Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM Holdings“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarties dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2564-565/2013 pagal AB „Swedbank“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „GM Holdings“ 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius AB „Swedbank“ prašė panaikinti BUAB „GM Holdings“ 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus dėl 2 ir 3 darbotvarkės klausimų. Nurodė, kad jis yra bankrutuojančios įmonės kreditorius ir turi 41,119434 procentų balsų, suteikiančių teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime.

2010 m. vasario 2 d. tarp BUAB „GM Holdings“ ir A. K. buvo sudaryta įmonei priklausančių žemės sklypų Detaliojo planavimo darbų sutartis, kuria A. K. įsipareigojo už 60 000 Lt iki 2011 m. vasario 2 d. atlikti jam (kreditoriui) įkeistų BUAB „GM Holdings“ priklausančių žemės sklypų detaliojo planavimo darbus. 2012 m. sausio 31 d. susitarimu detaliojo planavimo darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Ginčijamo 2012 m. gruodžio 11 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkimas (2 darbotvarkės klausimas) pritarė papildomo susitarimo prie 2010 m. vasario 2 d. detaliojo planavimo sutarties sąlygų pakeitimui, padidinant detaliojo planavimo darbų kainą iki 120 000 Lt, numatant, kad ji dar gali būti padidinta 21 procentą; patikslintas minėtos sutarties priedas Nr. 2, kuriame nurodyti atliekami darbai ir jų kainos; atliekamų darbų terminas pratęstas iki 18 mėnesių, termino pradžią skaičiuojant nuo papildomo susitarimo pasirašymo dienos, numačius, kad į darbų terminą neįskaičiuojamas detaliojo plano tvirtinimo etapas.

Kreditorius nurodė, kad šiuo sprendimu vilkinamas bankroto procesas, pradėtas prieš ketverius metus, prieš trejus metus nutarus įmonę likviduoti dėl bankroto, vilkinant ją likviduoti ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro, nukeliant tai neribotam laikui, ir kreditorių reikalavimu sąskaita nepagrįstai padidintos administravimo išlaidos.

Detaliojo planavimo darbų sutartimi darbų kaina buvo sulygta 60 000 Lt. Ši kaina galėjo būti keičiama tik tuo atveju, jeigu BUAB „GM Holdings“ pakeistų planavimo užduotį, pateiktų naują planavimo sąlygų sąvadą, pakeistų kitus pradinius duomenis, reikalingus detaliajam planui parengti. Kreditorių susirinkime šios aplinkybės nesvarstytos. Detaliojo planavimo darbų sutarties 4.2 punkte nurodytas kreditoriaus AB „Swedbank“ (įkaito turėtojas) sutikimas tik dėl 60 000 Lt darbų kainos. Priėmus ginčijamą nutarimą, šis punktas neteko galios, todėl dėl 120 000 Lt kainos ir jos padidinimo iki 21 proc. ir tokios sumos įtraukimo į administravimo sąnaudas turėjo būti gautas jo (AB „Swedbank“) sutikimas. Negavę sutikimo, kreditoriau neturėjo teisės nustatyti ginčo papildomas bankroto administravimo išlaidas. Dėl minėtų priežasčių nebuvo pagrindo tikslinti 2010 m. vasario 2 d. detaliojo planavimo sutarties. Pratęsus planavimo darbų atlikimo terminą, neįvertinus A. K. neatliktų darbų per nustatytą terminą priežasties, iš esmės neribotam terminui (18 mėn. plius terminu neapibrėžtas detaliojo plano tvirtinimo etapas) taip sąmoningai vilkinamas bankroto procesas, nepagrįstai didinamos administravimo išlaidos, pažeidžiamos įmonės kreditorių ir jo (AB ,,Swedbank“) kreditoriaus ir įkaito turėtojo interesai.

Skundžiamu BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkimo nutarimu, priimtu dėl trečiojo darbotvarkės klausimo (administravimo sąmatos patvirtinimas) nepagrįstai ir neteisėtai buvo padidinta administravimo išlaidų sąmata dėl atlyginimo už detaliojo planavimo darbus ir dėl bankroto administratoriaus atlyginimo. Bankroto administratorius pateikdamas pasiūlymą nustatyti 150 000 Lt atlyginimą nuo 2013 m. sausio 1 d. iki BUAB „GM Holdings“ išregistravimo iš juridinių asmenų registro nepateikė jokių įrodymų apie atliekamų administravimo darbų apimtis ir jų trukmę. Lieka neaišku ar bus atlikti detaliojo planavimo darbai ir bankroto administratorius pardavinės 70-100 naujai suformuotų žemės sklypų, ar tik 14 sklypų. Tai iš esmės sąlygoja bankroto administratoriaus darbo laiko ir materialines sąnaudas.

