- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-02
- Bylos Nr.
- e2-4954-909/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Ieškovas
- W. M. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo W. M. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Presto durpės“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 318,58 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog tarp ieškovo Italijoje dirbančio (praktikuojančio) advokato W. M. R. bei jo kolegos P. M. G. ir atsakovo UAB ,,Presto durpės“ susiklostė paslaugų teikimo santykiai. UAB ,,Presto durpės“ inicijavo bylą savo skolininkui „Euterriflora“ bei tuo tikslu kreipėsi dėl interesų atstovavimo ir bylos vedimo Italijoje į advokatus W. M. R. ir P. M. G. Atsakovui UAB ,,Presto durpės“ buvo teikiamos paslaugos ir jis buvo atstovaujamas kartu su ieškiniu pateikiamo 2013 m. spalio 4 d. notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu. Bendravimas tarp šalių vyko telefonu ir elektroniniu paštu, bendru sutarimu iš advokatų teikiančių paslaugas pusės komunikuojant advokatui W. M. R. Advokatai pilnai ir tinkamai suteikė visas paslaugas, visi UAB ,,Presto dupės“ reikalavimai jų skolininkui „Euroterriflora“ buvo tenkinti pilnai. Sprendimai buvo ne tik priimti bet ir įvykdyti, ieškovo duomenimis atsakovas netgi gavo visas priteistas lėšas bei bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, tačiau elgdamasis nesąžiningai neatsiskaito su ieškovu ir jo kolega. Atsakovas niekada neginčijo nei skolos fakto, nei skolos sumos dydžio, vis žadėjo greitu laiku įvykdyti mokėjimus. Atsakovui ėmus visiškai ignoruoti ieškovo bei jo kolegos kreipimusis, tapo akivaizdu, jog atsakovas ginčo situacijoje yra iš esmės nesąžiningas. Atsakovas liko skolingas ieškovui pagal 2018 m. kovo 28 d. išankstinę sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas skolos sumą, sudarančią 3 318,58 Eur. Ieškovas pažymėjo, kad bendra minėtos sąskaitos suma buvo 7 318,58 Eur, tačiau atsakovas po sąskaitos gavimo dviem pavedimais po 2 000,00 Eur sumokėjo dalį sąskaitos sumos (iš viso buvo sumokėta 4 000,00 Eur suma).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Presto durpės“ teismui pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, pradėjus derybas dėl taikos ir gavus visus dokumentus, kurių atsakovas neturėjo, nes jo buveinėje vyko gaisras ir buvo sunaikinta visa dokumentacija ir kompiuteriai, ir ne visus duomenis pavyko atkurti, atsakovas sutinka mokėti skolą, tačiau veda derybas su ieškovu dėl skolos išdėstymo, nes dėl esamos situacijos visos skolos iš karto padengti atsakovas šiuo metu negali. Tuo atveju, jeigu šalys nesusitartų dėl skolos išdėstymo atsakovas prašo teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo. Atsakovas nurodo, kad yra įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 pandemijos sąrašą, pažymi, kad atsakovo turtinė padėtis yra tokia, kad teismo sprendimo įvykdymo neišdėsčius, toks sprendimas labai apsunkintų atsakovo padėtį. Atsakovo verslas ypatingai nukentėjo, nes prekyba vyko su užsienio klientais Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje ir kt. Atsakovo metinė apyvarta 2020 m. krito kelis kartus nuo 942.556 Eur iki 155.896 Eur. Paaiškina, jog nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki dėl laikino apyvartinių lėšų srauto sutrikdymo ir atsižvelgiant į įsiskolinimo dydį, sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo įvykdymo (įskaitant ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir vertimo išlaidas) išdėstymo 10 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovas taipogi nurodo, kad ginčo byla įprasta, nesudėtinga, jokių specialių žinių ar didelių laiko sąnaudų nereikalaujanti skolos byla, reikalaujamas skolos dydis yra nedidelis, todėl už ieškinio parengimą reikalaujama 818 Eur dydžio suma, atsakovo manymu, yra per didelė ir teismo turėtų būti sumažinta.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažįsta ieškinį, 2021 m. kovo 2 d. nutartimi nutarė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, kas atitinka ekonomiškumo ir operatyvumo užtikrinimą procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnis, 225 straipsnio 1 dalis 7 punktas, 235 straipsnio 6 dalis). Ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. kovo 19 d. pateikti teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą dėl skolos išdėstymo. Teismo nutartis šalims (atstovėms) įteikta tinkamai. Per teismo nustatytą terminą papildomi įrodymai ar paaiškinimai teismui pateikti nebuvo, taip pat negautas prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ar ieškovo prieštaravimas (atsiliepimas) dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Dėl skolos priteisimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovui buvo teikiamos paslaugos ir jis buvo atstovaujamas kartu su ieškiniu pateikto 2013 m. spalio 4 d. notaro patvirtinto įgaliojimo pagrindu, tokiu būdu tarp ieškovo ir W. M. R. bei jo kolegos P. M. G. susiklostė paslaugų teikimo santykiai. Advokatai pilnai ir tinkamai suteikė ieškovui visas paslaugas. Byloje atsakovas paslaugų nesuteikimo ar netinkamo suteikimo fakto neginčijo. Pagal 2018 m. kovo 28 d. išankstinę sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas išrašyta suma iš viso sudarė 7 318,58 Eur. Atsakovas ieškovui sumokėjo 4 000 Eur, tokiu būdu liko skolingas 3 318,58 Eur sumą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad skolą atsakovas būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).
