Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Donato Vansevičiaus,

atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. W. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be to, pareiškėja nesutinka su atsakovo Vilniaus apskr. VPK sprendimo argumentais, kad ji siekia piktnaudžiauti Įstatymo nuostatoms, nes anot atsakovo 2018 m. balandžio mėn. pareiškėja ketino pateikti Migracijos valdybos užsieniečių reikalų skyriui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau toks pareiškėjos prašymas ir dokumentai nepriimti, kadangi globa paskirta (duomenys neskelbtini) Respublikos, o ne Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymi, kad pareiškėja kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą dėl nepilnamečio vaiko A. T. I. D. (Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2T-61-823/2018). Kol nėra šio teismo sprendimo, pareiškėja negali kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl Migracijos departamento sprendimo nurodė, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjai buvo išduota kaip pateikusiai prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi, o Migracijos valdyba 2018 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą neišduoti leidimo laikinai gyventi pareiškėjai. Patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus 2018 m. birželio 14 d. atsakovo Vilniaus apskr. VPK sprendimą dėl atsisakymo išduoti kortelę, pareiškėjai išduota nacionalinė daugkartinė viza liks galioti.

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 124–125) pareiškėja nurodė, kad pareiškėjos brolis A. W.‘as yra gydytojas ir dirba Jungtinių Tautų Organizacijai priklausančioje Pasaulio sveikatos organizacijoje gydytoju - konsultantu. Pareiškėjos brolis yra šios organizacijos konsultantų sąraše ir esant poreikiui yra siunčiamas dirbti pagal laikinas darbo sutartis į tam tikras atskiras valstybes. Šiuo metu jis išvykęs dirbti į Angolą pagal sudarytą konsultacijų sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (6 savaitėms). Už šių 6 savaičių darbą pareiškėjos brolis gaus 8 967 Eur darbo užmokestį (25% šio darbo užmokesčio jam jau yra išmokėti), be to jau yra išmokėti ir 7 072 Eur dydžio dienpinigiai (šie dienpinigiai darbo (konsultacijų) sutartyje nėra nurodyti). Taigi, pareiškėjos brolis gauna pakankamą darbo užmokestį, kurio pilnai pakanka išlaikyti savo šeimą, save ir savo seserį – pareiškėją. Taip pat nurodė, kad pareiškėjos tikslas atvykti gyventi į Lietuvą yra jos brolio sūnaus globa, nes pareiškėjos brolio A. W.‘o sutuoktinė bei vaikų motina Lietuvos Respublikos pilietė N. Š. yra neįgali (serga psichine liga šizofrenija), o brolis A. W.‘as darbo reikalais dažnai keliauja po įvairias pasaulio valstybes. (duomenys neskelbtini) Respublikos teismo sprendimu pareiškėjos brolio nepilnamečio sūnaus globėja buvo paskirta pareiškėja. Kadangi berniuko motina yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), pareiškėjos brolis A. W.‘as - Belgijos pilietis, kurio gyvenamoji vieta taip pat deklaruota (duomenys neskelbtini), taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje aukštesnis pragyvenimo lygis (lyginant su(duomenys neskelbtini)), Lietuva yra saugesnė nei (duomenys neskelbtini), pareiškėja su sūnėnu, kuriuo rūpinasi nuo pat jo gimimo, nori likti gyventi Lietuvoje, o jai negavus Sąjungos piliečio šeimos nario kortelės, ji su sūnėnu (kuris šiuo metu prižiūrimas pareiškėjos) bus priversta grįžti į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).

2018 m. gegužės 17 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą ir tą pačią dieną Migracijos valdyba įformino pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą Nr. 003492885, galiojančią nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. spalio 3 d.

2018 m. birželio 4 d. Migracijos valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi kortelę. 2018 m. birželio 5 d. Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjai buvo išduota pagal Vizų aprašo 70.11 papunktį kaip pateikusiai prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę, ir tai, kad Migracijos valdyba 2018 m. birželio 4 d. sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi kortelę, bei vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų (Šengeno sienų kodekso 6 str. 1 d. c punktas - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo), ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.

Pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas, pažeidus tokio sprendimo priėmimui nustatytas procedūras ir kad sprendimas yra neteisėtas iš esmės. Jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad yra ABTĮ 91 straipsnyje nustatyti skundžiamo akto panaikinimo pagrindai, byloje nėra, o vien tai, kad pareiškėja nesutinka su Migracijos departamento sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti jį neteisėtu arba nepagrįstu. Pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas panaikins Migracijos valdybos sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi kortelę ir grąžins pareiškėjos prašymą Migracijos valdybai nagrinėti iš naujo, pareiškėja turės teisę pateikti naują prašymą dėl daugkartinės nacionalinės vizos išdavimo pagal Vizų aprašo 70.11 papunktį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos pasų skyriaus 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 00002 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“ ir Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2018 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. (15/4-1) 171-283 „Dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė S. W. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybai 2018 m. gegužės 3 d. pateikė prašymą išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (toliau – kortelė), tuo pagrindu, kad ji yra kitas asmuo, kuri pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir yra išlaikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio (b. l. 36–39). Kartu su prašymu išduoti kortelę pareiškėja pateikė (duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. sausio 27 d., galiojantį iki 2026 m. sausio 25 d., kuriame yra Šengeno valstybės C tipo viza (90 dienų) nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. birželio 4 d. (b. l. 40–42); (duomenys neskelbtini) vyriausybės nacionalinės duomenų bazės ir registracijos institucijos (NADRA) Vidaus reikalų ministerijos šeimos registracijos pažymą (b. l. 48–54); A. W.‘o 2018 m. gegužės 3 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad iš savo lėšų išlaiko savo seserį (b. l. 47); A. W.‘o Belgijos Karalystės pasą (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. gruodžio 18 d. (b. l. 44); Migracijos valdybos 2018 m. gegužės 2 d. pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti Nr. 10-ESP-9893, galiojančią iki 2019 m. liepos 2 d. (b. l. 45); pinigų pervedimų kopijas (b. l. 55–76); BTA kelionės rizikų draudimą (b. l. 43).

Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdyba 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 10-S-48175(1.46-10-27) kreipėsi į Migracijos departamentą (b. l. 78).

Pareiškėja 2018 m. gegužės 7 d. pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pagal Vizų aprašo 70.11 papunktį (b. l. 92–95) ir prie šios prašymo pridėjo dokumentus (b. l. 96–107).

Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą ir tą pačią dieną Migracijos valdyba įformino pareiškėjai daugkartinę nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojančią nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 spalio 3 d. (b. l. 111–112).

Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (15/3-5) 10K-21693 pateikė išaiškinimą ir rekomendacijas dėl kortelės išdavimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W. pagal Įstatymo 101 straipsnio 3 dalį (b. l. 79–81).

Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdyba 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 00002 nusprendė neišduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W., gim. 1983 m. liepos 1 d., (duomenys neskelbtini), Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (b. l. 82–84).

Migracijos departamentas, įvertinęs tai, kad daugkartinė nacionalinė viza pareiškėjai buvo išduota pagal Vizų aprašo 70.11 papunktį kaip pateikusiai prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę, ir tai, kad Migracijos valdyba 2018 m. birželio 4 d. sprendimu nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimo laikinai gyventi kortelę, bei vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad nacionalinę vizą atsisakoma išduoti, jeigu užsienietis neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) (toliau - Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų (Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punktas - negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo), 2018 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (15/4-1)171-283 panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, duomenis apie panaikintą vizą įvedant į Užsieniečių registrą (b. l. 109).

Nagrinėjamo ginčo atveju iš esmės kilęs ginčas, ar Vilniaus apskr. VPK ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos brolis Belgijos pilietis A. W. neturi pakankamai lėšų savo šeimai bei seseriai (pareiškėjai) išlaikyti ir ar pagrįstai Migracijos departamentas panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę vizą.

Dėl Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos pasų skyriaus sprendimo

Vilniaus apskr. VPK 2018 m. birželio 4 d. sprendime Nr. 00002 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“ padarė išvadą, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 101 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

Įstatymo 101 straipsnis reglamentuoja Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindus.

Įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi - į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba Belgijos Karalystės ir (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. W.‘ui 2018 m. gegužės 2 d. išdavė Pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 99 straipsnio 1 dalimi arba 101 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Vadinasi, A. W.‘as turėjo įrodyti, kad turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu kartu atvyksta su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, A. W.‘o šeimos nariai nuo pažymos gavimo dienos įgyja teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu A. W.‘u arba pas jį.

Pagal Įstatymo 101 straipsnio 4 dalį Įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip: 1) sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis; 2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis; 3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją; 4) kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.

Įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje yra nurodyta, kad šeimos nariai - tai sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau — vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama. Vadinasi, S. W. neatitinka Įstatymo 101 straipsnio 4 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau, įvertinus teisinį reglamentavimą, šioje situacijoje S. W. Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė galėtų būti išduota tik įrodžius, kad ji atitinka Įstatymo 101 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą atvejį, t. y. kad ji atitinka kito asmens, pasinaudojusio Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta laisvo asmenų judėjimo teise statusą.

Pagal Įstatymo 2 straipsnio 11¹ dalį kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, - asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūrą jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.

Vadovaujantis Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 1V-290, 14 punktu, šeimos narys ar kitas asmuo, nurodytas Įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje, kreipdamasis dėl Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės, kartu su prašymu, be kita ko, pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra ES piliečio išlaikytinis, ir išlaikymą patvirtinančius dokumentus (14.3 papunktis).

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - ESTT) išaiškinimus, kad tam, kad tiesioginis Sąjungos piliečio palikuonis, kuris yra 21 metų amžiaus arba vyresnis, galėtų būti laikomas „išlaikytiniu“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/38 2 straipsnio 2 dalies c punktą, turi būti nustatyta realaus priklausomumo situacija (šiuo klausimu žr. minėto Sprendimo Jia 42 punktą), šį priklausomumą lemia faktinė situacija, kurią apibūdina aplinkybė, kad Šeimos nario materialinę paramą užtikrina Sąjungos pilietis, naudodamasis savo ar sutuoktinio judėjimo laisve (žr. minėto Sprendimo Jia 35 punktą) (žr. ESTT sprendimą C-423/12).

Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad S. W. turėtų įrodyti, kad ji yra išlaikoma A. W.‘o, taip kad lėšų, kuriomis disponuoja A. W.‘as, pakaks išlaikyti S. W. visą buvimo Lietuvoje laikotarpį, t. y. metus laiko, priešingu atveju nebūtų užtikrinta, kad S. W. gyvenimas Lietuvoje netaps našta ją priimančiai valstybei.

Direktyvos 2004/38 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės negali nustatyti tam tikros sumos, kurią jos laiko „pakankamais ištekliais“, tačiau turi atsižvelgti į atitinkamo asmens asmeninę padėtį. Visais atvejais ši suma neturi būti didesnė už ribą, žemiau kurios priimančiosios valstybės narės piliečiams turi būti suteikiama socialinė parama arba, kai šis kriterijus netaikomas, didesnė už priimančiosios valstybės narės mokamą mažiausiąją socialinio draudimo išmoką.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjos brolis A. W.‘as išlaiko savo seserį (pareiškėją) bei įsipareigoja toliau ją remti ir išlaikyti (b. l. 47). Vilniaus apskr. VPK buvo pateikti įrodymai apie A. W.‘o sąskaitoje turimas lėšas 2018 m. balandžio 11 d. ir pareiškėjai siųstas lėšas (b. l. 55–74). Tačiau Vilniaus apskr. VPK sprendimu nustatė, kad tai nepatvirtina, kad parama yra reguliari, ilgalaikė ir skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad pareiškėja yra išlaikytinė. Be to, atsakovas sprendime nurodė, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė yra nedirbantys, augina du nepilnamečius vaikus, nėra duomenų, kad N. Š. ir nepilnamečiai vaikai disponuoja tam tikromis lėšomis, todėl A. W.‘o pateikti dokumentai nepatvirtina, kad turimų lėšų pakaks išlaikyti save, savo šeimą ir pareiškėją visą jos buvimo Lietuvoje laikotarpį, įvertinus, kiek asmenų jis dar išlaiko.

