Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, spręsdama pareiškėjos S. W. prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos Sidra Jalal teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą dėl nepilnamečio vaiko A. T. I. D. globos priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas pareiškėjos S. W. prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos Sidra Jalal teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą, kuriuo pareiškėja S. W. buvo paskirta nepilnamečio A. T. I. D. globėja iki jo pilnametystės. Pareiškėja nurodė, kad yra nepilnamečio vaiko tėvo A. W. sesuo. Vaiko motina N. Š. dėl neįgalumo negali prižiūrėti vaiko. Vaiko tėvas dirba užsienyje – Mongolijoje.Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 30 d. nutartimi pareiškėjai S. W. nustatė 20 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – pateikti nepilnamečio vaiko A. T. I. D. gimimo liudijimą, nurodyti suinteresuotųjų asmenų N. Š. ir A. W. gyvenamosios vietos adresus, taip pat pateikti papildomus dokumentus arba paaiškinimus apie nepilnamečio vaiko globos teisių suteikimo pareiškėjai Pakistano Islamo Respublikoje aplinkybes, tai yra kur tuo metu buvo faktinė nepilnamečio vaiko bei jo tėvų gyvenamoji vieta, ar jie buvo tinkamai informuoti apie teismo procesą, bei kokia buvo jų pozicija dėl vaiko globos teisių suteikimo pareiškėjai. Taip pat išaiškino, kad priešingu atveju prašymas bus laikomas nepaduotu.Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 30 d. nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta jos prašyme nurodytu adresu, pareiškėjai įteikta – 2018 m. gegužės 9 d., pakartotinai nutarties kopija išduota – 2018 m. birželio 7 d. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. birželio 8, 11 d. gauti pareiškėjos papildomi dokumentai, susiję su pateiktu prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos teismo sprendimą. Pareiškėja nurodo, kad vaikas nuo gimimo iki 2018 m. balandžio 4 d. gyveno Pakistano Islamo Respublikoje kartu su S. W., 2018 m. balandžio 4 d. pareiškėja su vaiku atvyko į Lietuvos Respubliką. Paaiškino, jog vaikas negyvena su tėvais, nes vaiko tėvas A. W. nuo 2016 m. birželio 1 d. išvykęs dirbti į Mongoliją, tačiau kas mėnesį siunčia pareiškėjai pinigus vaiko priežiūrai, o vaiko motina N. Š. negali rūpintis vaiku, nes serga psichine liga, vartoja vaistus, jai išduotas neįgalumo pažymėjimas. Nurodė, kad vaiko tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, N. Š. šiuo metu ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, nesant A. W., ja rūpinasi svainis. Pažymėjo, kad vaiko tėvai 2017 m. gruodžio 31 d. atvyko į Pakistano Islamo Respubliką ir patys pateikė teismui prašymą išduoti pareiškėjai S. W. vaiko globos pažymėjimą. Grįsdama nurodytas aplinkybes pareiškėja pateikė Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto vaiko A. T. I. D. gimimo įrašą liudijančio išrašo kopiją, vaiko tėvo A. W. Mongolijos vizos kopiją, dokumentus apie A. W. pinigų pervedimą pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) klinikos rašto, kuriame nurodyti duomenys apie N. Š. gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, sveikatos sutrikimus, vartojamus vaistus, kopiją, A. W. ir vaiko A. T. I. D. pasų kopijas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 1 dalį užsienio teismų sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jei nėra tarptautinės sutarties, teismas, pripažindamas užsienio teismo sprendimą, ex officio patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kad Pakistano Islamo Respublika ir Lietuvos Respublika nėra sudariusios tarptautinės sutarties, nagrinėjamu atveju taikomos CPK 809-812 straipsnių nuostatos. Pagal CPK 811 straipsnio 2 dalį asmuo kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi pateikti: 1) prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, 2) patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat 3) įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms (bent vienai iš jų) egzistuojant užsienio teismo sprendimą yra atsisakoma pripažinti. CPK 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.Pareiškėjos pateikti duomenys patvirtina, kad N. Š. (Lietuvos pilietė) ir A. W. (Belgijos pilietis) yra nepilnamečio vaiko A. T. I. D. (Lietuvos piliečio) tėvai. Pateiktame pripažinti Pakistano Islamo Respublikos teismo 2018 m. vasario 21 d. globos pažymėjime nėra nurodyta apie vaiko tėvų / jų atstovų dalyvavimą procese. Pareiškėjos pateikta A. W. paso kopija, nurodanti atvykimą į Pakistano Islamo Respubliką, neįrodo, jog jis, kaip suinteresuotas asmuo – vaiko tėvas, dalyvavo procese sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos paskyrimo vaiko globėja. Pareiškėjos pateikti dokumentai, nurodantys A. W. pinigų pervedimą pareiškėjai, taip pat neįrodo įstatymų nustatyta tvarka vaiko globos perdavimo pareiškėjai ar vaiko tėvų valios perduoti vaiko globą pareiškėjai. Nors pareiškėjos teigimu Pakistano Islamo Respublikos teismas paskyrė pareiškėją vaiko globėja abiejų vaiko tėvų prašymu, įrodymų, pagrindžiančių N. Š. dalyvavimą / informavimą apie Pakistano Islamo Respublikos teisme nagrinėjamą bylą dėl vaiko globos, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja nurodė, kad vaiko motina N. Š. dėl sveikatos būklės negali rūpintis vaiku ir pateikė N. Š. neįgaliojo pažymėjimo, išduoto Neįgalumo ir darbingumo nustatymo Tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kopiją bei (duomenys neskelbtini) klinikos rašto kopiją, tačiau įrodymų, pagrindžiančių, kad Pakistano Islamo Respublikos teisme bylos nagrinėjimo metu N. Š. dėl sveikatos būklės negalėjo dalyvauti procese nes buvo neveiksni, ir kad jai buvo suteiktos tinkamo atstovavimo galimybės, nepateikė. Nors pareiškėja nurodo, kad vaikas nuo gimimo su ja gyveno Pakistano Islamo Respublikoje, įrodymų, pagrindžiančių tokį faktą, nepateikė. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nepagrindžia, kodėl būtent Pakistano Islamo Respublikos teismas sprendė klausimą dėl vaiko globos, iš šio teismo 2018 m. vasario 21 d. globos pažymėjimo turinio taip pat nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis vaiko globa buvo paskirta pareiškėjai. Iš esmės tokios aplinkybės grindžiamos tik deklaratyviais pareiškėjos prašyme nurodytais teiginiais.Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiškėja nepašalino Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartyje nurodytų prašymo trūkumų – nepateikė įrodymų apie vaiko tėvų tinkamą informavimą apie teismo procesą, jų išreikštą poziciją dėl vaiko globos. Be to, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, ar prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, 812 straipsnio 5 dalį teismas prašymą pripažįsta nepaduotu.Pareiškėjai išaiškintina, jog pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas prašymą pripažinti nepaduotu, pareiškėja turi teisę vėl kreiptis į Lietuvos Respublikos teismą su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje bendra tvarka

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi CPK 115 straipsnio 3 dalimi, 811 straipsnio 2 dalimi, 812 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

pareiškėjos S. W. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Pakistano Islamo Respublikos Sidra Jalal teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.