- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-22
- Bylos Nr.
- 2S-638-372/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- R. Z.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) bankrutuojančios akcinės bendrovės (toliau BAB) banko „Snoras“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš įkeisto nekilnojamojo turto ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius BAB bankas „Snoras“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad pagal 2007 m. spalio 25 d. vartojimo paskolos su užstatu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir papildomą susitarimą skolininkams R. Z. ir N. Z. suteikė 443005,33 Lt paskolą, grąžinant iki 2032-09-02. Šios prievolės įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu, kodas (duomenys neskelbtini), 2007-10-30 įregistruotu Tauragės rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistas D. Z. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – 0,0611 ha ploto žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir kitais pastatais ir statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad skolininkai savo įsipareigojimų kreditoriui tinkamai nevykdė, t. y. nemokėjo palūkanų ir paskolos grąžinimo įmokų, susidarė didelis pradelstas įsiskolinimas (24 263,79 Lt). Be to, nuo 2011-12-29 buvo nutrauktas bankui įkeisto turto draudimas. Pabrėžė, kad 2012-05-08 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį, prieš tai pranešęs skolininkams ir įkeisto turto savininkei. Po paskolos sutarties nutraukimo jokia skolos dalis grąžinta nebuvo. Ieškovo teigimu, skolininkų skola 2012-06-20 yra 428207,15 Lt. Kreditorius prašė areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininkus ir įkeisto turto savininkę, kad negrąžinus kreditoriui nurodytos skolos per vieną mėnesį nuo teismo nutarties įteikimo dienos, hipotekos lakštu įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 28 d. nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino. Areštavo D. Z. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti:
– 0,0611 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
– pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
– pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
– pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
– kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (kiemo aikštelę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Įspėjo skolininkus R. Z. ir N. Z. ir įkeisto daikto savininkę D. Z., kad negrąžinus 428 207,15 Lt skolos per vieną mėnesį, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti, o gautos lėšos, atskaičius vykdymo išlaidas, bus nukreiptos paskolai padengti.
Sprendė, kad kreditorius paskolos sutartį prieš terminą nutraukė pagrįstai, nes skolininkai kredito sutarties tinkamai nevykdė – nemokėjo paskolos grąžinimo dalių ir palūkanų, ir tuo padarė esminį sutarties pažeidimą, nes kreditorius iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, t. y. paskolos grąžinimo ir palūkanų už naudojimąsi gauto kredito suma mokėjimo. Pažymėjo, kad, nors nutraukiant sutartį negrąžintos paskolos dalis sudarė tik 9546,66 Lt, ir lyginant su visa negrąžintos paskolos suma – 400 959,22 Lt – toks įsiskolinimas neatrodo pakankamai reikšmingas, tačiau už naudojimąsi paskola buvo priskaičiuota net 13 877,22 Lt palūkanų ir 835,91 Lt delspinigių, todėl skolininkams toliau nevykdant paskolos sutarties sąlygų ir bankui skaičiuojant palūkanas ir delspinigius bendra skolos suma tik dar labiau didės. Nurodė, kad skolininkai buvo tinkamai informuoti apie sutarties nutraukimą prieš terminą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį, apeliantas (skolininkas) R. Z. prašo teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą atmesti. Atskirajame skunde nurodoma, kad paskolos sutartis nutraukta neteisėtai, kadangi pradelsto įsiskolinimo suma buvo mažesnė nei 10 proc. bendros kredito sumos, ir nebuvo faktų, liudijančių, jog skolininkai nebeturi galimybių atsiskaityti su kreditoriumi. Tvirtinama, kad kreditorius atsisakė bendradarbiauti su skolininku. Apeliantas nesutinka su palūkanų ir netesybų dydžiu. Apelianto manymu, teismas neįvertino paskolos sutarties sąlygų. Atkreipiamas dėmesys, kad paskolos gavėjai yra pajėgūs mokėti kredito įmokas bankui, o pardavus turtą iš varžytynių už žemesnę, nei rinkos, kainą, bus pažeisti CK 1.5 principai.