Kreditorius, ginčydamas kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2 ir 3 darbotvarkės klausymais, nurodė, kad buvo pažeista 2009 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkime patvirtinta kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka - 4 punktas, nustatantis, kad pranešimas apie susirinkimą siunčiamas laišku arba faksimile likus ne mažiau 10 dienų iki susirinkimo dienos, - 7 punktas, nustatantis, kad visa susirinkimo medžiaga kartu su nutarimų projektais administratoriui priimtina forma turi būti pateikta raštu ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki susirinkimo dienos, nes visą 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo medžiagą gavo 2012 m. gruodžio 10 d., likus 1 dienai iki susirinkimo, pažeidžiat nustatytą tvarką. Dėl tokio pažeidimo jis (kreditorius) neturėjo galimybės pateikti alternatyvius nutarimų projektus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Bankroto bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi buvo patenkintas prašymas pratęsti turto realizavimo terminą 24 mėnesiams, teismo motyvas ginčijamoje nutartyje, kad detaliojo plano darbų pratęsimas prieštarauja ĮBĮ įtvirtintiems operatyvumo principams, laikytinas nepagrįstu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl užsitęsusio bankroto proceso AB „Swedbank“ patirs nuostolių, nenurodytas jų dydis ir atsiradimo faktas. Aplinkybė, kad atsisakius detaliojo plano rengimo darbų pareiškėjo nuostoliai būtų mažesni, nėra pagrįsta jokiais įrodymais, kaip ir aplinkybė, kad priešingu atveju pareiškėjas patirtų didesnius nuostolius. Vertindamas administravimo išlaidų sąmatos pagrįstumą teismas iš esmės vertino administratoriui mokėtino atlyginimo dydžio pagrįstumą ir neteisingai konstatavo, kad nėra aišku kokia dalis iš visos administravimo išlaidų sąmatos sudaro atlyginimą administratoriui. Atsiliepime nurodyta, kad iš 150 000 Lt sumos administratoriaus atlyginimui skirta - 120 000 Lt. Įmonė turi nekilnojamo turto, kurį parduoti kreditorių interesus atitinkančiomis kainomis pareikalaus daug pastangų, todėl nustatytas atlyginimas yra protingas ir proporcingas būsimam darbui. Aplinkybė, kad administravimo išlaidų sąmatoje nebuvo išskirtas administratoriaus atlyginimas negali būti vertinama kaip esminė priežastis, dėl ko turėtu būti naikinamas kreditorių susirinkimo nutarimas. Kreditoriams balsuojant dėl šio nutarimo buvo išaiškinta sąmatoje nurodytų sumų panaudojimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nei absoliučių, nei kitų CPK nustatytų skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl detaliojo plano rengimo sutarties sąlygų pakeitimo

2010 m. vasario 2 d. sudaryta Detaliojo planavimo darbų sutartimi A. K. už 60 000 Lt įsipareigojo iki 2011 m. vasario 2 d. BUAB „GM Holdings“ atlikti įmonei priklausančių žemės sklypų detaliojo planavimo darbus (10-18 b. l.). Šių darbų atlikimo terminas iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. pratęstas 2012 m. sausio 31 d. papildomu susitarimu (19-27 b. l.).

2012 m. gruodžio 10 d. A. K. informavo bankrutuojančią bendrovę, kad po Detaliojo planavimo darbų sutarties ir 2012 m. sausio 31 d. papildomo susitarimo prie šios sutarties sudarymo, dėl teritorijos kaimynų veiksmų padidėjo darbų apimtys ir nusikėlė jų pabaiga, taip pat pasikeitė normatyvinė projektavimo bazė (įsigaliojo naujos STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ nuostatos), įtakojanti rengiamą detalųjį planą, todėl numatyti darbai negali būti baigti per maksimaliai trumpą terminą. Rengėjas prašė pratęsti darbų atlikimo terminą dar aštuoniolikai mėnesių, į jį neįtraukiant detaliojo plano tvirtinimo etapo. Taip pat pažymėjo, kad sutartiniai dabų įkainiai yra mažesni už vidutinius tokios apimties teritorijos planavimo darbų rinkos įkainius, todėl prašė iki 120 000 Lt padidinti sutartyje ir jos papildomame susitarime nustatytą darbų kainą (36-40 b. l.).

