Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 286 straipsnyje, ir nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 286 straipsnį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. G. paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš Ž. G. priteista 413,54 Eur (keturi šimtai trylika eurų 54 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ž. G. nuteistas už tai, kad:2016 m. gruodžio 5 d. apie 15.00 val. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), prekybos salėje paėmė du butelius „Tekilla Silver“, 0,5 litro talpos, kurių bendra vertė 45,98 eurų ir maišelį su citrinomis, nešdamasis rankose, jų neslėpdamas, matant parduotuvės darbuotojams, bandydamas išeiti pro kasas, perlipo per vartelius, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas prekybos centro apsaugos darbuotojo T. K., tai yra pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje; be to, jis tuo pačiu metu toje pačioje vietoje – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), po pasikėsinimo pavogti prekes, sulaikomas apsaugos darbuotojo T. K., metė ant žemės citrinas ir butelį, kurį sudaužė, priešinosi viešo administravimo funkcijas atliekančiam apsaugos darbuotojui T. K., išstumdamas jį pro parduotuvės automatines duris, taip jas išdauždamas bei padarydamas T. K. odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, kairio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, poodinę krausjosruvą, pjautines žaizdeles dešinio kelio ir kairio sėdmens srityje, kairėje šlaunyje, poodinę kraujosruvą dešiniajame kelyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui bei sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą (dėl durų stiklo dūžio), kurio vertė 367,56 eurai, tai yra padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, konstatavo, jog teismo ištirtų įrodymų visuma, o taip pat paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas patvirtina Ž. G. kaltę dėl kaltinime inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 286 straipsnį.Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sušvelninti paskirtą bausmę.Nurodo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, neturėjo visuomeninės reikšmės, todėl turėjo būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Taip pat teigia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti nuteistojo veiksmuose tiesioginę ar netiesioginę tyčią sugadinti nukentėjusiųjų turtą, todėl šioje dalyje Ž. G. turėjo būti išteisintas.Apeliantas nurodo, jog jis kėsinosi pavogti prekių, kurių vertė nesiekia 3 MGL, todėl turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 150 straipsnį, todėl šioje dalyje prašo panaikinti nuosprendį, nepadarius nusikalstamos veikos.Pasisakydamas dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, nuteistasis nurodo, jog jam buvo skirta per griežta bausmė ir prašo ją švelninti, kadangi jis tik norėjo išvengti sulaikymo, todėl netyčia pargriovė apsaugos darbuotoją.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo Ž. G. gynėja advokatė Regina Atkočaitienė prašė Ž. G. apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras Tomas Dorelaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. G. pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti.Nuteistojo Ž. G. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų pirmosios teismas, pripažindamas Ž. G. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir išnagrinėjo visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juos įvertino.BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Apelianto įsitikinimu jam nepagrįstai inkriminuota ši baudžiamojo įstatymo norma, nes jo veikoje nebuvo vieno iš būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių – veikimo tyčia.Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui inkriminuoti išties būtina konstatuoti kaltininko veikimą tik viena kaltės forma – tyčia. Kartu pažymėtina, kad aptariamas nusikaltimas gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine tyčia, tiek netiesiogine tyčia – kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori (tiesioginė tyčia) arba jei ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia joms atsirasti (netiesioginė tyčia).Nagrinėjamu atveju nors Ž. G. ir nenorėjo (neturėjo tikslo) sugadinti svetimą turtą, tačiau savo veiksmais, išstumdamas apsaugos darbuotoją T. K. pro parduotuvės automatines duris, sąmoningai leido šioms pasekmėms atsirasti. Teismui nekyla abejonių, kad Ž. G. suvokė savo veiksmų pavojingumą, jog išstumdamas apsaugos darbuotoją T. K. pro parduotuvės automatines duris gali išdaužti minėtų durų stiklą, todėl jis suvokė objektyvaus priežastinio ryšio, tarp jos neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilsiančių pasekmių, buvimą. Remiantis minėtais argumentais, konstatuotina, jog Ž. G., veikdamas netiesiogine tyčia, sugadino svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, todėl jo veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, neturėjo visuomeninės reikšmės, todėl turėjo būti nagrinėjama privataus kaltinimo tvarka. Tačiau su tokiu vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Pažymima, jog BPK 409 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas, dėl šių veikų privalo pradėti baudžiamąjį procesą.Sprendžiant, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, kiekvienu atveju būtina įvertinti, kokie padariniai visuomenei, valstybei ir teisinei sistemai galėtų atsirasti, jeigu dėl šios veikos ir dėl kitų analogiškų veikų baudžiamasis procesas nebūtų pradėtas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai).Šiuo atveju konstatuojama, jog Ž. G. veiksmai turėjo visuomeninę reikšmę, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis turtas buvo sugadintas viešoje vietoje, priešinantis viešo administravimo funkcijas atliekančiam apsaugos darbuotojui T. K. ir visa tai matant pašaliniams asmenims, todėl pagal pareiškėjo T. K. protokolą – pareiškimą, kuris po to buvo įgaliotas ir atstovauti civilinio ieškovo – UAB „Eiginta“ interesus, pagrįstai buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas. Be to, atlikus ikiteisminį tyrimą kaltinamasis aktas buvo surašytas ne vien tik dėl kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o ir dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 286 straipsnį. Tuo tarpu jei ikiteisminis tyrimas būtų buvęs atliktas ne dėl visų nusikalstamų veikų, kiltų galimybė nepagrįstai pažeisti proceso operatyvumo principą.Ž. G. taip pat nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir teigia, jog kėsinosi pavogti prekių, kurių vertė nesiekia 3 MGL, todėl turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 150 straipsnį. Šiame kontekste pažymima, jog pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 3 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2013, 2K-12-699/2016). Skundžiamu nuosprendžiu Ž. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą. Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptos vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2013, 2K-245-696/2015). Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, kad Ž. G. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą (du butelius „Tekilla Silver“, 0,5 litro talpos, kurių bendra vertė 45,98 eurų ir maišelį su citrinomis). Šias aplinkybes patvirtino pats Ž. G., kuris parodė, kad pripažįsta viską kas nurodyta kaltinime. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų T. K., R. Ž. ir R. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu (BPK 291 straipsnis). Liudytojas T. K. parodė, kad pamatė kaip į parduotuvę įėjęs vaikinas paėmė du butelius tekilos ir maišelį citrinų ir bandė pasišalinti iš parduotuvės nesusimokėjęs. Jam einant pro nedirbančią Nr. 4 kasą, jis išėjo iš apsaugos darbuotojų kabineto norėdamas jį sulaikyti, tačiau Ž. G. priešinosi sulaikomas. Liudytojos R. Ž. ir R. G. parodė, kad prie jų priėjo vaikinas ir paklausė kur gali rasti tekilos gėrimų. Jos parodė, kur sudėti šie gėrimai. Nuėjusi toliau vaikiną stebėjo ir matė, kad jis paėmė du butelius. Jis dar su savimi turėjo maišelį su citrinomis. Matė, kad vaikinas pasuko link kasų ir iš karto žengė per pertvarą pro nedirbančią kasą, norėdamas išeiti nesusimokėjęs. Jos norėjo jį sulaikyti, tačiau kaip tik tuo metu iš apsaugos kabineto išėjo apsaugos darbuotojas, kuris ir mėgino sulaikyti minėtą asmenį. Šiuos parodymus taip pat patvirtinta ir byloje esantis vaido įrašas. Taigi nustačius aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai padaryti matant kitiems asmenims, parduotuvės darbuotojams T. K., R. Ž. ir R. G., suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, nuteistajam suprantant, kad tokie jo veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir ne tik nekreipiant dėmesio, tačiau ir priešinantis apsaugos darbuotojui, kai šis bandė jį sulaikyti, konstatuojama, kad Ž. G. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas nuteistojo Ž. G. veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį kaip pasikėsinimą įvykdyti atvirąją vagystę kvalifikavo visiškai teisingai. Apeliantas taip pat mano, jog už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą jam buvo skirta per griežta bausmė ir prašo ją sušvelninti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę Ž. G. minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino teisiamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skiriant bausmę buvo teisingai įvertinta tai, kad Ž. G. praeityje teistas 8 kartus, visus kartus už padarytas arba pasikėsintas padaryti nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė praėjus šiek tiek daugiau kaip dviems mėnesiams po bausmės atlikimo, administracine tvarka nebaustas, priklausomybės centre neužregistruotas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apylinkės teismas pagrįstai Ž. G. pagal BK 286 straipsnį skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, jog paskirtoji bausmė yra švelnesnė, nei minėto straipsnio sankcijos vidurkis. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su bausmėmis, skirtomis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu, todėl teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią dar labiau švelninti nėra pagrindo.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.