Atsiliepimas
Atsiliepdamas į apeliantų atskirąjį skundą kreditorius BAB bankas „Snoras“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad skolininkai panaudojo skolintas lėšas savo verslui (BUAB „Baltoji snaigė“). Pažymima, kad ginčai, susiję su pagrindine prievole, byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami. Tvirtinama, kad skolininkai daugiau kaip 200 kalendorinių dienų vėlavo grąžinti paskolos dalį, sumokėti palūkanas ir delspinigius. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad yra pajėgus vykdyti sutartį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (skolininko) R. Z. atskirasis skundas netenkintinas.
Nagrinėjant atskirąjį skundą analizuojamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta tenkinti kreditoriaus BAB bankas „Snoras“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo prieš terminą iš įkeisto nekilnojamojo turto, yra pagrįsta ir teisėta.
Nors apeliantas skunde teigia, kad bankas, nutraukdamas paskolos sutartį, pažeidė CK 6.889 straipsnio nuostatas, kadangi pradelsto įsiskolinimo suma sudarė mažiau nei 10 proc. bendros kredito sumos, teismas pažymi, jog paskolos sutartis buvo nutraukta 2012 m. gegužės 8 d. (24 b. l.), o CK 6.889 straipsnis neteko galios nuo 2011 m. balandžio 1 d., t. y. minėto straipsnio nuostatos sutarties nutraukimo metu nebegaliojo.
Priešingai, nei skunde teigia apeliantas, kad kreditorius atsisakė bendradarbiauti su skolininku dėl paskolos sutarties vykdymo, bylos medžiaga patvirtina, jog bankas ir skolininkai 2011 m. kovo 31 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2007 m. spalio 25 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame, be kita ko, susitarė padidinti paskolos limitą, suderino pradelstos paskolos dalies refinansavimo sąlygas (10 b. l.), tačiau skolininkai ir toliau netinkamai vykdė paskolos sutartį (19–20, 23, 64–74 b. l.). Teismas pabrėžia, kad pranešimais apeliantas buvo informuotas dėl paskolos sutarties nutraukimo prieš terminą (23–36 b. l.) ir paskolos nutraukimo neginčijo.
Teismas nesutinka su apelianto teiginiais, kad bankas neturėjo pagrindo nutraukti paskolos sutarties. Pagal šalių sutarties (6 b. l.) 11.2 punktą bankas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti nedelsiant grąžinti paskolą, sumokėti palūkanas ir kitas mokėtinas sumas, jeigu: yra faktų, liudijančių, kad paskolos gavėjas, laiduotojas nebeturi ar nebeturės realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais (11.2.1 punktas); paskolos gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų uždelsė grąžinti paskolos dalį, sumokėti palūkanas arba kitas mokėtinas įmokas (11.2.4 punktas); pasibaigė įkeisto bankui nekilnojamojo turto draudimas arba sustabdytas galiojimas (11.2.11 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad įkeisto bankui turto draudimo polisas 2011-12-29 buvo nutrauktas dėl draudėjos D. Z. įsiskolinimo (21 b. l.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad 24 263,79 Lt įsiskolinimas susidarė skolininkams negrąžinant paskolos ir nemokant įmokų nuo 2011-10-25 iki 2012-05-08, ir atkreipė dėmesį, jog už naudojimąsi paskola buvo priskaičiuota net 13 877,22 Lt palūkanų ir 835,91 Lt delspinigių.
Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, apelianto skundo teiginius dėl jo pajėgumo įvykdyti paskolos sutarties sąlygas, kadangi apeliantas Šiaulių apygardos teismui nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Priešingai, bankas pažymėjo, kad skolininkai po sutarties nutraukimo iki šios dienos jokių mokėjimų bankui neatliko (108 b. l.). Iš banko pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkų darbo užmokesčių bendra suma neatskaičius mokesčių sudaro apie 2800,00 Lt (118–119 b. l.), o kasmėnesinė įmoka pagal sutartį siekia apie 4800,00 Lt (5–10, 38–74 b. l.).
Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., – šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Todėl apelianto skunde išdėstyti argumentai, nesusiję su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, šiuo atveju dėl palūkanų ir netesybų dydžių, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs.
Be to, nors apeliantas skunde teigia, kad bankas pažeidė jo, kaip vartotojo teises, bylos medžiaga patvirtina, jog paskolos dalis buvo panaudota skolininkų verslui (UAB „Baltoji snaigė“) (111–117 b. l.), todėl paskolos sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi, o apeliantas vartotoju LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14, 15 punktų prasme.
Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.