2012 m. gruodžio 11 d. BUAB „GM Holdings“ kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo pritarta 2012 m. gruodžio 10 d. A. K. pasiūlytiems detaliojo planavimo darbų sutarties ir jos 2012 m. sausio 31 d. papildomo susitarimo sąlygų pakeitimams (44-47 b. l.).

Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas ginti įmonės kreditorių interesus, todėl teismas privalo būti aktyvus ir neapsiriboti vien tik kreditorių nutarimų priėmimo teisėtumo patikrinimu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 25 straipsnio 4 dalimi nustatyta tvarka. Priešingu atveju, kreditorių teises, susijusias su ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta teise kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, būtų įmanoma ginti tik formaliai. ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

Byloje nėra duomenų, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas būtų priimtas nesilaikant ĮBĮ nuostatų, tačiau įvertinus jo priėmimo aplinkybes, matyti, kad 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkime sprendimai buvo priimti skubotai, t. y. kitą dieną po A. K. pateikto pasiūlymo dėl sutarties vykdymo termino pratęsimo ir jos kainos padidinimo. Šią aplinkybę skunde teismui nurodė ir kreditorius AB „Swedbank“, teigdamas, kad buvo pažeistas dokumentų įteikimo terminas dėl ko jis (kreditorius) neturėjo galimybės susipažinti su pasiūlymu ir pateikti alternatyvų dokumentą. Teismas pripažįsta šią aplinkybę kreditorių susirinkimo tvarkos pažeidimu (ĮBĮ 22 str. 3 ir 4 d.). Iš kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad posėdžio metu nebuvo svarstomi alternatyvūs šios paslaugos suteikimo variantai. Neaptartas rengėjo pasiūlytos kainos pagrįstumas, nesiaiškinta dėl kokių priežasčių ar pagrįstai didinama sutartyje nustatyta darbų atlikimo kaina, netirtos jau atliktų darbų apimtys, jų kaina, terminai, priežastys dėl kurių darbai nebuvo atlikti ir pratęsiami tokiam ilgam laikui, nors pagal sutarties pirminį variantą jie turėjo būti atlikti per vienerius metus. A. K. nurodomi argumentai, jog darbai užtrunka dėl sklypo kaimynų nesibaigiančių skundų rengiant detalųjį planą bei prielaidos, kad tokie skundai gali kartotis toliau, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, pateisinančiais tokį ilgą, iš esmės neapibrėžtą, darbų atlikimo terminą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. K. nepateikė garantijos, jog pratęsus šį terminą sutartyje nustatyti visi darbai bus atlikti laiku. 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo protokole nėra net užfiksuota, koks konkrečiai pasiūlymas buvo svarstomas.

Pažymėtina, kad pagal detaliojo planavimo darbų sutarties 4.2. punktą buvo būtinas didžiausio bankrutavusios bendrovės kreditoriaus ir žemės sklypo hipotekos turėtojo AB „Swedbank“ sutikimas dėl sutartyje numatytų išlaidų įtraukimo į administravimo išlaidų sąmatą. Nustatyta, kad šis kreditorius sutiko tik dėl 2012 m. sausio 31 d. papildomu susitarimu pakeistų sutarties sąlygų (27 b. l.). Ši aplinkybė kreditorių susirinkime nebuvo svarstyta.

Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nustatyti realią planavimo darbų kainą. Pažymėtina, kad realią, pagrįstą skaičiavimais darbų kainą turėjo pateikti darbus įsipareigojęs atlikti A. K., o įvertinti tuos darbus, jų neatlikimo priežastis, realų atliktinų darbų laiką ir rangovo gebėjimus atlikti sutartus darbus, darbų kainą ir kt. pirmiausia turėjo kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tokie duomenys nebuvo pateikti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams. Ginčo susirinkimo protokole taip pat nėra duomenų apie tai, kad kažkokie konkrečių skaičiavimai buvo pateikti. Taigi, kad teismas būtų aktyvus vertindamas faktines aplinkybes, jas būtina teismui pateikti. Bankroto administratorius, administruojantis įmonę, privalo veikti kaip šios srities profesionalas, žinoti bankroto bei įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės nuostatas ir taip pat būti aktyvus, veikti operatyviai, dirbtinai nevilkinant bankroto proceso (ĮBĮ 11, 14 CPK 178 str.), laikuti bankroto procedūros principų.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad dėl ginčo kreditorių susirinkimo nutarimų pagrindų užsitęsiančių bankroto procedūrų kreditorius AB ,,Swedbank“ patirs nuostolių – negalės atgauti lėšų ir jų panaudoti savo veikloje, nes byloje nėra duomenų apie jo patiriamus nuostolius, tačiau apeliantas nepateikė priešingų duomenų, t.y., jog dėl ilgo bylinėjimosi proceso nuostoliai nėra patiriami (CPK 178 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007, 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2008, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktikoje suformuotą operatyvaus bankroto procedūrų vykdymo ir jų užbaigimo svarbą, prieinama prie išvados, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu pritardamas darbų kainos padidinimui ir darbų termino pratęsimui, neabejotinai pažeidė ĮBĮ įtvirtintą operatyvumo principą. Reikšminga aplinkybė, jog įmonės bankroto procesas vyksta nuo 2009 metų, todėl tolimesnis nepagrįstas bankroto procedūrų užvilkinimas dar ilgesniam laikui bei nepagrįstai padidėjusios administravimo išlaidos, neabejotinai pažeistų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Dėl administravimo išlaidų sąmatos

Skundžiamu 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimu trečiuoju darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administratoriaus pateikta įmonės administravimo išlaidų sąmata laikui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (44-47 b. l.).

ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje nustatytas išlaidų, kurios gali būti priskirtos prie administravimo išlaidų, sąrašas, kuris nėra baigtinis, nes tokiomis išlaidomis pripažįstamos ir kitos kreditorių susirinkimo (komiteto) patvirtintos išlaidos, t. y. tokios, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2011 ir kt.). Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis, t. y. kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Tai lemia, kad kreditorių (susirinkimo ar komiteto) patvirtintoje administravimo išlaidų sąmatoje turėtų būti įtrauktos tik tokios išlaidos, kurios atitinka administravimo išlaidų teisinę prigimtį ir paskirtį, tai yra išlaidos, būtinos tam, kad bankroto procedūros būtų atlikto tinkamai.

2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkime pritartoje administravimo išlaidų sąmatoje (50-51 b. l.) numatyta 120 000 Lt išlaidų už detaliojo planavimo darbus ir 150 000 Lt išlaidų bankroto administratoriaus atlyginimui, buhalterinės apskaitos paslaugoms, transporto išlaidoms, ryšių, pašto paslaugoms, kanceliariniams reikmenims, kitiems mokesčiams, archyvavimo paslaugoms, nekilnojamojo turto administravimo paslaugoms, nedetalizuojant konkrečioms išlaidoms tenkančių sumų. Susirinkimo protokole nėra duomenų apie kiekvieną sąmatoje nurodytą išlaidų sumą, jos pagrįstumą. Apie tai nėra pateikta ir kitų duomenų. Nors apeliantas teigia, kad atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio pirmosios instancijos tesime administratorius nurodė, kad jo atlyginimas siekia 120 000 Lt, tačiau duomenų, kad toks atlyginimas buvo išskirtas iš kitų išlaidų ir aptartas skundžiamo kreditorių susirinkimo metu, nėra.

Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje ĮBĮ teisės normų taikymo iš aiškinimo klausimais laikomasi nuostatos, kad į administravimo išlaidas įtraukiamos tik tokios išlaidos, kurios būtinos bankroto procedūroms tinkamai atlikti, ir nors ĮBĮ 36 straipsnyje nepateikiami kriterijai, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus administratoriaus atlyginimą, dydis, administratoriui, teikiančiam kreditorių susirinkimui tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti bankrutuojančios įmonės administravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad skundžiamo kreditorių sprendimo priėmimo metu nebuvo išskirtos ir argumentuotai pagrįstos administravimo išlaidos, taip pat ir administratoriaus atlyginimas, todėl pagrįstai panaikino 2012 m. gruodžio 11 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmos instancijos nutartį atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.