Atsakovas su nurodytais ieškinio reikalavimais sutiko, juos pripažino. Nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, kad šių ieškinio reikalavimų pripažinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl atsakovo ieškinio pripažinimas priimamas. Atsižvelgdamas į tai, teismas, priimdamas sprendimą, surašo sutrumpintus motyvus dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažino (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo sutartinės prievolės sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais neatsiskaitė su ieškovu, o atsakovas neneigė savo prievolės mokėti ieškovui, skolos sumos neginčijo, ieškinio reikalavimus pilnai pripažino, todėl teismas konstatuoja, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Esant šioms aplinkybėms, ieškovui iš atsakovo priteistina 3 318,58 Eur dydžio skola (CK 6.38, 6.59, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, kuris yra verslininkas, privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis).
Teismui tenkinus ieškovo reikalavimą dėl pagrindinės skolos priteisimo, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteisiamos 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (3 318,58 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovas ieškinyje prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis, 212 Eur vertimo išlaidos bei 1 037 Eur išlaidos už advokatės teisinę pagalbą (už pareiškimo dėl teismo įsakymo paruošimą – 275 Eur, už ieškinio paruošimą – 762 Eur). Taigi iš viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 324 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 75 Eur žyminio mokesčio ir 212 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimo paslaugas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas prašė teismo sumažinti ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų dydį, argumentuodamas tuo, kad byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti jokių specialių žinių ar didelių laiko sąnaudų.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacija). Pažymėtina, kad nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgiama į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.
Ieškovas pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovas patyrė šias išlaidas už procesinių dokumentų parengimą: už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo paruošimą – 275 Eur, už ieškinio paruošimą – 762 Eur, iš viso – 1 037 Eur. Nors šios išlaidos neviršija Rekomendacijoje nurodyto maksimalaus dydžio, tačiau teismas sutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad nagrinėjama byla yra nedidelės apimties, šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės yra tipinės ir nereikalauja specialių teisinių žinių. Svarbu tai, kad ginčo pobūdis nei teisės, nei fakto aspektais nėra sudėtingas, nebuvo būtina rinkti plačios apimties įrodymų ir atlikti analogiško pobūdžio teisinės analizės. Ieškovo pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo yra tipinės pavyzdinės formos, prie jo nebuvo pridėti jokie įrodymai (išskyrus bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus), pareiškimas teismui pateiktas elektroninėmis ryšių priemonėmis. Teismui pateiktas ieškinys nėra didelės apimties (3 puslapiai), faktinės aplinkybės išdėstytos pakankamai lakoniškai, nemažą ieškinio dalį sudaro skolos susidarymo aplinkybės, kurios yra aiškios ir dėl jų ginčo nekilo. Taigi, procesinių dokumentų parengimas neturėjo reikalauti didelių ieškovo atstovės laiko sąnaudų. Tai lemia išvadą, kad pagrįstomis ir protingomis ieškovo bylinėjimosi išlaidos, įvertinus skolos dydį (3 318,58 Eur), laikytinos ne visoje 1 037 Eur, bet 800 Eur sumos apimtyje. Pagrindo šioje situacijoje besąlygiškai taikyti „pralaimėjęs moka“ taisyklę ir perkelti atsakovui visų ieškovo apmokėtų išlaidų, kurios yra pernelyg didelės ir neproporcingos byloje nagrinėjimo ginčo pobūdžiui, kompensavimo pareigą nenustatyta.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos iš viso 1 087 Eur bylinėjimosi išlaidos (75 Eur + 212 Eur + 800 Eur).
Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą
Atsakovas pateikė prašymą leisti skolą mokėti dalimis 10 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško skolos sumokėjimo.
Nors teismas ir buvo nustatęs terminą atsiliepimui į atsakovo prašymą pateikti, tačiau ieškovas savo pozicijos dėl pateikto prašymo nepateikė.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011;Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).
Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą. Tuo tarpu, savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo (CPK 178 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos bei kiti dokumentai, kuriuos pateikti turi teismui prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad duomenys iš kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-960/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo iš esmės grindžia sunkia turtine padėtimi. Atsakovas prašyme nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė šiuos įrodymus: UAB „Presto durpės“ 2020 m. gruodžio 31 d. balansą, 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat išrašą, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo įtrauktas į nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių sąrašą. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami įrodymai sunkiai atsakovo turtinei padėčiai pagrįsti. Jokių kitų dokumentų (nekilnojamojo turto registro, bankų, VĮ „Regitra“ pažymų ir kt.), pagrindžiančių atsakovo finansinę padėtį, atsakovas teismui nepateikė, taip pat nepateikė teismui duomenų iš kredito įstaigų apie jos turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, taip pat nepateikė duomenų apie banko sąskaitose esančių piniginių lėšų judėjimą. Šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad atsakovas neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties. Atsakovas akcentavo COVID-19 pandemiją ir šalyje paskelbtą karantiną, kaip esmines aplinkybes, lėmusias atsakovo sunkią turtinę padėtį. Pastebėtina, kad prašoma išdėstyti skola susidarė pagal 2018 m. kovo 28 d. sąskaitą, kai Lietuvoje nebuvo paskelbtas karantinas, be to, nuo bylos iškėlimo teisme jau praėjo daugiau nei 5 mėnesiai, o atsakovas, pripažindamas skolą, net ir per šį laikotarpį nedėjo realių pastangų sumokėti ieškovui bent dalį skolos.
Pabrėžtina, kad nors sunki skolininko turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti. Sprendimo įvykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė ir nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą atsakovo prašomam terminui. Teismas sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas 10 mėnesių terminui šiuo konkrečiu atveju pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą bei protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę, todėl atsakovo prašymas atmestinas.
Dėl pašto išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui W. M. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo UAB „Presto durpės“ 3 318,58 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniolika eurų 58 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 318,58 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 087 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovo UAB „Presto durpės“ prašymą dėl skolos išdėstymo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.