Nagrinėjant bylą teisme pareiškėja pateikė įrodymus, kad pareiškėjos brolis A. W.‘as yra gydytojas ir dirba Jungtinių Tautų Organizacijai priklausančioje Pasaulio sveikatos organizacijoje gydytoju - konsultantu. Pareiškėjos brolis yra šios organizacijos konsultantų sąraše ir esant poreikiui yra siunčiamas dirbti pagal laikinas darbo sutartis į tam tikras atskiras valstybes. Šiuo metu jis išvykęs dirbti į Angolą pagal sudarytą konsultacijų sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 26 d. (6 savaitėms). Už šių 6 savaičių darbą pareiškėjos brolis gaus 8 967 Eur darbo užmokestį (25% šio darbo užmokesčio jam jau yra išmokėti) (b. l. 134–139), be to jau yra išmokėti ir 7 072 Eur dydžio dienpinigiai (šie dienpinigiai darbo (konsultacijų) sutartyje nėra nurodyti) (b. l. 140–145), pateikti pareiškėjos brolio banko sąskaitų išrašai apie disponuojamas lėšas (b. l. 126–133, 146–159), N. Š. (pareiškėjos brolio žmonos) neįgaliojo pažymėjimas, išvada apie jos nustatytą darbingumą (b. l. 160–163). Iš skundžiamo Vilniaus apskrities VPK sprendimo nustatyta, kad buvo vertintos pareiškėjos brolio ir jo žmonos tik su darbo santykiais susijusios pajamos, tačiau kitos aplinkybės nebuvo ištirtos (N. Š. neįgalumas, turimos kitos lėšos, nenurodyta kiek konkrečiai asmenų A. W.‘as išlaiko, kiek konkrečiai paskaičiuota vienam asmeniui, neįvertintos pareiškėjos brolio gaunamos pajamos, nurodant konkrečius ataskaitinius laikotarpius). Nors skundžiamas sprendimas yra priimtas pagal pareiškėjos tuo metu pateiktus įrodymus, tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms (pareiškėjos brolio gaunamos pajamos iš darbo santykių, išlaikomų asmenų skaičius), kurios nebuvo ištirtos priimant skundžiamą sprendimą, teismo vertinimu, naikintinas Vilniaus apskr. VPK 2018 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 00002 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“ ir įpareigotina Vilniaus apskr. VPK migracijos valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, Vilniaus apskr. VPK 2018 m. birželio 4 d. sprendimas Nr. 00002 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“ nėra tinkamai pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, todėl yra panaikintinas ir Vilniaus apskr. VPK migracijos valdyba įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo.

Dėl Migracijos departamento sprendimo

Pareiškėja prašymą išduoti vizą pateikė tuo pagrindu, kad ji pateikė prašymą išduoti leidimo laikinai gyventi kortelę (Vizų aprašo 70.11 papunktis). Migracijos departamentas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 171-283 „Dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“ panaikino pareiškėjai išduotą daugkartinę vizą, nes pareiškėjos atžvilgiu Vilniaus apskr. VPK 2018 m. birželio 4 d. priėmė sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi kortelės, kuriuo nusprendė neišduoti pareiškėjai Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę.

Teismui pripažinus nepagrįstu skundžiamą Vilniaus apskr. VPK 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 00002 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“, naikintinas ir Migracijos departamento 2018 m. birželio 5 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 171-283 „Dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“.

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėja teismui nepateikė raštu prašymo su patirtų išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas dėl išlaidų atlyginimo negali būti sprendžiamas. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,

nusprendė:

Pareiškėjos S. W. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 00002 „Dėl atsisakymo išduoti Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“.

Įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės išdavimo.

Panaikinti Migracijos departamento 2018 m. birželio 5 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 171-283 „Dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietei S. W.“.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.