Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Ū. apeliacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Ū., R. Ū., R. Ū., O. K. ir S. G. dėl A. Ū. pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse, institucija, byloje teikianti išvadą – (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, D. M. pateikė pareikšimą ir prašė pripažinti A. Ū. ribotai veiksniu tam tikrose srityse, nurodytose pareiškime, kadangi jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir gretutinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad A. Ū. labai daug kartų gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) paros stacionare. A. Ū. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas apriboja galimybę jam savarankiškai orientuotis, integruotis į visuomenę, būti ekonomiškai savarankišku, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo pareiškimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ū. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir gretutinis susirgimas – (duomenys neskelbtini). Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ū. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas.

9. Pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus A. Ū. geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai, naudodamasis pagalba išvadoje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse – turtinių santykių srityje, A. Ū. geba suprasti informaciją ir su pagalba priimti sprendimus, įvertinti aplinkybes ir numatyti pasekmes dėl tam tikro galimo sprendimo, geba paaiškinti savo sprendimo esmę bei su pagalba atlikti veiksmus savo galimam sprendimui priimti ir jį įgyvendinti. A. Ū. žino, kad mūsų valiuta yra eurai, pažįsta pinigų kupiūras, žino, kokias pajamas gauna, pagrindinių maisto produktų ir kitų prekių kainas, geba atlikti aritmetinius veiksmus. Jis žino, kad turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kad reikia už komunalines paslaugas mokėti mokesčius, apytiksliai nurodo mokamą sumą, pats nueina į parduotuvę ar paštą susimokėti. Pacientas disponuoja nedideliu kiekiu žinių apie sudėtingus turtinius santykius, tačiau būtų reikalinga pagalba tvarkantis dokumentus. A. Ū. orientuojasi laike ir vietoje, geba skaityti ir rašyti. Išvadoje konstatuota, kad asmeninių neturtinių santykių srityse asmuo geba su pagalba suprasti informaciją ir priimti sprendimus. Sveikatos priežiūros srityje A. Ū. žino savo šeimos gydytoją, gali su juo bendrauti savarankiškai, žino, kad reikia vartoti paskirtus vaistus, tačiau reikalinga pagalba juos įsigyjant ir laikantis nurodymų dėl jų vartojimo. Savitvarkos srityje A. Ū. reikalinga pagalba atliekant namų ruošos darbus, pasirūpinant gyvenamojo būsto priežiūra, tvarkantis buityje. Jis gyvena vienas, socialinių paslaugų nepageidauja ir teigia, kad gali savimi pasirūpinti savarankiškai. Šeimos santykių srityje pacientas gyvena vienas, žino, kad turi artimųjų, tačiau su jais nebendrauja, teigia, kad palaiko draugiškus santykius su kaimynais.

10. (duomenys neskelbtini) nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Ū. pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Šioje baudžiamojoje byloje A. Ū. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savo bute (duomenys neskelbtini), tačiau uždraustos veikos padarymo metu negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų prasmės ir jų valdyti. Taip pat (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tiriamajam (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) sutrikimas debiutavo (duomenys neskelbtini). Eigoje klinikiniame vaizde stebėtas (duomenys neskelbtini). Būklė vertinta kaip (duomenys neskelbtini) sutrikimas, (duomenys neskelbtini). Tiriamasis dėl (duomenys neskelbtini) būklės paūmėjimų eilę kartų gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Nuo (duomenys neskelbtini) metų iki einamojo laikotarpio tiriamasis (duomenys neskelbtini) kartus gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Taip pat padaryta išvada, kad šiuo metu tiriamajam konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas – (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. Ū. dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo negali dalyvauti teismo procese.

11. Iš (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Ū. konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas – (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje bei savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros santykių srityse ir negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų teisingai valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių srityse. Nurodyta, kad ekspertinio tyrimo metu (duomenys neskelbtini). Stebimas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Psichologinio įvertinimo duomenis, A. Ū. būdingi (duomenys neskelbtini), dėl kurių kliniškai reikšmingai apsunkintas adekvačių sprendimų priėmimas ir pasekmių numatymas turtinių ir neturtinių santykių srityse.

12. VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad pacientui nuo (duomenys neskelbtini) m. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuris turi nuolat progresuojančią eigą. (duomenys neskelbtini). Pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) gautas raštas iš (duomenys neskelbtini) administracijos Sveikatos skyriaus su informacija iš A. Ū. kaimynų apie tai, kad pas pacientą bute renkasi asocialūs asmenys. (duomenys neskelbtini) išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini).

