Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria I. G. skundas netenkintas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo A. T. nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 17 d. I. G. kreipėsi su pareiškimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad 2014 m. kovo 15 d. grupė asmenų beldėsi, skambino į jos duris, todėl jai teko skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau pabendravus su ten dirbančiu pareigūnu, policijos pagalbos atsisakė. 2014 m. balandžio 15 d. apie 15 val. namo laiptinėje namo gyventojai piktybiškai užstojo praėjimą, todėl ji negalėjo patekti į savo butą. Be to laiptinės gyventoja, bei namo komendantė S. J. J. ją kaltina, kad neprisidėjo prie laiptinės remonto darbų bei iš jos reikalauja pinigų. Taip pat kaltina S. J. J. turint jos asmens duomenis ir žinant apie sūnui surašytą palikimo testamentą.

2014 m. balandžio 30 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio Apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjas A. T. atsisakė pradėti administracinę bylą pagal I. G. skundą.

Nesutinka su nutarties argumentu, kad S. J. J. turėdama jos asmens duomenis, nepažeidė Asmens duomenų apsaugos įstatymo. Pasak apeliantės, ji 2014 m. gegužės 7 d. išplatino pareiškimą, jog pasitraukia iš Bendrasavininkų sutarties, S. J. J. sugebėjo išplatinti sutartis ir tai aptiko pašto dėžutėje. Tipinėje sutartyje, patvirtintoje 2013 m. spalio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. 1-1047, nėra reikalavimo nurodyti asmens paso duomenų. Sutartis su asmens kodais yra pateikta VĮ „Registrų centras“. Mano, kad jos asmens duomenys, esantys sutartyje, turi būti saugomi ir negali būti naudojami be jos sutikimo. S. J. J. per piketą teigdama, kad turi jos pasą ir eis į teismą, pažeidė jos teises. Teismas turėjo išsireikalauti sutartį ir įvertinti duomenų valdytojos veiksmus.

Apeliantės manymu, nutartis yra nepagrįsta, nes paremta tik subjektyvia teisėjos nuomone, todėl neteisėta ir naikintina.

Toliau apeliaciniame skunde dėstomi argumentai apie apeliantės manymu padarytus įvairių įstatymų pažeidimus susijusius su namo laiptinės remontu, susirinkimų organizavimu ir kt., taip pat aplinkybės apie jos panaudotas ašarines dujas, nemokėjimą už laiptinės remontą ir bendruosius mokesčius, kilusias konfliktines situacijas su kaimynais ir kita, kurie nėra tiesiogiai susiję su I. G. 2014 m. balandžio 17 d. pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas pažymi, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą, privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų išplaukia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų daryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas, o ne visi įrodymai. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 174 straipsnyje (Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 (nuo 2000 m. kovo 15 d.) redakcija) nustatyta kas yra nedidelis chuliganizmas ir numatyta atsakomybė už jį. Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.

Administracinio pažeidimo sudėtis yra formali. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką.

Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad I. G. pareiškime nurodytu laiku ir vietoje būtų buvusi tyčia trikdoma viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Tokią išvadą patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų duomenų visuma, tai N. Z., J. V., K. G., S. J. J., K. G. paaiškinimai, liudytojo V. P. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, prie skundų pateiktų dokumentų kopijos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti N. Z., J. V., K. G., S. J. J. paaiškinimuose užfiksuotomis aplinkybėmis ir liudytojo V. P. duotais parodymais, kadangi šias aplinkybes iš dalies patvirtina pačios I. G. nurodytos aplinkybės, bei rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotos aplinkybės. Teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad policijos pareigūnas V. P. buvo šališkas I. G. atžvilgiu, kadangi jis apklausęs galimus įvykio liudytojus nusišalino nuo tolesnio pareiškimo tyrimo ir procesinio sprendimo nepriėmė.

Tai, kad S. J. J. nurodė, jog ji turi I. G. paso duomenis ir eis į teismą, nelaikytina Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimu, kadangi kreipiantis į teismą nėra reikalinga nurodyti asmens duomenų, kaip tai apibrėžiama minėtame įstatyme. Byloje nenustatyta aplinkybių leidžiančių teigti, kad buvo neteisėtai atskleisti ar kitaip panaudoti I. G. asmens duomenys.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas užtraukia atsakomybę tik už šiame Kodekse uždraustų veiksmų atlikimą (veikimą) ir/ar neatlikimą (neveikimą), todėl apeliantės skunde išdėstyti galimai padaryti kitų teisės aktų ar sutarčių pažeidimai, nesudaro pagrindo pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos. Apeliantė dėl minėtų pažeidimų turėtų kreiptis į ikiteismines ginčų nagrinėjimo institucijas ir teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas priimdamas 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą, pagrįstą ir bylos duomenimis pagrįstą nutartį, todėl jos naikinti I. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

netenkinti I. G. apeliacinio skundo ir Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.