“ (duomenys neskelbtini) vadovo) parodymų nustatyta, kad 2023-02-16, (duomenys neskelbtini), UAB ,,X. Lietuva“ parduotuvėje ,,X.“ iš prekybos salės bei parduotuvės, apie 16:46 val., pagrobtos šios prekes: 4 buteliai degtinės ,,Grey Goose Original“, prekės kodas – 219164, vnt. pardavimo kaina – 47,95 Eur; pakuotė dribsnių ,,Nestle Lion su šokoladu“, prekės kodas – 103160, prekės pardavimo kaina – 3,49 Eur; įpakavimas mandarinų, prekės kodas – 2191, prekės pardavimo kaina – 2,67 Eur; ir 3 spurgas po 60 g su karamelės įdaru, prekės kodas – 264083, vnt. pardavimo kaina – 0,69 Eur. Visų minėtų prekių bendra pardavimo kaina ir UAB ,,X.“ patirta žala yra 200,03 Eur (t. 1, b. l. 61-62). Tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 182-183), tiek apklausiamas teisme kaltinamasis (nuteistasis) V. V. kaltę pripažino, pagrobtų prekių vertės neginčijo ir nurodė, jog su Bendrovės pareikštu civiliniu ieškiniu – 200,03 eurų, sutinka (t. 2, b.l. 38).

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, X. Lietuva, UAB pareikštą civilinį ieškinį bei jį pagrindžiančius įrodymus, Bendrovės ieškinį tenkino pilnai ir iš V. V. X., UAB naudai priteisė 200,03 Eur (dviejų šimtų eurų ir 3 centų) turtinės žalos atlyginimą. Tam apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria, nes teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti civiliniame ieškinyje nurodytų prekių egzistavimu, jų verte, ir tuo, kad prekės buvo pagrobtos būtent apelianto V. V. aptariamojo įvykio metu, ko neneigia ir pats nuteistasis V. V..

11. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio (nuosprendžio 2 lapas - Teismo nustatytos aplinkybės), apylinkės teismas pagrįstai nustatęs, jog V. V. pagrobė svetimą UAB „P.“ priklausantį bendros – 200,03 Eur vertės turtą, kaltinime suklydo nurodant bendrą pagrobtų 4 vnt. butelių degtinės ,,Grey Goose Original“ (prekės kodas – 219164, vnt. pardavimo kaina – 47,95 Eur) bendrą sumą, kuri turi būti ne 143,85 Eur (kaip nurodyta kaltinime), o 191,80 Eur (4×47,95=191,80). Ši klaida dėl 4 vnt. butelių degtinės ,,Grey Goose Original“ vertės koregavimo, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes visų kaltinime paminėtų pagrobtų prekių bendra suma (t.y. 200,03 Eur) pirmosios instancijos teismo nustatyta teisingai (191,80 Eur+3,49 Eur+2,67 Eur+2,07 Eur=200,03 Eur). Šis akivaizdus aritmetinės klaidos taisymas nesunkina nuteistojo padėties, nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės ir jame išdėstytų išvadų bei argumentų. Todėl ši aritmetinė klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teismo iniciatyva. Taip pat ištaisytinas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytas rašymo apsirikimas, nurodant, jog X., UAB byloje yra pareiškusi 219,89 Eur (nuosprendžio 6 lapas - Kiti klausimai) dydžio civilinį ieškinį, nes, kaip minėta ankščiau, ir tai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, civilinis ieškovas X. Lietuva, UAB dėl 2023 m. vasario 16 d. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs 200,03 Eur dydžio civilinį ieškinį.

Dėl bausmės

12. Iš nuteistojo apeliacinio skundo motyvų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendis yra skundžiamas ir dėl paskirtos arešto bausmės. Nuteistojo vertinimu, jam yra paskirta per griežta bausmė.

13. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas V. V. nubaustas per griežtai.

14. Skundžiamu nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo. BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė. Pirmosios instancijos teismas V. V. paskyrė griežčiausios rūšies straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamųjų nusižengimų padarymą, vidurkis, kuri sumažintina 1/3, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Tačiau vien dėl to konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bausmės skyrimą reglamentuojančias baudžiamojo įstatymo normas ir dėl to apeliantas buvo nubaustas aiškiai per griežta bausme, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Remiantis minėto straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Paskirta bausmė turi būti pakankama BK 41 straipsnyje nustatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti ir bausmės tikslams pasiekti.

17. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti bausmės skyrimo motyvai patvirtina, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį į visas aplinkybes, numatytas baudžiamajame įstatyme ir turinčias reikšmės bausmės individualizavimui, buvo atsižvelgta ir jos tinkamai įvertintos. Nors V. V. padaryta nusikalstama veika priskiriama mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams, pagal ankščiau aptartas BK 54 straipsnio nuostatas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas nėra vienintelė aplinkybė, vertintina skiriant bausmę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, pagrįstai atsižvelgė ne tik į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau ir į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, kurių visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis.

18. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, skundžiamo nuosprendžio motyvų, skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad V. V. būdamas jauno amžiaus (30 metų) praeityje jau teistas 17 kartų, kad vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei (didžioji dalis teistumų susijusi su už analogiškų nusikalstamų veikų (vagysčių) padarymą). Nuteistajam ne kartą buvo paskirtos ir laisvės atėmimo bei arešto bausmės, tačiau net ir jas atlikęs V. V. savo elgesio nekoregavo ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, V. V. ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes bei kitus administracinius nusižengimus, administracinius nusižengimus daro sistemingai ir paskirtų baudų nemoka. Tokios apeliantą neigiamai charakterizuojančios aplinkybės pagrįstai teikia pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, keisti savo elgesį ir gyvenimo būdą nesistengia, jam ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės, tarp jų ir laisvės atėmimas bei areštas, jokio poveikio nedaro. Nors nuteistasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi, ir šią aplinkybę teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, nors ir apgailestaudamas dėl padarytos nusikalstamos veikos, nedėjo jokių realių pastangų tam, kad savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeistų. Taigi nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausios rūšies bausmę – areštą, esant pirmiau aptartiems duomenims, rodantiems, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, savo elgesio keisti nesistengia, taikytos bausmės jokio poveikio nedaro, tokiu sprendimu baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir nuteistajam bausmę individualizavo teisingai.

19. Apeliacinio skundo argumentai dėl atskirais nuosprendžiais skiriamų bausmių bendrinimo, tvirtinant, jog nuteistajam paprastai bausmės keliais nuosprendžiais bendrinamos taikant sudėjimo būdą, priešingos išvados nesuponuoja. Pažymėtina, kad šiuo skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nebuvo bendrinama su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, kadangi ankstesni nuosprendžiai nebuvo įsiteisėję, o tai atitinkamai reiškia, kad skirtingais teismų nuosprendžiais paskirtos bausmės dar turės būti bendrinamos ir dėl to nuteistasis turės teisę tokį procesinį sprendimą skųsti apeliacine tvarka. Todėl toks argumentas atmetamas kaip aiškiai nepagrįstas.

20. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes dėl bausmės individualizavimo vertinama, kad bausmė V. V. buvo paskirta nepažeidžiant BK reikalavimų, ji yra teisinga ir proporcinga tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek nuteistojo asmenybės pavojingumui ir nėra aiškiai per griežta. Nuteistajam pripažinus kaltę ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, jam pagrįstai pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

21. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis reiškia reikalavimą peržiūrėti jo bylą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja šio BK straipsnio redakcija, pasisakytina dėl BK pakeitimų įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Baudžiamojo įstatymo galiojimą laike reglamentuojančio BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis ar kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turtintiems teistumą asmenims.

22. Kaip nurodyta pirmiau, veikos padarymo metu (2023 m. vasario 16 d.) galiojusio BK 178 straipsnio 4 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2018 m. gruodžio 12 d.) buvo nustatyta, kad tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiame BK 178 straipsnyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą numatyta BK 178 straipsnio 5 dalyje, tačiau bausmių rūšys išliko nepakeistos: nustatyta, kad tas, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą tirtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

23. Taigi tiek veikos padarymo metu galiojęs, tiek nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojęs baudžiamasis įstatymas už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą nustatė tokias pačias bausmes, todėl šis pakeitimas nelaikytinas nuteistųjų teisinę padėtį švelninančiu. Nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė ir BK 190 straipsnio 1 dalis išaiškinant, kad BK XXVIII skyriuje, į kurį patenka ir BK 178 straipsnis, nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos, nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 190 straipsnio 1 dalį (straipsnio redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.), turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nedidelės vertės, kai vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nuteistasis pagrobė svetimą turtą, kurio bendra vertė 200,03 Eur, t. y. 4 MGL (200,03 Eur : 50 Eur), taigi nuteistojo teisinės padėties pasikeitęs turto vertės išaiškinimas taip pat niekaip neįtakoja. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo V. V. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 4 dalį, perkvalifikuoti ir atitinkamai sušvelninti skirtą bausmę dėl to, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto vagystę numatyta kitoje BK 178 straipsnio dalyje (pasikeitus straipsnių numeracijai), nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. V. (V. V.) apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje kaltinime padarytą aritmetinę klaidą apskaičiuojant pagrobtų 4 vnt. butelių degtinės ,,Grey Goose Original” bendrą vertę ir nurodyti, kad 4 vnt. degtinės butelių ,,Grey Goose Original“ verė yra 191,80 Eur.

Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 13 d. nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje padarytą rašymo apsirikimą dėl civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio dydžio ir nurodyti, jog X. Lietuva, UAB byloje pareiškė 200,03 Eur dydžio civilinį ieškinį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.