- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-14
- Bylos Nr.
- 1A-355-383/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00394-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- V. I. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Jurgitai Leškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. P. gynėjo advokato K. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo I. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. I. P. paskirta galutinė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. I. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą įgyti ir vėliau realizuoti žinomai netikrus atspausdintus ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus pinigus, iš Š. R., kaip skolos grąžinimą, per keturis kartus neteisėtai įgijo 4 vnt. žinomai netikrų 50 eurų nominalo banknotų, t. y. 2018 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, paėmė vieną žinomai netikrą 50 eurų nominalo banknotą; 2018 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per du kartus paėmė du žinomai netiktus 50 eurų nominalo banknotus bei 2018 m. lapkričio 10 d. apie 18.00 val. paėmė vieną žinomai netikrą 50 eurų nominalo banknotų Nr. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai įgijo 4 vienetus netiktų Lietuvos apyvartoje esančių pinigų, laikė juos prie savęs piniginėje ir kiekvieną iš keturių kartų neteisėto įgijimo dieną, t. y. 2018 m. pavasarį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pardavė už 35 eurus vieną žinomai netikrą 50 eurų nominalo banknotą; 2018 m. vasarą, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku per du kartus pardavė už 70 eurų du žinomai netiktus 50 eurų nominalo banknotus prie (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui bei 2018 m. lapkričio 10 d. apie 18.17 val. prie prekybos centro „M.“, esančio (duomenys neskelbtini), pateikė žinomai netikrą 50 eurų nominalo banknotą Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. atsiskaitydamas už 2 eurų vertės „T.“ pavėžėjimo paslaugą ir gavo 48 eurus grąžos, padarydamas nukentėjusiajam A. B. 50 eurų turtinę žalą, tokiu būdu per keturis kartus įgijo, laikė ir per keturis kartus realizavo netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas V. I. P. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas, nebaustas administracine tvarka, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
3. Nuteistojo V. I. P. gynėjas advokatas K. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį, paskiriant nuteistajam švelnesnę bausmę arba atidedant bausmės vykdymą. Taip pat prašo paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
3.1. Skunde nurodo, kad nuteistajam paskirta per griežta bausmė ir galėjo būti taikomos švelnesnės bausmės rūšys, nei laisvės atėmimas. Nusikalstama veika nebuvo ant tiek pavojinga, kad skirti griežčiausią bausmės rūšį. Kaltė pripažinta, nuteistasis daugiau jokių nusikaltimų per minėtą laikotarpį (nuo 2018 m.) nėra padaręs. Reali laisvės atėmimo bausmė pažeistų teisingumo ir proporcingumo principą. Dėl bausmės skyrimo teismas nebuvo nuoseklus, nes pagal 2023 m. vasario 13 d. nuosprendį ir pagal skundžiamą nuosprendį jam buvo skirtos identiškos bausmės, nors 178 straipsnio 2 dalis numato griežtesnę atsakomybę, nei BK 231 straipsnio 1 dalis.
3.2. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti bausmių bendrinimo klausimą iš esmės. Teismas bet kuriuo atveju turėtų bausmes bendrinti, nesvarbu kokia yra atskirų procesų eiga.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo V. I. P. gynėjas advokatas K. A. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Virginija Vigelienė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo V. I. P. gynėjo advokato K. A. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Nuteistojo V. I. P. gynėjo apeliaciniame skunde kaltė nėra ginčijama, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.
8. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam V. I. P. bausmės rūšį ir dydį, įsigilino į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam V. I. P..
9. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, praeityje teistas du kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, nedirba. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
10. Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki ketverių metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas V. I. P. skyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. griežčiausią straipsnio dispozicijoje numatytą bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei vidurkis. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad V. I. P. yra du kartus teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, dabar teisiamas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą, kas rodo, kad jis yra linkęs nepaisyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir nusikalsti. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, davė parodymus, todėl tai leido apylinkės teismui atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3.
11. Kaip minėta, V. I. P. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 2 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, tad ankstesni teistumai ir paskirtos bausmės jokios teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, nuosekliai daromos analogiškos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. I. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu nuteistas galutine subendrinta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. I. P. nuteistas ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų balandžio 19 d. nuosprendžiu galutine 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį. Nors nuteistasis skunde teigia, kad padarytas nusikaltimas nėra itin pavojingas, kaltę pripažino, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę bausmės rūšį, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste (nuteistojo asmenybę, praeities teistumus). Be to, aplinkybė dėl kaltės pripažinimo jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, ją pripažįstant baudžiamąją atsakomybe lengvinančia bei atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Argumentas dėl kitais Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiais paskirtų švelnesnių bausmių neturi jokios teisinės reikšmės ir atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju priimat nuosprendį, bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės vertinamos individualiai.
12. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Vis dėlto, pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo V. I. P. atžvilgiu. Nors nuteistasis ir yra pripažintas kaltu už vienos tyčinės apysunkės nusikalstamos veikos padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 4 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų.
13. Išvados, jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam V. I. P., teisėjų kolegijai neleidžia daryti aplinkybė, kad teismas jau buvo patikėjęs nuteistuoju ir net 2 kartus atidėjęs jam paskirtos bausmės vykdymą ankstesniais nuosprendžiais, tačiau tai nepadarė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, kadangi nuteistasis po to ne kartą nusikalto, žinodamas kokios pasekmės gresia už naujų nusikalstamų veikų padarymą. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Be to, nagrinėjamu atveju ne mažiau svarbu įvertinti ir tai, kad V. I. P. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo 2 kartus teistas, o viso jau jo atžvilgiu yra priimti penki apkaltinamieji nuosprendžiai. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam V. I. P. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.
14. Apeliaciniu skundu gynėjas taip pat prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Vis dėlto, šis prašymas atmetamas kaip nepagrįstas. BPK 347 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Pažymėtina, kad bendrinant bausmes su ankstesniu nuosprendžiu, toks nuosprendis turi būti įsiteisėjęs. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 13 d. nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d., t. y. jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, todėl apylinkės teismas negalėjo paskirtos bausmės subendrinti su 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžiu. Kadangi iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo minėtas nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs, taip pat siekiant neatimti iš nuteistojo apskundimo teisės, tenkinti apelianto prašymo nėra teisinio pagrindo. Klausimas dėl bausmių bendrinimo turi būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo stadijoje, kreipiantis į vėliausią nuosprendį priėmusį teismą.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. I. P. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei bei nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. I. P. gynėjo advokato K. A. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.