13. Pirmosios instancijos teisme apklausta (duomenys neskelbtini) atstovė Z. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. Ū. serga (duomenys neskelbtini) ir nuo (duomenys neskelbtini) m. gydosi (duomenys neskelbtini). Atstovė nurodė, kad po išvados parengimo A. Ū. sveikatos būklė galėjo pablogėti, todėl atliekant (duomenys neskelbtini) ekspertizę išsamiai nustatant A. Ū. (duomenys neskelbtini) sveikatos būklę galėjo būti nustatyta, kad ekspertizės akte nurodytose srityse jis visiškai negali suprasti savo veiksmų. Atstovė nurodė, kad A. Ū. nevartojo jam paskirtų vaistų.

Dėl pagrindų pripažinti asmenį neveiksniu, ribotai veiksniu tam tikrose srityse

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

15. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

16. Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).

17. Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą vienodai svarbūs yra abu veiksnumo vertinimo – medicininis ir teisinis – kriterijai, kurie turėtų būti taikomi integraliai; nustatant asmens neveiksnumą psichikos ligos ar sutrikimo sunkumo vertinimas labiau sietinas su teisinių kriterijų nustatymu, t. y. asmens neveiksnumui svarbus klausimas, ar asmens negalėjimas suprasti savo veiksmus ar juos valdyti yra tokio sunkaus laipsnio, kad tokiam asmeniui būtina globa. Tais atvejais, kai yra inicijuojamas teisminis procesas dėl asmens neveiksnumo nustatymo, konkretaus asmens veiksnumas turėtų būti nustatomas įvertinant konkretų teisinio kriterijaus (gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ar tuos veiksmus valdyti) laipsnį, kuris galėtų būti apibrėžiamas konkrečiomis asmens gyvenimo sritimis, kuriose toks asmuo gali veikti savarankiškai.

18. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Ū. veiksnumo, iš gydymo įstaigų išreikalavo medicininius duomenis apie A. Ū. bei paskyrė ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, įvertino tiek ekspertų išvadas ((duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas, (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktas), tiek ir kitus byloje esančius įrodymus, tarp jų medicininių dokumentų išrašuose pateiktus duomenis, medicininius dokumentus, VšĮ (duomenys neskelbtini) socialinės darbuotojos išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, teismo posėdyje dalyvavusios suinteresuoto asmens atstovės paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) atstovės paaiškinimus.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja medicininis ir juridinis kriterijus – A. Ū. konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje bei savitvarkos įgūdžių ir sveikatos priežiūros santykių srityse ir negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų teisingai valdyti asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymo, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymo, kilnojamojo ir nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo, paveldėjimo teisinių santykių srityse.

20. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas byloje sprendimą, neatsižvelgė į apelianto gyvenimo būdą, o vadovavosi ekspertų asmeniniu požiūriu į turimą būti gyvenimo būdą. Tačiau apeliantas be kitų asmenų pagalbos gali nueiti į parduotuvę, nusipirkti ko jam reikia ir susiskaičiuoti pinigus, turi nekilnojamojo turto ir moka su juo susijusius mokesčius. Stambių, brangių pirkinių jis nėra pirkęs išsimokėtinai ar imant paskolą, tačiau mano, kad, jeigu to reikėtų, padaryti sugebėtų. Apeliantui asmenine nuosavybe priklausančiame būste gyvena seniai ir juo naudotis, valdyti ir disponuoti jis moka ir sugebės. Savitvarkos ir sveikatos priežiūros srityje kuo puikiausiai susitvarko apeliantas pats. Pas gydytoją yra buvęs ne kartą ir nueiti į polikliniką bei pasirūpinti savimi sugeba puikiai. Visose srityse, kuriose apeliantas yra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, apeliantas gali kuo puikiausiai susitvarkyti pats ir tą kuo puikiausiai daro.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodomas aplinkybes apie jo gebėjimą susitvarkyti pačiam tose srityse, kuriose pirmosios instancijos teismas apeliantą pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu. Apeliantas nepaneigė byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįstos ir teisingos bei padarytos vadovaujantis A. Ū. asmens interesų apsaugos tikslais.

22. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi bylos įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas, vadovaujantis A. Ū. asmens interesų apsaugos tikslais (siekiant apginti apelianto teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą) ir taikytas jo teisių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo pačio sveikatą ir interesus.

23. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal CK 2.11 straipsnio 3 dalį išnykus aplinkybėms, dėl kurių asmens veiksnumas buvo apribotas tam tikroje srityje, teismas panaikina asmens veiksnumo apribojimą toje srityje. Įsiteisėjus teismo sprendimui, asmeniui nustatyta rūpyba toje srityje pasibaigia.

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šalys byloje neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.